Sankcijų ir naftos kainų kitimo įtaka Rusijos ir kt. šalių ekonomikai (iki 2022.02)

[dr-rox]

Teko bendrauti su keliais žmonėm kurie užsiima pervežimais, tai nuotaikos labai nekokios. Pasakojo, kad dabar žiniasklaida aktyviai bando įteigti, kad didelės įtakos tas neturės nes neva eksportas nėra toks didelis. Bet realiai yra labai didelis visgi. Kelios jų žinomos smulkios mėsos kompanijos jau ruošiasi bankrotui, nė viena negalės persiorientuoti, o parduoti vidaus rikai vėl negalės, nes tiesiog yra pigesnės importinės mėsos ir tiek. Patys vežėjai jaučiasi įtampoje, nes jau kalba apie etatų mažinimus ir neaišku kurį atleis kurį ne. Kalba eina apie porą mažesnių miestų, sakė jei atleis, kitą darbą rasti bus beveik neįmanoma. Dar blogiau mėsos produkcija užsiimantiems ūkiams. Kiek pasakojo, ten mėsininkai galvojo kažkiek eksportuoti į europą, bet nemoka nei kalbos, neturi patirties. Taigi, visumoj prognozės labai liūdnos ir žmonės gyvena nevilty.

[Eikantas X]

/\ Grįžtant šaltojo karo izoliacijos laikams greičiausiai grįš ir tų laikų ekonomikos politika (aišku, čia dar priklauso nuo to ar Kinija, Indija, Brazilija dėsis prie Rusijos bloko ir izoliuos save nuo mūsų ar ne).

buriant apie BRICS yra pražiopsoma, kad Indija yra strateginiame geopolitiniame ir ekonominiam aljanse su Japonija, o tai yra svarbus faktorius.

[Lettered]

Persiorientavimas į kitą rinką galėtų suveikti, jei orientaciją keistų viena Lietuva. Bet šiuo atveju orientaciją turės keisti visa ES Žodžiu gręsia perprodukcijos krizė.

Juodajame žemyne didelis maisto produktų deficitas, milijardas žmonių gyvena pusbadžiu.

[index]

Ir be to Europoje senokai reikia mažinti subsidijavimą žemės ūkiui (kas kartu mažins pasiūlą ir perprodukciją), žemės ūkio darbuotojus nukreipiant į kitas sritis.

[adebisi]

Teko bendrauti su keliais žmonėm kurie užsiima pervežimais, tai nuotaikos labai nekokios. Pasakojo, kad dabar žiniasklaida aktyviai bando įteigti, kad didelės įtakos tas neturės nes neva eksportas nėra toks didelis. Bet realiai yra labai didelis visgi. Kelios jų žinomos smulkios mėsos kompanijos jau ruošiasi bankrotui, nė viena negalės persiorientuoti, o parduoti vidaus rikai vėl negalės, nes tiesiog yra pigesnės importinės mėsos ir tiek. Patys vežėjai jaučiasi įtampoje, nes jau kalba apie etatų mažinimus ir neaišku kurį atleis kurį ne. Kalba eina apie porą mažesnių miestų, sakė jei atleis, kitą darbą rasti bus beveik neįmanoma. Dar blogiau mėsos produkcija užsiimantiems ūkiams. Kiek pasakojo, ten mėsininkai galvojo kažkiek eksportuoti į europą, bet nemoka nei kalbos, neturi patirties. Taigi, visumoj prognozės labai liūdnos ir žmonės gyvena nevilty.

Kaip tik teko pabendraut su keliom mažesnėm mėsos kompanijom besilankant Utenoj ir Rokišky, tai jiems +- dzin, nes taip ar taip rusam jų gaminamos produkcijos kokybė per gera ir per brangi, tai jie eksportuoja į viduržemio regiono rinkas, kur jų produkciją mielai priima ir vertina... O kad "Linava" verkia, tai nieko keisto, jie nuolat verkia... Bet ten gan apsukrūs, greit persiorentuos su re - eksportu.

