Lietuvių - estų santykiai

[Silber418]

Kodėl iš Skandinavijos, o ne iš Vokietijos?

Vokietija, Nyderlandai, Austrija dar geresni pavyzdžiai. Didžiausias skirtumas, turbūt, yra skandinavų introvertiškumas.

[dangoraižistas]

Geras argumentas. Kiek įprasta kiaules auginti šalia miesto Centro, man Estijos didieji miestai (bent jau Talinas) nesiasocijuoja su vieta, kur žmones apskritai laiko kiaules, vištas, bent jau taip masiškai kaip Šnipiškėse, Žaliakalnyje ar lyg tais Aleksote.

1. išgalvoji kokią nors visišką nesąmonę („Žaliakalnyje, Šnipiškėse, Žvėryne VISI augina vištas, kiaules, karves, ožkas),
2. dešimt-šimtą-tūkstantį kartų sau kaip mantrą pakartoji, 3. o paskui šventai ta nesąmone imi ir įtiki,
4. bei galiausiai dar kitus imi tikinti bei verkšlenti „mes atsilikę, vargšai, pas mus Šnipiškėse augina ožkas, vištas, kiaules, Taline – ne, nes ten Skandinavija, rimtas didmiestis, sena miesto civilizacija“, nes nuo to pasijauti geriau (minčių mazochizmas).

Penkiolika sekundžių paieškoje, straipsnis, jame sakinys: "Täna läks kolm lindu Tallinnas, ka linnainimesed peavad kanu," ütles Evestus.
Vertimas: "Today, three birds went to Tallinn, the people of the city also keep chickens,"said Evestus.

Bet aišku mazochistiškai mėgstantiems save pasiplakti, nes, na, nes smagu paverkt kaip viskas blogai, tai reiškia, jog „estai labai madingi ir progresyvūs, tai skandinaviška – auginti mieste vištą, bet vai jei MES auginame – tada mes atsilikę, kaimiečiai, esame rytų europiečiai, beveik rusai, jei mieste auginame vištas“. Maždaug tokia kai kurių veikėjų logika (buvau tokių žmonių sutikęs dešimtis jei ne šimtus, todėl jokio stebėjimosi).

[suoliuojantis]

Gal turite Rytų Prūsijos ir Kuršo/Vidžemės/Estijos gubernijų XIX a. pab. - XX a. pradžios ekonominių duomenų?

Nežinau ar kur nors galima rasti ekonominio lyginimo tarp buvusios Livonijos ir Rytų Prūsijos duomenų, bet esu matęs rimto lenkų istoriko Andrzej Jezerski skaičiavimus lyginančius ekonominę padėtį trijuose Lenkijos dalyse (tai ka jie vadina zabory), atitekusiose trims imperijoms, 1913 metais. Tai gali būti naudojama palyginimui ir Livonijos su Rytų Prūsija. Ta vadianmoji Lenkijos carystė buvo net ko gero labiau ekonomiškai į priekį pažengęs regionas negu ex Livonija tuo metu (bent jau Varšuvos - Lodzės pramoninis rajonas su visais Žirarduvais tai tikrai). Pvz. Lenkijos carystė užėmė 0,56 proc. Rusijos imperijos teritorijos, bet 1880-1913 gamino 17-22 proc. visos imperijos pramonės produkcijos.
Anot jo 1913 metinės pajamos per kapitą Wielkopolskoje ir Pomorze (t.y Vokietijoje) buvo 113 tuometinių JAV dolerių. O Lenkijos carystėje 63 doleriai. Tuo tarpu Vokietijos vidurkis buvo 146 doleriai, Austro-Vengrijos 102, o Rusijos imperijos 44 doleriai. Tiesa rajonai aplink Lvovą buvo pati vargingiausia Austro-Vengrijos dalis ir ten pajamos siekė vos 40 dolerių.

