Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Referendumas dėl žemės, miškų, kitų ištelkių ir pilietinių iniciatyvų

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
    Logiška - kai korupcijos lygis Lietuvoje bus kaip Danijoje, ekonomikos lygis kaip Vokietijoje, tai referendumų irgi nereikės . Nereikėtų ir dabar, jei valdantieji neužsimirštų, kur gyvena ir kam turėtų atstovauti. Pvz., Anglijoje atsirado visuomenės nepasitenkinimas dėl imigrantų ir tas klausimas atsidūrė politikų darbotvarkėje. O Lietuvos politikai vadovaujasi savo darbotvarke. Kam ta darbotvarkė nepatinka, tampa runkeliais ar kremliniais . Anglijos atveju išeina kaip ir prieštaravimas ES, bet Anglija turi savo interesus ir bent nebijo jų parodyti. Kokiu klausimu Lietuva yra paprieštaravusi ES? Ar Lietuva turi kokių nors interesų, kurie nesutaptų su Briuselio interesais?
    Reikia domėtis, tada nekils klausimų ar Lietuva gina savo interesus.

    Energetikos strategija, NATO Baltijos šalių gynybos strategija, didesnė ES parama, reikalavimai didinti išmokas ūkininkams. Ir tai tėra tik keletas sričių, kuriose Lietuva jau apgynė savo interesus arba dar gina (pvz. didesnės išmokos ūkininkams). Ką jau kalbėti apie tokius aršius reikalavimus iš Lietuvos pusės ES dėl Rusijos blokados ir kreipimosi į PPO. Čia tėra tik keli pastarieji Lietuvos interesų gynimo pavyzdžiai.

    P.S. O Lietuvoje valdžia vadovaujasi darbotvarke, pagal kurią ją išrinko tauta. Tad ko gero nieko nuostabaus, kad ta pati tauta išrinkus valdžią, po to ją keikia ir aiškina, kad ši nevykdo tautos valios. Absurdas, ne daugiau, kurio nėra beveik niekur kitur.

    Comment


      Referendumas yra išoriškai 'super demokratinis', bet pagal turinį labiau populistinis ir tik siauroms interesų grupėms tarnaujantis reiškinys, nes supaprastintu, suredukcionuotu, būdu bando spręsti labai sudėtingus klausimus ir dėl tos priežasties visada įnešą sumaištį į atstovaujamosios demokratijos procesą - tiek brandžiose, tiek nebrandžiose demokratijose.

      Atstovaujamojoje demokratijoje, t.y. režime kuris egzistuoja Lietuvoje ir labiausiai paplitęs pasaulyje, žmonės turi balsuoti už atstovus/asmenis ir jų idėjas (per Parlamento ir kitus rinkimus), o ne tiesiogiai siūlyti naujas idėjas (prieštaraujančias savo išrinktų atstovų idėjoms!!!), ar tuo labiau siūlyti konkrečius tų idėjų realizavimo būdus.
      Paskutinis taisė nomad; 2014.01.30, 12:12.
      There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

      Comment


        Parašė Petrozilijus Cvakelmanas Rodyti pranešimą
        Prie to, kad įgyvendinus tamstos idėją, būtų galima skelbti visiškai bukagalviškus referendumus jei tik turi tam pinigų. Pinigų tokiam tikslui žinoma asmenybė atras, nes politine prasme referendumai iš serijos "Ar reikia Lietuvai išstoti iš ES?", "Ar reikia uždrausti švedų bankus" ar kitokios panašios nesąmonės labai kenktų Lietuvai ir tuo pačiu visiškai atitiktų žinomos asmenybės interesus. O pasiūlius ką nors labai paprastam žmogui naudingo (pvz. "Ar reikia minimalią algą pakelti iki 1509 Lt?") kokį referendumą ir laimėt galima su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.
        O kas dabar draudžia tokius referendumus rengti ? Masiulis vienoje laidoje užsiminė, kad referendumo surengimas kainuoja 16 mil. Lt. Taigi 16 000 000/300 000=53,33 Lt. Ar manai, kad dabar neatsirastų 300 000 pasirašančių už parašą paliekant kaip suvenyrą po 50 Lt. ?

