Parašė Tomas
Rodyti pranešimą
Neabejotinai PPP, nors toli gražu neidealus, yra vienas iš arčiausiai prie realybės pritemptų būdų palyginti šalių living standards, bet jame yra galybė deformuojančių kinks'ų:
a) dėl nuolat kintančių skaičiavimo metodologijos revizijų, gaunamos statistiškai netoleruotinai didelės paklaidos iki ~5%, kuomet vien perskaičiavus nauju metodu šalių pozicijos pradeda kisti, kaip kaleidoskopo paveikslėliai;
b) fundamentaliai skirtinga, neharmonizuota CPI (consumer price index), ie infliacijos skaičiavimo metodika atskirose šalyse, iškraipanti unifikuoti siekiančius rezultatus;
c) elementariai, kokybiškai skirtingas krepšelių turinio parinkimas (sąlygotas adekvačių analogų nebuvimo), palyginimą neretai daro tragikomišku;
d) aktualaus - income inequality faktoriaus ignoravimas;
e) t.y. itin didelis decilinis koeficientas tarp turtingojo - top 10% bei 'biedniausio' - bottom 10%, neproporcingai iškreipiantis PPP living standards (ty kuomet viršutinis turtingųjų 10%, sukuria didžiąją dalį PPP per cap struktūroje, tarkim 40-50%), nors jei šalis lyginti vidurio spektras, ie 10-90% rėmuose, skirtumas gali būti ne toks kategoriškas;
Ir čia galima būtų tęsti be pabaigos.
Sakyčiau, teisingiausias būdas įvertinti/palyginti realius šalies pragyvenimo standartus bei iš dalies produktyvumo lygį, būtų padalinti šalies PPP iš viso spektro gyventojų pajamų decilinio pasiskirstymo -- spread'ą paberiant ant Lorenco kreivės.
Na, bet tuomet gautas rezultatas Tomą turėtų dar labiau nuvilti.
Comment