[Lettered]

Ir be to Europoje senokai reikia mažinti subsidijavimą žemės ūkiui (kas kartu mažins pasiūlą ir perprodukciją), žemės ūkio darbuotojus nukreipiant į kitas sritis.

Šiaip jau apie 40% ES biudžeto skiriama žemės ūkio paramai, tai didžiuliai pinigai. Tik nežinau, kaip yra kitose šalyse, pvz. JAV? Ar ten irgi nėra subsidijuojamas žemės ūkis?

[andyour]

Ir be to Europoje senokai reikia mažinti subsidijavimą žemės ūkiui (kas kartu mažins pasiūlą ir perprodukciją), žemės ūkio darbuotojus nukreipiant į kitas sritis.

Manau, tai reikėjo daryti anksčiau, nes visa Lietuva būtų persiorientavusi į dešrų tiekimą Rusijai.

[senasnamas]

Juodajame žemyne didelis maisto produktų deficitas, milijardas žmonių gyvena pusbadžiu.

Verslo tikslas ne pamaitinti, o uždirbti .
Šiaip Lietuvoje maisto produktų atpigimas būtų naudingas, nes išlaidos maistui sudaro gana žymią išlaidų dalį. Daugiau pinigų liktų kitiems dalykams. Tik abejoju, kad taip bus.
O kad politikai aiškina, jog sankcijos mūsų nepalies, tai nieko keista ir kažkur girdėta: pasaulinė krizė nepalies, paukščių gripas nepalies, kiaulių maras nepalies ir t. t.
Stambesni Lietuvos gamintojai pakankamai atsparūs, rizika išskaidyta ir visokių sankcijų jau yra matę - labiausiai nukentės smulkūs, kurie neturi nei lėšų, nei galimybių galvoti apie kažkokias naujas rinkas.
Suklestės egzotiškų produktų kontrabanda į Rusiją . Manau, bus atrasta kokių nors spragų - negali stambios gretimos rinkos viena nuo kitos visiškai izoliuotis. Kažkuri dalis to, kas buvo gabenama oficialiai, pateks aplinkiniais keliais.

[Aleksio]

Suklestės egzotiškų produktų kontrabanda į Rusiją . Manau, bus atrasta kokių nors spragų - negali stambios gretimos rinkos viena nuo kitos visiškai izoliuotis.

Iš Moldavijos į Ukrainą visokiausius vaisius-daržoves gabendavo taip: Moldavijoje prie sienos atvažiuoja sunkvežimis su kroviniu, vietiniai žmonės prikrauna tašes (leistinose normose - keli kg) ir eina per sieną, Ukrainoje stovi kitas sunkvežimis, į kurį priduoda atneštą ir gauna kažkiek pinigų. Viskas legalu nereikia mokėti muitų, kelių rinkliavų ir pan.

[nomad]

Šiaip jau apie 40% ES biudžeto skiriama žemės ūkio paramai, tai didžiuliai pinigai. Tik nežinau, kaip yra kitose šalyse, pvz. JAV? Ar ten irgi nėra subsidijuojamas žemės ūkis?

Taip.

Tik nemaišyk 'ES šalių biudžeto' su 'ES biudžetu', nes jis - niekingai mažas (135 jardai eurų per metus), palyginus su vienos didėsnės ES šalies biudžetu (FR - virš 700 jardų per metus ...).

[John]

Ir be to Europoje senokai reikia mažinti subsidijavimą žemės ūkiui (kas kartu mažins pasiūlą ir perprodukciją), žemės ūkio darbuotojus nukreipiant į kitas sritis.

Jep.

Apskritai agrikultūros/maisto sektorius Lietuvoje išliko toks griozdiškas, ko gero, būtent dėl Rusijos. Teks jį mažinti. Bus bankrotų. Bus tuo nepatenkintų. Bet tai yra geras ir reikalingas developmentas.