        Comment


          Seime kasmet priimami sprendimai, kurie nepatinka Lietuvos piliečiams, nesvarbu, ar jie balsavo už tas partijas, kurios priima tuos sprendimus, ar ne, tiesiog tokia demokratija, kurie praktikoje veikia idiotiškai - balsuoji ne tam, kad pritari visiems sprendimams būsimiems, o tik dėl to, kad tai įgytų teisėtumo pojūtį. Jeigu jus balsuoja, tai nereiškia, kad visi sprendimai jums patinka ir pritariate, tiesiog taip reikia - jeigu Lietuvoje niekas nebalsuotų, tiesiog Seimas būtų nelegalus.

          Kiek Lietuvoje apskritai tų referendumų pavyko, kiek jų nepavyko? Ką jis pakeis apskritai? Juokinga, kaip baisu. Vis tiek Seimas atmes tą referendumą. Nesvarbu, ar dėl žemės, ar dėl ko kitko. Referendumas nėra kažkoks galingas, paprasta Seimo partija savo galia yra aukštesnė už eilinius rinkėjus ir jų organizuojamus referendumus. Kaip to galima nesuvokti?

          O juokingiausia nuskamba tokia nesąmonė: "P.S. O Lietuvoje valdžia vadovaujasi darbotvarke, pagal kurią ją išrinko tauta. Tad ko gero nieko nuostabaus, kad ta pati tauta išrinkus valdžią, po to ją keikia ir aiškina, kad ši nevykdo tautos valios. Absurdas, ne daugiau, kurio nėra beveik niekur kitur." O taip... pasirodo Lietuva vienintelė stebuklų šalis, kurioje piliečiai kritikuoja, keikia ir bara tą valdžią. Nei pažangioje Anglijoje, nei galingoje JAV to negali būti ir mes tik čia atsilikę. Kažkokia Seimo partija savo vidine tvarka ir nematomais korupciniais interesais vadovaujama priima kažkokius sprendimus (darbotvarkė) ir jie gali prieštarauti ne tik rinkėjų valiai, bet ir daugumos Lietuvos piliečių valiai.

          Pagal kai kurių "logiką" rinkimų neturi būti, užtenka apsikeisti vietomis t.y. konservatoriams su socialdemokratais kas 4 metus, nes rinkėjai yra runkeliai, kurių nuomonės apskritai nereik klausyti. Nes tai referendumas juk - ten jie kvaili runkeliai, o kai renka politinės partijas - protingi rinkėjai. Koks čia susidvejinimas? Tiesiog reik pripažinti, kad apskritai žmogus, kuris renka kažką, balsuoja yra kvailas ir bet kokie rinkimai (Seimo, Prezidento, referendumas) yra niekiniai, nes piliečio nuomonė nėra būtina, tiesiog tai dėl teisėtumo, kad nesakytų, kad nebalsavo niekas, tai tipo diktatoriai patys save paskyrė į valdžią...

          Comment


            Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
            Pvz Kalifornija - pakankamai išprususi, ar ne? Ten referendumai praktikuojami beveik šveicarišku dažnumu. Ir referendumais sprendžiami net ir mokesčių klausimai.

            Rezultatas, beje, nekoks - nes rinkėjai paprastai balsuoja už mokesčių mažinimą iš išlaidų didinimą, ir gaunasi didelė biudžetinė skylė (Kaliforniją pastaraisiais metais net vadindavo "JAV Graikija").
            Kalifornijos ir Šveicarijos neįmanoma lyginti pagal socialinį pluoštą, dėl to ir rezultatai skirtingi. Šveicarijoje negyvena 40% tokių kaip 'Juanita Banana' (toks namų tvarkytojos iš Kolumbijos prototipas) ir jos septynių vaikų šeima, kurie moka tik ispaniškai ir praleidžia dieną žiūrėdami meksikietiškus serialus, o ne gilindamiesi į ilgalaikes Kalifornijos socio-ekonomines problemas ar jų sprendimo būdus ...
            Paskutinis taisė nomad; 2014.01.30, 14:14.
            There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

