Kinijos santvarka ir ekonomika

[Arunasx]

Kritikos Kinijai esu išakęs daug ir gana specifinės. Tiesiog nemanau, kad tu kada nors varginaisi tai skaityti ar kad tau tai būtų įdomu. Kai tikslas savaime yra pasitaškyti purvais ir įžeidinėjimais, tai nelabai svarbu, kaip ten yra iš tikrųjų. O skiriamės dar tuo, kad aš sugebu diskusijoje dalyvauti nenaudodamas sovietinio tiuremščiko leksikos.

Nemanau, kad bet kas įdėmiai seka viską kur nors, tame tarpe ir forume.
Įdomu būtų išgirsti komentarus apie paminėtus Kinijos politikos aspektus:

O man Kinija yra nors ir tolimas, bet priešas, kuris veikia labai dideliame spektre, pradedant nuo bet kokios neigiamos nuomonės persekiojimo šalies viduje ir visame pasaulyje, kai spec agentai persekioja disidentus ir baigiant kabelių nutraukimais ne vieną kartą Baltijos jūroje ir trukdant bet kokiam tyrimui. Ir viešai ambasadoriaus lygyje išreiškiant abejones dėl ex SSSR šalių kaip tokių legitimumo bendrai.

nepmirštant ir jos elgesio bandant perimti kertinius ekonominius subjektus užsienio šalyse ar tiesiog pasodinant ant kreditų adatos valstybes bendrai kaip įvyko su Šiaurės Makedonija pasimovus ant greitkelio tiesimo "tiesiog iš geros Si širdies" bet rezultate Europai teko gelbėti šalį iš prarajos.

[John]

Nemanau, kad bet kas įdėmiai seka viską kur nors, tame tarpe ir forume.
Įdomu būtų išgirsti komentarus apie paminėtus Kinijos politikos aspektus:

nepmirštant ir jos elgesio bandant perimti kertinius ekonominius subjektus užsienio šalyse ar tiesiog pasodinant ant kreditų adatos valstybes bendrai kaip įvyko su Šiaurės Makedonija pasimovus ant greitkelio tiesimo "tiesiog iš geros Si širdies" bet rezultate Europai teko gelbėti šalį iš prarajos.

Neseku Šiaurės Makedonijos reikalų, kaip ir daugelio kitų reikalų, kurie man nėra įdomūs. Mėtyti kažkokius atsitiktinius obscure pavyzdžius ir reikalauti juos komentuoti yra non starter diskusijai bet kokia tema.

[gerietis]

Esmė tame, kad nesvarbu ką Kinija blogo padarytų, tau tai yra arba totaliai ignoruotinas faktas arba bandoma nuvesti tai į bile kokį whataboutizmą.
O man Kinija yra nors ir tolimas, bet priešas, kuris veikia labai dideliame spektre, pradedant nuo bet kokios neigiamos nuomonės persekiojimo šalies viduje ir visame pasaulyje, kai spec agentai persekioja disidentus ir baigiant kabelių nutraukimais ne vieną kartą Baltijos jūroje ir trukdant bet kokiam tyrimui. Ir viešai ambasadoriaus lygyje išreiškiant abejones dėl ex SSSR šalių kaip tokių legitimumo bendrai.
Ir tuo mes iš esmės skiriamės, nes tau kinai geri panašiai kaip Romui "geri rusai".

Jonelis propaguoja russkij myr nacių logiką: "Nėra jokių įrodymų kad MH11 numušėme mes". Pateikus faktus, atsako "Tai čia tik faktai, o kur įrodymai?"

[John]

Jonelis propaguoja russkij myr nacių logiką: "Nėra jokių įrodymų kad MH11 numušėme mes". Pateikus faktus, atsako "Tai čia tik faktai, o kur įrodymai?"

Čia jau dvelkia šizofrenija, kai imi kitų žmonių vardu atsakinėti savo paties klausimus.

Ir kas tas MH11?

