[LT-EN] Lietuvių ir anglų kalbų pranašumai

[John]

Siūyčiau įterpti šitą paaiškinimą pirmame temos pranešime ir paminėti temos sukūrimo aplinkybes, nes nenorėčiau prisiimti garbės dėl šios temos autorystės.

[Ametistas]

Nemanyčiau. Yra daug politikų, uriems trūksta elementaraus išdsilavinimo ir išprusimo, bet yra ir tokių, kuriems šių dalykų netrūksta, bet kalbėti jiems visvien nesiseka.

Anglakalbiai gi, net ir neturėdami vidurinio išsilavinimo, dažniausiai neturi didelių problemų dėl taisyklingo savo kalbos vartojimo.

Kodėl taip yra?

Gali būti daug priežasčių, dėl ko jiems kalbėti nesiseka: scenos baimė, prastas išankstinis pasiruošimas, negabus sklandžiai reikšti mintis ir t.t.

Anglakalbiams nėra tokios didelės sklandaus kalbėjimo problemos, nes kalba tiek suprimityvėjusi, kad jos vartotojams visuotiniai reikalavimai keliami labai žemi + kalbėtojai labiau pasitiki savimi = laisvesnis kalbėjimas, negalvojant, ar daro klaidų, ar ne. Lietuviai yra susikaustę, nepasitiki savo kalbos žiniomis, todėl ir kalba kitaip. Be to, kalbiniu požiūriu esame iš dalies šiauriečiai, o šiauriečiai kalba lėčiau (yra išimčių).

[index]

Kaip tik lietuvių kalba labai turtinga žodingumu. Tuo negali pasigirti kitos plačiai vartojamos kalbos, kurios tapo populiariomis dėl gramatinio paprastumo. Kita vertus, jei turtingumu vadini kalbos paprastumą ar didesnę tikimybę nesuklysti, tuomet mes kalbame apie skirtingus dalykus.

Žiūrint apie kokį žodyną kalbėsi. Pavyzdžiui, yra daugybė žodžių arklių spalvoms apibūdinti, kurie yra žodynuose, bet šiais laikais jų niekas nebevartoja, nes tai tiesiog nebeaktualu.

Kitas dalykas, kad iš tikro dabar naudojami dalykai trumpų, aiškių ir suprantamų pavadinimų neturi, nei perimtų iš kitų kalbų nei sukurtų grynai lietuvių kalboje ir arba neturi jokio termino arba griozdišką iš kelių žodžių. Pavyzdys gali būti tas pats "planšetinis kompiueteris" ("Tablet"), kuris yra ilgas, neaiškus ir nepatogus. O kalbantieji jau senai prigalvoję savo naujadarų, nuo "tablečių" iki "tapšnoklių" (šitas man patinka ), bet oficialiai tai visgi "planšetinis kompiuteris". Ir viskas dėl per daug didelio reguliavimo.

[Romas]

Siūyčiau įterpti šitą paaiškinimą pirmame temos pranešime ir paminėti temos sukūrimo aplinkybes, nes nenorėčiau prisiimti garbės dėl šios temos autorystės.

Atskiro titulinio pranešimo kurti nereikia - ne ta vieta.
Gal pavyks sugraibyti šiai temai tinkamų pranešimų iš kitų temų (todėl ji ir sukurta, nes LT - EN motyvai vis kartojasi).

Sutinku, kad reikia paminėti (tegu ir antrame puslapyje):
20 pranešimų atkelta iš temos "Lietuvių kalba"

[Ametistas]

Būtent. Nors už tokia kalbas, kaip ir aš, tam tikro kontingento gali būti apšauktas kone liaudies priešu.

Labai svarbu suvokti ir dar vieną dalyką. Globaliame pasaulyje, kur veikia internetas, nauji terminai ir idėjos plinta labai greit. Laimi tos kalbos, krios greičiau tuos naujus terminus adaptuoja. Lietuvių kalbos "puoselėtojai" į tai žiūri ne kaip į galimybę turtinti kalbą, bet į grėsmę. Rezultatas toks, kad bandoma drausti kone visus naujadarus, dėl ko kalba, nors ir konservuojama ir [bent jau jų vaizduotėje] gryninama, darosi elementariai skurdesnė, kuria darosi sunku ką nors pasakyti.

