Kinijos santvarka ir ekonomika

[John]

What about ....
Draugauja ar turi "sąjungininkus" kaip vasalus. Pats Modis turi autoritarinių užmojų, beigi Indijos draugystė su Kinija ~, jos yra ne egzistenciniai priešai, bet į ta pusę.
Kiti bando suktis išnaudodami priešpriešą, bet nesiunčia kažkodėl Indija savo armijos specialistų į pagalbą HAMAS, pvz kaip Kinija, beigi Kinija tikėtina galėtų sustabdyti Putiną, bet pagal visus duomenis greičiau pasyviai palaiko. Kinija žaidžia kitame aikštės gale, nei RU ar Iranas, bet ta patį žaidimą, Globalus Pietus turi savų sąskaitų su Vakarais ir bando irgi pajodyti tą temą vidinėje politikoje, bet daugiausia nori laviruoti tarp šių galių siekdami ekonominės ir tt naudos.

Šiaip tai ir Indija turbūt turi neblogų galimybių sustabdyti Putiną, turint omeny jų dideles prekybos apimtis (~65 mlrd. USD per metus). Bet ne tik nebando stabdyti, o elementariai naudojasi situacija ir milžinišku tempu didina prekybos apimtis.

[PoDV]

Indija ir šiaip daug Globalių Pietų šalių daugiau mažiau tik naudojasi situacija, čia paprekiaut, ten paprekiaut, koks skirtumas kažkokie embargai sankcijos, etc., tai ne apie juos. Taip, turi jie tų sąskaitų su Vakarais, bet labiau tiesiog jiems nelabai rūpi kas ten pas juos vyksta, kokios nuotaikos Lvive, Varšuvoje ar Vilniuje.

Su Kinija irgi būtų tas pats kaip su Rusija, tik pati geografija (ar tiesiog geopolitika; kuri įtakojo kultūrą ir istoriją, mano nuomone) juos verčia priešiškais.

[Dundorfas]

Šiaip tai ir Indija turbūt turi neblogų galimybių sustabdyti Putiną, turint omeny jų dideles prekybos apimtis (~65 mlrd. USD per metus). Bet ne tik nebando stabdyti, o elementariai naudojasi situacija ir milžinišku tempu didina prekybos apimtis.

ka Kinioje tik padidino nuo 110 mljrd import+export su Rusija iki 240 mljrd, + Indijos labai naudingai prekiauja nafta už rupijas už kurias nieko negali nusipirkti tik saugoti Indijoje , ty de fakto už dyka atiduoda nafta su galimybe kažkada gal iškrapštyti kažkokią dalį. Ty gali mango neribota kiekį užsipirkti.

[Lettered]

ka Kinioje tik padidino nuo 110 mljrd import+export su Rusija iki 240 mljrd, + Indijos labai naudingai prekiauja nafta už rupijas už kurias nieko negali nusipirkti tik saugoti Indijoje , ty de fakto už dyka atiduoda nafta su galimybe kažkada gal iškrapštyti kažkokią dalį. Ty gali mango neribota kiekį užsipirkti.

Ko negali nusipirkti už rupijas, ką gali už USD ar Eur? Kokios sankcijos taikomos Indijai prekyboje?

[Dundorfas]

Ko negali nusipirkti už rupijas, ką gali už USD ar Eur? Kokios sankcijos taikomos Indijai prekyboje?

Iškeisti rupijas i dolerius ir eurus negali (gal ir nenori) pateks ant saknciju bankas keitikas, o valstybiniu lygiu gal per didelės sumos, FED parodys špygą. Jie rimtai kažkaip laviruoja ši klausimą RU su Indija, bet iki galo neišsprendė.

[Lettered]

Iškeisti rupijas i dolerius ir eurus negali (gal ir nenori) pateks ant saknciju bankas keitikas, o valstybiniu lygiu gal per didelės sumos, FED parodys špygą. Jie rimtai kažkaip laviruoja ši klausimą RU su Indija, bet iki galo neišsprendė.

O kam keisti į dolerius ar eurus, jei gali viską laisvai pirkti rupijomis, nes joms sankcijų nėra?

[Sula]

Ko negali nusipirkti už rupijas, ką gali už USD ar Eur? Kokios sankcijos taikomos Indijai prekyboje?

Čia ne sankcijos. Pirma, Indijos vyriausybė pati riboja rupijų išvežimą, antra, rupija tik dalinai konvertuojama. Gali pirkti Indijoje, jeigu yra ten tau reikiamų prekių, arba investuoti
Tai ne tokie kiekiai, kur keitykloj nubėgęs išsikeisi cashą.

[Lettered]

Čia ne sankcijos. Pirma, Indijos vyriausybė pati riboja rupijų išvežimą, antra, rupija tik dalinai konvertuojama. Gali pirkti Indijoje, jeigu yra ten tau reikiamų prekių, arba investuoti
Tai ne tokie kiekiai, kur keitykloj nubėgęs išsikeisi cashą.

Tai ir perka viską už rupijas, nes jokių apribojimų jomis nėra, kaip galvojate, kaip vakarietiškos prekės dabar Rusijoje atsiranda? Per tokius tarpininkus kaip Indija.

[digital]

Tai ir perka viską už rupijas, nes jokių apribojimų jomis nėra, kaip galvojate, kaip vakarietiškos prekės dabar Rusijoje atsiranda? Per tokius tarpininkus kaip Indija.

Jau buvo ne kartą rašyta:

Indija yra 1 iš labai mažo kiekio naftos pirkėjų, bet kadangi putleris liepė neparduoti už nedorėlius, tai chuilo įmonės prisikaupė fantikų - rupijų, kurių neturi kur dėti, nes Maskvos biržoje negali jų konvertuoti - nėra leidimo iš viso, o pirkti už rupijas neturi ko iš Indijos
https://charter97.org/ru/news/2023/3/6/538876/

Jei sakote, kad dabar kitaip, prašome nuorodų.