            Comment


              Parašė lietus Rodyti pranešimą
              O kas dabar draudžia tokius referendumus rengti ? Masiulis vienoje laidoje užsiminė, kad referendumo surengimas kainuoja 16 mil. Lt. Taigi 16 000 000/300 000=53,33 Lt. Ar manai, kad dabar neatsirastų 300 000 pasirašančių už parašą paliekant kaip suvenyrą po 50 Lt. ?
              Tai išaiškėtų greičiau, nei pirmieji pardavę parašus baigtų tuštinti už gautą penkiasdešimtinę nusipirktus "Šaltupio" butelius.
              Got sun in my face, sleeping rough on the road

              Comment


                Išmokos nesiekia ES vidurkio, vadinasi konkurencinės sąlygos nėra vienodos. Tai būtų logiška palaukti, kol susivienodins, ir tik tada vykdyti įsipareigojimus. Tai elementarus dalykas.
                Tačiau grįžkime šiek tiek į praeitį. Šių metų vasario mėnesį „Ūkininko patarėjo“ laikraščio surengtoje spaudos konferencijoje daugeliui švenčioniškių, ypač „Alternatyvos“ klubo nariams, žinomas ekonomistas dr. Kęstutis Jaskelevičius sakė: „Vykstant Lietuvos deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje, 2002 m. per Europos vadovų susitikimą buvo pasirašytas dokumentas (gerai prisimenu), kad nevienodos tiesioginės išmokos bus tik iki 2013 m. Kodėl šis svarbus argumentas užmirštas?“.
                Esamos konkurencinės sąlygos labai nevienodos. ES šalių tiesioginių išmokų vidurkis yra 249 eurai už ha, o Lietuvoje – tik 143 eurai už ha. Dar mažesnes išmokas gauna Estija ir Latvija. Negana to, 2014-2020 m. ES biudžeto projekte numatyta, kad Baltijos šalių trejetui išmokos kasmet augs tik po 4 eurus už ha. Tokiu būdu jos net ir 2020-aisiais nepasieks ES vidurkio. Visa tai nurodyta peticijoje.
                http://svencioniu.krastas.w3.lt/v2/i...enis-nr18-1161
                Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija nepriimtina - skirtumas tarp paramos, skiriamos senosioms ir naujosioms valstybėms narėms, yra per didelis", - po Kaune penktadienį vykusio komisijos susitikimo žurnalistams sakė R.Souchon.
                Pagal pernai pateiktą Europos Komisijos pasiūlymą, Lietuvai 2014 metais išmoka siektų 144 eurų (497 litų) už hektarą, o 2017 metais ji pasiektų 176 eurų (607 litų). ES vidurkis yra 268 eurai (925 litai) už hektarą.
                Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/es-...#ixzz2rsSEzRb0
                Paskutinis taisė senasnamas; 2014.01.30, 12:47.

                Comment


                  Žemės referendumo šalininkų pozicija – kaip nelaimingų Afrikos genčių

                  Comment


                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                    Išmokos nesiekia ES vidurkio, vadinasi konkurencinės sąlygos nėra vienodos. Tai būtų logiška palaukti, kol susivienodins, ir tik tada vykdyti įsipareigojimus. Tai elementarus dalykas.


                    http://svencioniu.krastas.w3.lt/v2/i...enis-nr18-1161


                    Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/es-...#ixzz2rsSEzRb0

                    – Pone Vėgėle, žmonės supranta labai paprastai – jeigu tai įrašysi į Konstituciją, taip ir bus.

                    – Konstitucija yra visumos aktas. Negalima skaityti vieno straipsnio ar punkto ir gauti iš jo atsakymo. Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad Konstituciją reikia aiškinti pagal eurointegracinius ir Šiaurės Atlanto organizacijos principus. Taigi klausimas, kaip atrodyti referendumo iniciatorių Konstitucijos pataisa minėtų principų šviesoje. Norėčiau sureaguoti ir į mintis apie ūkininkus. Iš tiesų galbūt išmokos ūkininkams yra ne tokios, kokios turėtų būti, bet tam yra savi būdai kaip tai išsiaiškinti. Tai yra, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, nacionalinį teismą, kad jie priimtų sprendimą. Tokios bylos šiuo metu yra pradėtos. Mes nežinome, koks bus rezultatas: ar sutartyje įtvirtinta tai, kas yra kalbama, ar kitokie susitarimai. Kiekvienas veiksmas turi savo būdą ir metodą.
                    http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...mas-599-389696

                    Tą patį, beje, jis dar kartą patvirtino ir LRT Ekonomikos forume.

