Sankcijų ir naftos kainų kitimo įtaka Rusijos ir kt. šalių ekonomikai (iki 2022.02)

[nomad]

Lietuvai šiaip jau nevienodų tarp ES šalių subsidijų panaikinimas būtų labai naudingas, būtų žymiai lengviau vietos produkcijai konkuruoti tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose. Manau dėl to nepadidėtų, o sumažėtų dirvonuočančių laukų ir nematyčiau tame nieko blogo, maisto pramonė pati stabiliausia ir atspariausia įvairioms finansinėms krizėms.

Subsidijos gaunamos per CAPą yra daugmaž suvienodintos.

Problema yra ne ES politikoje, bet atskirų Europos šalių politikoje, kurios papildomai subsidijuoja savo žemės ūkį. Su tuo Lietuva neturi svertų kovoti.

[Lettered]

Subsidijos gaunamos per CAPą yra daugmaž suvienodintos.

Problema yra ne ES politikoje, bet atskirų Europos šalių politikoje, kurios papildomai subsidijuoja savo žemės ūkį. Su tuo Lietuva neturi svertų kovoti.

Tai ir pačios ES subsidijos labai ženkliai skiriasi, kažin kiek Lietuvos PC būtų Olandiškų daržovių, jei Lietuvos ūkininkai iš ES gautų tokio pat dydžio subsidijas.

The fate of Ciolos's plans will be decided at the EU summit in Brussels at the end of this week. After that, European leaders will negotiate the budget for the years 2014 to 2020. An attempt to reach an agreement failed in November because of broad disagreements among individual member states. The Eastern Europeans wanted more money while the British felt that the cuts proposed by European Council President Herman Van Rompuy didn't go far enough.

http://www.spiegel.de/international/...-a-881447.html

[nomad]

/\ Nematau problemų čia. Šitas čartas tiesiog parodo, kad:

- ES šalys yra skirtingo ploto geografiškai, dėl to tankiau apgyvendintos šalys gauna daugiau už hektarą. Olandija ir Belgija už Lietuvą tankesnės daugiau nei 5 kartus, pavyzdžiui, dėl to subsidijų proporcija hektarui galėtų būti ir dar nepalankesnė Lietuvai ...

- Ne visos ES šalys vienodai gali išnaudoti savo teritoriją žemės ūkiui - vėlgi, dėl objektyvių priežasčių. Ispanijoje, pavyzdžiui, 50% teritorijos yra tiesiog dykuma, dėl to Ispanija objektyviai negali gauti tokio pačio subsidijų dydžio hektarui kaip, tarkim, Prancūzija, kuri turi žymiai daugiau žemės ūkiui tinkamos ir naudojamos žemės. Nenuostabu ir kad Švedija su Suomija, nežiūrint į jų apgyvendinimo retumą, gauna daugiau išmokų hektarui nei žymiai didesnė gyventojų prasme ir panaši ploto prasme Ispanija - dėl to, kad švedai su suomiais turi daug miško ir tvarko jį dalinai irgi per ES subsidijas.

Taigi, šitas čartas tiesiog atspindi objektyvius šalių demografinius ir geografinius skirtumus, nei rodo neadekvačią ES politiką.

P.S. Aš gal tik truputį nustebęs kodėl Lenkija tiek mažai gauna, turint omeny jų žemės ūkio sektoriaus dydį ir apgyvendinimo tankumą. Lenkija už hektarą turėtų gauti panašiai kaip Prancūzija, bet gauna beveik 30% mažiau. Nu gal tą skirtumą galima suvesti į tai, kad Prancūzijoje beveik nėra nedirbamos žemės, o Lenkijoje dar yra plynų laukų ...

[Lettered]

/\ Nematau problemų čia. Šitas čartas tiesiog parodo, kad:
- ES šalys yra skirtingo ploto geografiškai, dėl to tankiau apgyvendintos šalys gauna daugiau už hektarą ir tiek;
- ne visos ES šalys vienodai išnaudoja savo plotą žemės ūkiui.

