Apie Lietuvos regioninę politiką

[farbrom]

Daugelyje šalių, panašių į Lietuvą gyventojų skaičiumi, dominuoja vienas miestas (dažniausiai sostinė, uostas arba svarbus pramonės centras), tačiau mūsų šalyje yra visai kitaip. Vilnius daug mažesnis panašių į Lietuvą šalių didžiausių miestų atžvilgiu, tuo tarpu Kaunas ir Klaipėda (ypač Kaunas) yra dideli. Kaune gyvena 70% nuo Vilniaus gyventojų skaičiaus, o Klaipėdoje- daugiau nei 35%. Taigi, ar buvo vykdoma teisinga politika ir ar teisinga politika vykdoma dabar? Ar geriau turėti vieną didelį centrą viso regiono ar net pasaulio mastu, ar geriau turėti kelis apyligius centrus?

Keletas palyginimų:

Airija (3,9 mln. gyv.)
Dublinas 1 mln. (su priem.)
Cork 0,123 mln.

Armėnija (3,4 mln. gyv.)
Jerevanas 1,3 mln.
Giumris 0,21 mln.

Estija (1,4 mln.)
Talinas 0,45 mln (su priem.)
Tartu 0,1 mln.

Jordanija (5 mln.)
Amanas 1,27 mln.
Zerka 0,6 mln.

Kirgizija (5 mln.)
Biškekas 0,75 mln.
Ošas 0,21 mln.

Kosta Rika (4,1 mln.)
San Chose 0,35 mln.
Limon 0,05 mln.

Kroatija (4,7 mln.)
Zagrebas 1 mln. (su priem.)
Splitas 0,19 mln.

Latvija (2,3 mln.)
Riga 0, 76 mln.
Daugpilis 0,12 mln.

Laosas (5,4 mln.)
Ventianas 0,55 mln.
Savanaketas 0,1 mln.

Libanas (3,7 mln.)
Beirutas 1,3 mln.
Tripolis 0,22 mln.

Liberija (3,4 mln.)
Monrovija 0,45 mln.
Buchananas 0,02 mln.

Makedonija (2,1 mln.)
Skopje 0,5 mln.
Bitola 0,08 mln.

Mauritanija (3 mln.)
Novakšutas 0,56 mln.
Nvadibu 0,07 mln.

Moldavija (4,4 mln.)
Kišiniovas 0,7 mln.
Tiraspolis 0,18 mln.

Mongolija (2,7 mln.)
Ulan Batoras 0,76 mln.
Erdenetas 0,07 mln.

Naujoji Zelandija (3,9 mln.)
Oklandas 1 mln. (su priem.)
Kraistčurčas 0,32 mln.

Norvegija (4,5 mln.)
Oslas 0,52 mln.
Bergenas 0,23 mln.

Slovakija (5,4 mln.)
Bratislava 0,43 mln.
Košičė 0,24 mln.

Kaip matote, daugelyje šalių dominuoja vienas miestas, o antras pagal dydį būna 3-10 kartų mažesnis. Tad Lietuva pasirinko savo kelią ir vysto kelis miestus, o ne tik sostinę, uostą ar didžiausią pramonės centrą, bet ar šis kelias teisingas? Nepatingėkite išreikšti savo nuomonę.

[Rokas]

As manau, kad vystit tik viena miesta yra totali nesamone. Teko isgirst ir uzsenieciu nuomone, kurie atliko praktika Vilniuje viename is ambasadu ir kurie aplanke kitus miestus, kaip Siauliai ir pan. Tai jie buvo sokiruoti to skirtumo tarp Vilniaus ir pvz. Siauliu. Neblogas pvz. yra scc. Lietuvos 3-iasis pagal dydi miestas Klaipeda savo projektais lenkia visus Pabaltijo miestus. As cia aisku turiu oemny tuos projektus, kurie yra igyvendinami bei dar tik popieriuje. Netrukus prabils ir Kaunas. Nesneku as jau apie Vilniu, kur jau nepirmi metai, kai stovi auksciausias pastatas Pabaltijo valstybese. Snekant apie kaimynus, tai apie kitus miestus, iskyrus sostine, nieko ir negirdet, kad butu igyvendinami tokie dideli projektai.