[gerietis]

sorry, 17

[John]

sorry, 17

Nagi, ir ką aš tiksliai kalbėjau apie MH17? Pacituok

[digital]

Tu nekalbėjai, tau tik analogija pritaikyta, kad elgiesi, kaip kacapai.

[John]

Tu nekalbėjai, tau tik analogija pritaikyta, kad elgiesi, kaip kacapai.

Šiaip tai labai kacapiškas bruožas taikyti išgalvotas analogijas kažkam, kas niekada nėra nieko sakęs ta tema. Vadinti nepatinkančių nuomonių autorius "debilais" taip pat yra labai kacapiškas bruožas.

[digital]

Šiaip tai labai kacapiškas bruožas taikyti išgalvotas analogijas kažkam, kas niekada nėra nieko sakęs ta tema.

Kaip tai nesi sakęs? Apie uigūrus tikrai esi kalbėjęs.

[John]

Kaip tai nesi sakęs? Apie uigūrus tikrai esi kalbėjęs.

Šiaip, nesu.

[digital]

Šiaip, nesu.

O kas čia:

Dėl koncentracijos stovyklų, tai irgi gana charged terminas. Imho, tiksliau tai vadinti detention arba reeducation centrais, jeigu tokie ten yra.

[John]

O kas čia:

O tai kas čia? Ta prasme tu su tuo nesutinki ir dėl to vadini kitus debilais ir kacapais ar kaip?

[digital]

O tai kas čia? Ta prasme tu su tuo nesutinki

Nesvarbu, ar aš sutinku ar ne, kalbu, kad tu apie šią (uigūrų) temą kalbėjai.

ir dėl to vadini kitus debilais ir kacapais ar kaip?

Siūlyčiau kiek ramintis.

[gerietis]

Nagi, ir ką aš tiksliai kalbėjau apie MH17? Pacituok

Skaityk ką parašiau kol suprasi kas parašyta. Kai suprasi, informuok.

[John]

Nesvarbu, ar aš sutinku ar ne, kalbu, kad tu apie šią (uigūrų) temą kalbėjai.

Siūlyčiau kiek ramintis.

Tai kad tai niekaip nesusiję su tuo, ką ten pripezėjo gerietis, kuris kažką vapaliojo apie kažkokius faktus ir įrodymus. Kaip tai susiję su uigūrų detention centrais?

[taspac]

Vėluojanti 12.30 apžvalga. Sunkesnis, bet tikrai įdomus tekstas.

Sveikinimai su šviežiai praėjusiom pasaulinėm šventėm ir griausmingai atidardančia metų pabaiga. Paskutinis rubrikos “toli toli, už jūrių marių” pasispardymas šiemet, tai ta proga beveik nulis ekonomikos ir maksimum asmenybiškumo. Skanaus.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Gimtadienis

Praeitą savaitę šimtai milijonų žmonių šventė gimtadienį. Ir jeigu galvojate, kad Jėzaus reiškiasi Kristaus, tai labai klystate. Tai yra taip, kokie du bilijardai krikščionių ir jiems prijaučiančių gruodžio dvimpenktą dieną atžymėjo mažokai istoriniais dokumentais pagrįstą kūdikėlio Jėzaus atsiradimą. Bet mes šnekėsime apie visai kitą korifėjų, kurio kiek labiau kaltą užgimimą praeitą savaitę šventė irgi gerokai daugiau kaip milijardas gebančių mąstyti ir kvėpuoti (kai kurie iš jų - netgi abu veiksmus vienu metu) dvikojų padarų. Gimė mūsų šiandienos rubrikos herojus viena diena ir beveik pora tūkstantmečių vėliau, nei panelės Miriam sūnus Ješua, todėl žinome ir tikslią gimimo datą ir dar daugelį kitų gyvenimo faktų. Kaipo pavyzdžiui tai, kad minėtasis asmuo sugebėjo per vienerius (tiesa, ne pačius pirmus) gyvenimo metus ir įstoti, ir būti išmestas iš: policijos akademijos, verslo mokyklos, ekonomikos mokyklos ir muilo gamintojų mokyklos.

