Kinijos santvarka ir ekonomika

[Lettered]

O tai čia gerai ar blogai, kai milijonieriai, pavyzdžiui, iš Lietuvos, bėga (nu ar bent jau bando bėgti, jei jų nesulaiko FNTT), pavyzdžiui, į UAE?

Tai šaliai, kurią palieka beabejo blogai, nes nuteka kapitalas ir žmogiškasis potencialas, o toms į kurias atvyksta aišku, kad gerai.

[John]

Tai šaliai, kurią palieka beabejo blogai, nes nuteka kapitalas ir žmogiškasis potencialas, o toms į kurias atvyksta aišku, kad gerai.

Tai jei koks Germanas ar kokia Navickienė su vyru būtų pabėgę į UAE, būtų gerai?

[Lettered]

Tai jei koks Germanas ar kokia Navickienė su vyru būtų pabėgę į UAE, būtų gerai?

Apie konkrečius atvejus kalbėti negaliu ir nelabai suprantu kokia logika, bet faktas toks, kad koks Sinpagūras dėl to ir klesti, nes prasigyvenę nestabilių ir nesaugių aplinkinių Azijos šalių gyventojai į jį imigruoja. Čia sakyti, kad tarp tūkstančių imigrantų pasitaiko keli sukčiai reiškia Singapūrui blogai, kad milijonieriai atvažiuoja, tai čia toks truputį wtf.

[John]

Apie konkrečius atvejus kalbėti negaliu ir nelabai suprantu kokia logika, bet faktas toks, kad koks Sinpagūras dėl to ir klesti, nes prasigyvenę nestabilių ir nesaugių aplinkinių Azijos šalių gyventojai į jį imigruoja. Čia sakyti, kad tarp tūkstančių imigrantų pasitaiko keli sukčiai reiškia Singapūrui blogai, kad milijonieriai atvažiuoja, tai čia toks truputį wtf.

Ne apie Singapūrą, apie UAE kalbu. Ten tikrai "ne keli" sukčiai "imigruoja", o matyt, kad labai daug sukčių, pradedant su Žiemeliu susijusiais neaiškiais veikėjais, baigiant Germanais. Tiesiog nereiktų tokių raw skaičių pateikinėti kaip kažkokio universalaus trendo.
O su Singapūru taip, ten jie turi veikiančius saugiklius ir realią finansų kilmės kontrolę ir bet kas ten tikrai neprasmunka. Dar įdomu, kokie gi ten "milijonieriai" bėga iš UK? Ar tik ne tie patys sankcionuojami oligarchai ar panaši chebra, kuriai paskutiniu metu pasidarė "patogiau" savo banditskus bizniukus sukti iš UAE.

[mantasm]

Apie konkrečius atvejus kalbėti negaliu ir nelabai suprantu kokia logika, bet faktas toks, kad koks Sinpagūras dėl to ir klesti, nes prasigyvenę nestabilių ir nesaugių aplinkinių Azijos šalių gyventojai į jį imigruoja. Čia sakyti, kad tarp tūkstančių imigrantų pasitaiko keli sukčiai reiškia Singapūrui blogai, kad milijonieriai atvažiuoja, tai čia toks truputį wtf.

Singapūro klestėjimo šaknys truputi kitos. Pavienis perbėgęs milijonierius tėra pasekmė.

[Dundorfas]

Tai jei koks Germanas ar kokia Navickienė su vyru būtų pabėgę į UAE, būtų gerai?

Tai kaip iš kokio kampo, jei koks Nausėda tampa autoritaru, tai jam gerai galbūt, bo jei nepasodinti ir nesusitarė su Nausėda turėdami mln gali sugalvoti, kad atsibodo tie blizguciai, Ferariai ir jachtos reikia siekti valdžios nes tai yra iš tikro kažko verta, kai turi per daug pinigų.

[John]

Tai kaip iš kokio kampo, jei koks Nausėda tampa autoritaru, tai jam gerai galbūt, bo jei nepasodinti ir nesusitarė su Nausėda turėdami mln gali sugalvoti, kad atsibodo tie blizguciai, Ferariai ir jachtos reikia siekti valdžios nes tai yra iš tikro kažko verta, kai turi per daug pinigų.

Mano klausimas buvo retorinis. Šiaip, pointas, kurį bandau pasakyti, tai kad šitie skaičiai, į kur ir iš kur migruoja "milijonieriai", nelabai ką sako, nes reikalinga žinoti specifinį kontekstą. Milijonieriai iš Kinijos juda dėl gana skirtingų priežasčių, nei jie juda iš UK, o į Singapūrą ar UAE irgi juda dėl skirtingų priežasčių ir labai skirtingi milijonieriai. Iš esmės nelabai ką pasako tas grafikas.

[Dundorfas]

Mano klausimas buvo retorinis. Šiaip, pointas, kurį bandau pasakyti, tai kad šitie skaičiai, į kur ir iš kur migruoja "milijonieriai", nelabai ką sako, nes reikalinga žinoti specifinį kontekstą. Milijonieriai iš Kinijos juda dėl gana skirtingų priežasčių, nei jie juda iš UK, o į Singapūrą ar UAE irgi juda dėl skirtingų priežasčių ir labai skirtingi milijonieriai. Iš esmės nelabai ką pasako tas grafikas.

Man rodos jei tavo turto nepasaugo esama santvarka ir to jo turi, tai jau labai nebloga priežastis.

[John]

Man rodos jei tavo turto nepasaugo esama santvarka ir to jo turi, tai jau labai nebloga priežastis.

Čia tik viena iš priežasčių. Jų yra daugiau, tokios kaip turto legalumas, pinigų plpovimai, nusikalstama veikla ir t.t. Pavyzdžiui, UAE iki šiol welcomina nusikaltėlius, pinigų plovikus ir panašią chebrą. UK anksčiau irgi laikėsi užmerktų akių politikos, bet paskutiniu metu šiek tiek priveržė varžtus. Singapūras, skirtingai, nei UAE, visada akyliau stebėjo, kas ir su kokiais pinigais pas juos apsigyvena ir t.t. Kinijoje (kaip, beje, ir Indijoje) matyt kad yra faktorių kombinacija, o ne vienas kažkuris dalykas.

[Lettered]

Ne apie Singapūrą, apie UAE kalbu. Ten tikrai "ne keli" sukčiai "imigruoja", o matyt, kad labai daug sukčių, pradedant su Žiemeliu susijusiais neaiškiais veikėjais, baigiant Germanais. Tiesiog nereiktų tokių raw skaičių pateikinėti kaip kažkokio universalaus trendo.
O su Singapūru taip, ten jie turi veikiančius saugiklius ir realią finansų kilmės kontrolę ir bet kas ten tikrai neprasmunka. Dar įdomu, kokie gi ten "milijonieriai" bėga iš UK? Ar tik ne tie patys sankcionuojami oligarchai ar panaši chebra, kuriai paskutiniu metu pasidarė "patogiau" savo banditskus bizniukus sukti iš UAE.

