Sudilo mano kompo pelės ratukas beskrolinant pro Dangoraižisto paklodes. Ar nebūtų galima šitų ilgų tekstų talpinti į kokią atskirą temą, skirtą paklodžių fanatikams?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių - estų santykiai
Collapse
X
-
Parašė John Rodyti pranešimąSudilo mano kompo pelės ratukas beskrolinant pro Dangoraižisto paklodes. Ar nebūtų galima šitų ilgų tekstų talpinti į kokią atskirą temą, skirtą paklodžių fanatikams?Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąNa tegul rašo, negi gaila. Vienose vietose sutinku su jo nuomone, kitose vietose ne, bet info dažnai pateikia gana įdomios, kurios dauguma patingi ieškoti savo argumentacijoms. Negi postų ilgis yra ribojamas?
Tokia keista diskusijų forma.Post in English - fight censorship!
- 2 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimąSudilo mano kompo pelės ratukas beskrolinant pro Dangoraižisto paklodes. Ar nebūtų galima šitų ilgų tekstų talpinti į kokią atskirą temą, skirtą paklodžių fanatikams?
Vėl būsiu pro kažkur neteisus ...arba sau, arba kitiems.
Comment
-
Parašė dangoraižistas Rodyti pranešimąKuo remdamasis taip manai, spėju, tau taip atrodo, nes todėl? Tai kad klysti, nes lietuviai caro laikais nesiasimiliavo į rusus, bet latviai ir estai mielai asimiliavosi. Be to, gana žymi dalis latvių ir estų savo noru keliomis bangomis gana gausiai perėjo į stačiatikybę, gausiai vyko į Rusijos miestus ne tremiami, bet savo laisvu noru, nes rusų kultūra jiems atrodė labai faina ir sava, priešingai nei vokiečių, kurių nemėgo, vengė, specialiai darė kuo didesnę skirtį tarp savęs bei jų.
Beje, tuo metu estų tebuvo koks 650 tūkst., gal net mažiau, kitais žodžiais tariant, DEŠIMTADALIS estų perbėgo į stačiatikybę vos pažadėjus žemės. Beje, iki šiol dalis ir pasilikę stačiatikiais, kaip ir dalis latvių. Remdamasis tokiu pavyzdžiu, apasakok man apie jų „liuteronišką superžmogiškumą“, dėl ko manai, turi išskirtinį mentalitetą ir šiaip ten viskas smarkiai labai geriau, beveik Skandinavija.
Aišku oficialus propagandinis naratyvas yra toks, kad estai yra beveik tokie patys geri kaip vokiečiai, kad jų kultūra labai germaniška ir t.t. ir pan., bet tai tik žodžiai. Apie latvius apskritai nėra ką šnekėti, kai matai, kad Jūrmalos centre yra statoma cerkvė :/
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
- 2 patinka
Comment
-
Girdėjau, kad Rytų Prūsija prieškariu buvo gana išsivysčiusi, gal net kaip tipinė Vakarų Europos provincija (palygintina su dab. Šiaurės Vakarų Vokietija). Įdomu, kokie išsivystymo skirtumai buvo tarp Latvijos, Estijos (industrinių gubernijų, kurios sudarė šias dab. valstybes) ir Rytų Prūsijos. Kalbu apie 19 a. ir 20 a. pradžią.
Rusiškumas, stačiatikybė, nėra iš savęs rodiklis, už jo turi kažkas slėptis. Latvija ir Estija turbūt nebuvo lygu agrarinės Rusijos imperijos gubernijos kur nors giliai Rusijoje, kur ekonomikos ir kultūrinis vystymasis buvo sudėtingesnis dėl logistinių ir kitų priežasčių.
Comment
-
Na, aš manau, kad latviai su estais buvo tiesiog tipiniai kolonijų gyventojai be didesnio tautinio/kultūrinio identiteto. Daugmaž valdžioje liuteronai - būsiu liuteronas, stačiatikis rusas - galiu būt ir stačiatikiu, ir rusiškai išmokti.
