Šiandien per TV žinias rodė reportažą kad Latvijoje pradeda streikuoti rusakalbiai, grasina kad busią kaip Kryme jeigu negaus ko reikalauja. Ar žalieji žmogeliukai nepersikels ir į Baltijos valstybes?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rusijos - Ukrainos karas 2014-2016 m. Rusijos grėsmė Baltijos šalims
Collapse
X
-
Parašė laimutis Rodyti pranešimąŠiandien per TV žinias rodė reportažą kad Latvijoje pradeda streikuoti rusakalbiai, grasina kad busią kaip Kryme jeigu negaus ko reikalauja. Ar žalieji žmogeliukai nepersikels ir į Baltijos valstybes?
Comment
-
Demono Putino apsėsti rusakalbiai buvusiose SSRS okupuotose šalyse taip įsidrąsino kad pradeda įsivaizduoti kad yra kažkokia išskirtinė žmonių rasė, save laiko išnaudojamais, engiamais ir beteisiais. Girdėta dainelė 1939 m. Nacistinėje Vokietijoje.
Įdomu kaip Baltijos šalių valdžia susitvarkys su tokiais piliečiais, juk Rusija dės visas pastangas jiems padėti ir kelti sumaištį šalyse?
Comment
-
Parašė oranger Rodyti pranešimąKremliaus agentūrą ir provokatorius reikia neutralizuoti iš karto. Manau, kad apie tai jau galvojama.
Comment
-
Andrejus Piontkovskis. Paskutinis Rusijos mitas
Autorius yra politinis apžvalgininkas, nuoseklus V. Putino režimo kritikas
Ilgą laiką ekspertai skundėsi, jog Rusijos neįmanoma suprasti protu. Dabar uždavinys kiek paprastesnis – šiandien, jei norime numatyti tolesnius Rusijos veiksmus, tereikia suprasti vieno ruso motyvus. Visi kiti Rusijos piliečiai, nuo degradavusio benamio iki turtuolių, kurių pavardės puikuojasi Forbes žurnale, su džiaugsmu ir dėkingumu perdavė jam savo likimus. Na, o šis Subjektas vadovaujasi tik siekiu užsitikrinti valdžią iki gyvenimo pabaigos. Tai ne patologinis valdžios troškimas, kaip kartais manoma, o suprantamas rūpinimasis savuoju fiziniu saugumu. Jis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema, kurią pats kūrė. Tunelio pabaigoje – ne viltinga šviesa, bet diktatoriaus Kadafio likimas.
Pažvelkime į tai, kaip V. Putinas elgiasi su Ukraina. Jis pakankamai nuoseklus ir logiškas. Jis teisingai įvertino, kad net nedrąsūs žingsniai asociacijos su Europos Sąjunga kryptimi gali vesti prie to, kad Ukraina iškris iš pokomunistinės kleptokratinės sistemos, kuri buvo sukurta buvusios SSSR teritorijoje. Ukrainos pavyzdys galėjo tapti užkrečiamas, suvilioti V. Putino vasalus, ir tokią galimybę buvo būtina sunaikinti užuomazgose. Tiesa, jis apsiriko, kai pagalvojo, jog pakanka papirkti Viktorą Janukovyčių. Nė minties dar nebuvo apie Krymo pasisavinimą.
Kam jam Krymas, jei kontroliuoja visą Ukrainą? Maidanas jam buvo nemalonus netikėtumas. Ukrainos vasario antikriminalinės revoliucijos pergalė hipotetinę grėsmę amžinam V. Putino režimui pavertė realia politine problema. Ukrainos revoliucijos sunaikinimas nėra V. Putino įgeidis, bet išlikimo sąlyga. Ne mažiau svarbu ir maksimalus šios revoliucijos suniekinimas Rusijos žmonių akyse. Štai čia ir pravertė Krymo aneksijos planas.
Operacija buvo įvykdyta labai greitai, ir tai tėra pirmasis Ukrainos sutramdymo žingsnis. Kovo 18 dieną pasakyta Kryme kalba buvo miestui ir pasauliui (urbi et orbi) skirta propaganda, parodžiusi Krymo aneksiją Kremliui patogiu rakursu. Tiesa, pati kalba verta didesnio dėmesio nei jai buvo skirta.