Trendas su skaičiais šiaip kur kas geriau parodo realią situaciją nei kažkokie pavieniai atvejai ar emocijos. Singapūras, UAE ar JAV visuose verslo vystymosi reitinguose užima aukštas vietas, tai logiška, kad verslus darantys žmonės į tas šalis išvyksta, kurios tam palankios, plius jei jos dar gerą servisą gyvenimui siūlo ir nekorumpuotos. UK nutekėjimo pagrindinė priežastis yra brexit, vien lietuvių turtingų žmonių ne vienas, kuris grįžo į LT ar persikėlė kitur, kur geresnės ekonominės perspektyvos.

[taspac]

Labas rytas, pietūs ar vakarienė (pasibraukit pritinkantį). Sveikinu rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojus su galimybe bent keturias dienas pasimėgauti moksleivių atostogomis ir tiesiog stebuklingai apytuštėmis gatvėmis rytais, o taipogi empiriniais įrodymais, jog daugiausiai taršos kelia… mokslai.
Su rinkimų rezultatais nesveikinsiu, nes senoji valdžia labai neatsakingai nesukaupė pakankamai valstybinio rezervo, tai net nežinau, ką šį kartą švaistys ateinanti kadencija. O mes ta proga pasišnekėkime apie demokratiją ir Kinijos invaziją į Butaną.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Auto demo

Rinkimų sezonas ištraukia į viešąją sapalionių erdvę daugybę terminų, be kurių normalioje buityje mes sėkmingai apsieiname. Rytiniai kaimynai, papyzdžiui, vadina visus fašistais, tuo smarkiai glumindami dvidešimtojo amžiaus italų politinės partijos gerbėjus. O jau kaltinimais autokratija, diktatūra, demokratija ir kitokiais lytiniu būdu plintančiais užkratais tai blizga visas internetas.

Mes esame užaugę vakarietiškos kultūros aplinkoje, kur demokratija buvo (ir vis dar yra) aukštinama, o diktatūra ir kitos autokratijos formos - ne. Netikite? O gi paskaičiuokime ant pirštų ir pamatysime, kad šiuo metu praktiškai visos daugiausiai svorio tarptautinėje arenoje turinčių valstybių galvos bent jau techniškai yra renkamos, arba smarkiai apribotos renkamo organo (išimtis - naftos princai Arabijos pusiasalyje, ir tai ne visi).

Demokratija tačiau turi keletą trūkumų, iš kurių pagrindinis - sprendimų priėmimo lėtumas. Vienok yra labai gera priežastis, kodėl mūšiui visuomet vadovauja vadas, o ne daugiapartinis komitetas. Kitas didelis trūkumas - žmonės yra buki. Turiu omeny, be abejo, piliečius, kurie balsuoja dažnu atveju labiau remdamiesi emocijomis, nei iš tiesų apgalvoję, kas jiems būtų naudinga. Nepaisant to, veikiančios demokratijos turi įkoduotą bene patį didžiausią privalumą - grįžtamąjį ryšį, apie ką šiandien pagrinde ir kalbėsime.

Manau nereikia niekam aiškinti, kad jeigu šalies pavadinime ar tai konstitucijoje įrašytas žodis “demokratinė”, tai dar toli gražu nereiškia, kad ta šalis iš tiesų demokratiška. Turime čia pat, už tvoros Aleksandrą “94-procentai” Lukašesku ir Vladimirą “96-procentai-up-yours-Saša!” Chuilo, kurie yra techniškai išrinkti liaudies daugumos atstovai. Toliau galima išskirti tikėtina skaidriai išrinktus Vengrijos ir Turkijos valdovus, kuriems į galvą mušė šlapimas ir/arba pasikartojanti sėkmė ir pastarieji elgiasi taip, tarsi juos išrinkinės amžinai (nors abejų reitingai šiemet krito žemiau plintuso, taigi sekantys rinkimai bus su didele intriga). Leisiu sau šalia šios žvaigždijos paminėti ir peroksidinį blondiną Trampą, kuris atviru tekstu pasižadėjo išrinkimo atveju būti autokratu, nes kodėl gi ne.

Iš kitos pusės turim vienpartines sistemas - kokias keturiasdešimt Amerikos Valstijų, kuriose dešimtmečiais renkama viena ir ta pati partija, Kinijos Liaudies Respublika (PRC) su visais savo komunistais, na ir keletas monarchijų, tame tarpe jau minėtos arabiškosios. Neskubėkite taškyti seilėmis ekrano, there is a method in my madness.

Grįžkime prie grįžtamojo ryšio. Nors valdžios struktūrose nedalyvaujantiems žmogeliukams visos tos televizoriuje kalbančios galvos dažnai atrodo kažkuo jei ne pakylėtos, tai bent jau apdovanotos gebėjimais matyti ir suprasti daugiau, nei paprasti mirtingieji (arba kaip tik nesuvokiamo lygio pridurkai, nesuprantantys, kad maistas ant stalo ne iš duchofkės atsiranda). Liūdna tiesa yra ta, kad tai yra paprasti žmonės, apriboti tuo pačiu, kaip ir mes - gebėjimu matyti tik tiek, kiek mums parodo aplinkiniai. O aplinkiniai irgi turi savų egoizmų, savų aplinkinių, o dažnai ir nenumaldomą poreikį laižyti šikną ir sakyti tik tai, ką aukščiau stovintis nori girdėti. Kitaip sakant, tai yra sistema su labai netobulais komponentais, ir jei ta sistema neturi savikoreguojančio mechanizmo - anksčiau ar vėliau nusigrybauja į visiškus pūdymus. Vienok yra priežastis, kodėl didesnio, nei vidutinio proto valdovai ir vadovai visuomet stengiasi turėti daugiau nei vienas “akis”.

Tačiau vien tik matyti, jog važiuoji į šoną, nepakanka, turi kas nors dar ir vairą pakyravot. Koregavimas gali būti išorinis (nepatiko tavo valdymas ar tai pažadai - rinkėjai išrinko kitą partiją), gali būti vidinis (techniškai Kaliforniją dešimtmečiais valdo tie patys demokratai, Teksasą - respublikonai, tačiau pačių partijų viduje vyksta didžiuliai poslinkiai kairėn-dešinėn). Ir čia mes va taip per aplinkui ateiname prie mūsų įprastinio įtariamojo - CCP. Partija valdo Kiniją jau septympenkis metus. Po Mao mirties tačiau įvyko vienas esminis pokytis - naujasis partijos viršininkas netapo visagaliu valdovu. Tiesa sakant, netapo de facto vadovu ir naujasis prezidentas. Labai apibendrintai laikoma, kad “aukščiausiuoju lyderiu” buvo visuomet užkulisiuose siekęs būti Dengas Siaopinas. Kitaip sakant, galingiausios valdžios institucijos buvo išskirstytos. Negana to, valdžiažmogiai laikė valdžią ne iki gyvos galvos, o tik po keletą kadencijų. Pseudo-demokratija pradėjo baiginėtis Dengui išpyzdinus į atsargą – įpėdinis Žiang Zeminas sugebėjo bent kelis metus asmeniškai turėti visus tris esminius vladžios postus: partijos genseko, šalies prezidento ir karinės komisijos pirmininko. Bet tokiam vienviratui pasiekti ir Zeminui, ir jo įpėdiniams Hu Džintao bei mūsų mylimam Ši Vinipuchovičiui Dzinpinui teko balansuoti ant minimum trijų atskirų jėgos grupuočių, susiformavusių CCP viduje. Balansavimas vis tik darbas varginantis, tad pirmosios kadencijos metu Ši susivienijo su Hu chebra ir atpyzdino Žiango klaną, o išrinktas antrą kartą tarsi netyčia sustūmė po plentvoliu buvusius sąjungininkus. Ko pasekoje dabartinis vienvaldis Kinijos Leudies Respublikos lyderis nebeturi poreikio koreguotis, nes konkurentų neliko. Žinoma, yra visuomet rizika, kad atsiras koks jaunas ir aršus karjeristas iš savos piramidės padugnių, bet šituos lengviau sužiūrėti: jeigu kažkas aiškina, kad darai ne taip - po plentvoliu jį…
___
Skolos skolelės