[taspac]

Kaip gi be olimpiadų

Labas rytas irgi su pergale Olimpiadoje, be abejo. Kad jau visų akys ir širdys prikaustytos prie ekranų seka fizinius žmonijos pasiekimus, tai šiandien rubrikoje “toli toli, už jurių marių” praleisime nuobodžią ekonomiką ir šnekėsime vien tik tauriųjų metalų įtaką valstybės valdyme. Perspėju - bus istorinių faktų.
#ToliToliUzJuriuMariu

___
Auksas auksu žiba

Yra tokia istorija. 1948 metais Italijos krikdemai nugalėjo rinkimuose jungtinį komunistų ir bendro pobūdžio kairiųjų Front’ą, daugiau mažiau valdžiusį Italiją 1944-46 metais. Nugalėtieji šaukė “iš mūsų pavogė rinkimus!” (kur aš tai girdėjau?) ir visokeriopai kaltino. Prie viso to šūdų katilo, vienam neo-fašistui, tokiam Antonio Pallante, šovė į galvą šauti į galvą didžiausiam Italijos komunistui Palmiro Togliatti. Čia vėl istorija kartojasi (pre-kartojasi?...), šaut šovė, nepataikė, bet kiek mažiau nepataikė. Togliatti, beje, buvo komunistas iš didžiosios “K” - asmeninis Josifo ir Lavrentijaus draugelis, priėmęs Sovietų Sąjungos pilietybę dar 1930-ais metais. Jeigu ką, tai dar dabar Rasiejoj yra visai nemažas miestas, pakrikštytas italo garbei - Toljatis vadinasi, jame AutoVAZ’as gyvena.

Bet nenukrypkime. Taigi il grande comunista be sąmonės išdardėjo į ligoninę, o darbininkų klasė pasiruošė jei ne šturmu imti Kapitolijų, tai bent jau visokeriopai griauti ir pyzdinti kapitalistinį materializmą.
Tuo pačiu metu Italijos dviratininkų komanda pirmą kartą per 10 metų dalyvavo prestižiškiausiose daugiadienėse lenktynėse Tour de France. 1938-ais metais jas laimėjęs Italų pažiba Džino Bartali (dar žinomas, kaip “Teisuolis”, griežtas katalikas, lygiomis dalimis anti-fašistas ir anti-komunistas), nors ir laimėjo pirmąjį 1948-ųjų etapą, bet jautėsi neužtikrintai ir po 12 etapo, atsilikinėdamas nuo lyderio daugiau kaip 20 minučių, jau ketino apleisti lenktynes. Tačiau tą naktį jam paskambino Italijos naujai išrinktas premjeras ir išmaldavo, kad Bartali bent jau pabandytų laimėti jei ne turą, tai bent jau vieną kitą etapą, idant būtų galima nukreipti įtūžusios tautos dėmesį nuo pasikėsinimo temos į nacionalinį pasididžiavimą. Bartalis pažadėjo, ir žodžio laikėsi 110 procentų - laimėjo 13, 14 ir 15 etapus, perėme “maillot jaune”, ir po savaitės laimėjo visą turą.

Euforija apėmė tautą, maištai nublėso ankstyvoje stadijoje, ir katalikiška-konservatoriška vyriausybė išsilaikė bei sėkmingai persirinkinėjo sekančius 20+ metų, su kiekviena iteracija įvaldydama vis didesnį nekompetencijos ir korupcijos lygį, bet mes ne apie tai. Galima ginčyti, kad 1948 maišto nuraminimui daugiau įtakos turėjo po kelių dienų iš komos pabudęs Palmiras, ir padiktavęs kvietimą nuimti gazą, bet šiandieną mus labiausiai dominantis faktas išlieka - valdžia prašė rezultato iš šalį atstovaujančio sportininko idant išspręstų savo problemas.

Italija tikrai nebuvo ir nėra vienintelė, rėmusis ant atletų pečių. XX-tame amžiuje išpopuliarėjus tarptautinėms sportinėms rungtims Hitleris buvo ko gero vienas iš pirmųjų užjautęs propagandinį internacionalinių pergalių potencialą (rekomenduoju prieš miegą paklausyti fiurerio postringavimo 1936 Berlyno Olimpinių atidaryme). Visos kitos autokratinės valdžios, kairios ar dešinios, irgi kultivavo maksimalų nacionalinį pasididžiavimą “mūsų berniukais” (moterys-laimėtojos idealogiškai dešiniesiems netiko, taigi buvo labiau komunistinių diktatūrų arkliukas). Šaltojo karo metais tarptautinės varžybos, ir Olimpiada ypač, tapo dar vienu kovos lauku tarp Rytų ir Vakarų. Beje, būtent dėl Sovietų naglo melavimo girdi “mes siunčiame rungtis paprastus, kaip trys kapeikos, gamyklų darbininkus”, Olimpiada, turėjusi būti neprofesionalių sportininkų rungties vieta, buvo atidaryta profesionalams (t.y. tiems, kurie gauna pagrindinį pragyvenimo atlygį iš sporto) ir tiesiog tapo konkurentu Pasaulio Čempionatams. Neseniai Vikas Vikutauskas rašė apie Rytų Vokietijos farmacinius eksperimentus su šalies atstovais. Dar pamenam Rusijos Pederacijos kovą dėl teisės šalies sportininkams dalyvauti 2020 Tokijuje, nepaisant masyvaus dopingo skandalo (Olimpinis Komitetas leido su minimaliom išlygom), o po to - 2024 Paryžiuje, nepaisant karo Ukrainoje (Olimpinis Komitetas vėl leido, tik su biškį daugiau išlygų).

O dabar atsukime akinius į pagrindinę rubrikos dalyvę - Kinijos Leudies Respubliką (PRC). Kaip gi tę pas juos su tom pergalėm? Oficialus Kinijos Olimpinis tikslas visuomet, be jokios išimties, yra laimėti daugiausiai medalių. Programa minimum. Pasiekta, tiesa, tik vieną kartą, ir tai ne pilnai. 2008 metais, visai atsitiktinai - Beidžine, Kinijos Olimpinė komanda surinko daugiau aukso pakabukų, nei JAVų komanda, bet absoliučiame medalių skaičiuje vistiek prašiko pirmąją vietą. 2012-ais - antra vieta su nemažu atsilikimu nuo JAVų, 2016 per plauką iškopė į antrą poziciją bendru skaičiumi, bet auksų vistiek daugiau Britanija nusitempė. 2020-tais vėl prapiso prakeiktiems JAVams ir liko antri. Na o šiemet ką - kol kas turi daugiausiai auksų, bet rungtynės dar nesibaigė.