EU agrikultūros subsidijos ir visa eilė iš to sekančių pasekmių yra visiškas nesusipratimas. Nėra labai normalu, kai Lietuvoje, kur visokių daržovių/mėsos/pieno yra turbūt 20x daugiau, nei to realiai reikia, pavalgyti kavinėje mieste kainuoja brangiau, negu Honkonge ar Singapūre, kur agrikultūros industrijos yra apskritas nulis (neskaitant importo sektoriuje dirbančių kompanijų). Maistas turi būti paliktas laisvai rinkai ir jokio dviračio išrasti čia nepavyks.

[oranger]

Manau, kad dauguma "Linavos" vairuotojų mielai priims Baltarusijos pilietybę ir dirbs sunkvežimiuose su baltarusiškais numeriais. Svarbu juk, kad pinigas kapsėtų, koks skirtumas - kas tu esi.

[Eimantas]

Tai ir taip daygybė vairuotojų iš Baltarusijos, ir automobilių su rusiškais numeriais taip pat.

[nomad]

Dėl žemės ūkio - mano nuomone reiktų vengti tuščių politinių lozungų, nutolusių nuo realybės ar 'mikro' faktorių ir prieštaraujančių elementariems rinkos dėsniams - panašių į komandinės ekonomikos laivą kaip StarTreke valdančio Tomo 'makro' postulatus

Lietuvoje ž.ū. yra išvystytas ne valstybės, bet privataus sektoriaus, dėka, o šis geriau žino, kur, ką ir kaip reikia gaminti ir parduoti. Būtent rinkos dėsniai lemia, kad jis užima tokią didelę dalį BVP (šiaip jau, tiesiogiai, gan nedidelę, bet įskaitant maisto pramonę tikrai taip). Būtent dėl rinkos dėsnių ir sugebėjimo konkuruoti Lietuvos ž.ū. orientuotas į eksportą, ir beje ne tik į Rusiją. Mėsos ir paukštienos, pavyzdžiui, namažai eksportuojama į Vakarus. Lietuviškos jautienos jokiame Vilniaus restorane nerasi. Kaip vietiniam vartotojui man aišku dėl to gali būti gaila, bet ekonominės politikos aptarimo kontekste tai yra labai džiugi konstatacija. Dar pavyzdys - pernai dažnai būdamas Maskvoje kartais patriotiniais sumetimais pirkdavau Pieno Žvaigždių grūdėtą varške (jinai ten buvo marketinama 'Svalia' pavadinimu), kuri kainavo 25%-30% brangiau nei šalia ant prekystalio esantys baltarusiški ar kiti analogai. Taigi nors dažnai (nepagrįstai) kalbama priešingai, jau nemaža dalis LT ž.ū. ir maisto eksporto produkcijos yra premium segmente.

Antra, Lietuva yra viena labai nedaugelio valstybių pasaulyje su unikalia padėtimi geografiškai, logistiškai, politiškai, apgyvendinimo tankumo ir aplinkos (žemės kokybės ir vandens/kritulių) faktorių prasme, idealiai tinkama žemės ūkiui ir jo produkcijos eksportui. Aišku tai nelabai suprantama žmonėms, kurie galvoja, kad ž.ū. galima vystyti bet kurioje saloje, ar kur tik gali surasti plyną lauką ...

Todėl sunkiai atsakomas klausimas yra grynai kokiais finansiniais/teisiniais/praktiniais svertais įmanoma 'nukreipti' ž.ū. į kitus sektorius? Ir ar ten Lietuva išliks tokia pati konkurencinga? Kalba apie ES subsidijų mažinimą irgi yra iš fantazijos srities - 2014-2020 programoj CAPas jau įfakturuotas ir nieko mes čia nepakeisim, jei pripažįstame ir susitaikome su realybe.

Būtent dėl praktinio rinkos dėsnių ir realybės suvokimo neabejoju, kad ž.ū. ir maisto pramonė išliks vienais svarbiausių Lietuvos tarptautinio konkurencingumo faktorių. Jei šitas sektorius tinka tokioms valstybėms kaip Danija ar Olandija, tiks ir Lietuvai. Tačiau vienas dalykas tikrai anksčiau ar vėliau įvyks - sektorius bus žymiai stipriau konsoliduotas kelių didesnių įmonių rankose. Šiai dienai, nežiūrint į kalbas apie Karbauskį, Barštį ar pan., ž.ū. sektorius išlieka stipriai fragmentuotas, kas mažina planavimo ir marketingo galimybes, efektyvumą, bei didina kaštus. Antra, manau bus stengiamasi dirbti (kur tai įmanoma) daugiau premium segmente, orientuojantis į didesnes maržas, o ne apyvartą. Trečia, ko gero mažės eksportas į aukštos rizikos rinkas ir didės į išsivysčiusias.