Užteks apie politologijos pradmenis, grįžkime prie valstybinio aklumo pasekmių. Tarptautinis Monetarinis Fondas (IMF užsienietiškai) paskaičiavo ant pirštų, jog Kinijos regioninės valdžios yra skolingos privačioms paslaugas ir prekes teikiančioms kompanijoms nei daug nei mažai - dešimt procentų šių metų numatomo bendro vidaus produkto. Taip, serai ir serės, vieną dešimtinę BVP, o ne savo biudžeto. Ir tos skolos neretai ritasi keturis penkis metus atgalios. Dar kartą noriu pabrėžti, kad skaičius pateikė IMF, o ne Taivano, JAVų ar dar kokia nors antipartinė propaganda. Iš kur IMF ima skaičius? O gi iš to, ką oficialiai deklaruoja Činijos Comunistų Partija (CCP). Ir pagal tas deklaracijas situacija išrodo taip macniai blogai, kad neseniai net keletas Kinijos finansų specialistų (puikiai žinančių, iš kurio šono užtepta bulka) pradėjo viešai graudinti regionines valdžias šaibas iš naujai sukurtų obligacijų nukreipinėti skolų apmokėjimui. Žinant, kad skolas kaupti pradėjo jau seniai į kitus postus perkelti valdininkai, verslai savo šansus atgauti šaibas vertina, pavadinkime, skeptiškai. Atitinkamai nesumokėjimų banga ritasi nuo kontraktorių subkontraktoriams, nuo subkontraktorių darbuotojams, o darbuotojai, kaip ten keista bebūtų, negaudami atlyginimų nieko neperka, ir staiga ekonomika užtraukia rankinį. Ir jeigu jums atrodo, kad pusantro trilijono JAViškų dolerių ekvivalente “tokiai šaliai, kaip Kinija visiška baikė”, tai pradžioje primeskite, kad vidutinis įsiskolinimo laikas yra trys metai, o tada mintyse paverskite įsiskolinimą apyvarta. Ir net imant ultra konservatyvų paskaičiavimą, kad pinigai patiria transakciją vieną kartą per du mėnesius, gauname prarastą beveik penkiolikos trilijonų USD apyvartą.
___
Plyta į snukį

Praeitą savaitę susitikinėjo BRICS blokas, šį kartą svetingoje Kazanėje (nepainioti su kazanu), pačioje Rasiejos glūdumoje. Nebodamas vos prieš du metus patirto apšaudymo vizito Kijive metu, balių savo vizitu pagerbė ir JT kalbanti galva Gutjeresas. Svarbiausias pasaulio socialistas pasišmėklojo, pamaigė priekinius manipuliatorius pasaulio antrųjų šalių valdžiažmogiams, ir apmaudžiai praleido progą patylėti pabrėžęs “bloko rolę didinant pasaulinę kooperaciją ir skatinant taiką, ypač Gazoje, Libane, Ukrainoje ir Sudane”. Paskutinioji pabrėžimo dalis pribloškė net pačius dalyvius, ypač Rusiją, Kiniją ir Indiją.

Svarbesnis tačiau buvo Indijos viršynyko Modžio išstojimas, kuriame pastarasis baisiai jau gražiai šnekėjo apie achujieną kaimyną Kiniją, su kuria kuo toliau tuo maloniau bendradarbiauti ir kitaip kalnus versti, tik gal ne Himalajus, šituos palikite ramybėje.
___
Invazinė rūšis
Nebojant Modžio pasisakymų, Himalajuose toli gražu neklesti taika ir ramybė. Pradėsim nuo akivaizdaus - Kinija užgrobė gretimos valstybės teritoriją. I shit you not, tai ne antis ir ne pletkai - Pipl Repablik of Čina (PRC) oficialiai atėmė iš kaimyninio Butano gerus 2% teritorijos, arba 800 kvadratinių kilometrų, jeigu metrinė matų sistema arčiau dūšios. O jeigu vaizduotė ir šito nenupiešia, tai maždaug vienas Akmenės rajonas, arba dvi Vilniaus savivaldybės.

Butanas yra Rytų Himalajuose, tarp Indijos ir Kinijos įsispraudusi šalis, nors techniškai ir ne pati biedniausia visame pasaulyje, bet tik per marytės plauką. Vos keliolika metų iš absoliučios į konstitucinę monarchiją persiformavusi valstybė neturi realiai jokių karinių pajėgų, gyventojų priskaičiuoja maždaug tiek, kiek mes turime Vilniuje, tačiau daugybę metų sugebėjo plius minus taikiai išlaviruoti tarp abiejų milžiniškų kaimynų. Ir laviravo visai neblogai - pvz kovido metais Indija nemokamai Butaną aprūpino vakarietiškomis vakcinomis, ko pasekoje butaniečiai sėkmingai dauginosi, kuomet kaimyninė Kinija neteko daugiau kaip 5-10% populiacijos.

Ta proga grįžkime prie mūsų mylimos Kinijos. Prieš kokį pusmetį pasakojau, kaip Kinijos pasienyje - tik kažkodėl už oficialios linijos - dygsta kaimai su Ši ir Mao portretais ant sienų, bybis žino iš kur subėgusia kinakalbe populiacija irgi pilna infrastruktūra. Tai štai jeigu Gobio dykumoje visiem daugmaž pofig, kurioje ten barchano pusėje ta punktyrinė linija, tai Butano atveju ichtamnietai atsirado labai Indijai strategiškai svarbiuose Beyul Khenpajong ir Menčuma slėniuose. Savaime aišku, kad Butanas su savo 3 jardų ekonomika ir maks viena ryžių porcija tarp populiacijos ir visuotinio bado tik tyliai išsakė susirūpinimą. Mat minėtuose slėniuose atsidūrė ne šiaip kokios kolūkio tipo gyvenvietės, o pilnaverčiai miestai su daugiaaukščiais pastatais, policijos ir kariuomenės dislokacijos vietomis, hidroelektrine ir pora šimtų kilometrų asfaltuotų kelių.