[alonso]

manau, jog tai labai sveikintina. gal ir neturesime (kolkas) tokio megapolio, kaip kad Ryga, taciau visa salis vystosi tolygiai. kaimai siek tiek atsilieka, taciau ir tai palaipsniui pasiekeis.
ta "lygybe" nepavercia likusios salies dalies gilia provincija, kaip kad manau, yra kitose valstybese. taipogi, tai turetu atsiliepti i gera ir kylanciai visos salies ekonomikai, mazejanciam nedarbo lygiui.

aisku, vykdant "musiske" politika, pats tobulejimo procesas siek tiek letesnis, taciau vaisiai bus skanesni


beje, Rokai, ka turejau omeni siuo pavyzdziu?

Teko isgirst ir uzsenieciu nuomone, kurie atliko praktika Vilniuje viename is ambasadu ir kurie aplanke kitus miestus, kaip Siauliai ir pan. Tai jie buvo sokiruoti to skirtumo tarp Vilniaus ir pvz. Siauliu.

[alonso]

beje, kas itakojo toki tolygu miestu vystimasi? negi tuometine Snieckaus politika?

[Rokas]

manau, jog tai labai sveikintina. gal ir neturesime (kolkas) tokio megapolio, kaip kad Ryga, taciau visa salis vystosi tolygiai. kaimai siek tiek atsilieka, taciau ir tai palaipsniui pasiekeis.
ta "lygybe" nepavercia likusios salies dalies gilia provincija, kaip kad manau, yra kitose valstybese. taipogi, tai turetu atsiliepti i gera ir kylanciai visos salies ekonomikai, mazejanciam nedarbo lygiui.

aisku, vykdant "musiske" politika, pats tobulejimo procesas siek tiek letesnis, taciau vaisiai bus skanesni


beje, Rokai, ka turejau omeni siuo pavyzdziu?

Na tai, jog zmogus, kuris buvo pirma syk LT ir Vilniuje dirbo kelis menesius, pakeliavo po LT ir pamate, kad yra l.didelis skirtumas tarp miestu. Ypac tarp didmiesciu ir mazu miesteliu.

[blitz]

beje, kas itakojo toki tolygu miestu vystimasi? negi tuometine Snieckaus politika?

Galbūt istorinės priežastys? Juk dar tarpukariu visi trys miestai buvo skirtingose valstybėse!

[alonso]

Na tai, jog zmogus, kuris buvo pirma syk LT ir Vilniuje dirbo kelis menesius, pakeliavo po LT ir pamate, kad yra l.didelis skirtumas tarp miestu. Ypac tarp didmiesciu ir mazu miesteliu.

nevarykim Dievo i medi. vis delto, esame jauna valstybe. tad ir tiketis stipraus suolio visose srityse - naivu. nemanau, jog Lietuvoje yra blogesne padetis kalbant apie "Vilnius vs Siauliai" ir "Riga vs Valmiera"

[Quack]

Visų pirma, manau, kad sios temos pavadinimas neatitinka realios padėties. Lietuvoje regioninė politika suprantama, kaip valstybės įgyvendinama regionų atžvilgiu diferencijuota veikla, kuria siekiama subalansuoti visų šalies regionų socialinės ir ekonominės plėtros sąlygas. Nemaišykit regiono su miestu. Miestas gali būt regiono centras, bet tai nėra pats regionas. Iš esmės Lietuvoje iki 1997 m. išvis nelabai buvo suvokiama, kas yra ta regioninė politika, jau nekalbant apie jos vykdymą. Regioninė politika buvo tapatinama su teritorijų planavimu. Šešelgio VAS galima iš dalies laikyti regionine politika, jei miestą laikytume regiono centru, tačiau vieningas apgyvendinimas - toli gražu dar nėra regioninė politika, o tokia Lietuvos miestų struktūrą lėmė istorinės aplinkybės bet tik ne regioninė politika.

[Cholerikas]

Taciau ta regionine politika ir prasideda nuo regiono centro pletimo bei stiprinimo kitu atzvilgiu. Dabartine padeti beabejo istorija itakojo. Juk ir Klaipeda atiduota vokieciams buvo, kad issaugoti kas liko ir tt. Labai puiku jog projektai sparciai vystomi ir kituose miestuose, siek tiek gaila jog antrasis pagal dydi miestas, Kaunas atsilieka. O del Vilniaus tai galiu pasakyti, jo pasiseke mum su abonentu Tokio mero pavydeti reikia.