Galima daryti prielaidą, kad dėl šios priežasties, tokia kalba darysis (ko gero, ir darosi) apskritai mažiau patraukli ir pasmerkta išnykimui.

Apie tai jau kalbėjau ne kartą. Lietuvių kalbą stengiamasi išlaikyti gryną ir ji kuriama ne skolinių, bet lietuviškų naujadarų būdu. Nereikia sakyti, kad tai savaime blogai vien dėl to, kad nesate įgiję pakankamai žinių iš vidurinės mokyklos apie lietuvių kalbą ir jos sandarą, nes tų pagrindinių žinių turi pakakti, kad galėtume čia tinkamai diskutuoti. Bet kažkodėl prisižiūrite kitų šalių kalbų pavyzdžių ir viską norite pritaikyti lietuvių kalbai, nors nesate įsigilinę, ar netgi nenorite įsigilinti, į lietuvių kalbos pamatinius principus. T.y., neigiate lietuvių kalbos mokslą.

[Ametistas]

Žiūrint apie kokį žodyną kalbėsi. Pavyzdžiui, yra daugybė žodžių arklių spalvoms apibūdinti, kurie yra žodynuose, bet šiais laikais jų niekas nebevartoja, nes tai tiesiog nebeaktualu.

Kitas dalykas, kad iš tikro dabar naudojami dalykai trumpų, aiškių ir suprantamų pavadinimų neturi, nei perimtų iš kitų kalbų nei sukurtų grynai lietuvių kalboje ir arba neturi jokio termino arba griozdišką iš kelių žodžių. Pavyzdys gali būti tas pats "planšetinis kompiueteris" ("Tablet"), kuris yra ilgas, neaiškus ir nepatogus. O kalbantieji jau senai prigalvoję savo naujadarų, nuo "tablečių" iki "tapšnoklių" (šitas man patinka ), bet oficialiai tai visgi "planšetinis kompiuteris". Ir viskas dėl per daug didelio reguliavimo.

Planšetinis kompiuteris yra gražus, puikiai derantis naujadaras, nematau reikalo jį atstumti Kaip matome, turime skirtingą požiūrį į kalbą - kas gražu ir kas ne

[index]

Planšetinis kompiuteris yra gražus, puikiai derantis naujadaras, nematau reikalo jį atstumti Kaip matome, turime skirtingą požiūrį į kalbą - kas gražu ir kas ne

Čia tik pavyzdys. Problema yra, kad išvis egzistuoja tokie "oficialūs žodžiai", dėl ko žmonės viešumoje kitokio nebegali naudoti, nes arba būsi pasmerktas "nes naudoji nevartotinus žodžius" arba blogiausiu atveju dar VLKK ar tai "kalbos komisija" nubaus.

Dėl ko turime daug žodžių arklių spalvoms (kai nemažai jau yra arklį mačiusių tik paveikslėlyje ir nebežinančių kokia ten spalva yra kokia) ir tik vieną žodį nešiojamam kompiuteriui be klaviatūros su lietimui jautriu ekranu. Taip kalba ir skurdinama.

[John]

Apie tai jau kalbėjau ne kartą. Lietuvių kalbą stengiamasi išlaikyti gryną ir ji kuriama ne skolinių, bet lietuviškų naujadarų būdu. Nereikia sakyti, kad tai savaime blogai vien dėl to, kad nesate įgiję pakankamai žinių iš vidurinės mokyklos apie lietuvių kalbą ir jos sandarą, nes tų pagrindinių žinių turi pakakti, kad galėtume čia tinkamai diskutuoti. Bet kažkodėl prisižiūrite kitų šalių kalbų pavyzdžių ir viską norite pritaikyti lietuvių kalbai, nors nesate įsigilinę, ar netgi nenorite įsigilinti, į lietuvių kalbos pamatinius principus. T.y., neigiate lietuvių kalbos mokslą.