Yra kai kurie ir objektyvūs parametrai, pvz. vidutinis grūdinių kultūrų derlingumas. Vokietijai atitekusioje dalyje derlingumas buvo 21 kvintalas iš hektaro (kvintalas 112 svarų), Vokietijos vidurkis buvo 21,5, palyginimui Olandijoje 23,5, Danijoje 33,1. Tuo tarpu Lenkijos carystėje (kuri turėjo pačius geraiusius rodiklius visoje Rusijos imperijoje) derlingumas buvo tik 12,4 kvintalo, ir tai buvo net šiek tiek mažiau nei visiškai atsilikusioje Rumunijoje (13 kvintalų). Geležinkleio linijų tankis rusiškoje Lenkijos dalyje 1913 metais buvo 2,7 km skaičiuojant 100 kv. km. Tuo tarpu vokiškoje Lenkijoje 12,1 km (tai atitiko Vokietijos, Anglijos ir kitų V. Europos šalių vidurkius), Galicijoje 5,2 km, europinėje Rusijos dalyje 1,2 km. 1900 metais vokiškoje dalyje jau buvo pasiektas tai ką pavadintume 100 proc. progimnazijos lygio išsilavinimas ir apie 60 proc vaikų gaudavo gimnazijos lygio išsilavinimą. Tuo tarpu rusiškoje dalyje mažiau nei 20 proc. vaikų gaudavo daugiau nei pradinį išsilavinimą, o apie 50-60 proc. išvis jokio. Šitie duomenys gali būti naudojami kaip atraminiai lyginant ir Livoniją su Rytų Prūsija. Žinoma raštingumas ten buvo geresnis nei Lenkijoje: esu matęs, kad pradinį išsilavinimą tuo metu jau gavo virš 90 proc. estų ir virš 80 proc. latvių, bet labai labai mažai tiek latvių, tiek estų žengdavo toliau pradinio trijų metų išsilavinmo lygio (išmokdavo skaityti/ rašyti ir pakanka ...)

[dangoraižistas]

PoDV 1926 metai (sovietų gyventojų surašymas). Praėję aštuoneri metai po I pasualinio karo pabaigos. 1920 visose trijose Baltijose valstybėse baigėsi bet kokie mūšiai, susirėmimai, įsivyravo taika. Ekonomika auga, miestai jau atstatyti ir beveik užsigydę karo žaizdas. Tuo tarpu labiau į rytus jau pasibaigęs pilietinis karas ir gal jau pasibaigęs ir badas, įkurta Sovietų Sąjunga, industrializacija, kolektyvizacija, urbanizacija. Kas norėjo, iš evakuotų gyventojų arba iš ištremtų karo metu, arba iš išvežtų, paimtų į kariuomenę ar pan., jau seniausiai, 1918-1919, vėliausiai 1920 m. grįžę į tėvynę. Ką matome pagal gyventojų surašymą, kurio skaičiai galėjo būti net didesni (kai kas galėjo pasisakyti ir kitas tautybes, pavyzdžiui, ruso, lenko ir kt.)? Ogi štai, prašom.

Lietuvių skaičius Sovietų Sąjungoje – 41,463 arba du procentai lietuvių, iš jų Sovietinėje Rusijoje – 26,856 arba apie vieną procentą. Gali būti dalis dar tremtiniai, kuriuos ištrėmė per sukilimus ir jų palikuonys, nedidelė dalis buvo nusipirkę prie caro žemės Rusijoje, Baltarusijoje ir kitur (tokių buvo keli kaimai kaip Malkava Baltarusijoje). Tiesa, kažkokia dalis galėjo dėtis lenkais, bet tokiu atveju kažin ar juos būtina priskirti lietuviams, jei jau save tokiais nelabai belaikė.

Nei latviai, nei estai XIX a. nebuvo tremiami, tad vykdavo į Rusiją savo noru. O dabar dėmesio, latvių ir estų skaičiai.

Latvių skaičius Sovietų Sąjungoje – 151,410, iš jų Sovietų Rusijoje – 126,277. Kitaip tariant, KAS DEŠIMTAS pasaulio latvis, netgi gal daugiau, kas aštuntas buvo pasilikęs TSRS.

Dar labiau šokiruojantys skaičiai – Estonian – 154 666, pusantro šimto tūkstančių estų arba KAS PENKTAS estas pasaulyje buvo įsikūręs Sovietijoje 1926 metais.