Herojus mūsų, kaip ir anksčiau minėtas Jėzus, sava ranka ko gero nėra nužudęs nu nei vieno žmogaus, tačiau jų abiejų vardu buvo nužudyti (ir vis dar laikas nuo laiko yra žudomi) milijonai sielų. Čia ir pabaigsim su palyginimais, nes šnekame šiandien apie ne ką kitą, o apie patį Mao, kuris lietuviškai dar žinomas, kaip Dzedongas, o žemaitiška - Dzeduns. Iš manęs žemaitis, tai kaip iš asilo subinės valtorna, bet labai jau smagiai skamba tas Dzeduns, tai toliau taip ir vadinsiu, persiprašau už naratyvinį nuokrypį.

Dzeduns (vardas čia, jeigu ką, pavardė Mao) gimė užpraeito amžiaus devym trečiais metais, tai dabar jau būtų iš viso šimto trim vienų metų amžiaus. Nebaisiai dailus jubiliejus, bet nenusiminkit - už poros metų bus akurat apvalūs pem nuo to momento, kai užsilenkė dėl perteklinio rūkymo ir riebaus maisto sukelto infarkto, kas tik dar kartą įrodo, jog rūkyti reikia užsigeriant viskiu, nes Čerčilis pėvėzė išgyveno visais devyniais metais ilgiau. Gimė Dzeduniukas pasiturinčio (labai) ūkininko šeimoje, anot populiarios legendos buvo nei labai mylimas, nei labai popcinamas, o kai sukako trylika - patapo priverstinai apvesdintas su septyniolikine kaimynka. Jaunajam Mao toks gyvenimo posūkis nepatiko, taigi metęs žmoną iškeliavo laimės didmiesčiuose ieškoti. Trumpai paminėkim, kad pagal kiniškas tradicijas kalta dėl tokio sutuoktinio elgesio liko žmona, kurią kaimiečiai pora metų niekino, o paskui ko gero jos pačios šeima ir uždubasino dar dvidešimties nesulaukusią, nes jau pagadinta ir be vyro, tai nafig tokia reikalinga.

Dzeduns tuo metu dirbo, mokėsi ir sėmė į save pradžioje respublikonizmą, paskui anarchizmą, o galiausiai socializmą su marksizmu. Laikai, būtina pažymėti, buvo išties labai neramūs - imperatoriaus vadžia žlugo, po pirmo pasaulinio Vokietijos valdyta Kinijos dalis buvo atiduota Japonijai, ir realiai iki antro pasaulinio visiškai susiskaldžiusią šalį valdė pastoviai kintanti karvedžių mišrainė. Laikoratpis, žinomas kaip “Warlords Era”, manau yra vertas ne vienos knygos, bet mus domina tik keli faktai - jo metu, aktyviai dalyvaujant Mao, įsikūrė Kinijos Komunistų Partija (CCP) ir… nacionalistinis judėjimas Kuomintang. Na ir susikaldžiusią šalį daugiau kaip šešis metus drožė Imperatoriškoji Japonijos Armija, kurią taip įkvėpė lengvos pergalės prieš prastai ginkluotus ir dar prasčiau organizuotus kinų būrius, kad pastarieji įkalbėjo imperatorių imtis žingsnių prieš “JAVų hegemoniją Ramiajame vandenyne”, patys žinote, kuo visa tai baigėsi.

Prasukam staigiai iki kešim penktų metų, kuomet IJA išsifakofinus Padebesių Karalystėje liko tik dvi jėgos: Kinijos Raudonoji Armija (vėliau tapusi Liaudies išsivadavimo - PLA) ir jau minėtas Kuomintangas. Stalinas raudonuosius rėmė, na o puikus administratorius ir žinomas skūpaila Trumanas žymiai labiau domėjosi pokarinės JAVų ekonomikos atstatymu, tad galima laikyti stebuklu, jog Kuomintagas išsilaikė cielus keturis metus, iki prapiso visuose frontuose ir galiausiai tik dėl ypač šūdinų komunistinių jūrų pajėgų sugebėjo šiaip ne taip išsilaikyti Taivano saloje.
Tokiu būdu, tūkstantis devyni šimtai kem devintais metais, nukovę nacionalistus, komunistai paskelbė Kinijos Leudies Respubliką (PRC), ir pastatė savo vadu gerb.drg. Mao Dzedunį.

