[LT-EN] Lietuvių ir anglų kalbų pranašumai

[senasnamas]

Reikėtų prisiminti, kad Lietuva ribojasi ne su Prancūzija, o su Rusija. Geografinė padėtis, ekonominiai ir kt. ryšiai veikia ir kalbą. Iki 1990 m. Lietuva neturėjo net teorinių galimybių skolintis žodžių tiesiai iš prancūzų . Be to, rusų kalbos nebūtina tapatinti su Rusijos politika.

[John]

Reikėtų prisiminti, kad Lietuva ribojasi ne su Prancūzija, o su Rusija. Geografinė padėtis, ekonominiai ir kt. ryšiai veikia ir kalbą. Iki 1990 m. Lietuva neturėjo net teorinių galimybių skolintis žodžių tiesiai iš prancūzų .

Bet dabar turi. O seni įpročiai nepakito. Bent jau tiems, kas dedasi už tai atsakingais.

[John]

Beje, dar apie planšetes

Pasižiūrėkime, ką sako Wikipedija.

Lietuviškai: Planšetinis kompiuteris
Angliškai: Tablet computer
Rusiškai: Планшетный компьютер
Prancūziškai: Tablette tactile
Lenkiškai: Tablet
Ispaniškai: Tableta
Švediškai: Surfplatta
Jokių planšečių, išskyrus Rusų ir, be abejo, lietuvių kalbas.

Ai, tiesa, latviškai vadinamas Planšetdators. Tai tikriausiai iš latvių pasiskolinome?

Nereikia būti genijumi, kad pamatytum panašumą tarp Planšetinis kompiuteris ir Планшетный компьютер. Galima ir sutrumpinti: Planšetė vs Планшетa. Akivaizdu, kad kitoje dimensijoje gyvenantys kalbainiai paprasčiausiai perrašė rusišką terminą lotyniškomis raidėmis, ką iki tol darė 70 metų. Štai ir visa lietuviškų terminų paslaptis.

[Tomas]

Atsakymą galima nesunkiai nujausti. Tai tiesiog padeda susireikšminti ir pasijusti svarbiems tiems, kurių žinios ar išsilavinimas, šiaip, realiame pasaulyje yra menkavarčiai. Dabar gi tokie žmonės gali pasijusti svarbūs, kažką žinantys bei demonstruoti kitiems, kokie jie nemokšos, nes tie nežino, kokia išimtis taikoma penktąjam nuo galo tvirtapradės priegaidės devintosios kirčiuotės žodžio skiemeniui.

Nereikia būti A|1-u, kad termine "tvirtagalė priegaidė" įžvelgtum užslėptą homoseksualizmo propagandą

[Sula]

Vieno lietuviško žodžio reikšmės nagrinėjimas (manau, kad ją gvildena ne vienas lietuvių kalbos veikalas jau 100 metų):

http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Peri..._Razauskas.pdf

Anglų kalba pasižymi tuo, kad nenormatyvinio jos vartojimo niekas per daug nedramatizuoja.

[Lettered]

Vieno lietuviško žodžio reikšmės nagrinėjimas (manau, kad ją gvildena ne vienas lietuvių kalbos veikalas jau 100 metų):

http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Peri..._Razauskas.pdf

Anglų kalba pasižymi tuo, kad nenormatyvinio jos vartojimo niekas per daug nedramatizuoja.

Taip yra todėl, kad anglų kalba vartojama labai daug šalių visame pasaulyje kaip gimtoji kalba (jau nekalbant apie apskritai vartojimą), todėl ir kiekvienoje šalyje yra savos tarmės ir kiti niuansai, netgi UK yra skirtumas tarp anglų ir škotų, todėl kokiai nors kalbos tarnybai nėra tiek galimybių viską kontroliuoti kaip mažoje šalyje.

[senasnamas]

Man irgi labiau patiktų, jei islandų pavyzdžiu būtų imami seni pamiršti lietuviški žodžiai ir pritaikomi naujai. Bet tada būtų skundžiamasi, kad planšetė bent jau girdėtas žodis, o va tas ... tai visai nežinomas. Kad slaviškų šalių apsupta šalis daug iš jų perima, nieko keista. Būtų keisčiau, jei skolintumėmės iš vokiečių ar prancūzų. Todėl negalvoju, kad tabletinis kompiuteris būtų kažkuo geresnis terminas.