Aš tai matau didelę problemą, kad Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti dėl skirtingų subsidijų dydžio su kitų šalių ūkininkams. Ar Vilniuje gyventų 3 mln. gyventojų ir dėl to šalies statistiškai tankumas būtų didesnis, auginimo savikainai tai jokios įtakos neturėtų. Lygiai taip pat savikainai neturi jokio skirtumo, ar pusė šalies dykuma, o visa žemė dirbama, čia eina kalba ne apie bendrą sumą gaunamą šaliai, o už vieną dirbamą hektarą. Aš suprantu, kad taip yra dėl to, kad Lietuva neturtinga šalis ir mažiau sumoka į ES biudžetą, bet tokia diskriminacija manau nėra gera.

[nomad]

Aš tai matau didelę problemą, kad Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti dėl skirtingų subsidijų dydžio su kitų šalių ūkininkams. Ar Vilniuje gyventų 3 mln. gyventojų ir dėl to šalies statistiškai tankumas būtų didesnis, auginimo savikainai tai jokios įtakos neturėtų. Lygiai taip pat savikainai neturi jokio skirtumo, ar pusė šalies dykuma, o visa žemė dirbama, čia eina kalba ne apie bendrą sumą gaunamą šaliai, o už vieną dirbamą hektarą. Aš suprantu, kad taip yra dėl to, kad Lietuva neturtinga šalis ir mažiau sumoka į ES biudžetą, bet tokia diskriminacija manau nėra gera.

Nesutinku. Manau 80% šitų skirtumų yra objektyviai pateisinami ir šalies tankumas turi absoliučiai tiesioginę įtaką. 20% susiveda į tai, kad kai kurios šalys turi mažesnį žemės ūkį ir daugiau dirvonuojančių laukų. Bet ar tie dirvonuojantys laukai yra ES problema, ar vidaus šalies politikos?

Kalbant anekdotiškai, bet ūkiškai - kas tau kaip savininkui trukdo tavo šalia Vilniaus nusipirktą dirvonuojantį lauką pradėti įdirbti, kad iš ES gautum už jį subsidijas? Juk gali tai padaryti. Tačiau nedarai to, matyt dalinai ir dėl to, kad kaip žemės savininkas nesi pakankamai Lietuvoje apmokestinamas už nenaudojamą žemę - savo ruožtu tiesiog spekuliatyviai ją laikai, tikintis kada nors parduoti iš viso nieko nedarant ... Vakaruose didesnį žemės panaudojimą skatina ir apmokestinimo politika, kuri Rytų Europoje aiškiai atsilieka. O ES subsidijos yra savotiška kompensacija už tą didesnį apmokestinimą šalies viduje, siekiant galutinio tikslo - kad žemė būtų naudojama ...

Tai tikrai nėra neprotinga politika. Kalbant apie subsidijas mes dažnai užmirštame, kad žemės ūkio kaip veiklos subsidijavimas yra tik dalis šios politikos tikslų. Kita svarbi dalis yra infrastruktūros kūrimas šalyje per žemės tvarkymą, kas savo ruožtu kelia visos šalies aplinkos ir nemonetarinę vertę, daro tą šalį patrauklesne. Cituoju vieną bičiulį ispaną: "jei ne ES ž.ū. subsidijos, Ispanija 90% būtų dykuma ..."

[andyour]

- ES šalys yra skirtingo ploto geografiškai, dėl to tankiau apgyvendintos šalys gauna daugiau už hektarą. Olandija ir Belgija už Lietuvą tankesnės daugiau nei 5 kartus, pavyzdžiui, dėl to subsidijų proporcija hektarui galėtų būti ir dar nepalankesnė Lietuvai ...

Kaip aš suprantu, kad parama žemės ūkiui skirta neeksportuoti produkciją, o užtikrinti šalyje maisto pasiūlos stabilumą(importas laikomas nestabilumu). Valstybė turi remti žemės ūkį tokiu laipsniu, kad išlaikytų žemės ūkio produkcijos pasiūlą atitinkančią šalies paklausą. Jeigu neremsi žemės ūkio, niekas juo neužsiims, nes neperspektyvu, bus daug importuojama ir gali nutikti kaip šiuo metu yra Rusijai.