Bendrai Kinija, turėdama beveik 18% pasaulio populiacijos ir mesdama masyvius resursus, niekaip nesurenka daugiau, kaip 8-9% bendro pergalių skaičiaus. Palyginimui:

• - JAVai - 4% pasaulio populiacijos, 11-13% medalių;
• - Rusija - mažiau, kaip 2% populiacijos, 6-7% medalių;
• - Indija - irgi 18% populiacijos, 0,7% medalių;

Aš nesu sporto specialistas, tad negaliu net apytikriai interpretuoti, kiek tiems pasiekimams turi įtakos šaibos, žmonių skaičius, sporto kultūra, sporto komercializavimas ir dar likusieji šimtas du faktoriai, apie kuriuos net nepagalvočiau. Tačiau spręsdamas iš A. praslystančių atletų komentarų (kurie labai griežtai cenzūruojami), ir B. tiesiog kolosalių resursų metamų į dopingo substancijų pridenginėjimą ir atplovinėjimą, leisiu sau reziumuoti, jog pats pasiekimų skaičius yra daugiau nei vidutiniškai svarbus Kompartijai ir valdžiai.

Jei nepastebėjote, PRC atletai niekuomet neduoda nesupervizuojamų intervių niekam, išskyrus valstybinius Kinijos kanalus. Vienetai perbėgusių į Vakarų šalis irgi retai kalba, bet pro sukąstus dantis laikas nuo laiko prasitaria pavyzdžiui apie specialiose sporto stovyklose praleistą visą vaikystę, kuri apsiribojo sportu, valgymu ir miegojimu. Tiesa sakant, tas vaikiškų sportinių lagerių naratyvas išlenda taip dažnai, ir yra toks vienodas, kad net neturint didesnių įrodymų, nei žmogiškasis liudijimas, nori nenori turi būti priimtas už gana rimtą pinigą.

Egzistuoja gana garsiai išreiškiama nuomonė, kad būtent tie sporto konclageriai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl Kinija vis dar neišlipa į potencialų galimybių horizontą - manoma, kad vaikai stovyklose yra tiek nudrožiami, jog nepaisant tobulo technikos išmokimo ir motyvacinės indoktrinacijos, jų kūnai pasiekus brandą jau būna pernelyg fiziškai nudėvėti. Kaip antrinis argumentas, tai turi nemažą sąskambį su mums gerai žinomais atvejais: toli pavyzdžių neieškant, Arvydas Sabonis dar būdamas 17 metų jau buvo taip “dėl komandos, dėl draugų” suvaręs sausgysles, kad tai labai smarkiai atsiliepė visoje tolimesnėje jo karjeroje, nepaisant gydymo geriausiose JAVų klinikose. Kitas pavyzdys būtų Japonijos Imperinės Armijos būsimųjų karininkų “valios ir kūno ugdymo badavimu” doktrina, kurios pasekmė - WWII kariavę bet kokį alkį išmokę išgyventi karininkai-neūžaugos, tiesiogine to žodžio prasme 20-30 cm žemesni nei jų vadovaujami kareiviai.
Taip pat girdisi nemažai pasisakymų, atseit lūkesčius nuvylę sportininkai yra smarkiai baudžiami, bet įrodymų realiai nėra, tad būčiau linkęs pernelyg nesureikšminti tokių kalbų. Prisiminkime, kad ir Vakaruose rezultato neparodę atletai netenka publikos dėmesio ir finansavimo šaltinių, kas kartais išsiverčia į labai liūdnus dalykus, įskaitant ir savižalojimą bei savižudybes.

Na o dabar pasinerkime į smagiausią dalį: dopingą! Beje, ar žinote, kad galutinai dėl “substancijų naudojimo” draudimo sporto federacijos apsisprendė tik 60-ųjų viduryje, ir tai tik per plauką? Įsivaizduojate, kokius monstrus atletus šiandien turėtume, jei sprendimas būtų nuėjęs kiton pusėn! Na ir dar vienas trivia faktas - pirmas, netekęs olimpinio medalio dėl “substancijų” buvo švedas pentatlonininkas, kuris prieš rungtį pripiso alaus, ir vistiek laimėjo sidabrą.

Kol kas dėl dopinimosi prašiktų olimpinių medalių skaičiumi absoliučiai pirmauja Rusija - 46 vnt iš 159 atimtų medalių. Jeigu skaičiuoti visas 15 buvusių Sovietijos šalių, bendras skaičius bus 97 iš 159, t.y. 61% (Lietuvos “indėlis” - 1 vnt).

Kinija praradus iš viso tik 4 (JAV’ai - 10). Atrodytų neblogai, jei ne Didžioji Dopingo Kontroversija. Yra, žinote, tokia organizacija WADA, viena iš Tarptautinio Olimpinio Komiteto (IOC) sudedamųjų dalių. Tai štai ta organizacija yra atsakinga už dopingo kontrolę, bet kliaunasi ir olimpinių šalių vidinėmis organizacijomis. Ir tas kliovimasis yra kind of OK - negali gi IOC finansuoti pastovių tikrinimų visame pasaulyje. Tol, kol nacionalinės agentūros nepraranda reputacijos. Arba kitos jėgos nepaspaudžia reikiamų mygtukų. Taip po 2008 Rusijos “intervencijos” Sakartvele, WADA staiga pertikrino Beidžino olimpinėse surinktus pavyzdžius, ir diskvalifikavo 11 ruskių. Rasiejos agentūra gavo pyzdakų, bet nepaklausė, ir 2012 olimpinėse diskvalifikavosi dvigubai tiek šalies “atletų”. Išvados buvo padarytos, susitarimai pasiekti, ir tolimesnėse Olimpiadose Rasieja taip smarkiai nebepapuolė. Kinijai užteko vieno “skambučio”. 2008 - savo pačių organizuotose - olimpinėse PRC neteko 3 aukso medalių. Daugiau? Ne, po to buvo tik “įtarimai”. Tiesa sakant, gana daug įtarimų. Netgi kelios dešimtys. Bet WADA kiekvieną kart paskelbdavo, kad visus iki vieno “nuodugniai ištyrė CHINADA, ir pateikė įrodymus, kad be pagrindo”. Nu ar ten faktas yra, bet mitiguojančios aplinkybės ir fsio takoje. No harm - no foul, skirstykitės. Bet vat nepavyk tu man šitaip, po Tokijo olimpinių 23 PRC plaukikų (pusės komandos) testai grįžo pozityvūs tam pačiam steroidui. CHINADA prisėdo, peržiūrėjo, ir 2023 metais pareiškė “it’s cool, baby, visi 23 sportynykai prieš kelionę įšovė po burgerį tame pačiame Beidžino fastfude; burgeriuose buvo steroidais pašlakstyta jautiena; soriukas, daugiau taip nedarysim, burgerinę jau suspardėm ir padegėm”. Kolektyvas, I shit you not, oficialus paaiškinimas buvo “suvalgė burgerį”. Bet ne čia nuostabiausia - nuostabiausia, kad WADA net antakių nepakėlė ir paaiškinimą priėmė. Gi nieko keisto, kad totalitarinės šalies sportininkai prieš pat kelionę į olimpiadą rado laiko maloniai susibėgti ganėtinai užkampyje esančiame hesburgerio atitikmenyje, ir pasivaišinti neabejotinai sportiniame meniu rekomenduojamais dietiniais burgeriokais. Visi taip daro, nu?? Prieš pat Paryžiaus susibėgimą išplaukė dar dviejų plaukikų (dalyvaujančių Olimpiadoje) steroidais sutepti rezultatai. CHINADA išsitraukė trafaretą, parašė “apsinuodijimas kontaminuotu maistu” ir išsiuntė WADAi. WADA pavartė popierius, pamatė, kad precedentas yra, ir nieko nedarė, nes nx vargintis. Plaukikai lai plaukia.