Anglų kalba pasižymi tuo, kad nenormatyvinio jos vartojimo niekas per daug nedramatizuoja.

Ir dar svarbu, kad tai, kas svetimšaliui gali atrodyti kaip sklandi taisyklinga anglų kalba, anglų aristokratui galbūt pasirodytų tiesiog gatvės šneka.

[Sula]

Taip yra todėl, kad anglų kalba vartojama labai daug šalių visame pasaulyje kaip gimtoji kalba (jau nekalbant apie apskritai vartojimą), todėl ir kiekvienoje šalyje yra savos tarmės ir kiti niuansai, netgi UK yra skirtumas tarp anglų ir škotų, todėl kokiai nors kalbos tarnybai nėra tiek galimybių viską kontroliuoti kaip mažoje šalyje.

Lietuvių kalba irgi dar išsaugojusi palyginti daug ryškių tarmių. Įtariu, kad žemaičių tarmė skiriasi nuo aukštaičių labiau nei čekų nuo slovakų...
Anglų kalba tiesiog labai griežtai nereglamentuojama ir dėl jos paplitimo, ir dėl nulinės grėsmės pačios kalbos išlikimui. Kita vertus, tam tikra specifika trukdo. Pvz.: aviacinėje anglų kalboje specialiai išryškinamos fonemos ir pan.

[Klajojanti Mintis]

Dėl naujadarų tai galima kalbėti ilgai, bet man asmeniškai dažnai nesuprantamas noras keisti jau esamus ir plačiai vartojamus lietuviškus žodžius naujais paimtais iš kitų kalbų. Manau geras pavzdys yra žodynas, kurį pastaruoju metu naudoja krepšinio rungtynių komentatoriai. Kažkaip stebuklingai atsirado tokie pakaitalai kaip "mačas" vietoje "rungtynės", "varžybos", "oponentas" vietoje "priešininkas" ar "varžovas", "greitos atakos" vietoj "gretas puolimas". Ir tai pastebima kitose srityse. Nežinau kaip jums, bet būtent tokie dirbtiniai dėjimai svetimybių mane labiausiai erzina. Čia tokiu elgesiu ką stengiamasi pasiekti? Patobulinti kalbą? Įdomu per kurį galą...

[D.P]

Man irgi labiau patiktų, jei islandų pavyzdžiu būtų imami seni pamiršti lietuviški žodžiai ir pritaikomi naujai. Bet tada būtų skundžiamasi, kad planšetė bent jau girdėtas žodis, o va tas ... tai visai nežinomas. Kad slaviškų šalių apsupta šalis daug iš jų perima, nieko keista. Būtų keisčiau, jei skolintumėmės iš vokiečių ar prancūzų. Todėl negalvoju, kad tabletinis kompiuteris būtų kažkuo geresnis terminas.

Ir dar svarbu, kad tai, kas svetimšaliui gali atrodyti kaip sklandi taisyklinga anglų kalba, anglų aristokratui galbūt pasirodytų tiesiog gatvės šneka.

Šiaip geras pastebėjimas dėl islandų. Lietuvos atveju - egzistuoja toks dalykas kaip prūsistika, kuris gali būti patogus šaltinis (paskaičius kai kuriuos jų šaltinius susidarai labai teigiamą įspūdį). Taip pat
dialektizmai. Net latvių kalba.
Naujieji "dariniai" kol kas manęs nesužavėjo. Kartais instinktyviai vartoju anglizmus, nes lietuviškieji atitikmenys nei skamba, nei limpa.
Problema tame, kad lietuvių kalba (jau sunorminta) tapo nepriklausomybės laikų "Lietuvos tapsmo" pagrindu. Norminimas nėra blogai, bet dėl to praradome daugiau "laisvės", nes kalba buvo įrėminta griežtose taisyklėse . Dabar lyg ir tarmės grįžta į kalbininkų diskursą.