Čia iš serijos "aš žinau geriau, o tu užsičiaupk". Ar čia jūs, p. Donski?

O kalbant rimtai, toks požiūris yra esminė priežastis, kodėl paskutiniu metu Lietuvių kalba yra kone tiesmukai skurdinama.

[John]

Kaip matome, turime skirtingą požiūrį į kalbą - kas gražu ir kas ne

Paties požiūris į kalbą yra kaip akademinio, tyrimų ir galbūt tam tikro psichologinio pasitenkinimo (tam puikiai tiktų vienas tarptautinis terminas, kurio nevartosiu, nenorėdams kelti netinkamų asociacijų) objektas.

Mano požiūriu, kalba yra tai, kas padeda komunikuoti su aplinkui esančiais žmonėmis ir daryti tai efektyviausiu būdu.

Realybė yra ta, kad dauguma žmonių nėra kalbos akademikai ir neužsiima tuo, kuo užsiima Ametistas. Jiems tiesiog reikia susišnekėti.

[Romas]

O kalbant rimtai, toks požiūris yra esminė priežastis, kodėl paskutiniu metu Lietuvių kalba yra kone tiesmukai skurdinama.

Atsiprašau (sorry), bet kol kas, skirtingai nuo anglų kalbos, tautų pavadinimai rašomi mažomis raidėmis.

[John]

Tai tiesiog pagarbos kalbai išraiška.

[Sula]

Netiesa, čia tik mums taip gali pasirodyti, nes anglų k. nėra gimtoji. Iš tiesų tai daugiausia žodžių turinti kalba, kažkur 10 kartų daugiau nei lietuvių. Aišku nemažai dalis žodžių atėję iš Romanų ir Germanų kalbų, bet lietuvių k. tuo labiau dauguma žodžių skoliniai arba tarptautiniai.

Juokaujat? Lietuvių kalba viena iš daugiausiai žodžių turinti:

The Academic Dictionary of Lithuanian contains around 500,000 headwords. The Oxford English Dictionary (OED) has around 273,000 headwords, while Merriam-Webster's Third New International Dictionary has about 470,000. The Deutsches Wörterbuch (DWB ), the largest lexicon of the German language, has around 330,000 headwords.

http://en.wikipedia.org/wiki/Headword

[Egiuxz]

Žmogus kalbą sukūrė tam, kad būtų lengviau jau išreikšt kažką ar komunikuot. Vadinas, kalba duoda naudos žmogui, t.y. kalba tarnauja žmogui. Kai kurių čia besireiškiančių nuomone, turėtų būti atvirkštinis variantas. Kodėl?

Žmogus natūraliai VISADA ieško lengviausio būdo kažkam atlikti, tai kodėl jis turi laužyt smegenis visame pasaulyje priimtus monitorius vadindamas vaizduokliais, planšetes (trumpinys tikrai neblogas) - planšetiniais kompiuteriais ir t.t.? Toks vaizdas, kad naujadarai kuriami tiktam, kad kažkas pasidėtų pliusiuką premijai gauti. Taip, kalbos išlaikymas ir t.t... Bet ką mes matome šiandien? Labai daug naujadarų neprilimpa vien dėl to, kad yra arba per sunkūs, arba nesąmoningi. "Tuštutė, varguolis, trolis, tapšnoklis..." - galėčiau vardint ir vardint naujadarus, tikrai naudingus tiek kalbai, tiek kalbėtojams.

Apibendrinant - nedarykit iš musės dramblio ir neverskit žmonių kalbėt tuo, kas jiems yra svetima. Žmonės patys atsirinks tai, kas ir turi būti natūraliame kalbos gyvenime.

[Kitas Džiugas]

O kuo kompiuteriniame kontekste taip jau netinka planšetė?

[John]

Žmogus kalbą sukūrė tam, kad būtų lengviau jau išreikšt kažką ar komunikuot. Vadinas, kalba duoda naudos žmogui, t.y. kalba tarnauja žmogui. Kai kurių čia besireiškiančių nuomone, turėtų būti atvirkštinis variantas. Kodėl?