Dėl to apie kažkokią didelę protestantizmo įtaką jiems nežinau ar korektiška kalbėti.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąNa, aš manau, kad latviai su estais buvo tiesiog tipiniai kolonijų gyventojai be didesnio tautinio/kultūrinio identiteto. Daugmaž valdžioje liuteronai - būsiu liuteronas, stačiatikis rusas - galiu būt ir stačiatikiu, ir rusiškai išmokti.
Dėl to apie kažkokią didelę protestantizmo įtaką jiems nežinau ar korektiška kalbėti.
Galbūt ir koloninis mąstymas gali turėti įtakos dabarčiai, ypač Estijos "Nordic wannabe" mąstymas. Aiškios krypties turėjimas padeda
Latvijoje dėl didesnės rusakalbių įtakos (bei didesnio jo procento), geografinio atokumo, juntamas didesnis pasimetimas kuo būti. Visi pavyzdžiai (Vokietija, Švedija, Maskvos miestas) toli.Paskutinis taisė PoDV; 2020.12.09, 14:11.
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąGirdėjau, kad Rytų Prūsija prieškariu buvo gana išsivysčiusi, gal net kaip tipinė Vakarų Europos provincija (palygintina su dab. Šiaurės Vakarų Vokietija). Įdomu, kokie išsivystymo skirtumai buvo tarp Latvijos, Estijos (industrinių gubernijų, kurios sudarė šias dab. valstybes) ir Rytų Prūsijos. Kalbu apie 19 a. ir 20 a. pradžią.
Gyvenimo lygis be abejo buvo visa galva aukštesnis, nei Rusijos imperijoje. Kai 1914 metais Rusijos armija įsiveržė į Rytprūsius, kareivius labai stebino, kad ten kaimiečiai gyvena namuose su elektra, ūkiuose pilna visokios ž.ū. technikos, prenumeruoja laikraščius, o gamtinius reikalus atlieka į kažkokį puodą su tekančiu vandeniu (nes pirma kartą pamatė unitazą). Ir eilinis RI kareivis nelabai suprato, kam vokiečiai karą pradėjo, nes jie ir taip gerai gyvena (Ordos mąstysena - karas tam, kad prisiplėštum ir prisigrobtum).
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
- 3 patinka
Comment
-
Vat man labai įdomu, prie ko kultūriškai galima priskirti Latviją. Kad Baltijos šalys vieno bendro kultūrinio regiono nesudaro, tas yra akivaizdu. Lietuva yra akivaizdi Centrinė Europa, kultūriškai ir istoriškai artimiausia Lenkijai. Estija kultūriškai artima skandinavams, istoriškai labai daug bendro su jais, ypač suomiais. O latviai? Jie netinka nei ten, nei ten, o prie Rusijos irgi ne. Patys sau?Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąVat man labai įdomu, prie ko kultūriškai galima priskirti Latviją. Kad Baltijos šalys vieno bendro kultūrinio regiono nesudaro, tas yra akivaizdu. Lietuva yra akivaizdi Centrinė Europa, kultūriškai ir istoriškai artimiausia Lenkijai. Estija kultūriškai artima skandinavams, istoriškai labai daug bendro su jais, ypač suomiais. O latviai? Jie netinka nei ten, nei ten, o prie Rusijos irgi ne. Patys sau?
Architektūriškai man Ryga yra artima Stokholmui ir jeigu istorija Latvijai būtų susiklosčiusi palankiau, Ryga būtų tokio pat lygio sostinė kaip Stokholmas ir Kopenhaga. Apie Oslą ir Helsinkį net kalbos nėra.