[balietis]

Šiaip tai čia gal priklauso nuo kalbininkų požiūrio į savo misiją. Kiek teko skaityti delfyje, tai anglų kalbininkai nuolat pildo žodyną naujais žodžiais ir net kasmet renka geriausias naujoves (kažkada laimėjo "unfriend" iš facebook'o). Tuo metu mūsiškiai vis kariauja su staiga išpopuliarėjusiais naujadarais ir netgi karts nuo karto bando išėsti ką nors, ką sakome jau keliasdešimt metų, pvz. "skalbimo milteliai" kažkodėl tapo skalbiamaisiais milteliais".
Tai tada ir turim tai, ką turim. Anglų kalboje nauji žodžiai atsiranda, kai tik kam nors prisireikia, o mūsuose tokiais atvejais naudojami 4-5 žodžių aprašomieji išsireiškimai. Mažytis pavyzdys iš realaus gyvenimo. Farmacijoje naudojama tokia metodika, vadinama "dvigubai aklu tyrimu" (angl. "double-blind study"), kai nei tyrėjai, nei tiriamieji nežino, ar gavo vaisto ar placebo. Jeigu dėl kažkokių tai priežasčių tie duomenys yra išslaptinami, tai angliškai sakoma "unblind". Lietuviškai tas terminas užimtų tiek, kad nebetilptų ant tyrimo dalyvio kortelės.

[senasnamas]

Kaip atrodytų nenorminta kalba galima susidaryti vaizdą paskaičius spaudą iki Jablonskio. Dar jei pridėjus nenorminamą sovietmetį (buvo norminama), tai rusų kalbos papildomai mokytis tikrai nereikėtų. Kuo mažesnė tauta, tuo labiau normina, antraip "sunormins" kaimynai. Kaip atrodo "laisva kalba be taisyklių" matyti iš Vilniaus krašto vietinių kalbos. Jie teigia, kad kalba lenkiškai, bet tikriems lenkams taip neatrodo.

[Egiuxz]

Šiandien labiau bijočiau ne kaimynų, o anglų kalbos. Tiesiai šviesiai sakant, dauguma šalies tautiniu atveju yra runkeliai, kurie priims tą pilietybę ar kalbą, kuri geriau moka. O dar jei grįžo brolio draugo sūnaus švogerio sesuo iš UK, tai kaip gi bendrausi su ja normaliai lietuvių kalba be jokių angliškų išsireiškimų... Juolab ir aplamai plaunami smegenys per visas medijas tiek su filmais, tiek su muzika, tiek su spauda, tad be nacionalizmo savy jokie norminimai ar kitokie marazmai nepadės.

[Ametistas]

Čia tik pavyzdys. Problema yra, kad išvis egzistuoja tokie "oficialūs žodžiai", dėl ko žmonės viešumoje kitokio nebegali naudoti, nes arba būsi pasmerktas "nes naudoji nevartotinus žodžius" arba blogiausiu atveju dar VLKK ar tai "kalbos komisija" nubaus.

Dėl ko turime daug žodžių arklių spalvoms (kai nemažai jau yra arklį mačiusių tik paveikslėlyje ir nebežinančių kokia ten spalva yra kokia) ir tik vieną žodį nešiojamam kompiuteriui be klaviatūros su lietimui jautriu ekranu. Taip kalba ir skurdinama.

Anglų kalboje irgi yra oficiali, vadinama prestižine, kalba, irgi vidutinio visuomenės sluoksnio, populiarioji, įprastinė, kalba.

Grįžtant prie lietuvių kalbos - ne viešoje vietoje žmonės gali ją vartoti kaip tik nori. O viešoje, jei kalba nėra oficiali ar juo labiau - skirta viešam kalbėjimui, tuomet nėra ko bijoti, tikrai VLKI nenubaus.

Lietuvių kalba yra agrarinės kultūros kalba, todėl nereikėtų stebėti, kad kalbos žodyne turime daug žodžių, apibūdinančių arklius. Kiekvienoje kalboje galima rasti savų trūkumų ir privalumų, nereikia sakyti, kad lietuvių kalba nėra lanksti ar riboto vartojimo.