Kadangi visas pasaulis su JT hipokritais priešakyje dėjo skersa ant Butano rūpesčių, pastarasis biškį paverkė, o tada perpaišė žemėlapį iš naujo. Bet neskubėkit ieškoti pokyčių Gūglo mapsuose ar kituose viešumose: šaunieji kalniečiai visai pamiršo, jog draugelis iš pietų - Indija, mažiau su geografija susipažinusiems - tokią eventualiją numatė daug metų atgalios, ir sienų su Butanu nustatymo sutartyje įrašė punktą, jog mažesnis brolis negali be vyresnėlio žinios modifikuoti sienų su Kinija…

[taspac]

Laba diena. Jeigu nepastebėjote - rubrika vėl vėluoja. Deja, kitą savaitę gali ir visai nebūti, nes valkatauju kraštuose, kur internetas neretai už prabangą skaitosi. Na bet kol galiu, tai dalinuosi, ką turiu. Gero skaitymo.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
“Žingsnis į globalų konfliktą”

Kadangi gandai apie Š.Korėjos kareivių masinį dalyvavimą Ukrainos puolime perėjo į stadiją “visi žino, bet ne visi patvirtina, kad žino”, JAVai Valstybės Rreikalų Departamentas pradėjo labai intensyviai pasakoti Kinijos Leudies Respublikai (PRC), kokie JAVai yra nusiminę ir prieštaraujantys šitam eskaluojančiam veiksmui, ir kaip būtų gerai, kad PRC pažvelgtų į brolį Kimą rūsčiu žvilgsniu. Prie graudinimų prisidėjo ir Baideno patarėjas valstybės saugumo klausimais Džeikas Salivanas, taip pat JAVai labai garsiai paragino dejuoti, skųstis ir išsakyti visus artimuosius, suinteresuotuosius ir bendro pobūdžio prisitrynėlius. Europos šalys atskirai ir Sąjungos vardu bendrai netruko prisidėti prie graudenimų choro. Ir nepaisant mano sarkastiškų intonacijų diplomatijos naujakalbėje susirūpinimai yra gana stiprus pareiškimas, tik per vieną padalą nesiekiantis gerokai griežtesnio “jeigu jūs taip - tai mes šitaip”. Na toks “aš tau dar negrasinu, bet skaityk tarp eilučių”.

Ką kolektyvinė Kinijos galva mislija tuo klausimu buvo ir tebėra mįslė, nes atsakymų į graudinimą ar oficialių susitikimų su Š.Korėjos vis-à-vis kol kas nebuvo paskelbta. Yra pagrįstų spėliojimų, kad CCP toli gražu nesužavėta tokiu viražu kaimynų santykiuose, juolabiau, kad daugiau nei tikėtina, jog Pederacija Š.Korėjos mėsą maino į karines technologijas.

Tai yra spėliojimai. Ką žinome tiksliai, tai kad Pederacijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas praeitą savaitę Beidžine atskirai susitiko su PRC diplomatijos galva Vangu Y ir specialių atstovu Korėjos pusiasalio klausimams Liao Tsinu. Susitikimų brifingai buvo atitinkamai: “gerb.drg. apsikeitė nuomonėmis Ukrainos krizės klausimu” ir “išsakė abipusį susirūpinimą dėl įtampos didėjimo regione [Ukrainos regione - rub.red.past.] bei išsakė kaltinimus dėl eskalacijos Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jų sąjungininkėms”...

Vienintelė priežastis, kodėl perskaitęs šį diplomatinės gražbylystės šūdevrą neprarijau šaukštelio, kuriuo kaip tik maišiau arbatą, yra ta, kad dėl susiklosčiusių laimingų aplinkybių minėtam maišymui visuomet naudoju pilno dydžio valgomajį šaukštą. Rekomenduoju visiems pereitį prie šios saugumo priemonės, nepriklausomai nuo naudojamo puodelio dydžio ir vartojamos substancijos - ateityje prireiks. Iš patikimų šaltinių žinau, jog Pederacijos kariuomenė paskutiniu metu taip atsigavo įvairios karinės produkcijos klausimais, kad pavyzdžiui leidžia sau po kiekvienam šturmui naudoti naujas racijas ir jas pilnai blokuoti šturmui pasibaigus. Racijos, surprise surprise, yra labai kokybiškos Kenwood gaminių kopijos, masiškai kepamos Kinijoje. Kitaip sakant, tokių akibrokštinių pasisakymų bus kuo toliau, tuo daugiau.

___
Iš visur apie viską

• Kai kurie PRC ekonomikos rodikliai spalio mėnesį stabilizavosi, t.y. lyginant su praeitais metais nekrito, arba netgi nežymiai augo. Nėra abejonių, kad tai yra tiek jau esamų valstybės paramų, tiek pažadėtųjų pasekmė. Ginčai, ar tai pirmoji pavasario kregždė, ar tik laikinas pagerėjimas dar tik įsibėgėja.
• Prekybinis karas tarp EU ir PRC toliau bėgėjasi, bet jau dabar VW grupė ir kiti Vokietijos autopramonės korifėjai rauda krokodilo ašaromis dėl patirtų nuostolių. Bėda tik ta, kad nuostoliai pasityrė ne dėl EU sankcijų BYDams et al, o dėl PRC sprendimo skatinti vidaus vartojimą nesusvietiška parama batareikinėms ir hibridinėms tačkėms. Todėl kaip ir gražu būtų Liaudies Vagono grupei prisiminti nu visas jų įdėtas pastangas atidėjinėti ir kitaip glušinti Europoje visas iniciatyvas batareikių klausimais, įskaitant naglą melavimą emisijų klausimais ir išlobintą “e-dyzelio/e-benzo” fantasmagoriją. Galima ginčytis iki pamėlynavimo, ar batarkės geriau, ekoligiškiau ir kitaip -eu, nei vidaus degimas, bet faktas akivaizdus - Kinijos gamintojai pasiruošė produktą, pasiderino vidaus rinkoje įstatymus, ir išmetė Vakarų gamintojus kaip musę iš vakarykščių barščių.
• Skydio, vienas iš labai nedaugelio atseit pilnai JAViškų dronų gamintojų, kurių produkciją tame tarpe perkasi ir lietuviškas KASPas, staiga liko be batarkių. Kinija neseniai pasankcionavo įmonę už produkcijos pardavinėjimą Taivanui. Tiek įmonė, tiek jos pirkėjai laikė PRC manevrą niekiniu, iki paaiškėjo, kad batarkes Skydio perkasi išimtinai kiniškas, ir net gavusi sankcijas nepasivargino padiversifikuoti tiekimą. Įmonė teisinosi pirkusi japonų gamintojo TDK batarkes, tik vat nepažiūrėjo, kad gamykla ant Leudies Respublikos arų pastatyta. Tai dabar esami užsakymai pasodinti ant griežtos batareikų dietos pagal principą “kiekvienam dronui tik po vieną batareiką”, na o tiekimas žada atsinaujinti dvimpenktų gegužę.