V. Putinui, kaip diktatoriui, ši kalba buvo labai svarbus naujos tapatybės įtvirtinimo ženklas. Joks, net ir pats žiauriausias režimas negali remtis vien prievarta. Kiekvienam autoritariniam režimui gimti būtinas įtaigus mitas, kuris patraukia didelę visuomenės dalį. Režimo gyvenimo ciklas tiesiogiai susijęs su šio mito gyvybingumu.
Pavyzdžiui, sovietinis režimas rėmėsi Teisingumo karalystės kūrimo mitu. Jo apogėjus buvo Sovietų Sąjungos pergalė Pasauliniame kare, tačiau M. Gorbačiovo laikais šiuo mitu netikėjo net SSKP politinio biuro nariai.
1999 metais mums buvo pateiktas žiniasklaidos sukurtas bei ciniškų politikos technologų surežisuotas mitas apie jauną energingą specialiųjų tarnybų karininką, kuris sėkmingai talžo tikrus ir tariamus teroristus, kelia siaubą priešams ir leidžia Rusijai atsistoti. Šio mito kertinė emocija buvo šūksnis – „savas“, kuris privertė dažniau plakti Rusijos moterišką širdį.
Vietoj politinės ideologijos mums buvo pasiūlytas putinizmas. 2008 metais putinizmas pasiekė savo kulminaciją kare su Gruzija, tačiau vis labiau pradėjo kelti Rusijos žmonėms šleikštulį. Mitas perėjo į zombinę stadiją, kurios gyvavimo laikotarpis, tenka pripažinti, kažkodėl užsitęsė ilgiau nei buvo galima spėti. Režimas jau turėjo sugriūti dėl elito susiskaldymo ir aktyvios visuomenės mažumos masinių protestų. Deja, tai rusiška specifika, kai zombinė stadija išsitęsia, nes iš padugnių elitu tapę žmonės vis dar laikosi kartu, nors ir mato, kaip valstybės laivas plaukia į pražūtį. Tai nėra solidarumas, bet veikiau lipni baimė, kuri sukaustė valią. Elitas turėjo progą, bet ja nepasinaudojo, kai nepalaikė 2011–2012 metų protestų judėjimo, pasirinkęs ideologiją: „Mes turime daryti įtaką valdžiai, o ne valdžią naikinti.“ Tačiau verkiant buvo būtinas naujas mitas, nes pernelyg viešumoje įsitvirtino teiginys: „Putinas – vagis“.
Štai čia ir atėjo laikas V. Putino kalbai kovo 18 dieną. Jis intuityviai pajuto, kad politinių technologų darbas, kuris tęsėsi keliolika metų, jau duoda vaisių, ir visuomenės moralinė degradacija pasiekė reikiamą lygį. V. Putinas šiai visuomenei pasiūlė savąjį Trečiąjį Reichą – Penktąją imperiją. Galbūt jis šiek tiek rizikavo, nes jo kalboje buvo pernelyg daug nacistinės Vokietijos reminiscencijų, Pavyzdžiui, jis pirmą kartą viešai prakalbo apie „nacional-išdavikus“. Tai buvo mėgstama Adolfo Hitlerio sąvoka. V. Putinui ir publikai ji patiko ir dabar, neabejoju, skambės dažnai. V. Putino panašumas į A. Hitlerį tapo toks akivaizdus, kad Kremliaus propagandistui Andronikui Migranianui net gi teko paskelbti „gerojo“ fiurerio teoriją (iki 1939 m.).
Šiandien 1999 metų putinizmo mitas keičiamas kitu. Gimsta pasakojimas apie Vladimirą Didįjį, Rusijos žemių atgavėją. Ta neabejotinai paskutinis Rusijos mitas: ryžtingas ir negailestingas.
Iki kovo 18-osios tikslas buvo Kijevas, o Krymo aneksija – vienas iš tikslo pasiekimo būdų. Po šios simbolinės datos galima kalbėti apie visos Rusijos užsienio politikos „kryminalizaciją“ – tai noras užgrobti visą buvusios Rusijos carinės imperijos teritoriją, kuris yra apipintas Kremliuje sukurtais mitais apie nuo kelių stojančios valstybės istorinę misiją pasaulyje. Ši misija kartu yra ir V. Putino režimo iki jo gyvenimo pabaigos įteisinimas.