[nomad]

Neblogas straipsnis su ekonomistų (N. Mačiulio, G. Nausėdos) ir ž.ū. specų (A.. Gapšio) komentarais. Keletas citatų:

Nėra nė vieno Lietuvoje pramonės sektoriaus, kuris daugiau negu 20 proc. savo produkcijos realizuotų Rusijos rinkoje. Ir apskritai tik 5 proc. visų Lietuvoje pagamintų prekių yra eksportuojama į Rusiją. Aišku, negalime ignoruoti to skaičiaus – tai yra 4 mlrd. Lt. Mes kalbame apie atskirų įmonių galimas problemas, susijusias su tokiais Rusijos veiksmais“, -tęsė N. Mačiulis.
Pasak jo, rimtesnių bėdų gali turėti transporto sektorius. „Manau, kad labiausiai tą šoką gali pajusti transporto sektorius. Nes transporto sektorius priklausomas ne tik nuo Lietuvos gamintojų, bet ir pakankamai daug maisto prekių reeksportuoja iš Vakarų į Rusiją. Tai turbūt pirmasis sektorius, kuris pajus problemas“, - prognozavo N. Mačiulis. Pasak jo, jei Rusijos blokada apsiribos maisto prekėmis, tai vežėjams neturėtų būti „tragedija“. Tuo tarpu platesnio masto prekybos apribojimai logistikos sektoriui kirstų jau daug skaudžiau.

Pasak A. Gapšio, Lietuvoje jautienos užsiauginame dvigubai daugiau nei mums reikia ir apie 70 proc. iškeliauja į Rusiją. Jei Rusija galvijienos atsisakys, tai čia tikrai problemų bus, kris galvijų supirkimo kainos. Iš Europos Sąjungos mūsų galvijienos neperka, vienu metu pirko turkai. Tai čia pakeisti kryptį bus sunkiau“. Kalbėdamas apie paukštieną A. Gapšys teigė, kad Lietuva paukštieną tiek eksportuoja, tiek importuoja.„Su paukštiena neturėtų būti labai blogai“, - svarstė pašnekovas. Vis dėlto net jei paukštienos augintojams pavyktų persiorientuoti į kitas rinkas, jiems produkciją realizuoti gal ir pavyktų, tačiau kaina paukštienos būtų mažesnė. Pieno sektoriaus Rusijos papildomos sankcijos, pasak A. Gapšio, neturėtų labai nuskriausti. Pienininkai jau sėkmingai pradėjo persiorientuoti į kitas rinkas po paskutinio Rusijos pieno produktų draudimo. „Jiems persiorientuoti į Europą nėra taip sudėtinga. Tik, aišku, praradus Rusijos rinką, kažkiek sumažėtų pelnai, bet tai nebūtų tragedija“, - teigė jis. Grūdų augintojų žemės ūkio produkcijos importo į Rusiją draudimas taip pat neturėtų labai paliesti. Pasak A. Gapšio, nei Rusija pirko iš mūsų daug grūdų, nei mes iš jų. Daržovių per metus į Rusiją parduodame už maždaug 1 mlrd. Lt, bet iš kitos pusės tiek eksportuodavome, tiek importuodavome daržovių.