[Mantas]

Visiškai nepritariu vieno miesto plėtojimo politikai, taigi Lietuvos atvejis man labai imponuoja. Nors be abejo, norėtųsi turėt kokį milijoninį didmiestį, bet gal tai palikime ateičiai

Beje, dėkui fabrom už keletą palyginimų (dar buvo galima ir Suomiją įdėti ), nes net neturėjau supratimo, kad kitose šalyse tokia padėtis. O gal visgi yra mažesnių šalių, kuriose miestai panašiai išplėtoti kaip Lietuvoje, ar čia mes išskirtiniai?

[liutass]

Regionine politika bus tada, kai bent dauguma pagrindiniu ekonominiu rodikliu vidurkiu bus panasus visuose didziuosiuose miestuose bei rajonuose. Geriausias regionu tolydiskumo pavyzdys gali buti Vokietija. Bet kol ant Lietuvos sedi tokio tipo kaip AMB ir Co + prezidentas ant pavadelio, Lietuvoje to nebus.

[Quack]

Visiškai nepritariu vieno miesto plėtojimo politikai, taigi Lietuvos atvejis man labai imponuoja. Nors be abejo, norėtųsi turėt kokį milijoninį didmiestį, bet gal tai palikime ateičiai

Beje, dėkui fabrom už keletą palyginimų (dar buvo galima ir Suomiją įdėti ), nes net neturėjau supratimo, kad kitose šalyse tokia padėtis. O gal visgi yra mažesnių šalių, kuriose miestai panašiai išplėtoti kaip Lietuvoje, ar čia mes išskirtiniai?

Nyderlandai Aplamai tokia miestų sistema būdingesnė labiau išsivysčiusiom šalim (išskyrus Prancūziją), o vieno miesto dominavimas būdingas šiek tiek atsilikusioms šalims: pvz. Montevideo (Urugvajus) 17 kartų, Lima (Peru) 11 karų didesni už antrąjį miestą. Jei žinot rango-dydžio taisyklę, tai pagal ją Lietuva viena iš nedaugelio valstybių kurios pirmam rangui priklauso du miestai. Tad tokie verkšlenimai, kad Vilnius auga kitų sąskaita ir pan. yra švelniai tariant kiek perdėti.

[Mantas]

Gal turi kokios platesnės statistikos dėl tų rangų?

[Quack]

Na čia labai paprasta: 1-as rangas yra dukart didesnis už po joe sekantį, 3 kart didesnis už 3 -iajį ir pan, pvz: 1 rango miestas turi 1000000gyv., tada antro - 500000, 3 - 333333 gyv. ir t.t. Pavaizdavę šią priklausomybę grafiškai idealiomis sąlygomis, gautume staigiai artėjančią prie hotizontaliosios ašies kreivę. Dažniausiai tyrimams naudojamoje logaritminėje koord. sistemoje ji būtų tiesė, sudaranti su horizontalia ašimi tiesę (vėlgi čia idealiomis sąlygomis). Taigi Lietuvos ši tiesė gerokai tolygesnė, nei pvz. latvių ar estų.

[farbrom]

Prašom, Mantai
Suomija (5,1 mln.)
Helsinkis 0,56 mln. (su priem. 1,1 mln.)
Espu 0,23 mln.
Tampere 0,2 mln.
Vanta 0,18 mln.
Beje Espu ir Vanta yra Helsinkio priemiesčiai, nutolę nuo miesto tiek, kiek N. Vilnia ar Pilaitė nuo Vilniaus, tad vargu ar juos galima laikyt atskirais miestais. Taigi 2 pagal dydį Suomijos miestas yra Tampere, kuri yra 5,5 karto mažesnė už Didijį Helsinkį.