JAVai tačiau nusprendė nebetylėti ir pradėjo savo tyrimą. Bet tokie tyrimai labai užtrumpina visas taip vadinamas tarptautines organizacijas (prisiminkime peripetijas dėl Lietuvos Futbolo Federacijos ir maksimaliai gynybinę IFA poziciją). Tarptautinis Olimpinis Komitetas iš karto išreiškė “susirūpinimą dėl kišimosi ne į savo reikalus”. Tyrimui įsibėgėjant ir vis labiau skambant kelioms šiuo metu Olimpiadoje dalyvaujančių PRC plaukikų pavardėms, IOC perėjo iš rūpinimosi į puolimą - prieš pat Olimpiadą ne tai, kad išplatino pareiškimą, bet labiau “davė žinoti”, kad jeigu JAVai tęs tyrimą (būtent “tęs”, nes ką suras tai jau ir taip aišku), tai bus atšaukta Solt Leik Sičio teisė rengti 2034 Žiemos Olimpiadą. Šachas ir matas mormonams.
JAVai vietoje atsakymo pateikė Kongresui svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Office of National Drug Control Policy (persiprašau, nesugebėjau prasmingai išversti) būtų suteikta teisė be didelių tampymųsi nutraukti numatytą finansinę paramą WADA “jeigu pastaroji nesugebės užtikrinti sąžiningos reprezentacijos”. Reikia pastebėti, kad JAVai yra absoliučiai didžiausias oficialus kontributorius IOC ir WADA biudžetuose. Pavyzdžiui šiais metais WADA gavo 3,7 liamo žalių, o sekantiems yra numatyta 3,8 liamo.

Štai tokios peripetijos Didžiajame Sporte. O kaip jūs? Labai seratoninas pakyla, kai feisbukėje perskaitot (nes vistiek niekas tų atletinių nesamonių nežiūri net per teliką, ne fūlė gi), jog jums literaliai nepažįstamas žmogus tik per Marytės kūšplaukį neatplaukė pats pirmas? Man tai visai smagu būna, kad ir trumpam.

O kad būtų lengviau pakomentuoti, štai jums tiesiog kurviškai saldus abrozdėlis iš tos pačios Landzbergerio kolekcijos. Metai 1986, vadinasi plakatas “Siekiu atnešti šlovę tėvynei” (“Wo wei zuguo zheng guangrong”). Manau, kad itin švelnus būsimų siekėjų amžius irgi priešdiabetinis nutukimas specialiai parinktas parodymui, kurioje vietoje baigėsi laiminga vaikystė ir prasidėjo sportinio kankinimo stovyklos.
Apatinėje abrozdėlio dalyje galite įžvelgti pora Kinijos laimėtų aukso medalių iš 1984 Los Andželo Olimpinių.

Ačiū už kantrybę, laikinam, komentuojam. Nu ir pasportuoti nepamirškit, sako sveika, kai nepadaugini.

[taspac]

Laba diena visiems sportinio breiko žinovams irgi aspiruojantiems tokiais tapti. Šiandieną rubrika “toli toli, už jūrių marių” vis dar krapštosi pusiau atostoginiame režime, tad temos bus tik dvi: I told you so ir sporto skyrelis. Oras šiandien visai gražus, neužsisėdėkit prie to kavos puodelio ar keturių..
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Į šiaurę dumsim

Prieš dvi savaites jums minėjau, kad Kinija dairosi į galimybę atidaryti vadinamąjį “Šiaurės kelią”, o jei tiksliau, tą šiaurės kelią, kurį beveik 100% kontroliuoja Rusija (egzistuoja dar ir kitas, kontroliuojamas Kanados, bet apie tai vėliau). Mano pasisakymo pagrindas buvo paskutinio pusmečio bėgyje išplaukiančios miglotos užuominos, kurios atrodė logiškos, bet dar tolimos įgyvendinime, tad rašiau su nuotaika “kažkada bus”. Galite įsivaizduoti, kaip žagtelėjau, kai praeitą savaitę laivybą apžvelgiantys portalai informavo, jog komercinė laivyba Arktimi prasidėjo.

Bet apie viską iš eilės. Vidutinis atstumas iš Kinijos uostų iki Europos uostų pro Sueco kanalą yra apie 10 000 km. Jei negalima naudoti Suecu ir tenka plaukti aplink Afriką, vidutinė distancija didėja iki 12 000 km (Viduržemio jūros uostai pralaimi labiausiai). Plaukiant Arkties vandenynu vidutinė distancija tėra apie 8 000 km, t.y. pusantro karto mažesnė. Kodėl tai nesimato iš pirmo žvilgsnio?Todėl, kad mes nežiūrim į gaublį, o esam įpratę naudotis projekciniais žemėlapiais, iškreipiančiais perspektyvą artėjant prie polių. Surprise surprise, bet Grenlandija nėra beveik Afrikos dydžio, o Rasieja nors ir didelė, bet ne tokia, kaip nori vaizduoti Pu propagandistai. Norintiems patyrinėti rekomenduoju pakaitalioti on/off “Globe view” opciją Google Maps nustatymuose. Na o mažiau akademiškai nusiteikusieji (ar jau pasižaidę su maps’ais) judame tolyn.