Paklaustas, ar paaiškėjus tiksliems Rusijos importo draudimams teks analitikams perskaičiuoti Lietuvos ūkio augimo prognozes, G. Nausėda atsakė: „Gali iškilti toks poreikis. Viskas priklausys nuo ilgalaikiškumo. Jei tęsis, kaip skelbta, metus, tai šių metų prognozės gali šiek tiek keistis“. Iš kitos pusės ekonomistas tiki, kad Lietuva yra ne tokioje blogoje situacijoje, kad viskas sugriūtų. SEB banko ekonomistai šiems metams prognozuoja 2,7 proc. augimą ir, pasak G. Nausėdos, tai vienas iš pesimestiškesnių tarp bankų prognozių. Ekonomistas teigia, kad visiškas Lietuvos eksporto į Rusiją uždarymas Lietuvos ant kelių neparklupdytų ir šalies į recesiją nemesteltų: „Tai būtų jau per daug radikalu. Aš pamenu 1999 m., kai užsidarė Rusijos rinka dėl finansų krizės, sustojo atsiskaitymai, sustojo prekių judėjimas, tuo metu į Rusiją vežėme apie 25 proc. savo produkcijos, net ir tuomet Lietuvos ekonomikos recesija buvo labai nedidelė – apie 1 proc. Šiuo metu situacija yra daug patrauklesnė ir palankesnė mums. Mes turime daug lankstesnį verslą, kuris prieš keliolika metų nebuvo pasirengęs dirbti su Vakarais. Šiandien jis gali diversifikuoti savo prekių srautus“.

[John]

Tai reiškia, kad maisto kainos artimiausiu metu nekils (ar netgi kris). Tai, savo ruožtu, reiškia, kad runkeliai neturės priežasčių žviegti dėl Euro sukelto "kainų kilimo".

[Lettered]

Jep.

Apskritai agrikultūros/maisto sektorius Lietuvoje išliko toks griozdiškas, ko gero, būtent dėl Rusijos. Teks jį mažinti. Bus bankrotų. Bus tuo nepatenkintų. Bet tai yra geras ir reikalingas developmentas.

EU agrikultūros subsidijos ir visa eilė iš to sekančių pasekmių yra visiškas nesusipratimas. Nėra labai normalu, kai Lietuvoje, kur visokių daržovių/mėsos/pieno yra turbūt 20x daugiau, nei to realiai reikia, pavalgyti kavinėje mieste kainuoja brangiau, negu Honkonge ar Singapūre, kur agrikultūros industrijos yra apskritas nulis (neskaitant importo sektoriuje dirbančių kompanijų). Maistas turi būti paliktas laisvai rinkai ir jokio dviračio išrasti čia nepavyks.

Lietuvoje žemės ūkis labai kuklus, palyginus su Vakarų Europa. Aišku tai turi įtakos objektyvūs faktoriai kaip mažesnės subsidijos, dėl ko daug ko neapsimoka auginti. Pvz. tokios nedidelės šalies kaip Olandija vien maisto produktų eksportas didesnis nei visas Lietuvos bvp, nesuprantu kur matot tą perprodukciją, kai tenka čia valgyti maistą iš kitų šalių atvežtą.

[John]

Lietuvoje žemės ūkis labai kuklus, palyginus su Vakarų Europa. Aišku tai turi įtakos objektyvūs faktoriai kaip mažesnės subsidijos, dėl ko daug ko neapsimoka auginti. Pvz. tokios nedidelės šalies kaip Olandija vien maisto produktų eksportas didesnis nei visas Lietuvos bvp, nesuprantu kur matot tą perprodukciją, kai tenka čia valgyti maistą iš kitų šalių atvežtą.

Be abejo, tai ne tik Lietuvos problema, bet visos EU.

[Lettered]

Be abejo, tai ne tik Lietuvos problema, bet visos EU.

Lietuvai šiaip jau nevienodų tarp ES šalių subsidijų panaikinimas būtų labai naudingas, būtų žymiai lengviau vietos produkcijai konkuruoti tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose. Manau dėl to nepadidėtų, o sumažėtų dirvonuočančių laukų ir nematyčiau tame nieko blogo, maisto pramonė pati stabiliausia ir atspariausia įvairioms finansinėms krizėms.

[andyour]

/\ eksportas apskritai nėra stabilu. Reikia stengtis, kiek įmanoma, daugiau visko patiems pasigaminti. Nekoncentruotis ties viena ūkio šaka.