Visoje TSRS sparčiai augo sostinės (Baku, Jerevanas, Minskas, Biškekas ir t.t.), o kiti miestai vystėsi daug lėčiau. Lietuva nusprendė eit kitu keliu, kuo valdžia labai didžiavosi ir nesikuklino pasigirti kaimynams turinti gerai išvystytus regionus. Buvo kuriami nauji ir stambinami kitų regionų centrai (Alytus, Mažeikiai, Jonava, Plungė, Telšiai ir kt.), o stambių miestų augimas buvo stabdomas. Vilniuje nuo 1964 m. buvo nutarta nestatyti naujų pramonės gamyklų, nes miestas buvo pasiekęs optimalų dydį. Netrukus buvo nuspręsta stabdyti ir Kauno bei Klaipėdos plėtrą. Taigi turime neblogai išplėtotus regionus, tačiau miestai tapo mažesniais nei galėjo tapti. Pvz. mažesnės Latvijos Ryga turi EuroCity statusą, o Vilnius jo neturi, todėl neseniai atsirado mintis sujungti Vilnių ir Kauną į dipolį, kas, mano manymu, yra nesąmonė (nors kai kuriems abiejų miestų projektams pritariu).Smagu turėti kelis gana nemažus miestus, tačiau ar tai geriau už didmiestį? Klausimas lieka atviras. Reiškit savo nuomonę.

[Quack]

Prašom, Mantai
Suomija (5,1 mln.)
Helsinkis 0,56 mln. (su priem. 1,1 mln.)
Espu 0,23 mln.
Tampere 0,2 mln.
Vanta 0,18 mln.
Beje Espu ir Vanta yra Helsinkio priemiesčiai, nutolę nuo miesto tiek, kiek N. Vilnia ar Pilaitė nuo Vilniaus, tad vargu ar juos galima laikyt atskirais miestais. Taigi 2 pagal dydį Suomijos miestas yra Tampere, kuri yra 5,5 karto mažesnė už Didijį Helsinkį.

Visoje TSRS sparčiai augo sostinės (Baku, Jerevanas, Minskas, Biškekas ir t.t.), o kiti miestai vystėsi daug lėčiau. Lietuva nusprendė eit kitu keliu, kuo valdžia labai didžiavosi ir nesikuklino pasigirti kaimynams turinti gerai išvystytus regionus. Buvo kuriami nauji ir stambinami kitų regionų centrai (Alytus, Mažeikiai, Jonava, Plungė, Telšiai ir kt.), o stambių miestų augimas buvo stabdomas. Vilniuje nuo 1964 m. buvo nutarta nestatyti naujų pramonės gamyklų, nes miestas buvo pasiekęs optimalų dydį. Netrukus buvo nuspręsta stabdyti ir Kauno bei Klaipėdos plėtrą. Taigi turime neblogai išplėtotus regionus, tačiau miestai tapo mažesniais nei galėjo tapti. Pvz. mažesnės Latvijos Ryga turi EuroCity statusą, o Vilnius jo neturi, todėl neseniai atsirado mintis sujungti Vilnių ir Kauną į dipolį, kas, mano manymu, yra nesąmonė (nors kai kuriems abiejų miestų projektams pritariu).Smagu turėti kelis gana nemažus miestus, tačiau ar tai geriau už didmiestį? Klausimas lieka atviras. Reiškit savo nuomonę.

Vienintelis pavykes centras Lietuvoj -Alytus, visi kiti nepasiekė to, ko tikėtasi. Mažeikų tam plane nebuvo, jie išsivystė vietoj palnuotų Telšių.

[alonso]

Regionine politika bus tada, kai bent dauguma pagrindiniu ekonominiu rodikliu vidurkiu bus panasus visuose didziuosiuose miestuose bei rajonuose. Geriausias regionu tolydiskumo pavyzdys gali buti Vokietija. Bet kol ant Lietuvos sedi tokio tipo kaip AMB ir Co + prezidentas ant pavadelio, Lietuvoje to nebus.

o koki premjera su prezidentu sulytumete? galime ir apie tai tema uzvesti.

[Cholerikas]

Kubiliu ir Adamku ir vyriausybe Liberalcentristai-Konservatoriai. Gal kada ir issaus tokia diena lietuvoj

[alonso]

nuosirdziai tikiuosi

o gerb V.Landsbergi - i globejus

[Sula]

beje, kas itakojo toki tolygu miestu vystimasi? negi tuometine Snieckaus politika?

Trys didžiausi Lietuvos miestai buvo skirtingose valstybėse