                    Comment


                      Tai paaiškina ir fašistinių partijų laikiną populiarėjimą Europoje, kurios taip pat nuolatos kartoja tokius žodžius kaip tauta, žemė, tėvynė.
                      http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopu...#ixzz2rsUbeF6s
                      Diagnozė - autorius eurokomjaunuolis .
                      Komentarai:
                      Pasirodo - Visos stuburines ES salys savo zeme yra apsisaugojusios t.y. idiegusios rimtus saugiklius pvz.
                      - Svedija laisvam kapitalo judejimui yra numaciusi savo zemes uz poliarinio rato (su amzino isalo zeme)
                      - Suomiu politikai ka tik perziurejo ir is esmes apribojo zemes pardavimo atvejus
                      - Danijoje noredami nusipirkti zeme turite ten gyventi maziausiai puse metu, turite tureti giminystes rysius su Danu pilieciais, ir t.t.
                      - Prancuzijoje zemes pardavima uzsienieciams nulemia vietine ukininku bendruomene
                      ir t.t.

                      Musu politikai ES stojimo sutarti priime vienbalsiai jos net neperskaite (neissiverte i LT kalba)

                      Siandiena LT zemes ukio paskirties zeme yra is esmes niekaip neapsaugota, o LT politiku deklaruojamos priemones kelia sypsena .. Esame drasi tauta..
                      Koks turi būti kvailas arba labai kažkuo suinteresuotas žmogus, kad taip trokšta pardavinėti (ne dirbti) Lietuvos žemę, jog tam besipriešinančiams tautiečiams su įniršiu atsilikusių genčių pravardes jiems prilipina.
                      Kaip koks naujųjų laikų bolševikas-rėksnys. Va ir aš prilipinau pravardę.
                      Na bet kaip tokius rėksnius vadinti?
                      Ir kodėl saugikliai -jau kitas klausimas?
                      Kodėl tų saugiklių protingieji, pažangiųjų genčių atstovai nenumatė?
                      Gal specialiai?
                      Aš irgi už pardavimą. Nori užsienietis statyti fabriką-pakeiskime 100 ha (1kmx1km) plote paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties ir parduokime. Tegu stato. O didelis fabrikas tokiame plote tilptų....
                      http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopu...#ixzz2rsVXOHcB
                      Tokios bylos šiuo metu yra pradėtos.
                      Puiku, laukiam rezultatų. Jei kažkokiose sutartyse tai yra nustatyta, tai nelabai net yra ką nagrinėti.
                      Paskutinis taisė senasnamas; 2014.01.30, 13:00.

                      Comment


                        Tai inicijuoti reikėjo referendumą dėl Konstitucinių saugiklių žemės įsigijimui: turi būti ES pilietis, gyventi Lietuvoje ne mažiau pusę metų/metus, 10 metų po įsigijimo turi vykdyti žemės ūkio veiklą.

                        Bet ne, juk referendumo tikslas ne tas. Patys organizatoriai tą labai aiškiai pasakė: tikslas yra susipykti su ES ir galų gale iš jo išstoti. Pats Šliužas taip pasakė. Jau vien tas faktas visą referendumo idėją kompromituoja, ką jau kalbėti apie pačias pasekmes (net kalbant vien tik apie draudimą).