[Ametistas]

Čia iš serijos "aš žinau geriau, o tu užsičiaupk". Ar čia jūs, p. Donski?

O kalbant rimtai, toks požiūris yra esminė priežastis, kodėl paskutiniu metu Lietuvių kalba yra kone tiesmukai skurdinama.

Nes daugelis jūsų čia esate tiktai gimtosios kalbos neišmanėliai, diskutuojantys apie lietuvių kalbą jos eilinio vartotojo lygmenyje, o ne besigilinantys į kalbos kismo procesus, apie kuriuos ne kartą esu užsiminęs.

Paties požiūris į kalbą yra kaip akademinio, tyrimų ir galbūt tam tikro psichologinio pasitenkinimo (tam puikiai tiktų vienas tarptautinis terminas, kurio nevartosiu, nenorėdams kelti netinkamų asociacijų) objektas.

Mano požiūriu, kalba yra tai, kas padeda komunikuoti su aplinkui esančiais žmonėmis ir daryti tai efektyviausiu būdu.

Realybė yra ta, kad dauguma žmonių nėra kalbos akademikai ir neužsiima tuo, kuo užsiima Ametistas. Jiems tiesiog reikia susišnekėti.

Visa tai aš puikiai suprantu. Bet tai nėra argumentai leisti skurdinti kalbą. Kitaip tariant - leisti „supaprastinti“.

Žmogus kalbą sukūrė tam, kad būtų lengviau jau išreikšt kažką ar komunikuot. Vadinas, kalba duoda naudos žmogui, t.y. kalba tarnauja žmogui. Kai kurių čia besireiškiančių nuomone, turėtų būti atvirkštinis variantas. Kodėl?

Žmogus natūraliai VISADA ieško lengviausio būdo kažkam atlikti, tai kodėl jis turi laužyt smegenis visame pasaulyje priimtus monitorius vadindamas vaizduokliais, planšetes (trumpinys tikrai neblogas) - planšetiniais kompiuteriais ir t.t.? Toks vaizdas, kad naujadarai kuriami tiktam, kad kažkas pasidėtų pliusiuką premijai gauti. Taip, kalbos išlaikymas ir t.t... Bet ką mes matome šiandien? Labai daug naujadarų neprilimpa vien dėl to, kad yra arba per sunkūs, arba nesąmoningi. "Tuštutė, varguolis, trolis, tapšnoklis..." - galėčiau vardint ir vardint naujadarus, tikrai naudingus tiek kalbai, tiek kalbėtojams.

Apibendrinant - nedarykit iš musės dramblio ir neverskit žmonių kalbėt tuo, kas jiems yra svetima. Žmonės patys atsirinks tai, kas ir turi būti natūraliame kalbos gyvenime.

Kalba nėra vien tik komunikacijos priemonė. Tai istorinis, kultūrinis palikimas. Iš kalbos galima daryti daug prielaidų tiek apie tautą apskritai, tiek apie konkretų jos vartotoją. Kalba yra tyrinėjimo sinchroniniu ir diachroniniu būdu objektas.

Dalis tavo paminėtų „naujadarų“ yra tų pačių tuščiagalvių kalbos vidutiniokų išgalvoti, o ne kalbininkų, kuriems bandoma įpiršti tai, kas yra ne jų sugalvota.

<...>
Ir nėra peršama. Vyksta atvira diskusija. Kiekviena šalis pasisako savo nuomonę. Joks dramblys čia iš musės nedaromas - nereikia per daug jaudintis

O kuo kompiuteriniame kontekste taip jau netinka planšetė?

O kas sakė, kad netinka? Tai yra vartotinas kompiuterinis terminas: http://vlkk.lt/lit/85040

[index]

Anglų kalboje irgi yra oficiali, vadinama prestižine, kalba, irgi vidutinio visuomenės sluoksnio, populiarioji, įprastinė, kalba.

Taip. Visi turi savo žargonus, akcentus ir t.t., bet pavartojus kitokį žodį niekas nebus pavadintas kalbančiu "netaisyklingai".