___
Hakintošas

Artėjant svarbiausiems planetos rinkimams JAVų kibernetinio saugumo tarnybos išviešino informaciją apie virtualias kandidatų ir jų štabų atakas. Konkrečiai su PRC valstybinėmis struktūromis asocijuojami hakeriai prieš gerą mėnesį per Verizon tinklą užatakavo (su įvairia sėkme) tiek respublikonų, tiek demokratų puses. Kas yra ypač įdomu, jog supačinus hakerių išnaudotą silpną vietą, pastarieji vietoje to, kad neštų mėsas ir maskuotų pėdsakus, ėmėsi dar aršiau ieškoti būdų prasilaušti. Į trasą buvo paleista viskas, įskaitant buką brute force. Ypatingas “dėmesys” buvo rodomas apie įsilaužimus rašantiems.

Kibernetinio saugumo komiteto atstovas apie situaciją išsireiškė “intensyvumas yra dešimt iš dešimt, mes esame pastoviai mirksinčios raudonos šviesos būklėje”, pridurdamas, kad “jie [Kinijos kiberatakuotojai] erzina ir provokuoja mus. Atvirai demonstruoja, kad daro, ir naglai toliau tai daro net tada, kai būna pagauti už rankos”.

Kaip į informaciją sureagavo Kinija? Teisingai, viską neigė. PRC URM atstovo spaudai žodžiais “JAVai platina melagingus naratyvus apie atseit į Kiniją vedančius atakų kilmės pėdsakus, idant apkaltintų Kiniją. Tuo tarpu yra aiškiau nei aišku, kas tokie kelia didžiausią grėsmę pasauliniam kibersaugumui [nepamenantiems čia yra tiesioginė aliuzija į jau kuris laikas PRC dėstomą naratyvą, jog JAV sukūrė internetą, reiškiasi jie labiausiai ten ir laužiasi]. Kinijos Liaudies Respublika ragina JAV liautis su visokiausiais melais, kurių pagalba bandoma auką išstatyti, kaip kaltininką. Mes raginame JAV liautis su kiberatakomis visame pasaulyje, taip pat liautis jų pagalba juodinti ir šmeižti Kiniją”.

Viskas pagal geriausias “kas pirmas pastebėjo - tas ir pabezdėjo!” tradicijas.

[taspac]

Šiandien apie Kiniją šiek tiek mažiau, dominuoja kiti dalykai, bet gal nesupyksite.

Sveiki visi rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Spėjau parsirasti iš užusienių, tad rubrika vis tik bus. Tai čia gera naujiena. Dar viena gera naujiena - maždaug dabar rubrikai sueina metai laiko, jeigu skaičiuoti ne nuo pirmojo posto datos (23-ių metų spalio pradžioje), o nuo plius minus reguliaraus kassavaitinio blevyzgojimo pradžios. Taigi iš viso pempenki postai ir šimtasšem A4 puslapių juodraščio konservatyviu vienuolikto dydžio fontu. Tikrai negalvojau, kad pratempsiu su rašinėjimu daugiau nei pora-trejetą mėnesių. Ačiū jums, kurie palaikėte ir paraginote pradžioje, ačiū jums, kurie nepatingėjote pakomentuoti bent kartą kitą, ačiū jums, kurie bakstelite laik'ą ar kitą emotikoną po postu. Mano vidurinės mokyklos auklėtoja sakydavo galinti dėstyti pamoką, jeigu bent vienas mokinys atidžiai klauso. Aš nesu toks profas - mane motyvuoja didesnė auditorija ir neskubrus, bet pastovus tos auditorijos augimas. Labai tikiuosi, kad mano postringavimai suteikia ne tik prasiblaškymą, bet ir šiokių tokių žinių. Ir ta proga šį jubiliejinį postą pradėsiu apie dalykus nenutolusius nei geografiškai, nei laike. Tai čia ta blogoji naujiena.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Čia ir dabar

Aš turiu savus politinius įsitikinimus (ne itin stiprius), neintensyviai palaikau tam tikras politines partijas (daugiau negu vieną, nes kaip tam anekdote apie dietas - nuo vienos sotus nebūsi). Leidžiu sau draugų kompanijoje prisijungti prie diskusijos, kurios metu jei laisvai neišsprendžiame visų Lietuvos (o jei alaus pakanka - ir pasaulio) geopolitinių bėdų, tai bent jau tiksliai išryškiname, kas gi dėl jų kaltas. Bet griežtai pasisaukau tik prieš du dalykus politikoje: korupciją ir bandymus pasukti Lietuvą į autokratiją. Deja nepaisant mano preferencijų, naujai išrinkta jau-beveik-koalicija dar priesaikos nedavė, o jau dėjo bybiu visiems bendrapiliečiams per žandus, ir net nebandydami dangstytis pasakoja, kaip “bus sureguliuoti santykiai su Kinija” ir “atsitraukiama iš po Briuselio šešėlio”. Tai čia apie tarptautinius santykius. Šalia to dar yra šaunių antisemitinių pasisakymų (kurie yra logiškai suprantamas, bet emociškai nesuvokiamas blogis beveik visiems šiandienos žmonėms), raginimų užmėtyti šūdais ir pagaliais namą žmogaus, kuris neleido Brazauskui “pamažu siekti Lietuvos nepriklausomybės”, ir puokštė kitų Braunhemden pasiūlymų. Brūkšnį tačiau man užbraukia paskutinis oficialios dešrinių programos sakinys, cituoju: “užtikrinsime, kad krašto gynyba nebūtų finansuojama pažeidžiamų, socialinę atskirtį patiriančių žmonių sąskaita tam tikslui didinant vartojimo mokesčius.”

Taigi jeigu jums bent per plauką rūpi Lietuvos saugumas, Lietuvos tarptautinė reputacija, ar bent jau labiau norite identifikuotis su tom supuvusiom Vakarų demokratijos vertybėmis, nei progresyviu Rytų autoritarizmu - ateikite ketvirtadienį į Nepriklausomybės aikštę į Dešimt Minučių Tylos https://www.facebook.com/events/1952348955190582. Aš būsiu, tik vat tylėti tai nepažadu, bus kaip bus.
___
Tylios transakcijos

Politico ir dar keletas portalų ketvirtadienį iškapstė, kad senas rubrikos draugas Orbanų Viktariukas šių metų pavasarį pasiskolino iš trijų Kinijos bankų visą jardą euriukų. Trumpam, tik trims metams. Transakcija buvo maksimaliai užmaskuota, bet jau minėtą ketvirtadienį vis tik privalomaja tvarka tyliai tyliai išsiviešino Vengrų vyriausybės atsakaitose. Pats faktas neturėtų labai stebinti - nuo to laiko, kai EU užmynė stabdį ir atsisakė dalintis dotacinėmis babkėmis, iki bus pargrąžinti teisinės valstybės principai, Vengrijos ekonomika eina šiknon aukštai keldama kelienius, nepaisant 16 jardų investicijų iš tokių puikių partnerių, kaip BYD, Chujvėj, et al. Tiesa sakant tas pasiskolintas milijardas irgi duos tik laikiną atgaivą, lygiai kaip ir dar metais anksčiau iš tų pačių kinų pasiskolinti 918 milijonų (pastarieji, tiesa, buvo konkrečiai nafig niekam nereikalingo Budapeštas-Belgradas traukinio linijos statybai). Vien šiemet Vengrijos biudžetas varo į deficita 6,7% nacionalinio BVP, t.y. apie keturiolika jardų europinės valiutos ekvivalente. EU tuo tarpu laiko ištiestoje rankoje gerokai virš dvidešimt milijardų, bet nesutinka atiduoti net dalis, iki vėl galios visi 27 demokratijos principai (kuriuos, beje, ir mes turėjom įsigyvendinti, koks seubas!).