[Lettered]

Nesutinku. Manau 80% šitų skirtumų yra objektyviai pateisinami ir šalies tankumas turi absoliučiai tiesioginę įtaką. 20% susiveda į tai, kad kai kurios šalys turi mažesnį žemės ūkį ir daugiau dirvonuojančių laukų. Bet ar tie dirvonuojantys laukai yra ES problema, ar vidaus šalies politikos?

Beabejo, kad ES politika, nes Lietuvoje pvz. neapsimoka auginti obuolių ar pomidorų, net nepaisant to, kad čia atlyginimai ir kitos išlaidos mažesnės, olandai gauna tiek kartų didesnes išmokas ir atitinkamai gali pasiūlyti mažesnę kainą, kad su jais konkuruoti labai sunku. Čia tas pats, jei pvz. kokia nors pervežimų kompanija gautų 100% kompensaciją už degalus, nes toje šalyje daugiau gyventojų, didesnis tankumas ir daugiau kelių, o kitos šalies vežėjas tik kokius 30%, kokius šansus jis turėtų konkuruoti?

L. Andrikienė: nauja „geležinė uždanga“ ES žemės ūkyje nepateisinama

Parlamentarai reikalauja, kad tiesioginės išmokos nebūtų mažesnės nei 80 proc. ir nebūtų didesnės nei 120 proc. ES vidurkio, tuo būdu užtikrinant palyginti vienodas konkurencines sąlygas visų ES valstybių ūkininkams. Be to, reikalaujama, kad tiesioginių išmokų lygis būtų apskaičiuojamas, remiantis objektyviais kriterijais, o ne vadinamaisiais "istoriniais" kriterijais ar tuo labiau politiniais motyvais.

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/l-a...#ixzz39zIFSO3F

[nomad]

Kaip aš suprantu, kad parama žemės ūkiui skirta neeksportuoti produkciją, o užtikrinti šalyje maisto pasiūlos stabilumą(importas laikomas nestabilumu). Valstybė turi remti žemės ūkį tokiu laipsniu, kad išlaikytų žemės ūkio produkcijos pasiūlą atitinkančią šalies paklausą. Jeigu neremsi žemės ūkio, niekas juo neužsiims, nes neperspektyvu, bus daug importuojama ir gali nutikti kaip šiuo metu yra Rusijai.

Taip, stabilumas ir šalies saugumas per sugebėjimą apsirūpinti maistu reikalui esant yra pagrindinis šitos politikos tikslas, šalia kitų tikslų, kuriuos jau aptarėm. Ir tu visiškai teisus, kad subsidijų politika šiek tiek persistengia, jei padaro šalį per daug priklausomą nuo žemės ūkio. Bet kokiu atveju, Lietuvoje ž.ū. sektoriaus išsipūtimas tikrai neatsirado dėl ES politikos, bet dėl sudėtingesnių istorinių, mentaliteto/gebėjimų ir rizikos suvokimo veiksnių. Kaip matom iš Lettered čarto, Lietuva tikrai nėra tarp didžiausių CAPo naudos gavėjų ... Kita problema yra CAPo neadekvatumas daugiau remiant didesnius ž.ū. gamintojus, o ne smulkius fermerius.

[nomad]

Beabejo, kad ES politika, nes Lietuvoje pvz. neapsimoka auginti obuolių ar pomidorų, net nepaisant to, kad čia atlyginimai ir kitos išlaidos mažesnės, olandai gauna tiek kartų didesnes išmokas ir atitinkamai gali pasiūlyti mažesnę kainą, kad su jais konkuruoti labai sunku. Čia tas pats, jei pvz. kokia nors pervežimų kompanija gautų 100% kompensaciją už degalus, nes toje šalyje daugiau gyventojų, didesnis tankumas ir daugiau kelių, o kitos šalies vežėjas tik kokius 30%, kokius šansus jis turėtų konkuruoti?

L. Andrikienė: nauja „geležinė uždanga“ ES žemės ūkyje nepateisinama

Perskaičiau tą kreipimąsi - tipiškas politinis blah blah blah ... Kodėl Baltijos šalys 'diskriminuojamos', o kitos naujos ES narės (Kipras, Malta) - ne, ir netgi atvirkščiai gauna daugiau, nei senbuvės? Kuo Baltijos šalys 'diskriminuojamos' - tuo, kad tiesiog objektyviai yra rečiausiai apgyvendintos Europoje? Kur įrodymai, kad 'istoriniai/politiniai' motyvai lėmė tą 'diskriminaciją'? Per daug neatsakytų klausimų, mano nuomone ...