Dzedunis valdymą pradėjo energingai ir visiškai neoriginaliai - kaip ir visi kiti socio-komunistai, pirmu reikalu ėmėsi atiminėti privatų turtą ir dar labiau stiprinti kariuomenę. Pastarasis veiksmas pasiteisino jau po metų, kuomet broliška Š.Korėjo armija gavusi pyzdakų nešė muilą nuo ekspedicinių JAVų pajėgų. Jei nežinojote, tai tik savalaikis PLA ir Sovietinės aviacijos įsikišimas išgelbėjo brolio Kimo kailį. Dar už metų, vis dar vykstant karui Korėjoje, Dzeduniui ėmė nebepatikti reikalai savo šalyje, tad buvo inicijuotas pirmasis iš trijų Didžiųjų Planų (buvo visa krūva kitų, bet man pastarieji pasirodė labiausiai įsidėmėtini):
___
Anti-trys ir Anti-penki

Štai čia ir prasidėjo tikrosios Maoizmo užuomazgos, kurias itin trumpai ir primityviai galima apibūdinti, kaip “besitęsiančią revoliuciją”. Tiesa, šioje laiko vietoje Mao Dzedunis dar tik apsiribojo planiniu išbuožinimu ir tautos mokymu skųsti vienas kitą. Galima pasidžiaugti, kad skundžiami buvo ne tik turtuoliai, bet ir naujai užgimusios partinės administracijos funkcionieriai. Kiek tame buvo naglo susidorojimo su konkurentais? Panašu, kad aukščiausiame ešelone neypač daug, Dzeduns vis dar dėvėjo rožinius akinaičius ir tikėjo susitelkimu į vieną kumštį ir visa kita fignia. Iš kitos pusės - prasikalė ir subrendo tipinis komunistinis dviveidiškumas. Pagal planą kiekviename administraciniame vienete reikėjo surasti reikiamą kiekį klatųjų, kurie, žinoma, buvo ne teisiami ir net ne kaltinami. Juos išstatydavo “apklausai” prieš “liaudies komisiją”, kur pradžioje spausdavo verbališkai, o paskui jau ir mušdavo, reikalui esant - kojomis. Egzekucija tęsdavosi, iki supostatas pats pripažindavo savo kaltę ir dar pasakydavo ką nors ant kaimynų.

Valymo darbus atliekantieji ne tik vykdė nurodytus planus, bet visokeriopai persistengė, ko pasekoje labai daug “potencialių liaudies priešų” - tame tarpe ir partinių kadrų - pasirinko savižudybę. Savarankiškos mirties opcija taip išpopuliarėjo, kad pora mėnesių eiliniai piliečiai bauginosi vaikščioti puikiais kolonialinių laikų šaligatviais Šanchajuje, jau tuo metu garsėjusiame daugiaaukščiais pastatais.

Įdomu ir netipiška tai, kad Dzeduns vos metams praėjus pasibaisėjo tokiu barbarizmu, pagrūmojo rodomuoju pirštu vykdytojams ir netgi uždraudė bausti mirties bausme esamus ir buvusius partinius kadrus. Savižudybėms, tačiau, neprieštaravo. Nesiėmė ir priemonių, idant sustabdyti įsibėgėjusią beprotybę, tik pabarė.
___
Didysis Šuolis Pirmyn

