nomad: Prancūzija turi vieną liberaliausių NT isigijimo užsienio subjektams režimų - bet kurios paskirties žemės, beje.
Prancūzų tikslas - stabilūs ūkiai
Prancūzijoje žemės pardavimas taip pat turi būti aprobuotas vietinės valdžios institucijų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtoje informacijoje rašoma, kad Prancūzijoje žemės pardavimo reglamentavimą prižiūri institucija, vadinama SAFER (Sociétés d‘ Aménagement Foncier et d‘ Etablissement Rural). Tai vietos valdžios institucija, kurios speciali paskirtis – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų, įsikūrimą, žemės ir ūkių konsolidaciją bei kaimo žemės rinkų skaidrumą. Ši institucija visuomet privalo reaguoti, jeigu kyla įtarimų, jog vykdoma spekuliacija.
Apie kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejį turi būti pranešta vietos SAFER. Tai turi padaryti notaras, įteisinantis sandorį. SAFER turi per du mėnesius patvirtinti arba atmesti sandorį. Kai sandoris neatitinka institucijos įgyvendinamų tikslų, SAFER pradeda pardavėjo ir pirkėjo diskusiją, kad pasiektų abipusį susitarimą, kuris geriau atitiktų SAFER tikslus.
Jei tarp pardavėjo ir pirkėjo susitarimas nepasiekiamas, SAFER gali naudotis pirmumo teise, pavyzdžiui, jei yra svarbesnių aplinkosaugos tikslų arba tikėtina, jog vyksta spekuliacija žeme. Gali būti, kad parduodamas žemės plotas yra per didelis, nes vienas iš SAFER uždavinių - riboti ūkių didėjimą. Tada ši institucija stengiasi sudaryti kitą susitarimą, kuris geriau atitiktų savivaldos tikslus, pavyzdžiui, parduoti žemę kitam pirkėjui arba ją išnuomoti.
Prancūzijoje žemės pardavimas taip pat turi būti aprobuotas vietinės valdžios institucijų.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtoje informacijoje rašoma, kad Prancūzijoje žemės pardavimo reglamentavimą prižiūri institucija, vadinama SAFER (Sociétés d‘ Aménagement Foncier et d‘ Etablissement Rural). Tai vietos valdžios institucija, kurios speciali paskirtis – palaikyti ūkininkų, ypač jaunųjų, įsikūrimą, žemės ir ūkių konsolidaciją bei kaimo žemės rinkų skaidrumą. Ši institucija visuomet privalo reaguoti, jeigu kyla įtarimų, jog vykdoma spekuliacija.
Apie kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejį turi būti pranešta vietos SAFER. Tai turi padaryti notaras, įteisinantis sandorį. SAFER turi per du mėnesius patvirtinti arba atmesti sandorį. Kai sandoris neatitinka institucijos įgyvendinamų tikslų, SAFER pradeda pardavėjo ir pirkėjo diskusiją, kad pasiektų abipusį susitarimą, kuris geriau atitiktų SAFER tikslus.
Jei tarp pardavėjo ir pirkėjo susitarimas nepasiekiamas, SAFER gali naudotis pirmumo teise, pavyzdžiui, jei yra svarbesnių aplinkosaugos tikslų arba tikėtina, jog vyksta spekuliacija žeme. Gali būti, kad parduodamas žemės plotas yra per didelis, nes vienas iš SAFER uždavinių - riboti ūkių didėjimą. Tada ši institucija stengiasi sudaryti kitą susitarimą, kuris geriau atitiktų savivaldos tikslus, pavyzdžiui, parduoti žemę kitam pirkėjui arba ją išnuomoti.
Rūta Bičiuvienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinio skyriaus vedėja sako, kad senosios ES šalys yra įsivedusios daugybę saugiklių, todėl nors žemę užsienio šalių piliečiai teoriškai įsigyti galėtų, tačiau praktiškai tai sunkiai įmanoma.
Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, norėdamas įsigyti žemę, žmogus turi būti tos šalies pilietis ne mažiau nei 5 metus, laisvai kalbėti tos šalies kalba ir pan. Tuo tarpu naujosios ES šalys narės įpareigojamos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą visiškai liberalizuoti.
„Šio žemės rinkos liberalizavimo niekas nelaukia ir mėgina imtis kažkokių veiksmų. Antai Vengrija, mano žiniomis, yra priėmusi įstatymą, pagal kurį visiškai bus draudžiamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ne Vengrijos piliečiams. Patys vengrai tikisi dėl to atsidurti Europos teisingumo teisme, tačiau šį kontraversišką įstatymą vengrų parlamentas vis tik priėmė. Rumunai žada, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės ūkio paskirties žemės pardavimui įstatymuose atsiras daugybė saugiklių, kurie taip pat turėtų apsaugoti jų žemės rinką“, - sakė R.Bičiuvienė.
Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse, norėdamas įsigyti žemę, žmogus turi būti tos šalies pilietis ne mažiau nei 5 metus, laisvai kalbėti tos šalies kalba ir pan. Tuo tarpu naujosios ES šalys narės įpareigojamos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą visiškai liberalizuoti.
„Šio žemės rinkos liberalizavimo niekas nelaukia ir mėgina imtis kažkokių veiksmų. Antai Vengrija, mano žiniomis, yra priėmusi įstatymą, pagal kurį visiškai bus draudžiamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas ne Vengrijos piliečiams. Patys vengrai tikisi dėl to atsidurti Europos teisingumo teisme, tačiau šį kontraversišką įstatymą vengrų parlamentas vis tik priėmė. Rumunai žada, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės ūkio paskirties žemės pardavimui įstatymuose atsiras daugybė saugiklių, kurie taip pat turėtų apsaugoti jų žemės rinką“, - sakė R.Bičiuvienė.
Comment