                        Comment


                          Man patiko tokia citata:
                          Balsavimas vyko dvi paras. Tai buvo vienintelis Lietuvos Valstybės istorijoje referendumas, kuris nežinia kodėl vyko ne vieną dieną, o dvi. Balsavimo laikas specialiai buvo prailgintas, kadangi pirmąją referendumo dieną žmonių aktyvumas tesiekė 17-25%, todėl buvo paskelbta, jog bus balsuojama dvi dienas. Balsuoti galėjo ir tie, kurie neturėjo paso, o tik rinkėjo pažymėjimą.
                          “Balsavimo punktai” buvo atidaryti prekybos centruose. Antrą balsavimo dieną, tebesitęsiant vangiam balsavimui, netikėtai į pagalbą buvo pasitelkta „Maxima“ ir jai priklausantys tinklai „T Market“. Per radiją ir televiziją buvo paskelbta, jog atėjusiems balsuoti rinkimų apygardose bus dalijami lipdukai, su kuriais „Maxima” ir „T Market” prekybos centruose už 1 centą bus suteikta teisė nusipirkti alaus butelį, šokoladuką ar skalbimo miltelių.
                          Apie tai greitai sužinojo įvairūs visuomenės sluoksniai, o ypač sukruto mūsų žemiausias socialinis sluoksnis – „bomžai“, kurie kaip tarakonai iš urvų pradėjo bėgti į rinkimines apygardas, jog gautų tą lipduką, kurį išsikeis į alaus butelį „Maximoje“. Tai buvo akivaizdus papirkinėjimas.
                          Logiškai mastant: referendumas dėl ES nėra visiškai teisėtas? Arba kam reikėjo referendumo, jeigu Lietuvoje tiek daug runkelių? Kodėl vienas referendumas buvo nors ir abejotinomis aplinkybėmis rengiamas, gal net neteisėtas, bet pripažintas, o kitas visaip kritikuotinas?

                          Jeigu nėra saugiklių dėl žemės pardavimo, tai mes turime eilinę situaciją, kaip Lietuvoje politikai (rinkti aukšto intelekto ne runkelių!), vykdydami savo darbotvarkę ėmė ir pamiršo nereikšmingus saugiklius įtraukti į sutartis. Čia tikriausiai ta pačia kryptimi dirbama buvo, kaip ir pasirašius sutartis pirmiems jų net neskaičius. Tai jeigu kažkokie politikai, kurie eilinį sykį nesugeba dirbti atsakingai, pridirbo Lietuvai, tai tegu konfliktinė situacija pabudina juos, nes kas gi daugiau jei ne tai pažadins miegančius Lietuvos politikus (žinoma rinktus aukšto intelekto žmonių, tikrai ne runkelių, nes tik ne runkelis gali išrinkti aukštą intelektą turintį Lietuvos politiką).

                          Comment


                            Po balsavimo dėl referendumo VRK narys sulaukė grasinimų gauti į snukį

                            Comment


                              Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                              Pasirodo - Visos stuburines ES salys savo zeme yra apsisaugojusios t.y. idiegusios rimtus saugiklius pvz.
                              - Svedija laisvam kapitalo judejimui yra numaciusi savo zemes uz poliarinio rato (su amzino isalo zeme)
                              - Suomiu politikai ka tik perziurejo ir is esmes apribojo zemes pardavimo atvejus
                              - Danijoje noredami nusipirkti zeme turite ten gyventi maziausiai puse metu, turite tureti giminystes rysius su Danu pilieciais, ir t.t.
                              - Prancuzijoje zemes pardavima uzsienieciams nulemia vietine ukininku bendruomene
                              ir t.t.
                              Reikia konkrečių nuorodų, kokia konkrečiai tvarka yra paminėtose šalyse. Nes net iš sakinių formulavimo aišku, kad informacija yra VBS - kas kažką girdėjo, kad Prancūzija kažką apribojo.

                              Pvz tarp aukštuomenės yra madinga turėti vynuogyną Prancūzijoje ir daryti savo vardo vyną. Ir, reikia manyti, Prancūzijos įstatymai to nedraudžia.

                              Esu beveik tikras, kad visose paminėtose šalyse taikomi kažkokie ribojimai žemės pirkimui BENDRAI VISIEMS (žinant prancūzų pomėgį reguliavimui ir biurokratijai, tuo net neabejoju), ir kad "užsieniečiai" kaipo tokie neišskirti. Net jeigu ir minimi "užsieniečiai", tai prašom turėti omeny, kad pagal ES teisę, ES šalių piliečiai nėra "užsieniečiai".