Kai paleis iš laikino pašalinimo, kaip norėtum šiuos statistinius faktus pakomentuoti?

Tiesiog turiu baimių dėl mentalitetų skirtumų, kurį galėjo lemti dar prieškarinis carinis atsilikimas, tik paskui dar labiau užstagnuotas sovietmečio.

Praktiškai visas ES kaimynes gelbėjo, kad nors priklausė caro Rusijai, bet buvo šiokioj tokioj autonomijoje. Įstatymai kaip suprantu buvo laisvesni, nebebuvo baudžiavos. Žmonės galėjo išlaikyti didesnius skirtumus nuo rytų slavų tautų. Manau, kad tas noras lietuvius paverst rytų slavais mano akyse ir buvo didžiausias carų palikimas. Dėl šios priežasties carmečio esu netgi labiau linkęs nekęsti nei sovietmečiu, nes sovietmečiu bent jau susilyginom su kaimynais pagal išsivystimą, nors ir visi sumokėjom didelę kainą.

[Romas]

15min.lt 2021.09.29
Susipažinkime: kuo ypatingi Lietuvoje gyvenantys estai?

http://www.15min.lt/m/media-pasakoji...tys-estai-1400

[manometras]

Kažkodėl įdėjo Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios nuotrauką, nors patys rašo straipsnyje, kad Luetuvos estų pamaldos kartą per metus vyksta Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje (ten pat kartais vyksta ir latvių pamaldos). Ji yra Vokiečių g. kieme. Gal straipsnio autorė nėra jos mačiusi. Arba čia per kažkieno žioplumą.

[Eikantas X]

Aš nesuprantu, ką jie rašo straipsnio pradžioje.

Įdomų faktą apie tarpukario Lietuvos ir Estijos santykius atskleidžia knyga „Estija ir estų bendruomenė Lietuvoje“, išleista 2020 m. Pasirodo, daugelis Estijos tarpukario karininkų baigė mokslus būtent Vilniuje.

Lietuvos sostinėje karo mokslų mokykla veikė ir anksčiau.

Tarpukariu Vilnius nebuvo Lietuvos sostinė, ir išvis nepriklausė Lietuvai, tą puikiausiai žino visi. Lenkijos - Estijos santykiai buvo geri, turbūt todėl ir mokėsi, čia yra apie tarpukario Lenkijos ir Estijos santykius.

[Sula]

p.s. įdomu kada jau čia LT buvo laikoma silpnesne už LV?

Estų požiūris į lietuvius daugumoje buvo ir yra kaip į untermenšus. Nes vis vieną Estijoje viskas geriau: švietimas, verslas, finansai, politinė sistema, (ne)religija ir dar +1001 dalykų.
Latviai šiek tiek auštesi rasinėje hierarchijoe, nes jie tiesiog artimesni viskuo estams. Bent jau tuo, kad penkis šimtmečius buvo po germanais.

[Stadionas]

Estų požiūris į lietuvius daugumoje buvo ir yra kaip į untermenšus. Nes vis vieną Estijoje viskas geriau: švietimas, verslas, finansai, politinė sistema, (ne)religija ir dar +1001 dalykų.
Latviai šiek tiek auštesi rasinėje hierarchijoe, nes jie tiesiog artimesni viskuo estams. Bent jau tuo, kad penkis šimtmečius buvo po germanais.

na iš dalies taip ir yra, nes Lietuviai yra kaimiečių tauta, skirtingai nei Latviai ir Estai, kurie pakankamai urabnizuoti buvo jau tarpukarių ir kurie jau tada lietuvių ir baltarusių emigrantus vežęsi pas save. iš kitos puses lietuvių kaimiečiai prigimdė 10kart daugiau vaikų sovietmečių dėl ko mums neužvežė rusų tiek.

[PoDV]

Estų požiūris į lietuvius daugumoje buvo ir yra kaip į untermenšus. Nes vis vieną Estijoje viskas geriau: švietimas, verslas, finansai, politinė sistema, (ne)religija ir dar +1001 dalykų.
Latviai šiek tiek auštesi rasinėje hierarchijoe, nes jie tiesiog artimesni viskuo estams. Bent jau tuo, kad penkis šimtmečius buvo po germanais.