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kaip tik prasisukus porai penkmečių planų, Mao Dzeduns paleido savo ko gero labiausiai žinomą programą - Didįjį, reiškiasi, Šuolį. Reikia suvokti, kad Kinija visoje savo galybėje tuo metu buvo visiška ubagų šalis, kuri išvijo du trečdalius mokslininkų, užmušė virš devym procentų gebančių organizuoti didžiąją pramonę ir už paramą Kimui gavo iš JAVų ir kolektyvinių Vakarų prekybiniu banhameriu per šikynę. Bet šalia vis dar buvo didis draugas Sovietas, iš kurio atkeliavo kompetencija, o savoje šalyje buvo daugiau follower’ių, nei Muskas turi Tviteryje. Prasidėjo pirmoji Kinijos masinė industrializacija. Čia nesigilinsiu, kiek tai sugriovė gyvenimų, kiek žmonių žuvo rankytėmis supylinėdami užtvankas (Mao turėjo punkčiuką dėl upių), kiek buvo paaukota asmeninių interesų ir sveikatos. Bet rezultatas buvo - Kinija industrializavosi. Ir dar taip, kad jau sekančio dešimtmečio viduryje sugebėjo jobtelti pirmąją atominę bombą, o pabaigoje ir išspirti į kostmosą pirmąjį savo palydovą. Tik skirtingai, nei pas Sovietus, industrija neatsidūrė vienose Centrinio Komiteto rankutėse, o išsidalino tarp jėgos vertikalių, iš kurių viena didžiausiųjų - Leudies Išsivadavimo Armija - po šiai dienai visiškai tiesiogiai valdo milžiniškus industrinius resursus, pradedant kasyklomis, elektrinėmis ir baigiant aukštatechnologinėmis gamyklomis. Nepamirškite to.
___
Kultūrinė Revoliucija

Jeigu pirmieji du Planai buvo bent jau savo tikslais logiški, tai Kultūrinė Revoliucija buvo ligotos Mao vaizduotės sukeltas košmaras. Sunku pasakyti, koks šlapimas trenkė Dzeduniui į tą vietą, kurioje pas kitus yra smegenai, bet į paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį įžengęs gensekas paskelbė “begalinės revoliucijos” pradžią (tęsinį?...), ir paragino “raudonąjį jaunimą” organizuotis į komitetus ir imti valdžią į savo rankas iš… partijos pareigūnų. Manau, kad vienintelė priežastis, kodėl Mao nebuvo tyliai nuknecintas jau po penkių minučių, tai visiškai po savimi konsoliduota valdžia. Na o į tokį šauksmą atsiliepė daugybė jaunimo, pagrinde studentai. Šalyje prasidėjo, ir dešimtį metų, iki pat Mao mirties, tęsėsi ne šiaip sau neramumai, o pilnavertė kova. Karingasis jaunimas ėmė į rankas maldaknyge tapusią Mažąją Raudonąją Knygelę - Mao citatų kompiliaciją - ir ėjo pyzdintis su “senaisiais keturiais”: senomis idėjomis, senaja kultūra, senais įpročiais ir senais papročiais. Pizdilovka neretai vyko tarp vienu metu iškilinėjančių grupuočių, tačiau gerai kliuvo ir struktūroms - maoistais vėliau pakrikštytieji daugelyje rajonų sėkmingai eliminavo senuosius kadrus ir perėmė valdžią.

Valdžia kaip valdžia, galima sakyti, kad kova dėl jos yra natūralus žmonijos stovis. Tačiau revoliucija buvo “kultūrinė”, nes jos metu buvo išnaikinta neįtikėtini kiekiai senosios Kinijos kultūros artefaktų, bet ir siekiama pašalinti bet kokias “užsienio įtakos apraiškas”. Man, ko gero, didžiausią įspūdį paliko bandymai… pakeisti fizikos dėsnius, nes niutonai, babidžai, pasterai ir einšteinai nu visiškai ne mūsų ir ne pagal Mao, nu!
___
Šiandiena

Tai geras ar blogas buvo Mao? Iš vienos pusės, kiekvienas jo Didysis Projektas atnešė šaliai nuo pusės iki cielo milijono ir daugiau mirčių, o dėl partijos valdininkų įgimto pomėgio meluoti šalį ne kartą aplankė badas (ir mes net nepačiupinėjom tokių temų, kaip masinis paukščių išnaikinimas, miškų iškirtimas, nuo Mezozojaus vidurio nematyta dirvožemio erozija ir daug daug kitų). Yra skaičiuojama, kad Mao valdymo metu šalyje nuo bado ir tiesioginių represijų mirė tarp keturiasdešimt ir aštuoniasdešimt milijonų žmonių, tai yra bent du kartus daugiau, nei visame pasaulyje WWII metu.