[Lettered]

Perskaičiau tą kreipimąsi - tipiškas politinis blah blah blah ... Kodėl Baltijos šalys 'diskriminuojamos', o kitos naujos ES narės (Kipras, Malta) - ne, ir netgi atvirkščiai gauna daugiau, nei senbuvės? Kuo Baltijos šalys 'diskriminuojamos' - tuo, kad tiesiog objektyviai yra rečiausiai apgyvendintos Europoje? Kur įrodymai, kad 'istoriniai/politiniai' motyvai lėmė tą 'diskriminaciją'? Per daug neatsakytų klausimų, mano nuomone ...

Beabejo, kad tai diskriminacija, kodėl rečiau apgyvendintos šalies ūkininkas, kuris auginą tą patį produktą ir konkuruoja toje pačioje rinkoje, turėtų gauti mažesnes subsidijas už hektarą? Apskritai niekur neradau faktų, kad išmokos priklauso nuo šalies tankumo, keista, kad bandot ginti tokią ES atsilikusią diskriminacinę ir neliberalią politiką.

[nomad]

Apskritai niekur neradau faktų, kad išmokos priklauso nuo šalies tankumo, keista, kad bandot ginti tokią ES atsilikusią diskriminacinę ir neliberalią politiką.

Mano galva tai akivaizdu: didesnis gyventojų kiekis toje pačioje teritorijoje - didesnės ir išmokos hektarui. Tas pats su transportu - ar būtų teisinga, jei rečiau apgyvendinta šalis gautų keliams tiek pat pinigų, kiek ir tokį patį plotą užimanti žymiai tankiau apgyvendinta šalis? Juk tankesnėje šalyje daugiau žmonių, mašinų ir kelių ...

Bet kaip ir minėjau, išmokas hektarui lemia dar ir tai, kiek šalies teritorijos gali ir yra išnaudojama žemės ūkiui. Ne visos valstybės savo teritoriją gali vienodai išnaudoti ir, savo ruožtu, ne visos gali vienodai pretenduoti į tokią pačią išmoką hektarui.

Bet kokiu atveju, būtų įdomu sužinoti iš Andrikienės kuo iš tikrųjų būtent Baltijos šalys 'diskriminuojamos' CAPo kontekste, jei atmestume tuos objektyvius faktorius (retą apgyvendinima, daugiau dirvonuojančių laukų)?

[Lettered]

Mano galva tai akivaizdu: didesnis gyventojų kiekis toje pačioje teritorijoje - didesnės ir išmokos hektarui. Tas pats su transportu - ar būtų teisinga, jei rečiau apgyvendinta šalis gautų keliams tiek pat pinigų, kiek ir tokį patį plotą užimanti žymiai tankiau apgyvendinta šalis? Juk tankesnėje šalyje daugiau žmonių, mašinų ir kelių ...

Būtų logiška, jeigu maisto rinkos būtų vietinės, skirtos aprūpinti maisto produktais savo gyventojus. Dabar Olandijai tokio dydžio subsidijos leidžia būti antrai pasaulyje maisto produktų eksportuotojai, net Lietuvos prekybos centrai užversti olandiškomis daržovėmis, kai tuo tarpu vietoje auginti ir konkuruoti dėl skirtingų subsidijų nėra galimybių. Retas apgyvendinimas ir dirvonuojantys laukai yra tų skirtingų subsidijų pasekmė, labiau apsimoka važiuoti ūkininkauti ar tiesiog skinti obuolius į Olandiją.

[OptimusPrime]

Mano galva tai akivaizdu: didesnis gyventojų kiekis toje pačioje teritorijoje - didesnės ir išmokos hektarui. Tas pats su transportu - ar būtų teisinga, jei rečiau apgyvendinta šalis gautų keliams tiek pat pinigų, kiek ir tokį patį plotą užimanti žymiai tankiau apgyvendinta šalis? Juk tankesnėje šalyje daugiau žmonių, mašinų ir kelių ...