Grįžtant prie lietuvių kalbos - ne viešoje vietoje žmonės gali ją vartoti kaip tik nori. O viešoje, jei kalba nėra oficiali ar juo labiau - skirta viešam kalbėjimui, tuomet nėra ko bijoti, tikrai VLKI nenubaus.

Bet koks žurnalistas ar net verslas panaudojęs kokią nors "neoficialią" formą gali būti net nubaustas, berods net yra buvę tokių atvejų. Jei McDonaldas savo "i'm lovin' it" išverstų į lietuvių kalbą greičiausiai irgi būtų nubaustas už "kalbos darkymą".

Lietuvių kalba yra agrarinės kultūros kalba, todėl nereikėtų stebėti, kad kalbos žodyne turime daug žodžių, apibūdinančių arklius. Kiekvienoje kalboje galima rasti savų trūkumų ir privalumų, nereikia sakyti, kad lietuvių kalba nėra lanksti ar riboto vartojimo.

Bet agrarinė kultūra jau praeityje, todėl kalbos turtingumas turint daug žodžių arklių spalvoms yra jau tik teorinis. Dabar paplitusi jau ne agrarinė, o technologijų ir, drįsčiau pasakyti, interneto kultūra. Ir tam, kad lietuvių kalba būtų iš tikro turtinga (o ne tik turėtų žodyną pilną nenaudojamų senovinių nebenaudojamų žodžių) ji turi turėti daug taiklių, trumpų, patogių terminų dabarties reiškiniams. Tada ir angliškų žodžių skolintis taip labai nereikėtų.

Beje, iš savo profesinės srities galiu pasakyti, kad ekonomikos ir finansų terminai lietuvių kalboje taip pat faktiškai neegzistuoja, o jeigu tokie ir yra tai yra tiesiog baisiai nepatogūs. Pirkimo pasirinkimo sandoris? Ke?

[Gnoss]

Bet agrarinė kultūra jau praeityje, todėl kalbos turtingumas turint daug žodžių arklių spalvoms yra jau tik teorinis. Dabar paplitusi jau ne agrarinė, o technologijų ir, drįsčiau pasakyti, interneto kultūra. Ir tam, kad lietuvių kalba būtų iš tikro turtinga (o ne tik turėtų žodyną pilną nenaudojamų senovinių nebenaudojamų žodžių) ji turi turėti daug taiklių, trumpų, patogių terminų dabarties reiškiniams. Tada ir angliškų žodžių skolintis taip labai nereikėtų.

Beje, iš savo profesinės srities galiu pasakyti, kad ekonomikos ir finansų terminai lietuvių kalboje taip pat faktiškai neegzistuoja, o jeigu tokie ir yra tai yra tiesiog baisiai nepatogūs. Pirkimo pasirinkimo sandoris? Ke?

Taip nutiko tikriausiai dėl to, jog per 50 metų, kai išsivystė visa globali rinkos ekonomika, Lietuva ir jos kalba miegojo socialistinėje ekonomikoje, kur nėra tokių žodžių kaip akcijų birža ir t.t., tai nėra ko norėti. Nebent jeigu Lietuvoje Sąjūdžio metais būtų gimęs kalbinis sąjūdis, kuris bandytų arba pritaikyti tarptautinius terminus lietuvių kalbai, arba juos išversti į lietuvių kalbą, kas vyksta Islandijoje. Tarp kitko, atkreipkite dėmėsį į tarpukario Lietuvos viešojoje erdvėje vartotą kalbą, modernistinius keturvėjininkų eilėraščius. Pagal dabartinę situaciją pusės tų eilėraščių žodžių nebūtų galima vartoti, nes jie visi nuėjo į svetimybes. Bet nepanašu, kad tas "atsivėrimas" pakenkė kalbai, o ne taip, kas vyksta dabar, kai kalbą norima įrašyti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Man asmeniškai labai nepatinka tokia konservatyvi pozicija ir kiekvienas kitoks kalbos interpretavimas yra nepriimtinas. Kalbėdamas apie interpretavimą, kaip pavyzdį galiu paminėti kirčiavimą, kuris dabar sukurptas taip, kad dauguma žmonių turi prie jo prisitaikyti. Labiausiai tai pastebėjau, kai nauja diktorė troleibusuose įgarsino stotelės ir pusė pavadinimų (o ypač su vietovardžiais, pvz. Giedraičių st.) ir jie visi rėžė ausį nuo to nepajudinamo normiškumo.
Bet šiukštu negalima sakyti, jog viena kalba pranašesnė už kitas. Pagal tokią logiką suomiai su 14 linksnių jau seniai turėtų šnekėti angliškai ar švediškai, nes ten apskritai nėra linksnių.