O kaip Kijevas? Jis tėra tik ilgo kelio etapas. 75 nuošimčiai Rusijos piliečių palaiko karinį Ukrainos klausimo sprendimą. Tai galutinė visuomenės būklės diagnozė. Visuomenės, kuri paveikta radikalaus informacinio spinduliavimo. Šiandien Putinas yra įvelkamas į rusiško pasaulio mesijo rūbą, ir tai neišvengiamai dar labiau keis tiek jo vidaus, tiek užsienio politiką.
Kategoriškai nesutinku, kad tai, ką dabar daro V. Putinas, sukels naują šaltąjį karą. Deja, šio žmogaus veiksmai ves prie kur kas blogesnio scenarijaus. Šaltojo karo metu, bent po Karibų krizės dramos, JAV ir Sovietų Sąjungos politiniai lyderiai į atominį ginklą pradėjo žvelgti išskirtinai kaip į priešininką stabdančią priemonę. Dabartinis Rusijos mesijas, kuris nepaiso politinių sienų, turi didžiulį atominio ginklo arsenalą, bet silpną armiją, jau pareiškė, kad neatmeta minties, jog panaudos atominį ginklą, net jei tai reikštų visuotinę savižudybę.
Tiesą sakant, būtent šis atominis blefas ir yra labiausiai paveikus Ukrainos krizėje. Atkreipkime dėmesį, jog JAV ir NATO, netrukus po pareiškimų apie atominius pelenus, į kuriuos gali virsti pasaulis, suskubo pareikšti, kad Vakarų karinė intervencija Ukrainoje negalima. Formali priežastis – Ukraina nėra NATO valstybė. Na, o jei rytoj Narvos gyventojai surengs referendumą ir prisijungs prie Rusijos? Ar tokiu atveju NATO išdrįs konfliktuoti su atomine supergalybe dėl Estijos, kuri yra NATO narė? V. Putinas įsitikinęs, kad ne. Su juo sutinka ir Šiaurės Korėjos diktatorius, kuris teturi kibirą atominių pamazgų, nepaisant to, jis verčia visa pasaulį su juo elgtis atsargiai. Beje, būtent Korėjos diktatoriaus valdžios ilgaamžiškumas yra didžiausia pagunda V. Putinui galutinai atmesti visas taisykles tarptautiniuose santykiuose.
Būtent todėl V. Putiną tiek ilgai kentė Didžiajame aštuntuke. Net kai jis kitus iškeikdavo tiesiai į akis. Toks jo elgesys – ne beprotybė. Tai iš tiesų kita tikrovė, nesuvokiama poniai Merkel ar vaikinui iš Čikagos Obamai. Tarptautiniai santykiai šiandien nestabiliausi per pastaruosius 60 metų. Tai, kas vyksta šiandien, galima lyginti nebent su paskutiniais Josifo Stalino gyvenimo metais. Pastarasis vadovas buvo labai susirūpinęs savo valdžios ir gyvybės išsaugojimu. Jis taip pat kūrė planus, kurie artino pasaulį prie Trečiojo pasaulinio karo. Tąsyk mums visiems pasisekė, o kaip bus šįsyk?
Pagal Svoboda.org parengė Andrius Navickas
Comment
-
Gal ne 100 proc. bet pakankamai tiksli įžvalga. Tik man tokiose įžvalgose vis užkliūva paminėjimai, kad vakarai ir tuo labiau JAV nesupranta dabartinių aktualijų. Aukščiausiame ir žvalgybiniame lygmenyje supranta ir dar kaip. Bet tai nereiškia, kad jie puola rėkti visam pasauliui, kad yra taip ir taip. Tai nieko neduotų. Aš tikiuosi, kad bent jau JAV aktyviai dėlioja tam tikras priemones situacijos pakeitimui jiems palankia linkme. Ir mes tikrai nesužinosime, kokios jos. Belieka tikėtis, kad jų įgyvendinimas bus sėkmingas.
Comment
-
Labai daug emocijų, bet normalu, skirta eiliniam skaitytojui.
Apie atominį karą perdėjo. kremlius sugriautų vakarų miestus ir tiek, viso pasaulio žemės neužmėtys, o tada NATO pradėtų rusų armijos medžioklę. Čia kremliui būtų savižudybė, o vakarai išgyventų net ir su šimtamilijonėmis žūtimis. Be to, ne vienas Putinas ten viską sprendžia, jis tik veidas kalbantis ką kremlius nutaria. Gal jis ir yra iniciatorius, bet jei kiti pritaria konkrečioms jo idėjoms, tai nereiškia, kad visi ir pritars visiems kartu nusižudyti.