Na, pripažinkim, EU užpisa ne tik Orbano autoritarizmas, bet ir pastovūs nagli kaišiojimai pagalių į ratus, kai tik kalba pasisuka apie Rasiejos-Ukrainos reikalus. O aš tai skaitau, kad laikas, jau labai laikas Orbanui hungzitinti ir formuoti “tradicinių vertibiu EU” su pavyzdžiui Serbija. Gal dar ir Baltarusija prie chebros prisimestų. Galės tada mūsų visi šaunieji euroskeptikai gėrėtis irgi rodyti, kaip pavyzdį, bet vis tiek nei už ką nesutikti atsisakyti europarlamenatro mandato. Ups, vėl į politiką nuvažiavau.
___
Laivyba

Šiuo metu ne tik rubrikai sueina “maždaug vieni metai”, bet ir totalaus bardako Raudonojoje jūroje pradžiai. Tai kas gi per tuos metus nutiko? Galaxy Leader, pirmasis hučių užpultas laivas, vis dar nėra išlaisvintas, įgula irgi tęsia “vizitą” pas kupranugarių vairuotojus. Du laivai nuskandinti, žuvo trys civiliai jūreiviai, jeigu viskas bus gerai - galbūt pavyks išvengti milžiniškos ekologinės katastrofos. Vakarų pasaulio laivynai (pagrinde) ir Kinijos laivynas (labai mažumoje) sudegino tonų tonas kuro, nudėvėjo karinę ginkluotę ir išpyškino literaliai į orą amunicijos už keletą milijardų dolcų. JAVų ir UKų karo pilotai pasitreniravo su kovine amunicija, pamėtė bombų, nupiso kažkiek tai hučių ir įvarė stuporą bent porai milijonų smėlio blusų. Egiptas prarado jau daugiau kaip šešis miliardus valiutinių įplaukų dėl prarasto Sueco kanalo verslo. Dėl užbrangusio “karo zonos” draudimo, visi laivai, kurių krovinio vertė viršija šimtą liamų pyzdina aplink Afriką, ko pasekoje transportavimo laikai į Europą pailgėjo bent ketvirtadaliu, o kainos pakilo daugiau nei dvigubai. Vienintelė MSC su Prancūzijos laivyno pagalba laikas nuo laiko konvojuoja laivus per rizikos zoną. O Vokietijos karo laivynas skaito zenitinių sistemų nusidėvėjimą dideliu blogiu ir pats save pasilydi aplink Gerosios Vilties kyšulį.

Ar kas nors ką nors darys? Galite būti tikri, kad artimiausiu metu ne. Net peroksidinis blondinas nesivargino meluoti, jo išspręs problemą per vieną dieną ar dar greičiau. Nes pagrindinis variklis pokyčiui būtų laivybos kompanijų lobinimas, kurio tikrai nebus - visos, ir aš turiu omeny būtent visos laivybos firmos jau trys ketvirčiai, kaip uždirbinėja belenkokias šaibas, ir pirmą kartą per pora metų sėdi rimtam pliuse. Kam skandintį auksinius kiaušinius dedančią antį?
___
Neplanuotas svieto lyginimas

Na ir pabaigai vis tiek įvairuosiu temytę apie Kiniją, kaip gi mes be jos. Nebijokit, nuobodžios ekonominės naujienos bus kitą savaitę, šią užteks aukštuomenės paistalų.

Didžiausias (oficialių) milijardierių skaičius Kinijos Leudies Respublikoje buvo 2021 metais - beveik 1200 vienetų, skaičiuojant gyvenančius tiek PRC ribose, tiek už jų. Tuo metu Džak Ma, Alibabos savininkas tvirtai stovėjo sąrašo viršuje, bet paminėjo Ši vardą be reikalo, pasėdėjo katalžkėj trejetą mėnesiukų, atidavė paskui geranoriškai dalį akcijų, o likusios prarado nemažą dalį vertės. Kritus pirmajam, turtingiausiu automatiškai tapo toks Žong Šanšanas, Honkonge registruotos kompanijos Nongfu Spring Co. Ltd. savininkas, neoficialiai tituluojamas mineralinio vandens ir vaisvandenių karaliumi. Sostas išsilaikė neilgai - šių metų pirmoje pusėje kažkam iš little pink’ų pasirodė, jog Nongfu šaltos arbatos etiketėse pagoda pernelyg japoniška, o vandens butelių etiketėse saulė ne komunistiškai, o imperiškai raudona. Įtarimas - ne, įsitikinimas! - nubangavo bambukiniu internetu ir tik pyst - kešimtrijų procentų akcijų vertės nebėra. Trečio pirmos vietos savininko nesivarginau išsiaiškinti, nes šiemet milijardierių sumažėjo daugiau nei trečdaliu, lyginant su legendiniais dvimpirmais metais - liko mažiau, nei 800.

Na ir velniai nematė, tų jardierių - apart akštuomenės skandalų, geriausiu atveju, jų skaičius atspindi ekonomikos būklę, ir tai ne visuomet. Įdomesnis yra faktas, kad Beidžino valdžia prieš pora savaičių viena ranka uždraudė regioninėms valdžioms prievartauti ir reketuoti verslininkus, o kita “paragino atlikti vidinį auditą ir susimokėti galimai pražiopsotus mokesčius”. Kitaip sakant susidraugavę su mokesčių inspekciją stoja kairėn, o savimi pasitikintys nachalai ir bendro pobūdžio skūpailos - dešinėn. Sistema, beje, progresyvesnė už grubų regioninių valdžių metodą, nes apima ne tik verslininkus, bet ir valdininkus bei partijos funkcionierius.