[Ametistas]

Bet agrarinė kultūra jau praeityje, todėl kalbos turtingumas turint daug žodžių arklių spalvoms yra jau tik teorinis. Dabar paplitusi jau ne agrarinė, o technologijų ir, drįsčiau pasakyti, interneto kultūra. Ir tam, kad lietuvių kalba būtų iš tikro turtinga (o ne tik turėtų žodyną pilną nenaudojamų senovinių nebenaudojamų žodžių) ji turi turėti daug taiklių, trumpų, patogių terminų dabarties reiškiniams. Tada ir angliškų žodžių skolintis taip labai nereikėtų.

Dėl to nesiginčiju. Bet ką istorija paliko, tas žodyne nusėdo ir tebėra. Vieni žodžiai savaime su laiku iškrenta iš kalbos vartosenos, o nauji ateina. Tai normalus procesas. Bet yra tam tikros ribos, kuomet kai kuriuos kalbos kismo procesus reikia saugoti nuo išorės neigiamų veiksnių, idant apsaugotume kalbą nuo jos nunykimo ar netgi išnykimo.

Paskaitęs tavo komentarą kiek nustebau - tarsi sakai, kad kalbininkai negerai daro, griežtai normindami kalbos vartojimą, bet tuo pačiu aš keliu probleminį klausimą - kodėl tuomet tų specifinių sričių specialistai - ekonomistai, informatikai ir t.t. - patys nekuria terminų tokių, kurie būtų tinkami vartoti ir nedarkytų kalbos sistemos? Panašu, kad nesugeba.

[index]

Paskaitęs tavo komentarą kiek nustebau - tarsi sakai, kad kalbininkai negerai daro, griežtai normindami kalbos vartojimą, bet tuo pačiu aš keliu probleminį klausimą - kodėl tuomet tų specifinių sričių specialistai - ekonomistai, informatikai ir t.t. - patys nekuria terminų tokių, kurie būtų tinkami vartoti ir nedarkytų kalbos sistemos? Panašu, kad nesugeba.

Esmė, kad kuria ir naudoja savo kalboje. Tik niekas to į "oficialią" kalbą nepraleidžia. Pavyzdžiui, žodis opcionas - lyg ir normalus tarptautinis žodis, kilęs iš lotynų kalbos (o tokie pas mus lyg ir toleruojami, ta pati "opcija", pavyzdžiui. Tai ne koks "future contract" ar "swap", kurie tikrai lietuviškai nelabai kaip skamba ), kuris pakeistas ilgu ir nepatogiu "pasirinkimo sandoriu". O lietuviškai pasakyti "short position in put options" iš viso nėra kaip. O norėtųsi.

Čia nežiūrint to, kad kaip sužinojau obligacijos kuponas (lietuviškas žodis, turintis aiškią prasmę, nes senais laikais popierinės obligacijos turėjo tokius kuponus, kuriuos atkirpęs ir nunešęs į banką gaudavai palūkanų išmoką) buvo pakeistas "atkarpa"...

[Creatium]

Čia nežiūrint to, kad kaip sužinojau obligacijos kuponas (lietuviškas žodis, turintis aiškią prasmę, nes senais laikais popierinės obligacijos turėjo tokius kuponus, kuriuos atkirpęs ir nunešęs į banką gaudavai palūkanų išmoką) buvo pakeistas "atkarpa"...

Džiaukis dar, kad ne kokia nuokarpa

P.S. Pagalvojus, tai nuokarpa žymiai tiksliau apibrėžtų pačio daikto esmę, paskirtį ir tą, kas jis yra.