Arkties kelias turi ir savų trūkumų - bent jau kol kas laivyba yra įmanoma tik vasaros mėnesiais, bet net ir vasarą lavai privalo būti “reitinguoti ledui” bei yra vietų, kurias gali praplaukti tik su ledlaužio pagalba kiaurus metus. Ir jeigu reitingavimas - daugiau administracinė problema, tai tikrai galingus (ir ekonomiškai bent kiek pamanomus) ledlaužius šiuo metu turi tik Rusija, konkrečiai dar sovietmečiu statytą Arktika klasę, kurios paskutinis atstovas “Pem metų pergalei” buvo pradėtas prie Gorbačiovo, ir pabaigtas 2007-ais. Plius neva tai visai naują, bet irgi kažkodėl pavadintą Arktika klasę, kuri buvo “sudizaininta 1980-aisiais, ir patobulinta 2010-aisiais”. Nepaisant jau visiems įprasto sovietmečio sistemų debiutavimo, kaip “modernių”, likęs pasaulis neturi net to. JAVai pvz kol kas operuoja nelabai naujesnius, nei sovietinė Arktika, dyzelinius ledlaužius (du vienetus) ir planuoja turėti atnaujinimą tik 2027. Norvegija, Suomija, UK ir Kanada turi ne ką daugiau. Tęsiant tą temą - jau pasigirdo kolektyvinių Vakarų iniciatyvos atsinaujinti, nes šiuo metu atmetus povandeninį laivyną nėra jokių būdų bent kažkiek kontroliuoti dalykus vykstančius Arkties vandenyne. Tačiau tai užtruks.

Taip pat yra daugybė pagrįstų nuogastavimų dėl masinės laivybos ekologinio poveikio šiuo metu ir taip ne itin stiprios sveikatos Arkties ekosistemai. Remdamiesi aukščiau išsakytais pamąstymais, Maerskas ir kitos didžiausios Vakarų laivybos korporacijos jau ne vieną kartą yra garsiai išsakę atsisakymą net bandyti Rusijos ar Kanados Šiaurės kelią (taip pat įsivertinę Rusijos infrastruktūros nebuvimą ir Kanados bendrai neigiamą nusiteikimą).
Kinijos-Rusijos tandemas tokių rezervacijų neturi, ir portalas G-Captain kaip tik šią savaitę pranešė, kad Šiaurės keliu išplaukė keturi PRC “New New” kompanijos konteinervežiai, o prie pirmosios ledo užtvaros jų laukia ledlaužis ”Sibir’ ”. Kompanija mūsų kraštuose atsižymėjo pernai, kai jų laivas nu visai atsitiktinai pratempė inkara Baltijos dugnu ir nutraukė kabelius tarp Estijos ir Suomijos.

Žinoma, viena kregždė dar ne krikdemai, keliaujantys laivai nėra labai dideli, viso labo 5000 TEU (t.y. gali vežti apie 2500 standartinių 40 pėdų konteinerių). Palyginimui naujasis Panamax standartas yra 14 000 TEU, o Sueco kanalu praplaukia 24 000 TEU. Tačiau bandomieji reisai ir yra bandomieji. Galime nei kiek neabejoti, kad Rusija įdės maksimalias pastangas pritraukti kaip galima daugiau Kinijos laivybos tiek konteinervežių, tiek tanklaivių. Jau nekalbant apie tai, kad toks maršrutas leistų įgalinti gerokai pratuštėjusius savus šiaurės ir vakarų uostus.
___
Sportas - sveikata - grožis

Paryžius, be jokios abejonės, yra meilės miestas. Meilė, kaip žinia, gali irgi būti įvairi - narkotikams pavyzdžiui, ar ten gerokai panešiotiems apatiniams, bet šiandien pasakosiu apie pačią pačiausią, katalikams ir ZAGSui priimtiną. Seniai seniai, regis praeitą savaitę, PRC pilietė Chuang Ja Kjong ne tik laimėjo porinėse rungtynėse badmintono auksą, bet ir tuojau pat gavo antrąjį tauraus metalo gabalą - jos bendrapilietis ir bendrakomandis badmintonistas Liū Jū Čenas krito ant kelienio priešais visas kameras, ir atvėręs miniskrynutę nuolankiai prašė priimti žiedą bei matrimonialinius įsipareigojimus. Panelė Kjong buvo žiauriai nustebinta, labai imponuota, o gal būt tiktai spaudžiama iš romantiškumo svaigstančios auditorijos kaukimo, tad nieko nelaukus priėmė ir žiedą, ir įsipareigojimus.

Jeigu ir jus suėmė romatiškumo audra, tai nueikit išgerti šilto virinto vandens, praeis. O mes kol kas panagrinėkim šitą neįtikėtiną neįtikėtumą: turime ko gero vieną iš labiausiai kontroliuojamų komandų nuo sovietų žlugimo laikų, kurios nariams nėra leidžiama be priežiūros išeiti į miestą ar, tuo labiau, bendrauti su nevalstybiniais žurnalistais. Ir vienas iš jų, visiškai sava iniciatyva, nusiperka vakarietiško stiliaus žiedą, prasmunka į apdovanojimo ceremoniją (na labai smukt nereikėjo, bet iš principo jis ten neturėjo būti), ir pačiu bliad amerikoniškiausiu metodu pasiperša gyvenimo meilei priešais maksimalų skaičių viso pasaulio kamerų. Norma. No further fuckin questions.

Imperija kontratakuoja ir dopingo fronte. Jūs nepatikėsit, bet Leudies Respublikos atstovai aptiko nenuginčijamus įrodymus, kad būtent JAVų plaukikai visi kaip vienas yra substancijų nešti ir pamesti velniai. Aptikimą atliko, tiesa, ne CHINADA ar kitos akredituotos agentūros veikėjai, o videomontažo specialistai peržiūrėdami olimpiados fotomedžiagą. Abejonių nebuvo jokių - visi iki vieno JAVų plaukikai plaukė tiek prisišnioję narkatos, kad net snukiai purpuriniai buvo. Nieko nelaukdama Kinijos nactelevizija pademonstravo vaizdus savo leudžiai, bet uždraudė platinimą už PRC ribų, nes maža ką. Istorija, žinoma, gavosi tokia neįtikėtinai durna, kad net patys skandalingiausi taip vadinamų Kinijos apžvalgų kanalai pateikinėjo springdami iš juoko ir baksnodami į visus kitus raudonus ir rausvus objektus, kurie vidosike kažkodėl irgi virto purpuro kleckais. Na o pora čiut rimtesnių nepatingėjo įsikelti video į editinimo softą ir tiesiog grąžinti mėlynos spalvos slaiderį į normalią poziciją, ir staiga europeoidų veidai tapo natūraliai paraudę po fizinės mankštos, o vėliava ant plaukikų marškinėlių labiau javiška, nei graikiška.