[taspac]

Laba diena ir sveiki atvykę (sugrįžę) į rubriką “toli toli, už jūrių marių”. Šią savaitę lyg tyčia neturim žemę purtančių konfliktų, tad prasibėgsime ir per ekonomiką, ir JAVinių rinkimų rezultatus bei jų įtaką. Rutina sugrįžta, griebiam kavas arbatas ir leidžiam pirmadieniui tekėti sava vaga.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Tramp-am-pam

Pradžioje noriu adresuoti jau kelis kartus užduotą klausimą - kadangi pasisakau prieš Trampo atėjimą į valdžią, tai reiškiasi esu už Haris ir demokratus??!! Atsakau atsakymą - būtų mano valia, būtų laimėję respublikonai su Nikki Haley priešakyje, abu kiti variantai man atrodo gerokai mažiau priimtini. Tačiau aš nesu JAVų pilietis, taigi negaliu nei balsavimu bent minimaliai įtakoti rezultatų, nei man reikės gyventi tuose pačiuose JAVuose. Todėl nematau absoliučiai jokio reikalo deginti nervines skaidulas ginčuose, kuris iš kandidatų bus geriau ar blogiau amerikiečių gyvenime - laikas parodys labai aiškiai ir tiksliai. JAVų rinkimai ir jų rezultatai mane domina išimtinai vienu aspektu - kiek tas rezultatas įtakos mano ir Lietuvos gyvenimą. O dabartinio laimėtojo įtaka kai kuriais aspektais gali būti gana neigiama, ypač trumpuoju laikotarpiu: jau gerai žinomos blondino preferencijos įgalins ir legitimizuos orbaniukus, erdoganiukus ir kitus autokratofilus. Taip pat daugiau negu aišku, jog JAVų viršūnės dėmesys dar labiau fokusuosis į konfrontaciją su Kinijos Leudies Respublika (PRC), atitinkamai paliekant Europą rūpintis patiems savu saugumu. Pastarasis faktas yra labiausiai neraminantis, nors ir turi keletą mitiguojančių aplinkybių, bet apie tai kiek vėliau.

Trumpai apie patį asmenį (kalambūras atsitiktinis) - jeigu, neduok dieve, per kažkokias neįtikėtinas aplinkybes kada nors prisieis būsimajam JAVų prezidentui spausti ranką, nedarysiu gėdos Lietuvai, paspausiu, nes reikia rodyti pagarbą pozicijai ir rangui. Bet kad būtų aiškiau negu aišku - Trampo, kaip žmogaus, aš negerbiu, nuo žodžio visai. Tai yra narcizas, egoistas, oportunistas ir melagis, neturintis absoliučiai jokių pagarbą keliančių būdo bruožų. Negana to jis yra labai blogas melagis. Taigi jau atleiskite man, jeigu kam nors sukelsiu asmeninį skausmą ar tai nepatogumą ad hominem atakomis prieš trumpųjų pirštukų savininką.

Grįžkime tačiau prie esminės rubrikos temos - kas tę darosi toli toli, užu jūrių marių. O ten nepaisant įvairiausių predikcijų, kad peroksidinis blondinas laimės JAVų rinkimuose, pats pergalės faktas įnešė visą krūvą naujų reakcijų Pietryčių Azijos geopolitikoje, kas dar kartą įrodo, jog kova su Haris tikrai nebuvo apspręsta nuo pat pradžių. Ir jei nei vienas, nei kitas kandidatas nepatiko Kinijos Leudies Respublikos valdžiažmogiams, tai Trampulio buvo baiminamasi kiek labiau. Pagrindinis nerimo šaltinis buvo ir yra didžiausias Kinijos baubas per pastaruosiuis du tūkstantmečius - chaosas. Jei iš potencialios Haris administracijos buvo tikimasi nuoseklaus spaudimo technologijų sektoriuje, tai iš Trampulio asmeniškai tikimasi tik vieno - pačių netikėčiausių ir nebūtinai logiškų sprendimų. Čia reiktų atskirti prezidentą nuo jo administracijos. Respublikonai vienok yra ne šviežiai iškepta partija ir ateina į valdžią su gerai nusistovėjusiu aparatu ir praktikomis, taip kad chaoso baimę gana smarkiai atsveria pasitikėjimas sistema. Žinoma, prezikas nepraleis progos ir į šitą laikrodžio mechanizmą įmesti veržliaraktį laikas nuo laiko, bet kol kas jo pasirinkimai į svarbiausius užsienio politikos postus nors ir labai nepatiko Kinijos Komunistų Parcijai, bet mažumėlę numalšino pačius didžiausius būgštavimus. Pabrėžiu, kad tik mažumėlę.

Pasižiūrėkime, kas gi tie numatomi laimingieji. Preziko patarėju nacionalinio saugumo klausimais turėtų tapti Mike’as Waltz’as, Kinijos atžvilgiu macniai vanagiškas Floridos kongresmenas, garsėjantis pasisakymais apie “Antrąjį Šaltąjį Karą”. Robertas Lighthizer’is, praeitos Trampo administracijos atstovas prekybai, laikomas pagrindiniu muitų pakėlimo Kinijai autoriumi, šį kartą pretenduoja į visiškai naujai išgalvotą poziciją, kurią pats Trampulis vadina “prekybos caras”. Labai nelendant į smulkmenas, naujasis caras iš vienos pusės galės supervizuoti Komercijos Departamento veiklą, o iš kitos pusės tai nebus Senato tvirtinama pozicija, tad Lighthizer’is galės pradėti darbuotis praktiškai iš karto po prezidento inauguracijos sausio mėn. Tiesa sakant, Robertėlis nutarė nelaukti, ir jau dabar pradėjo siuntinėti valdžios koridoriuose aplinkraščius, kurių tikslas nušviesti koks gėris bus pakelti muitai ir tarifai Kinijos atžvilgiu.

Ne visos pozicijos atiteko “vanagams”: į Nacionalinės Žvalgybos direktoriaus postą prognozuojama Tulsi Gabbard, žinoma stebėtinai meiliu požiūriu į Ši Dzinpiną ir Putkiną. Taip pat svarbias naujai išgalvotas pozicijas turėtų gauti didžiausi Trampo kampanijos rėmėjai Elonas mūsų Maskas, kuriam tiesiog gyvybiškai svarbu geri santykiai su PRC, ir vienas iš TikToko investuotojų Jeff’as Yass’as.

Na o vieną iš pačių svarbiausių pozicijų valdžioje - Valstybės Sekretoriaus, užsienio reikalų ministro atitikmenį - tikėtina gaus į preziko krėslą irgi pretendavęs Marco Rubio, kuris jau “sėdi” po Beidžino sankcijomis, taigi taip pat ne pats geriausias kandidatas švelniems buržuaziniams santykiams.
___
Muitai ir rezultatai

Tęsiant prekybos karų temą, JAVų eteriuose jau dabar pradėjo skambėti nerimo balsai, jog numatomi tarifų pakėlimai skaudės Amerikai labiau, nei Kinijai. Mano kuklia nuomone, tai yra pasisakymai pagal interesų grupių užsakymą, nes PRC analitikų skaičiavimu pirmosios administracijos sukeltas prekybos karas atsiėjo bent tris kartus brangiau Kinijai, nei Amerikai. Taip pat Kinijos ekonomistų skaičiavimu jeigu bus įgyvendinti visi dabar šūkaujami pažadai-grąsinimai, Kinijos ekonomikos augimas sumažės bent per pusę. Pabrėžiu, kad mažės augimas, ne ekonomika, bet ir tai yra labai skausmingas skaičius CCP ambicijoms.