Kiti Latvijos miestai savo užstatymo stiliumi ir ypač XIX a. pabaigos pramoninės plėtros urbanistika taip pat artimi Švedijos nedideliems miestukams. Gal dabar tai sunku įsivaizduoti, nes dauguma jų labai apleisti ir paveikti sovietinio periodo, bet man tokia Kuldyga, netgi dar mažesnė ir ne tokia garsi Kandava, na tai Švedijos provincija, tik labai nugyventa. Tiesa, tai jau ne Švedų Livonia, o Kuršas, kuris 1561–1795 buvo vasalinė ATR kunigaikštystė, bet ATR kultūros mažai paveiktas.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Tomizmas Rodyti pranešimąVat man labai įdomu, prie ko kultūriškai galima priskirti Latviją. Kad Baltijos šalys vieno bendro kultūrinio regiono nesudaro, tas yra akivaizdu. Lietuva yra akivaizdi Centrinė Europa, kultūriškai ir istoriškai artimiausia Lenkijai. Estija kultūriškai artima skandinavams, istoriškai labai daug bendro su jais, ypač suomiais. O latviai? Jie netinka nei ten, nei ten, o prie Rusijos irgi ne. Patys sau?It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Kai negyveni Švenčionių rajone, tai akivaizdu, kad Lietuva nėra tokia artima Lenkijai, kaip atrodo kai kuriems slavofilams. Dar prie to paties - ką istoriškai bendro turi Estija ir Suomija?
Lietuva netgi už Didingojo Švenčionių Rajono (DŠR) ribų visumoje yra kultūriškai artimiausia Lenkijai. Nėra pasaulyje Lietuvai artimesnės šalies pagal mentalitetą. Šimtmečiai bendros istorijos, katalikybės pagrindu susiformavusi kultūra ir t. t.
Netgi žiūrint į tokias apraiškas kaip vardai ar pavardės - lietuvių pavardės dauguma su lenkiškomis galūnėmis, estų vardai dauguma skandinaviški. Lietuvoje nėra Olavų, Estijoje nėra Boleslovų. Vienas iš pagrindinių kultūrinės įtakos atspindžių.
Apie "slavofilus" neverta kalbėti kaip apie kažką vientiso, nes slavus sudaro kelios labai skirtingos kultūros - katalikai Centrinės Europos slavai (taip, šitie artimiausi mums), ortodoksai rytiniai slavai, o Balkanai įskaitant ir slavus, ir rumunus, ir albanus - iš viso atskiras regionas su savo ypatybėmis. Kuriuos slavus labiausiai myli tie "slavofilai"?
Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
Nežinau ką pasakytų patys latviai (ir švedai), bet jiems geriausias variantas yra "prisiskirti" prie Švedijos. Šiaurinė Latvija, t.y. Vidzeme ir Ryga, nuo 1629 iki 1721 buvo Švedijos dominija, taip vadinama Švedijos Livonija. Kaip ir pietinė estija, na bet estai jau pasirinko Suomiją, taigi vieta laisva.
Architektūriškai man Ryga yra artima Stokholmui ir jeigu istorija Latvijai būtų susiklosčiusi palankiau, Ryga būtų tokio pat lygio sostinė kaip Stokholmas ir Kopenhaga. Apie Oslą ir Helsinkį net kalbos nėra.
Kiti Latvijos miestai savo užstatymo stiliumi ir ypač XIX a. pabaigos pramoninės plėtros urbanistika taip pat artimi Švedijos nedideliems miestukams. Gal dabar tai sunku įsivaizduoti, nes dauguma jų labai apleisti ir paveikti sovietinio periodo, bet man tokia Kuldyga, netgi dar mažesnė ir ne tokia garsi Kandava, na tai Švedijos provincija, tik labai nugyventa. Tiesa, tai jau ne Švedų Livonia, o Kuršas, kuris 1561–1795 buvo vasalinė ATR kunigaikštystė, bet ATR kultūros mažai paveiktas.Paskutinis taisė Tomizmas; 2020.12.09, 23:04.Snowflakes will attack U <3
- 3 patinka
Comment
-
Estijai patogu, kad turi panašia kalba kalbančius suomius, reiškia padeda ir mąstysenai vystytis, nes daug estų turbūt moka ir suomių kalbą. Latvija, nors ir labiausiai germaniška iš Baltijos šalių, bet su švedų kalba nelabai panašūs, turbūt skirtingas kalbėjimas ir mąstymas, įdomu kiek latvių moka švedų kalbą, spėju santykinai mažiau nei estai suomių kalbą.