Iš kitos pusės Dzeduns per savo valdymą “atnešė” šaliai industrializaciją, raštingumą, normalią mediciną, ir net šiokį tokį lygiateisiškumą moterims. Per trisdešimt metų šalies populiacija išaugo beveik dvigubai. Tiesa, kartelė, nuo kurios reikėjo šalį kelti, buvo labai, labai žemai, tad vertinkit patys. Įskaitant faktą, kad po jo mirties du metus teko glušinti Kultūrininkus, ir jau pem metų tenka importuoti grūdus iš Australijos ir Kanados, idant ta išaugus populiacija neužsiverstų iš bado.

Kaip asmuo, Mao ne kartą prisipažino klydęs (bet niekuomet netaisydavo klaidų), o jaunystėje netgi rašė pro-feministinius straipsnius į komunistinį laikraštį. Tačiau nesugebėjo išmokti nei vienos užsienio kalbos, minėtame užsienyje buvo tik du kartus, abu - Sovietų Sąjungoje, mėgo plaukti krauliu per patvinusią Jangdzę, ir niekad nepraleisdavo progos apdovanoti asmeniniu dėmesiu paauglių pionierių, kurios mielai laikydavo rankšluosčius ir chalatus, laukdamos kol gensekas parplauks iš kitos upės pusės
Šiandienos politinė viršūnė, o jei konkrečiai - Ši Vinipuchovičius Dzinpins, semiasi daug minčių ir idėjų iš Mažosios Raudonosios Knygelės, ir atvirai tai pripažįsta. Man ko gero labiausiai patikusi idėja - ant dienų viešaja nuomone pradėta testuoti mintis, jog “vakarietiškos” ekonominės teorijos Kinijai netinka, ir reikia susikurti savas.
Nieko neprimena?
___
Ačiū visiems skaitytojams už palaikymą, už komentarus, už diskusiją. Nepaisant peripetijų ir pasaulio vertimosi kulversčiais - metai, bent jau man, buvo pakankamai geri ir smarkiai turiningi. Linkiu visiems ateinančių dar geresnių, nei praeinantys, o pats tyliai laikau špygą kišenėje, nes labai panašu, jog tais ateinančiais rubrikai temų nepritruks…

Atsisveikinimui abrozdėlis iš pačio Kultūrinės Revoliucijos siautėjimo, pavadinimu “Pergalingai žengiame pirmyn, laikydamiesi pirmininko Mao revoliucinės linijos literatūroje ir mene”.

[Tomas]

Savos kūrybos opusams skelbti forume yra net dvi temos:
Forumiečių kūryba - Miestai ir architektūra

ir

Šiaip nesąmonės ir kliedesiai - Miestai ir architektūra

[Dundorfas]

Mao pradėjo Kultūrinę Revoliuciją nes senieji kadrai pradėjo burbėti, kad CCP generalinis sekretorius biški nepataiko ir jo reformos ...na "Didysis Šuolis Pirmyn" lėmė, kad badu mirė dešimtys milijonų kiniečių su masiniais kanibalizmo atvejais, žodžiu burbėjo CCP ir elitai ir jau kilo banga pakeisti Mao, bet Mao "atsuko ugnį į štabus", paauglių rankomis, ko pasekoje ~1 mln dar žuvusių labiau inteligentijos, elitų (pvz jei tu su akiniais, reikia tave iškultūrinti). Dabar Kinijoje tie senukai švenčia, didžiuojasi, kad dalyvavo Kultūrinėje Revoliucijoje, kai kokiam Woodstoke.

[Arunasx]

Perėmė chuilostano įpročius:
Taiwan asks South Korea for help over Chinese ship after subsea cable damaged www.ft.com
FT: У Тайваня оборван подводный кабель связи https://charter97.org/ru/news/2025/1/5/625064/