Lietuviai dėl to gan kompleksavo, vadino save runkeliais, tai matyt po to ir šovė ekonomika, atsirado atitinkamai verslininkų, daug kritinio požiūrio į lietuvių uždarumą ir mentalitetą. Gal kažkas panašaus yra su rumunais, kurie irgi laikomi tokie dead end vagimis ir kaimiečiais, bet turi vienus geriausių ekonomikos augimo track record. Likę tiesiog truputį miegojo ant laurų, ypač jaučiu latviai. Lenkai ne tiek, bet ten nebuvo jaučiu tiek blogai, nei trėmimų į Sibirą, nei tokių transformacijų su žemės ūkiu.

Ir tai darbas dar neatliktas, kol nepabaigs metro/tramvajaus Vilniuje/Kaune/Klaipėdoje ir Rail Baltica likusioje Lietuvoje. Nu ok gal jeigu kaimuose suklypusių namukų apmažės, toliau judės namų renovacija, bet čia bendra posovietinė Baltijos šalių problema su namų būkle.

Iki 2008 m. krizės, taip pat trumpą laikotarpį iki 2014 įvykių Ukrainoje, kai prasidėjo sankcijos Rusijai ir nustojo plaukti pinigai iš ten į Latviją.

Matyt posovietinėje silpnos ekonomikos chaotiško valst. sektoriaus plotmėje buvo labai sunku vystyti Mažeikius, Telšius, Plungę ar aplamai Lietuvą tolygiai nuo pat 1990 m. Lietuva iš tikrųjų buvo mažų miestų ir miestelių šalis, kur ekonomikoje vyravo visokie kupiškiai, radviliškiai ir jurbarkai. Neatlaikė 2008 m. krizės, dauguma išvažiavo, bet išlošė didieji miestai, kur lengviau vystyti ekonomiką. Taip ir pavyko pralenkt Latviją, kur buvo tik Ryga ir viskas. Ką tu iš Daugpilio paimsi, juolabiau ką ten Daugpilyje vystysi (universitetus, techninius slėnius?, LEZ?). Dar kažkiek bandė vystytis kaip rusų ofšoras, bet jų valdovas turi kitų planų (sunaikinti Vakarų santvarką).
Estijos situacija jaučiu kaip Vengrija vs. Rumunija. Ilgus dešimtmečius Vengrija buvo tarsi įvažiavimas į civilizaciją (ok, gal LT vs. EE nebuvo tiek dramatiškas nes buvo vienoje šalyje iki 1990 m.), dabar jaučiu to skirtumo vis mažiau, vietom pagal turtingumą rumunai jau lenkia vengrus.

p. s. jeigu Estija būtų turėjusi panašesnę sanklodą kuri vystėsi Lietuvoje sovietmečiu, kai buvo daug kolūkių ir vidutinių 5k-50k miestų, irgi neaišku kiek estai būtų laikomi keistais runkeliais aplinkinių šalių, ypač skandinavų.

[Tomas]

Estai ir yra skandinavų laikomi keistais runkeliais.

[Tomizmas]

Tokių dviejų mažų valstybėlių (ir labai panašaus išsivystymo), mieravimasis organais, globaliame (ar netgi kuklesniame - tik europiniame) kontekste atrodo labai juokingai ir kvailai. Kaip muštynės šokiuose tarp dviejų kaimų, kurie abu įrodinėja kad yra geresni, nors realybėje yra vienodi. Aišku, su tam tikrais nedideliais skirtumais, kurie išpučiami iki tarpgalaktinio lygio.

[PoDV]

Estai ir yra skandinavų laikomi keistais runkeliais.

Gal ten dėl geografinės ir šiek tiek geopolitinės specifikos neturi tokio lygio runkelizmo, bet kad gali laikyt estus "runkeliais" skandinavai tai tikiu, kai net suomius kartais laiko šiek tiek į runkelių pusę švedai ir norvegai.
Būtų jaučiu gryna LT kopija, jei būtų ta pati urbanistika ir gamtovaizdis (mažiau miškų, daugiau dirbamų laukų, žiauresnė kolektyvizacija sovietmečiu). Kas ten žino, gal ten būtų tos pačios šalies apskritis... ir ta pati kalba Ta pati Aesti/Aistija.