Š. Korėjos neliečia niekas, nes iš šalia esančio Seulo liktų tik griuvėsiai.
Comment
-
Parašė MikasRidikas Rodyti pranešimąGal ne 100 proc. bet pakankamai tiksli įžvalga. Tik man tokiose įžvalgose vis užkliūva paminėjimai, kad vakarai ir tuo labiau JAV nesupranta dabartinių aktualijų. Aukščiausiame ir žvalgybiniame lygmenyje supranta ir dar kaip. Bet tai nereiškia, kad jie puola rėkti visam pasauliui, kad yra taip ir taip. Tai nieko neduotų. Aš tikiuosi, kad bent jau JAV aktyviai dėlioja tam tikras priemones situacijos pakeitimui jiems palankia linkme. Ir mes tikrai nesužinosime, kokios jos. Belieka tikėtis, kad jų įgyvendinimas bus sėkmingas.
Comment
-
Ukrainos krašto apsaugos ministerija technikos atėmimą neigia. Vėlgi nesuprasi kur teisybė, o kur dezinformacija...
http://www.unian.net/politics/908416...amatorske.htmlPost in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąVakarai, paskendę savo valstybių gerovės iliuzijose iki šiol nesuvokia kad vyksta karas, tik jis kitoks. Nėra didelio reikalo mėtyti bombas, kai savo tikslus galima pasiekti žalių žmogeliukų ir intensyvaus smegenų plovimo pagalba. Jie iki šiol galvoja kad tai jų nepalies.
Comment
-
/\Angliška wikipedija apie Daugpilį, antrą pagal dydį Latvijos miestą (101000 gyventojų; 53.6% laiko save rusais, 19.8% - latviais; 85% referendume pasisakė už rusų kalbą kaip antrą valstybinę):
As of 1 January 2012, the city had a population of 101,057.
Demographics of Daugavpils 2011 Census data[3]
Russians 53.6%
Latvians 19.8%
Poles 14.2%
Belarusians 7.2%
Ukrainians 1.9%
Lithuanians 1.0%
Others 2.3%
In Daugavpils 85% of the voters supported the proposal to make Russian the second state language in the 2012 referendum.[4]Paskutinis taisė balietis; 2014.04.16, 13:05.
Comment
-
Geros naujienos. Jei jos pasitvirtins, tai JAV kariuomenės pratybos Lietuvoje užtruks ilgai, ilgai, ilgai..
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=64610155Post in English - fight censorship!
Comment
-
http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=64605519
Amerikiečiai staiga apsižiūrėjo ir baisiai supyko, kad Europos šalių gynybos pramonė bendradarbiavo ir prekiavo su NATO "partneriais vardan taikos" tiek, kiek tik leido ta partnerystė. Tai gal tiesiog nereikėjo tos partnerystės pasirašinėti (arba bent jau apriboti bendradarbiavimo galimybes). Net ir po Gruzijos karo niekas jokių partnerysčių nenutraukė. Neabejoju, kad JAV balsas šituose reikaluose lemiamas.
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąLatvijoje situacija bloga , ir net labai - Daugpilyje, Rezeknėje neišgirsi latviškos kalbos, Estijoje irgi ne pyragai - Narva , Koltha Jarvė - irgi tas pats....
Comment
-
Stebint paskutinius įvykius (JAV karių atsiuntimą į Lietuvą, Latviją, Lenkiją), norisi prisiminti, KAIP visgi yra gerai, kad Lietuva yra NATO. Tai garantas, kad apsisnarglėję ir apsišlapinę "išlaisvintojai" iš Rytų čia nekels savo mėšlinų kanopų.
Dar labai gerai yra tai, kad visi tie žiopliukai, iš serijos "NATO mūsų negins", šiandien (ir tikriausiai su visam) padarė tai, ką jau seniai turėjo padaryti: užsishut the f**k up'ino.
Dar man patiko, kad Wash Post išvertė svarbaiusią Grybauskaitės interviu dalį. Šiaip, kad visi žinotų, kas bus, jei jau minėti apsimyžėliai nuspręstų kelti kanopas, kur nereikia
Washington Post video reportažas iš Šiaulių
http://wapo.st/1nvXoanPaskutinis taisė John; 2014.04.27, 00:29.
Comment
Comment