Lietuva tai vien dėl to, kad naudoja slavų sukurtus kelio ženklus* ir nekeičia dizaino jau pasako, kad lietuviai yra vakarų slavai (artimiausi lenkams ir slovakams) su rusiškais keiksmažodžiais
Mano galva, nėra kažkokios savitos baltiškos tapatybės, kas išskirtų būtent lietuvius ir latvius, juos tiesiog vienija bendra kalba su pačia keisčiausia Europoje gramatika, kuri verčia kraipyti užsienietiškas pavardes (bent jau kol VLKK yra tokia kokia yra).
*nors ir rytų slavų kelio ženklai, bet koks skirtumas čia, jei jis būtų įvestas kai kuriuose vakarų slavų šalyse duodu 75%, kad toks būtų ir paliktas, ypač Slovakijoje, gal lenkai jau pastaraisiais metais galvotų kuo juos pakeist, bet pasisekė turėt savoPaskutinis taisė PoDV; 2020.12.10, 02:32.
Comment
-
Kažkoks keistas bandymas pripaišyti tapatybę pagal kažkokius kelio ženklus. Aš pavyzdžiui visiškai nekreipiu dėmesio kokio dizaino tie kelio ženklai.
Šiaip istoriškai Lietuva vienareikšmiškai buvo orientuota į centrinę Europą (Lenkija, Vokietija, Čekija), o dabar tiek ekonominė, tiek kultūrinė orientacija vienareikšmiškai skandinaviška.Post in English - fight censorship!
- 3 patinka
Comment
-
Latvių, mokančių švedų kalbą, kaip ir lietuvių, bus gal kokie 0,1 - 0,5% ir realiai tik tie, kurie toje šalyje gyvenę ar panašiai. Iš kur gali būti mokėjimas negiminiškos gana nedidelės šalies kalbos. Su estais ir suomiais nelygintina, nes ten kalbos savaime giminiškos.
Dėl kelio ženklų tai nelabai supratau, kuo iš TSRS paveldėti kelio ženklai parodo vakarų slaviškumą Jeigu Lietuvai Višegrado regionas istoriškai ir kultūriškai artimiausias, tai tikrai ne dėl kelio ženklų, kurie mūsų atveju net ne ten atsirado.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąLietuva tai vien dėl to, kad naudoja slavų sukurtus kelio ženklus* ir nekeičia dizaino jau pasako, kad lietuviai yra vakarų slavai (artimiausi lenkams ir slovakams) su rusiškais keiksmažodžiais
*nors ir rytų slavų kelio ženklai, bet koks skirtumas čia, jei jis būtų įvestas kai kuriuose vakarų slavų šalyse duodu 75%, kad toks būtų ir paliktas, ypač Slovakijoje, gal lenkai jau pastaraisiais metais galvotų kuo juos pakeist, bet pasisekė turėt savo
Pagal kaminų aukščius Lietuva jau būtų priskirta Skandinavijai, o pagal unitazo bakelio talpą jau žiūrek, pieryčių Azija...
- 2 patinka
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąKažkoks keistas bandymas pripaišyti tapatybę pagal kažkokius kelio ženklus. Aš pavyzdžiui visiškai nekreipiu dėmesio kokio dizaino tie kelio ženklai.
Šiaip istoriškai Lietuva vienareikšmiškai buvo orientuota į centrinę Europą (Lenkija, Vokietija, Čekija), o dabar tiek ekonominė, tiek kultūrinė orientacija vienareikšmiškai skandinaviška.
Comment
Comment