Tuo pačiu metu Kinijos vidaus internetas plyšta tokiu toksišku nacionalizmu (nuorodą į politkorektizuotą Time Magazine straipsnį), kad valdžia buvo priversta pradėti bartis ir grasinti. Tiesa, tik tada, kai toksiškumas prasiveržė tarp dviejų pačios PRC stalo tenisininkių gerbėjų gretų, mat abi išėjo į finalą, ir, be abejo, viena nugalėjo kitą, bet 50% nuomone nugalėjo ne ta kur reikia. Tuo tarpu varymas ir pikdžiuga prieš “baltuosius” nors formaliai ir buvo apibartas, bet nėra cenzūruojamas. Rasizmo Kinijoje, anot partijos, nėra visai.
Pačioje Olimpiadoje tačiau buvo supercenzūruojamas bet koks palaikymas Taivano sportininkams. Olimpiados prižiūrėtojai atiminėjo plakatus ir lenteles, kurios tiesiog buvo Taivano salos formos ir jei turėjo užrašą, tai tik su sportiniais raginimais. Tai buvo daroma remiantis Kinijos išreikalautu draudimu Taivano sportininkams dalyvauti su savo šalies vėliava.

Na ir pabaigai trivia:

• (rašymo metu) Kinija jau antrą kartą surinko daugiau aukso medalių (1 vnt) nei JAVai, bet vis dar smarkiai atsilieka bendrame medalių skaičiuje. UPDATE: JAV moterų krepšinio rinktinė sugadino PRC šventę, tad abi šalys turi po 40 auksų, bet JAVai laimi sidabruose ir bronzose, taigi užima pirmąją vietą.
• Honkongas vis dar dalyvauja Olimpiadoje kaip atskira šalis, ir dalyvauja labai neblogai: 2 auksai ir 2 bronzos. Labai įdomu tai, kad nacionalistinėje propagandoje nesigirdi bandymų priskaičiuoti prie šalies pasiekimų nei Honkongo 2+0+2, nei Taivano 2+0+5 medalių, kurie sudarytų esminį skirtumą partijos užsibrėžtose lenktynėse su prakeiktais JAVais. UPDATE: jau pasigirdo, bet ne oficialioje, o mažulių ružavukų soctinkluose.
• Abu kartus Taivano auksą laiminčios rungties transliacija oficialioje Kinijos televizijoje nutrūko “dėl techninių kliūčių”.
• Lietuva olimpiadinės gradacijos lentelėje su 0+2+2 medaliais yra dailiai įsitaisiusi žemiau… Š.Korėjos (26 liamai gyventojų, 0+2+4) ir aukščiau… Indijos (1,4 jardai gyventojų, 0+1+5). Kitaip sakant, teisingai susidėlioję komunikaciją galėtume teigti, jog davėm malkų pačiai didžiausiai pasaulio valstybei. Sveikinu.

Tai tiek šiandieną. Paveiksle nupaveiksluotas pirmininkas Mao, besiruošiantis perplaukti Jangdzę sportiniu būdu, ir tuomi parodyti gražias šlaunis demonstruojančiam komjaunimui, jog žmogus čia stipriausias. Pažymėtina, kad visose plaukimo nuotraukose pirmininkas stovi laive ar tai ant kranto apsigerbęs sausu baltu chalatu. Ta proga linkiu visiems nesušlapti ir gerai prisigrybauti, nes sezonas tai jau prasidėjo. Iki.

[Arunasx]

Kinija pripažino, kad Honkonge registruotas laivas pažeidė dujotiekį „Balticconnector“ www.vz.lt

Kinija pripažino, kad Honkonge registruotas laivas „Newnew Polar Bear“ pernai spalį pažeidė Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“. Honkongo leidinio „South China Morning Post“ pranešimu, Kinijos valdžios institucijų atlikto incidento vidaus tyrimo atitinkamos išvados perduotos Europos vyriausybėms.
Kinų kalba surašytame pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko dėl stiprios audros, skelbia Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
Praėjusių metų spalio 8-ąją „Balticconnector“ buvo sustabdytas priverstiniam remontui dėl mechaninio pažeidimo. Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krito Kinijos prekybiniam laivui „Newnew Polar Bear“, kuriam veikiausiai priklausęs inkaras neilgai trukus buvo rastas incidento vietoje. Dujotiekis vėl pradėjo veikti balandžio pabaigoje, o jo remontas kainavo beveik 40 mln. Eur.

[RokasLT]

Kinija pripažino, kad Honkonge registruotas laivas pažeidė dujotiekį „Balticconnector“ www.vz.lt

Karma ar ne Karma.

Embedded Tweet

[taspac]

Sveiki gyvi, rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Tikiuosi lietūs nenuplovė, saulė neiškepė, vėjai nenupūtė. O jei vis dar nepatyrėt nei vienos iš stichijų, tai lįskit iš po akmens - vasara jau į pabaigą gi! O mes ta proga greitosiom pažiūrėsim į ekonomiką ir valdžios kaitą visų mylimoje Kinijos Leudies Respublikoje (PRC).
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Gūdi ekonomika

Liepos mėnesio statistika dar labiau nuvilianti, nei buvo prognozuota. Ir tai turint omenyje, kad prognozavo nepriklausomi specialistai, o statistika naudojama iš PRC oficialios burnos - Statistikos Departamento. Pradėkime nuo to, kad antrojo ketvirčio oficialus augimas buvo 4,7%, t.y. pramazino užsibrėžtus 5% (ir jei galvojat, kad pramazino “tik 0,3%”, tai labiau galvokit, kad “pramazino 6%”, nes augime pats augimas yra esmė, o ne bazė). Įvertinus, kad į antrąjį ketvirtį papuolė gegužės ir birželio “priešsankcijinis išsipardavimas”, tai rezultatas išvis liūdnas, ką patvirtina pačios liepos rezultatai, kurie yra gerokai blogesni, nei buvo planuota. Vėlgi, pagal tuos pačiu oficialius duomenis, pirmą kartą nuo 2005 metų PRC vidaus rinkoje pasiskolintų pinigų kiekis mažėjo - gyventojai atidavė daugiau paskolų, nei pasiskolino. Ir jeigu jums atrodo, kad tai yra gerai, tai labai klystat - paskokų pažėjimas reiškia de facto pinigų kiekio rinkoje mažėjimą ir dar labiau šaldo vidaus ekonomiką, kuri ir taip jau defliacinasi arti grabelio temperatūros.