Tokių dviejų mažų valstybėlių (ir labai panašaus išsivystymo), mieravimasis organais, globaliame (ar netgi kuklesniame - tik europiniame) kontekste atrodo labai juokingai ir kvailai. Kaip muštynės šokiuose tarp dviejų kaimų, kurie abu įrodinėja kad yra geresni, nors realybėje yra vienodi. Aišku, su tam tikrais nedideliais skirtumais, kurie išpučiami iki tarpgalaktinio lygio.

Išpučiau akis kai išgirdau ne pirmą kartą iš užsieniečių, kad "nežino kas ta Estija ir su kuo ana valgoma" Būnant Vakarų Europoje iš tikrųjų pajaučiu, kad ten Rytų Europa tiesiog gan vienodas audeklas, kur gal vienur biškį biedniau, kitur turtingiau. Ne baisiai skirias ir kokia Pietų Europa tuo požiūriu.

[Tomizmas]

Išpučiau akis kai išgirdau ne pirmą kartą iš užsieniečių, kad "nežino kas ta Estija ir su kuo ana valgoma" Būnant Vakarų Europoje iš tikrųjų pajaučiu, kad ten Rytų Europa tiesiog gan vienodas audeklas, kur gal vienur biškį biedniau, kitur turtingiau. Ne baisiai skirias ir kokia Pietų Europa tuo požiūriu.

Žmonėms, nepersistengusiems su edukacija (o tokių VISUR yra dauguma), visada yra "vienoda" tai, kas jiems tolima, ir dar - žmonės paprastai tingi gilintis ir linkę viską supaprastinto iki savo paprastučio suvokimo lygio.

Mes tame "kitų suvienodinime ir supaprastinime" irgi ne išimtis - Lietuvoje esu girdėjęs netgi tokio lygio nesąmonių, kaip "Indonezijoje ten jie visi kiniečiai, tik kad kalba kitokia, bet jie kiniečiai" Arba kai neskiria romų nuo rumunų, ir rimtu veidu vadina rumuniškas Dacias "čigoniškomis mašinomis". Arba kai yra straipsnis apie Ruandos hutus ir tutsius, Rusijos chantus ir mansius - būtina komentaruose suvienodinti galūnes "hutsiai tutsiai, chansiai mansiai" kad rimuotųsi ir skambėtų kaip kūdikiškas "bebebe lelele" nes taip gi paprasčiau.

Šiemet Portugalijoje turėjau progą įsitikinti, kaip mes atrodome iš ten. Manęs klausia:
- Are you from Ukraine?
- No, I am from Lithuania!
- Oh, Lithuania? Privit!

(Privit, jei ką, yra ukrainietiškas pasisveikinimas).

Taip kad globaliai žiūrint... Tie mūsų pasimatavimai su estais įdomūs yra tik mums. Kaip Švenčionėlių ir Švenčionių tarpusavio muštynės daugiau nebuvo įdomios niekam, netgi gretimai Ignalinai

[PoDV]

Žmonėms, nepersistengusiems su edukacija (o tokių VISUR yra dauguma), visada yra "vienoda" tai, kas jiems tolima, ir dar - žmonės paprastai tingi gilintis ir linkę viską supaprastinto iki savo paprastučio suvokimo lygio.

Mes tame "kitų suvienodinime ir supaprastinime" irgi ne išimtis - Lietuvoje esu girdėjęs netgi tokio lygio nesąmonių, kaip "Indonezijoje ten jie visi kiniečiai, tik kad kalba kitokia, bet jie kiniečiai" Arba kai neskiria romų nuo rumunų, ir rimtu veidu vadina rumuniškas Dacias "čigoniškomis mašinomis". Arba kai yra straipsnis apie Ruandos hutus ir tutsius, Rusijos chantus ir mansius - būtina komentaruose suvienodinti galūnes "hutsiai tutsiai, chansiai mansiai" kad rimuotųsi ir skambėtų kaip kūdikiškas "bebebe lelele" nes taip gi paprasčiau.