                              Comment


                                Parašė Mastytojas Rodyti pranešimą
                                Seime kasmet priimami sprendimai, kurie nepatinka Lietuvos piliečiams, nesvarbu, ar jie balsavo už tas partijas, kurios priima tuos sprendimus, ar ne, tiesiog tokia demokratija, kurie praktikoje veikia idiotiškai - balsuoji ne tam, kad pritari visiems sprendimams būsimiems, o tik dėl to, kad tai įgytų teisėtumo pojūtį. Jeigu jus balsuoja, tai nereiškia, kad visi sprendimai jums patinka ir pritariate, tiesiog taip reikia - jeigu Lietuvoje niekas nebalsuotų, tiesiog Seimas būtų nelegalus
                                As jau apie valdžios 'legitymumo' ir 'efektyvumo' sąveiką kalbėjau Ukrainos klausimo forumuose, dėl to tingiu kartotis. Pritariu, kad jei valdžios valdymui trūksta efektyvumo, jinai po truputį praranda ir legitymumą. Ta puikiai įrodo Ukrainos atvejis. Ir šiuo atžvilgiu, bet koks referendumas yra panašus to atotrūkio sprendimo būdas, kaip ir revoliucija. Tačiau prie ko žemės nuosavybės teisės užsieniečiams klausimas ir Lietuvoje teisėtai išrinktos valdžios valdymo 'legitymumas'? Ar pasiektas toks atotrūkio laipsnis tarp valdžios veiksmų ir rinkėjų norų Lietuvoje būtent dėl šito klausimo neiišsprendimo? Vat to laipsnio ir problemos intensyvumo suvokimas ir apibrėžia mūsų socio-politinį awareness ...

                                Dar daugiau, juk to žemės nuosavybės teisės užsieniečiams klausimo nebuvo ir nėra nei prioritetinėje didžiųjų partijų darbotvarkėje, nei tai yra žemės ūkio ar kitų socio-ekonominių problemų Lietuvoje priežastis anot visų kompetetingų ekspertų (ekonomistų). Kitaip tariant, šitas klausimas yra išlaužta iš piršto problema, kuri tenkina tik labai siaurų grupuočių - t.y. vietinių žemės ūkio oligarchų, susivienijusių su rūtų darželio choristų gauja - interesus.
                                Paskutinis taisė nomad; 2014.01.30, 14:15.
                                There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                Comment


                                  Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                  Tai inicijuoti reikėjo referendumą dėl Konstitucinių saugiklių žemės įsigijimui: turi būti ES pilietis, gyventi Lietuvoje ne mažiau pusę metų/metus, 10 metų po įsigijimo turi vykdyti žemės ūkio veiklą.

                                  Bet ne, juk referendumo tikslas ne tas. Patys organizatoriai tą labai aiškiai pasakė: tikslas yra susipykti su ES ir galų gale iš jo išstoti. Pats Šliužas taip pasakė. Jau vien tas faktas visą referendumo idėją kompromituoja, ką jau kalbėti apie pačias pasekmes (net kalbant vien tik apie draudimą).
                                  Be to, Šliužas žadėjo dar daug "populistinių" referendumų organizuoti. Uošvis pasakojo, kad šis veikėjas dar prie komunistų irgi pasižymėjo rėksminga perdėta propaganda, nervindamas tikrus žemdirbius. Pasirodo tokių žmonių reikia ir dabar!!

                                  Comment


                                    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                    Reikia konkrečių nuorodų, kokia konkrečiai tvarka yra paminėtose šalyse. Nes net iš sakinių formulavimo aišku, kad informacija yra VBS - kas kažką girdėjo, kad Prancūzija kažką apribojo.

                                    Pvz tarp aukštuomenės yra madinga turėti vynuogyną Prancūzijoje ir daryti savo vardo vyną. Ir, reikia manyti, Prancūzijos įstatymai to nedraudžia.

                                    Esu beveik tikras, kad visose paminėtose šalyse taikomi kažkokie ribojimai žemės pirkimui BENDRAI VISIEMS (žinant prancūzų pomėgį reguliavimui ir biurokratijai, tuo net neabejoju), ir kad "užsieniečiai" kaipo tokie neišskirti. Net jeigu ir minimi "užsieniečiai", tai prašom turėti omeny, kad pagal ES teisę, ES šalių piliečiai nėra "užsieniečiai".
                                    Prancūzija turi vieną liberaliausių NT isigijimo užsienio subjektams režimų - bet kurios paskirties žemės, beje. Monaco kunigaikščių šeima, pavyzdžiui, yra ne tik vieni didžiausių žemvaldžių Prancūzijoje, bet ir top 10 ES CAPo paramos gavėjų ...
                                    There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                    Comment


                                      Pilnas internetas gi, kaip kinai perka vynuoginus Prancūzijoje ir paskui efektyvina veiklą (o prancūzams atrodo, kad viso labo patiekia Kinijos rinkai geresnes kląstotes).