Antrasis dramblys, ant kurio laikėsi ir, nebojant peršautų visų keturių kojų bei pimpalo, vis dar bando laikytis BVP augimo ekspektacijos, yra nekilnojamas turtas. Ir čia reikia nepamiršti, kad realiai tai yra “naujai statomas nekilnojamas turtas”, nes jau pastatyto turto pardavimai nekelia bendrojo vidaus produkto, kadangi nu nieko naujo nepagamina, tik pereina iš vienų rankų į kitas. O jeigu konkrečiais skaičiais, tai naujų NT statybos krito daugiau, kaip 25%, sekondhando pardavimai irgi krito apie 25%, o neišparduoto naujo NT inventorius, kuris ir taip viršijo 18-24 mėnesių ekpektaciją, tik dar labiau augo. Ir čia nepaisant CCP (Čajnos Kamunistų Parcijos) sankcionuotų pastangų išpirkti minėtą inventorių už valstybinius pinigus ir paskui dėti velniaižin kur, nes tokie kiekiai netilps net milijardui kiniečių į šiknas. Na o akcijų biržose per metus NT rinka krito daugiau nei 34%.

Na ir pabaigsiu skyrelį tiesiogine Pekino Universiteto Finansų Katedros profesoriaus Maiklo Pettis citata:
“Nors dauguma analitikų sutelkė dėmesį į tai, ką šiandien paskelbti duomenys mums sako apie visos ekonomikos stiprybę (tiksliau, silpnumą), norėčiau pabrėžti, kad svarbesnė dedamoji yra augimo kokybės suprastėjimas. „Aukštos kokybės“ augimas Kinijos kontekste yra augimo dalis, kuri vyksta esant griežtiems biudžeto suvaržymams, o tai dažniausiai reiškia augimo dalį, kurią lemia vidaus vartojimas ir privataus verslo investicijos. Atsilieka ne tik vartojimas – per pirmuosius septynis 2024 m. mėnesius mažmeninė prekyba išaugo 3,5%, palyginti su 5,9% pramonės produkcijos augimu. Taip pat ir privataus verslo investicijos nesikeičia, net jei investicijos į ilgalaikį turtą bendrai išaugo 6,3 %. Tai tikroji problema.

Mano nuomone, liepos mėnesio duomenys padidino tikimybę, kad vėliau šiais metais Beidžinas imsis fiskalinių paskatų, skirtų vartojimui didinti. Šiandieniniai akcijų rinkos rezultatai rodo, kad tai gali būti nebe tokia ekscentriška nuomonė.”

Beja, SHCOMP ir HSI indeksai paskutinius tris mėnesius vis dar krenta, o konkrečiai Šanchajaus kompozitas jau žemiaus tos ribos, kai sausio mėnesį CCP pradėjo mušti pavojaus varpais bei puolėsi pusiau slaptai “gelbėti”.
___
Autopromas

Autoritetingas automotive rinkos apžvalgininkas Micheal Dunn išpublikavo straipsnį pavadinimu “China Is Done With Global Carmakers: "Thanks For Coming"”. Tingintiems skaityti - santrauka ir esminė citata.

2008 metais Kinija tapo didžiausia vientisa automobilių rinka pasaulyje, aplenkdama JAVus. Vakarų (priskaičiuojant Japonijos ir P.Korėjos gamintojus prie pastarųjų) gamintojai jau iki tol matė PRC kaip puikią vietą pasipelnyti ir tuo naudojosi, netgi nurydami karčias piliules pavadinimais “minimum pem procentų vietiniams gamintojams” ir “nagliausias įmanomas IP vogimas” ir su šypsena prašydami dar. Per 38 karaliavimo metus vietiniai gamintojai perėmė ir žinias, ir negirdėtą nematytą visos vertikalės rėmimą iš valdžios kišenių.

Suma sumarum:
GM
2017: 4.1 milijonai vnt.
2024: 1.8 milijonai vnt.

Hyundai / Kia
2016: 1.2 milijonai vnt.
2024: 220,000 vnt.

Volkswagen
2017: 4 milijonai vnt.
2024: 2.5 milijonai vnt.

BYD
2017: 420,000 vnt.
2024: 3.6 milijonai vnt.

Kai kurios vakarietiškos kontoros bando išnaudoti atlaisvėjusius gamybinius pajėgumus idant gaminti automobilius eksportui į tradicines vakarietiškas rinkas. Savikaina gaunasi gera, bet tuo pačiu penm procentų viso pelno nukeliauja į priverstinių partnerių Kinijoje kišenes (priminsiu - tik Tesla kažkaip išsiderėjo teisę 100% valdyti gamyklas kinijoje, visiems kitiems teko priimti 50/50 dalybas su vietiniais “partneriais”, kurie investavo tiktai “gerą vardą” ir keptą raganosio bybį).

Maiklas užbaigia apžvalgą liūdna prognoze: “Realybė tokia, kad Kinija, kaip pasaulio automobilių gamintojų augimo ir pelno rojus, išnyko ir niekada negrįš. Dauguma jų bus išspirti per ateinančius penkerius metus. O kai kuriems balius baigsis ir dar greičiau.”
___
Vinipucho transformacijos

Anti-CCP kanalai skamba spėliojimais, jog Ši Dzinpinas numirė / buvo uždarytas / įvyko karinės chuntos pučas / nepatenkinti partijos sluoksniai susivienijo ir panašiai. Tai yra praktiškai kasmetinis fenomenas, kadangi tradiciškai pirmasias dvi rugpjūčio savaites partijos grietinėlė išsifakofina į specialų kurortą, kuriame “aptarinėja valstybės reikalus labaiua atpalaiduotoje aplinkoje”. Panikos skalambytojai kaip taisyklė tai ignoruoja ir pradeda skaičiuoti dienas, kiek laiko gensekas neišėjo į eterį (šiuo atveju nuo liepos 29 dienos). Šiemet, tačiau, šalia visokių skaičiavimų koks armijos dalinys ir kur judėjo, yra special twist: daug skirtingų kanalų praneša, jog per visą padangių karalystę pastebimas ryškus genseko kulto mažėjimas, tame tarpe ir labai oficialiose vietose. Konkrečiai - “dingsta” plakatai ir citatos su Vinio išmintimi, knygynuose mažėja Šiktionarijaus ir kitų dvasingų knygų reprezentacija. Iš vienos pusės tai gali būti pasiruošimas kokiam nors posūkiui pačio Ši varomoje linijoje (kas “1984” skaitėt, pamenat, kokį darbą dirbo pagrindinis veikėjas), iš kitos pusės iš tiesų gali būti “lėto pučo” požymis, kuomet Ši buvo pastatytas prieš faktą, kad net gudriausiai šiknai galima rasti sraigtinį pimpalą.