Šiemet Portugalijoje turėjau progą įsitikinti, kaip mes atrodome iš ten. Manęs klausia:
- Are you from Ukraine?
- No, I am from Lithuania!
- Oh, Lithuania? Privit!

(Privit, jei ką, yra ukrainietiškas pasisveikinimas).

Taip kad globaliai žiūrint... Tie mūsų pasimatavimai su estais įdomūs yra tik mums. Kaip Švenčionėlių ir Švenčionių tarpusavio muštynės daugiau nebuvo įdomios niekam, netgi gretimai Ignalinai

Yra tame paiko žavesio, kai "kiniečiais" tampa visi mongolidų rasės atstovai, o mes kažkokie rytų europiečiai turbūt esam tiesiog "rusai". Kartais atrodo kad (juodai) juokauja, bet suglumina kai galvoja, kad rimtai, pvz. neskiria čigono nuo rumuno. Nu negali patikėti.
Primena mano mintis, kai einu Palangoj, yra toks Rąžės/Ronžės upelis. Čia įsivaizduoju kokia stereotipinė moteriškė su gėlių FB profiliu susigalvoja, kad negali būt kažkokia non-sensical Ronžė ar Rąžė, upelis turbūt vadinasi "Rožės"

[RokasLT]

Žmonėms, nepersistengusiems su edukacija (o tokių VISUR yra dauguma), visada yra "vienoda" tai, kas jiems tolima, ir dar - žmonės paprastai tingi gilintis ir linkę viską supaprastinto iki savo paprastučio suvokimo lygio.

Mes tame "kitų suvienodinime ir supaprastinime" irgi ne išimtis - Lietuvoje esu girdėjęs netgi tokio lygio nesąmonių, kaip "Indonezijoje ten jie visi kiniečiai, tik kad kalba kitokia, bet jie kiniečiai" Arba kai neskiria romų nuo rumunų, ir rimtu veidu vadina rumuniškas Dacias "čigoniškomis mašinomis". Arba kai yra straipsnis apie Ruandos hutus ir tutsius, Rusijos chantus ir mansius - būtina komentaruose suvienodinti galūnes "hutsiai tutsiai, chansiai mansiai" kad rimuotųsi ir skambėtų kaip kūdikiškas "bebebe lelele" nes taip gi paprasčiau.

Šiemet Portugalijoje turėjau progą įsitikinti, kaip mes atrodome iš ten. Manęs klausia:
- Are you from Ukraine?
- No, I am from Lithuania!
- Oh, Lithuania? Privit!

(Privit, jei ką, yra ukrainietiškas pasisveikinimas).

Taip kad globaliai žiūrint... Tie mūsų pasimatavimai su estais įdomūs yra tik mums. Kaip Švenčionėlių ir Švenčionių tarpusavio muštynės daugiau nebuvo įdomios niekam, netgi gretimai Ignalinai

Tai neraikia nei Rytų Europos, Pietryčių Azijos... Ar kas LT, ar kitur atskiria skandinavų tautas? Net Suomiją pripaišo prie jų. Kas globaliu mastu skiria DB nuo Airijos, airius vadina britais ir t. t.

Išskiriamos tik didžiųjų galybių, ar tiesiog didelių valstybių tautos. O jei buvai kažkieno kolonija ar atpažįstamas labiau regionas negu atskiros tautos, tai niekas dideliu mastu nesivargins gilintis į atskiras istorijas ir t. t.

[Arunasx]

Tarptautiniuose kursuose buvo kartu pora vokiečių, tai vienas 2 dienas iš eilės klausė iš kur aš esu. Aš jam ne tik angliškai bet ir vokiškai pasakiau Litauen.
Antrą dieną kitas vokietis neapsikentęs pradėjo ant pirmo važiuoti, tu sako iš tikro nežinai kur tai randasi? Už Lenkijos.