Atsakymą galima nesunkiai nujausti. Tai tiesiog padeda susireikšminti ir pasijusti svarbiems tiems, kurių žinios ar išsilavinimas, šiaip, realiame pasaulyje yra menkavarčiai. Dabar gi tokie žmonės gali pasijusti svarbūs, kažką žinantys bei demonstruoti kitiems, kokie jie nemokšos, nes tie nežino, kokia išimtis taikoma penktąjam nuo galo tvirtapradės priegaidės devintosios kirčiuotės žodžio skiemeniui.

[Egiuxz]

O kuo kompiuteriniame kontekste taip jau netinka planšetė?

Planšetė, kaip vienas žodis, man tikrai patinka. Bet planšetinis kompiuteris kaip dviejų žodžių pavadinimas - nežinau, nežinau... Čia tiesiog labai pasisekė, kad iš dvižodžio pavadinimo gavosi visai neblogas žodis. Prie to paties gal reiktų nešiojamajam kažką panašaus sukurt, į "nešiojamuką, sulankstomuką, raskladuką" ir t.t.

[deep'as]

Pastebėjau, kad Lietuva yra masiškai užsikrėtusi išsaugojimo virusu, kuris yra pastatytas kaip NO.1 prioritetas. Deja

[John]

Planšetė, kaip vienas žodis, man tikrai patinka. Bet planšetinis kompiuteris kaip dviejų žodžių pavadinimas - nežinau, nežinau... Čia tiesiog labai pasisekė, kad iš dvižodžio pavadinimo gavosi visai neblogas žodis. Prie to paties gal reiktų nešiojamajam kažką panašaus sukurt, į "nešiojamuką, sulankstomuką, raskladuką" ir t.t.

Galima pabandyti atspėti, iš kur į lietuvių kalbą atsibeldė terminas планшетė? Ai, čia ir vėl atsitiktinumas, ar ne?

[senasnamas]

O gal iš pranc. planchette (lentelė)?
Šiaip temą reikėjo pavadinti Anglijoje/užsienyje žolė žalesnė ir saulė skaistesnė, nes diskusijų potekstė būtent tokia ir yra. Ginčai, kuri kalba turi daugiau raidžių ar žodžių, čia tik tarp kitko.
Ar islandai dėl savo purizmo (kurio Lietuvoje net nėra) labai daug praranda?

Linguistic purism in Icelandic is the sociolinguistic phenomenon of linguistic purism in the Icelandic language. Its aim is to substitute loanwords with the creation of new words from Old Icelandic and Old Norse roots and prevent new loanwords entering the language. In Iceland, linguistic purism is archaising, trying to resuscitate the language of a golden age of Icelandic literature. It is an effort, beginning in early 19th century, at the dawn of the Icelandic national movement, to replace older loanwords, especially from Danish, and it continues today, targeting English words. It is widely upheld in Iceland and it is the dominant language ideology. It is fully supported by the Icelandic government through the Árni Magnússon Institute for Icelandic Studies, the Icelandic Language Council, the Icelandic Language Fund and an Icelandic Language Day.

Ir tai visai "nesipyksta" su užsienio kalbų mokymusi:

Linguistic purification does not imply limitations or neglect for foreign language learning. Teaching of foreign languages in Iceland is heavily emphasized, and the learning of English and Danish (or another Scandinavian language) in school is compulsory

http://en.wikipedia.org/wiki/Linguis...m_in_Icelandic
Islandų tvirtą stuburą kalbos atžvilgiu lydi ir atitinkami politiniai sprendimai. Jei stuburas yra, tai jis matomas visur.

[John]

O gal iš pranc. planchette (lentelė)?

SSRS laikais įtvirtinti skoliniai irgi atėjo iš prancūzų kalbos. Dabar lygiai taip pat. Tik pamiršai paminėti, kad jų kelias nuo Prancūzijos į Lietuvą kažkodėl visada veda per Rusiją. Ar čia vis atsitiktinumas, kad tarptautiniai žodžiai (įskaitant užsienietiškus vietovardžius) kone visada pirmiau pasirodo Rusų kalboje, o po to lietuvių?