Mano supratimu palyginimas su ismokomis keliams yra klaidingas. Keliu infrastruktura rupinasi valstybe, o ne privatus verslas. Cia tikslesnis palyginimas butu tas kuri paminejo Letteret - subsidijos degalams. Kokias galimybes uzsiimti pervezimu verslu turetu Lietuvos imones, jeigu olandu imonems degalai butu pilnai subsidijuojami, o lietuviu imones gauti tik trupinius. Cia net netiktu posakis "konkuruot labai sunku" cia konkuruot neimanoma.

[nomad]

Būtų logiška, jeigu maisto rinkos būtų vietinės, skirtos aprūpinti maisto produktais savo gyventojus. Dabar Olandijai tokio dydžio subsidijos leidžia būti antrai pasaulyje maisto produktų eksportuotojai, net Lietuvos prekybos centrai užversti olandiškomis daržovėmis, kai tuo tarpu vietoje auginti ir konkuruoti dėl skirtingų subsidijų nėra galimybių. Retas apgyvendinimas ir dirvonuojantys laukai yra tų skirtingų subsidijų pasekmė, labiau apsimoka važiuoti ūkininkauti ar tiesiog skinti obuolius į Olandiją.

Sutinku, kad subsidijos jokiu būdu neturi skatinti eksporto, bet tik vidinį šalies apsirūpinimą maistu. Tačiau nematau pakankamo priežastinio ryšio tarp ES subsidijų skirstymo 'neproporcingumo' ir laukų dirvonavimo Lietuvoje. Juk dirbti galima pradėti bet kokį lauką (tiesiog pjaunant žolę) ar tvarkant mišką ir subsidijas iš karto gausi - tuo pačiu pakeldamas tavo čarte parodytą išmokos už hektarą ratio Lietuvos atveju ... Kas kliudo visiems žemės savininkams tai daryti?

[Lettered]

Sutinku, kad subsidijos jokiu būdu neturi skatinti eksporto, bet tik vidinį šalies apsirūpinimą maistu. Tačiau nematau pakankamo priežastinio ryšio tarp ES subsidijų skirstymo 'neproporcingumo' ir laukų dirvonavimo Lietuvoje. Juk dirbti galima pradėti bet kokį lauką (tiesiog pjaunant žolę) ar tvarkant mišką ir subsidijas iš karto gausi - tuo pačiu pakeldamas tavo čarte parodytą išmokos už hektarą ratio Lietuvos atveju ... Kas kliudo visiems žemės savininkams tai daryti?

Čia ne verslas ir iš to neuždirbsi. Beto ne tiek daug tų dirvonuojančių laukų, kur žemė derlinga, šiaurės Lietuvoje arba Marijampolės apskrityje, tokių kažin ar apskritai rastum. Suomijoje, Graikijoje dirbama žemė sudaro labai mažą dalį viso šalies ploto, ypač lyginant su Lietuva, jos turėtų toje diagramoje būti pačioje apačioje. Bet esmė tame, kad tų išmokų skirtumai milžiniški.

[nomad]

Čia ne verslas ir iš to neuždirbsi. Beto ne tiek daug tų dirvonuojančių laukų, kur žemė derlinga, šiaurės Lietuvoje arba Marijampolės apskrityje, tokių kažin ar apskritai rastum. Suomijoje, Graikijoje dirbama žemė sudaro labai mažą dalį viso šalies ploto, ypač lyginant su Lietuva, jos turėtų toje diagramoje būti pačioje apačioje. Bet esmė tame, kad tų išmokų skirtumai milžiniški.

Dėl Suomijos ir Švedijos, kaip jau minėjau, didesnes išmokas hektarui sąlygoja dideli tvarkomų miškų plotai.

Dėl Graikijos, Kipro ir Maltos iš tikrųjų įdomu - dirbamos žemės ten objektyviai nedaug, šalys apgyvendintos netankiai, tai išmokų dydis hektarui atrodo tikrai neproporcingai didelis. Įdomu kodėl taip yra.

[Lettered]

Dėl Suomijos ir Švedijos, kaip jau minėjau, didesnes išmokas hektarui sąlygoja dideli tvarkomų miškų plotai.