                                      Comment


                                        O šiaip tai šiandien patikėjau, kad referendumas įvyks. Bent jau negaliu sugalvoti jokios kitos priežasties, kodėl būtent dabar Butkevičius nutarė papasakoti apie pasekmes.

                                        Comment


                                          Kadangi netikiu, kad tie, kas šaukia apie "visoje Europoje esančius apribojimus užsieniečiams", pajėgūs patys tai padaryti - greituoju būtų pagūglinau, kokie gi yra apribojimai žemės pirkimui.

                                          Radau įdomią nekilnojamojo turto teisės apžvalgą ES šalyse (http://www.eui.eu/Documents/Departme...eralReport.pdf )

                                          Genuine public law restrictions on real property transactions may take many forms. Firstly, municipal or regional pre-emption rights exist all over Europe. In some countries, they exist for all kinds of land sales (e.g. Poland) whereas in others they are reserved to special land (e.g. certain harbour areas in Belgium, or all land affected by urban planning measures in Germany). Generally, these give the competent authority a 2-3 months option of purchasing the land at the conditions agreed upon in the (preliminary) sales contract; however, this option may be, and frequently is, renounced in anticipatory notices. Secondly, everywhere in Europe, buildings, including substantial changes or subdivision of existing buildings, require permits
                                          by the competent authorities who may deny them due to non-compliance with all kind of public law, in particular zoning law (including masterplans).
                                          Beyond that, there are frequent limitations on special kinds of transactions. Thus, in Poland, the sale of public land is reported to usually require a tender procedure. Moreover, in several States, a special authorisation is required for the purchase of farming land, forests (e.g.
                                          Germany and Sweden) or land and buildings with cultural, historical interest (Italy) or high ecological value (Spain). These provisions aims at ensuring that the buyer is in fact able and willing to take adequate care of the land. In Sweden, a similar authorisation is even required from a buyer wishing to acquire tenancy properties, so as to ensure proper management capacities and to counteract speculation. In Holland and Germany, municipal law may limit the purchase or use of houses by non-locals. The most extreme and controversial example along these lines stems from Greece, where all purchases of land in borderland areas (which amount to a huge percentage of the national territory) need a special authorisation by the Ministry of
                                          Internal Affairs which is frequently denied to foreigners. This limitation has been attacked on European law grounds. Conversely, prohibitions on the acquisition of land by foreigners have generally been abolished for nationals of EU Member States following EU law provisos to this effect.
                                          Aiškiai įvardinta, kad "senosiose" ES šalyse nėra jokių apribojimų pirkti žemę ES piliečiams:
                                          Whilst a minority of European states still practise restrictions on the acquisition of land by third country nationals, as regards EU nationals, restrictions have been abolished everywhere except in the accession States Hungary and Poland where they persist only for agricultural land and second homes for transitional periods.
                                          The European picture of restrictions on foreigners acquiring land is diverse. In the majority of countries including England and Scotland, France, Germany, the Netherlands, Portugal, Finland and Sweden no such restrictions exist at all. In Italy and Spain, restrictions exist in alleviated forms (with exceptions e.g. for persons having their residence in the State in question since a certain period of time) for third country nationals whereas they have been completely abolished for EU nationals according to the mandate of the basic freedoms stipulated in the EC Treaty. In Hungary and Poland, such restrictions have also been abolished for EU nationals, but with a transitional period of 7 respectively 12 years for arable land, and of 5
                                          years for second residences (Poland). In other States which have joined the EU already some years ago such as Austria, similar restrictions have already expired.
                                          Other restrictions on real property transactions have already been described above at 1.6. Remarkable examples include Austrian restrictions on the sale of farm land recently declared unlawful by the European Court of Justice and the notorious Greek requirement of permits
                                          for the acquisition of land in (large) border areas.
                                          Ir dar - įdomi studija apie žemės pirkimo apribojimus "naujosiose" ES narėse, jų efektyvumą ir poveikį - http://ec.europa.eu/internal_market/...s/study_en.pdf

                                          Comment

                                          Working...
                                          X