[PoDV]

Tai neraikia nei Rytų Europos, Pietryčių Azijos... Ar kas LT, ar kitur atskiria skandinavų tautas? Net Suomiją pripaišo prie jų. Kas globaliu mastu skiria DB nuo Airijos, airius vadina britais ir t. t.

Išskiriamos tik didžiųjų galybių, ar tiesiog didelių valstybių tautos. O jei buvai kažkieno kolonija ar atpažįstamas labiau regionas negu atskiros tautos, tai niekas dideliu mastu nesivargins gilintis į atskiras istorijas ir t. t.

Ai rusai nesivargino ir savo greitkelį į Helsinkį pavadino Skandinavijos plentu. Posovietinės šalys neturi Nordikų, "Šiaurės" skamba keistai, tai viskas tiesiai šviesiai Skandinavija ir gerai. Tik deja Estija čia vis dar Baltijos šalis, Pabaltijys/Pribaltika.

[manometras]

Yra tame paiko žavesio, kai "kiniečiais" tampa visi mongolidų rasės atstovai, o mes kažkokie rytų europiečiai turbūt esam tiesiog "rusai". Kartais atrodo kad (juodai) juokauja, bet suglumina kai galvoja, kad rimtai, pvz. neskiria čigono nuo rumuno. Nu negali patikėti.
Primena mano mintis, kai einu Palangoj, yra toks Rąžės/Ronžės upelis. Čia įsivaizduoju kokia stereotipinė moteriškė su gėlių FB profiliu susigalvoja, kad negali būt kažkokia non-sensical Ronžė ar Rąžė, upelis turbūt vadinasi "Rožės"

Labai daug kam iš Vakarų yra nesvarbios mažos ne Vakarų šalys, nes… 1) jie ten nėra buvę (susisiekimas nėra viliojančiai paprastas); 2) apie jas labai retai ir mažai kalbama per jų tv, radiją, spaudoje, nes nėra ką kraupaus, supersvarbaus pasakyti ; 3) nėra garsių firmų / prekės ženklų, filmų, knygų, pop žvaigždžių iš ten.
Taip ir praeina ištisi dešimtmečiai, per kuriuos dauguma vakariečių “kaimiečių” nesužino nieko gero ir konkretaus apie rytų europiečius (apie nusikaltėlius ir nesamones sužino daugiau).

[PoDV]

Labai daug kam iš Vakarų yra nesvarbios mažos ne Vakarų šalys, nes… 1) jie ten nėra buvę (susisiekimas nėra viliojančiai paprastas); 2) apie jas labai retai ir mažai kalbama per jų tv, radiją, spaudoje, nes nėra ką kraupaus, supersvarbaus pasakyti ; 3) nėra garsių firmų / prekės ženklų, filmų, knygų, pop žvaigždžių iš ten.
Taip ir praeina ištisi dešimtmečiai, per kuriuos dauguma vakariečių “kaimiečių” nesužino nieko gero ir konkretaus apie rytų europiečius (apie nusikaltėlius ir nesamones sužino daugiau).

Esmė, kad rytų europietiškų valstybių labai daug, jos gana mažos, vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos.

Vakarų Europa tokia atrodo aiškiai susiformavus, kad konkrečias šalis žinotum, o keliom labiau neaiškiom padeda prekių ženklai (austriškas Mocartas, belgiški saldumynai). Tik microstate'ai šiek tiek egzotika Vakarų Europa, kažkokie "šteinai" ar šalis kurios vėliavą gali su Moldovos sumaišyt Net yra pora microstate'ų turinčių prekės ženklą, pvz. Monakas (turtingas akvariumas), Vatikanas (Romos katalikybė).

Iš Rytų Europos gal tik kelios kur žmonės gali išskirti ar net pagirti, gal Čekija rimtesnė išimtis dėl Škodos ir Prahos. Kroatija dėl pliažų ir futbolistų (nors šiaip tokia emigrantinė post-socializmu dvelkianti šalis ką galima buvo ir apie mūsų šalį pasakyt). Nu ir būtų maybe Estija, jei pati matyt nebūtų tiek užgožta likusių skandinavų, lyg kas žinotų apie Alandų salų tech naujoves kokias, aš pvz. tokių nežinau, nors gal yra.