Na o bendras ekonomikos lūkestis trumpuoju laikotarpiu irgi ne kažką. Nekilnojamas turtas, nebodamas viso spektro skatinimo priemonių vis didesniu greičiu ritasi žemyn - per praeitą mėnesį kainų kritimas patykojo tamsiame skersgatvyje, negailestingai sumušė ir atėmė čempiono diržą iš rugpjūčio mėnesio kainų kritimo, o analitikai jau šneka nebe apie “dvidešim-šešiasdešimt” milijonų nerealizuoto NT vienetų, o jau konkrečiai apie šešiasdešimt liamų. Taip pat kyla didelės abejonės, ar kažkaip sukišus tą turtą į naujai kuriamų obligacijų užantį NT aukso dienos sugrįš. Vidaus vartojimas irgi vis dar defliacijoje ir net nebando kilti. Vienintelis optimizmo dramblys, iš trijų dičkių, nešančių PRC ekonomiką, yra po truputį kylantis eksportas. Tačiau ilgajame laikotarpyje optimizmo ir čia nedaug, nes nuo 2025 ir JAVai, ir EU, ir dar krūva kitų šalių pradės taikyti šiemet įstatymiškai priimtas sankcijines priemones.

Tuo tarpu pažadais apie paramas keltos Šankchajaus ir Honkongo akcijų biržos sureagavo stipriai neigiamai ir į rinkimus JAVuose, ir į ltrečiojo ketvirčio skaičius, ir vėl pasileido strimagalviais žemyn. Leisiu sau paprognozuoti, kad kritimas tęsis ir šią savaitę.
___
Pyzdakai pyzdukams žurnalistams

Manau nėra absoliučiai nieko naujo, kuomet žurnalistai laisvojoje Kinijoje gauna per nosį už tos nosies kišimą ten, kur kažkas didesnis nenori. Todėl faktas, kad du žurnalistai gavo gerai per šonus atlikdami pranešimo, jog greitaeigių traukinių linijų statybose naudojami substandartinės medžiagos, tyrimą, nieko neturėtų stebinti. Reikia manyti, statybinės korporacijos “apsauginiai” irgi galvojo velėjantys šonus šiaip kokiems nuospirdoms, tad visi, įskaitant ir labai daug politinio svorio turinčią geležinkelių administraciją, supernustebo, kuomet valstybinėje nacionalinėje televizijoje išėjo laida ne tik apie “tofu dreg” apraiškas geležinkelių statyboje, bet ir apie tos pačios televizijos reporterių užpuolimą bei suniokojimą. Mums, žinoma, nei šilta nei šalta nei dėl statybos kokybės, nei dėl muštynių, bet man asmeniškai tiesiog sardoniškai linksma matant netikėtai dėl mažų žmogiukų klaidos į viešumą iškilusius didelių ir galingų interesų grupių konfliktus. Na o istorija neabejotinai turės tęsinį, greičiausiai labai panašų į užteršto valgomojo aliejaus istoriją - valdžiažmogiai pažadės, jog yra ir bus dedamos pastangos.
___
Fake sales

Šiemet jau pora kartų didžiausias Kinijos autopramoninikas BYD skelbėsi apdėjęs Teslą elektromobilių gamyboje. Triumfas abu kartus truko neilgai, tačiau patraukė įvairaus plauko investiguotojų dėmesį. Buvo, kas nuodugniai rankiojo internetuose foto video su tiesiai iš BYD gamyklos aikštelių į perdirbimo centrus vežamais naujais - bet jau užregistruotais! - automobiliais. Kiek vėliau prasisuko visas spektras jau lianomis ir kitokiomis džiunglėmis apaugusių perpildytų parkavimo aikštelių įvairiausiuose provincijų užkaboriuose. Žodžiu po truputį lindo nuomonė, jog BYDų pardavimai nėra visai jau tokie pardavimai. Įtarimus didino ir faktas, jog kiekvieną ketvirtį BYDai ko ne vieninteliai pasiekinėjo Beidžino brėžiamus pardavimų tikslus, idant gauti maksimalų valdžios atkatą už pramonės vystymą. Tačiau pavienės fotkės nebuvo konkretus įrodymas, jog vyksta sukčiavimas stambiu mastu, o BYDai - vėlgi, vieninteliai iš visų kiniškų gamintojų - demonstravo ne tik pardavimo skaičius, bet ir fiskalinį pelną. Manau ir sėdėtume tokiame neužtikrintume, jei ne žvitrus ekonomisto žvilgsnis ir išpublikuoti trečiojo ketvirčio rezultatai. Ėgi pasirodo BYDų balanse pelno eilutė atrodo tai visai gerai, bet gerokai sparčiau nei apyvarta įmonėje auga skola, konkrečiai “pirkėjų skola”. Mažiau su buhalterijos pagrindais susipažinusiems paaiškinu - kai išrašote sąskaitą pirkėjui, registruojamas pardavimas (ir, atitinkamai, pelnas). Taigi išrašinėjant sąskaitas feikiniams pirkėjams už “parduotas” auto, “atidėtas” mokėjimas kraunasi į trumpalaikių pirkėjų skolų sąskaitą (nes išgalvoti pirkėjai lyg tyčia realiais pinigais nesusimoka), bet pelnas nuo to nekrenta.

Ar tai įrodo, jog didelė dalis BYDų pardavimų - feikiniai? Sakyčiau, kad ne, dar neįrodo, bet per pora metų daugiau nei padvigubėjusi, ir septym procentų metinės apyvartos viršijanti skola bet kuriuo atveju neskamba kaip tvari biznio praktika.
___
Dar viena tragedija

Šešimdviejų metų PRC pilietis, kaip iš pradžių kad buvo pranešama - “nusivylęs visuomene ir valdžia”, pasikinkė asmeninį automobilį ir Džuhajaus mieste įlėkęs į vietinio sporto centro aikštyną pradėjo “medžioti” ten sportavusiuosius. Ar dėl atsitiktinumo, ar pagal planą, tuo metu minėtame aikštyne pagrinde sąnarius judino vyresnio amžiaus sveikuoliai, kurių kaip minimum šimtą(!) pasivijo ir pervažiavo socialinio protesto mėgėjas. Pagal paskutinius (ištrūkusius) pranešimus, bent trisdešimt penki žuvo vietoje. Įvykis taip išmušė iš vėžių cenzūros aparatą, kad pernelyg daug vaizdų tiek pačio vėžinimo, tiek situacijos iš karto po jo, nuvilnijo internetais. Tačiau valdžia nusprendė laikytis brandbook’o nurodymų, visuomeninėse televizijose pirmu reikalu dingo formuluotė “nusivylęs valdžia”, po to lygiagrečiai numažėjo iki nulio bendras pranešimas žinių sraute bei pamažu išsimedžiojo vidosikai internetuose, galiausiai už 48 valandų ne tik banino foto-video apie įvykio vietoje dedamas gėles, bet literaliai atiminėjo puokštes iš atvykusių pagerbti žuvusiuosius.

Nors apie užsieniečių žūtis ir nepranešama, Japonijos valdžia pasinaudojo proga priminti Kinijoje vizituojantiems bendrapiliečiams tarpusavyje šnekantis gimtaja kalba kaip galima labiau prisitildyti balsus, idant aplinkiams būtų sunkiau nustatyti jų tautybę.