Dėl Graikijos, Kipro ir Maltos iš tikrųjų įdomu - dirbamos žemės ten objektyviai nedaug, šalys apgyvendintos netankiai, tai išmokų dydis hektarui atrodo tikrai neproporcingai didelis. Įdomu kodėl taip yra.

Kažin ar dauguma miškų Suomijoje tvarkomi ir kam nors už tai mokamos išmokos. Jeigu viskas būtų dėl objektyvių priežasčių, niekas ir nesiektų išmokų suvienodimimo, bet dabar akivaizdu, kad už tą patį darbą mokamos skirtingos išmokos.

[nomad]

Kažin ar dauguma miškų Suomijoje tvarkomi ir kam nors už tai mokamos išmokos. Jeigu viskas būtų dėl objektyvių priežasčių, niekas ir nesiektų išmokų suvienodimimo, bet dabar akivaizdu, kad už tą patį darbą mokamos skirtingos išmokos.

Nereikia nuvertinti miško - tai vienas įdomiausių sektorių (tarp žemės ūkio ir energetikos) ir ko gero vienas geriausių Lietuvos aktyvų. Suomiai ir švedai tą puikiai supranta. Jei tik miškai būtų suprivatizuoti (ir valdomi pensijų fondų etc.) ir tvarkomi kaip Skandinavijoje (net ir be ES pagalbos), tai būtų labai didelis pajamų šaltinis. Kažkur esu matęs skaičius (paieškosiu šaltinio), kad potencialiai Lietuva turėtų gauti apie milijardą eurų pajamų per metus vien iš miško tvarkymo, kirtimo ir medienos pardavimo. Tačiau pinigai dingsta kaip į balą, o urėdijos, vietoj aprūpindamos biudžetą, kažkaip tuos pinigus 'įsisavina'. Iš esmės tai viena gėdingiausių ir tamsiausių Lietuvos viešojo administravimo dėmių. Bet juk įsivaizduoji, koks triukšmas sukiltų, jei liberalai dabar išmestų miškų privatizavimo idėją - visokios vaidilutės su kaimo jurgiais matyt prisirišę prie medžių prašytų juos sudeginti geriau, nei mišką 'turčiams' atiduoti

[Gnoss]

Nereikia nuvertinti miško - tai vienas įdomiausių sektorių (tarp žemės ūkio ir energetikos) ir ko gero vienas geriausių Lietuvos aktyvų. Suomiai ir švedai tą puikiai supranta. Jei tik miškai būtų suprivatizuoti (ir valdomi pensijų fondų etc.) ir tvarkomi kaip Skandinavijoje (net ir be ES pagalbos), tai būtų labai didelis pajamų šaltinis. Kažkur esu matęs skaičius (paieškosiu šaltinio), kad potencialiai Lietuva turėtų gauti apie milijardą eurų pajamų per metus vien iš miško tvarkymo, kirtimo ir medienos pardavimo. Tačiau pinigai dingsta kaip į balą, o urėdijos, vietoj aprūpindamos biudžetą, kažkaip tuos pinigus 'įsisavina'. Iš esmės tai viena gėdingiausių ir tamsiausių Lietuvos viešojo administravimo dėmių. Bet juk įsivaizduoji, koks triukšmas sukiltų, jei liberalai dabar išmestų miškų privatizavimo idėją - visokios vaidilutės su kaimo jurgiais matyt prisirišę prie medžių prašytų juos sudeginti geriau, nei mišką 'turčiams' atiduoti

Manau to privatizavimo pasekmės būtų sitacija kaip UK kur be savininko leidimo negali net kojos įkelti į privatų mišką. Čia šiaip. Įdomu, kiek procentų valstybinių miškų patenka į saugojamas teritorijas?

[J.U.]

Bet juk įsivaizduoji, koks triukšmas sukiltų, jei liberalai dabar išmestų miškų privatizavimo idėją - visokios vaidilutės su kaimo jurgiais matyt prisirišę prie medžių prašytų juos sudeginti geriau, nei mišką 'turčiams' atiduoti

Na taip, bet kažkodėl JAV pastoviai išpirkinėja privačius miškus ir steigia nacionalinius parkus. Ir netgi tokia šalis kaip Papua Naujoji Gvinėja tą daro.