Kadangi literaliai šiandien pas genseką į svečius turi prilėkti Vietnamo naujai inauguruotas kompartijos sekretorius slash Vietnamo prezikas Lamas Kažkostaiten irgi paspausti anam priekinį dešinį manipuliatorių, tai labai greitai žinosime, ar yra dar gerb.drg.Dzinpinas vartojime, ar jau nebe. O skubantiems džiaugtis potencialiu valdžios keitimosi faktu priminsiu, kad egzistuoja labai rimta rizika, jog “naujoji” valdžia gali nuspręsti “padraugauti” su Vakarais. Ir tiesa sakant tereikia Kinijai padaryti keletą nominalių nuolaidų, paleisti 2-5 disidentus, bent vizualiai apkarpyti ambicijas išmesti nx visą pasaulinį autopromą, nu ir gal dar viešai atsiprašyti už ką nors, ir kolektyviniai Vakarai persivers per galvą idant susigrąžinti buvusį status quo bei prekybines grandines. Taip kad man tai gal geriau tas pats Dzinpinas nei formaliai nauja politika, kurios tikslas - daryti tą patį, bet kantriau.
___
Pirma stadija: neigimas

Labai įtakingas Kinijos apžvalgininkas Jude Blanchette ne mažiau įtakingame portale Foreign Affairs išpublikavo straipsnį “China Is in Denial About the War in Ukraine”. Vėlgi, labai rekomenduoju perskaityti, o tinginiams ir slabakams - visai trumpas TL;DR, nes nespėju ilgesnio surašyti.

Nesigilinant į ankstyvąsias prognozes ir jų pasiteisinimą ar ne (labai gerai apžvelgtas), pereikim iš karto į išvadas. O išvados nėra labai džiuginančios - nors Vakarų sankcijos ir neparklupdė pilnai ant kelių Rusijos, remdama Putiną Kinija vistik prarado gana daug. Konkrečiai - greičiausiai nepataisomai susigadino snatykius su dauguma EU valstybių, išaugo įtampa su JAVais, o artimiausi kaimynai (įskairtant vis dar komunistišką Vietnamą) vis labiau ir labiau investuoja į gynybinius pajėgumus ir vis labiau traukiasi į JAVų įtakos zoną. Įdomu yra tai, kad Kinijos politikos įtakotojai - think tankai ir akademikai - realistiškai vertina ir kartais net pervertina Vakarų sankcijas, tačiau ko ne vienbalsiai atsisako matyti pasekmes diplomatiniuose ir tarptautinės geros valios pjūviuose.

Dėkoju, kad skaitėte. Spėlionių ir mitų vaikymosi tematikos pailiustravimui šekit 1955 metų plakatą pavadinimu “pagauk supistą kontr-revoliucionierių” (vertimas laisvos formos, velniai privalomi). Geros savaitės ir nepavėluokit pamatyti vasarą, kas dar nespėjote.

[Arunasx]

Žlugusį „Evergrande“ auditavusiai „PwC“ – draudimas pusę metų dirbti Kinijoje www.vz.lt/-kinijoje

„PwC China“ pranešė savo klientams, kad Kinijos valdžios institucijos gali jai uždrausti šešis mėnesius vykdyti veiklą šioje šalyje, skelbia „Financial Times“ (FT). Draudimas, kuris yra dalis bausmės už klaidinantį bendrovės „Evergrande“, žlugusios nekilnojamojo turto (NT) milžinės, auditą, turėtų įsigalioti rugsėjį. Ieškinys prieš „PwC“ buvo pateiktas po to, kai Kinijos vertybinių popierių priežiūros institucija kovą paskelbė, jog iki 2021-ųjų, kai paaiškėjo, kad „Evergrande“ nebesugeba grąžinti skolų, per dvejus metus ji savo pajamas buvo išpūtusi beveik 80 mlrd. USD. O bendrovę auditavęs „PwC“ Kinijos padalinys tame neįžvelgė nieko blogo ir tvirtino „švarias“ ataskaitas.
Dėl finansinių skandalų Pekinas griežtina auditorių vaidmens kontrolę, šiuo atveju – krizės paveiktame NT sektoriuje, kuris ne per seniausiai sukurdavo beveik ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„PwC“ auditavo „Evergrande“ beveik 14 metų, iki 2023 m. pradžios. „PwC China“ 2022 m. buvo didžiausia Kinijoje audito ir apskaitos įmonė, kurios pajamos sudarė 7,9 mlrd. juanių (1,1 mlrd. USD). Draudimas „PwC“ vykdyti veiklą Kinijoje primena nuobaudą, kuri pernai buvo skirta konkuruojančiai bendrovei „Deloitte“ už „rimtus audito trūkumus“, dirbant su „China Huarong Asset Management“, atkreipia dėmesį FT. „Deloitte“ teko sumokėti 31 mln. USD baudą, o jos veikla Pekine buvo sustabdyta trims mėnesiams.

[taspac]

Ryšium su atostogomis, šiandien net dvi apžvalgos. Bet tikrai stiprios ir įdomios.

08.26 apžvalga:

Labas karštas rytas. Nežinau, kas tą orą reguliuoja, dzievulis ten ar tai globalistai-sorošistai, bet jau galėtų ir prisukt šilumos kranelį. O kol kas pamakaluojam šaukšteliu tą kavą arbatą (prisipažinkit - jau nuo ryto ledinę geriat, ar popietės palauksit?) ir einam skaityt rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” atomines naujienas.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Arabiškas kinžalas į… nugarą

Al Jazeera, arabiškos kilmės naujienų agentūra, painterviuino ganėtinai aukštą CCP veikėja, prisistatantį Viktoru Gao. Neapsigaukit dėl europietiško vardo, tai yra 100% PRC pilietis, profesionalus CCP šnekėtojas burna, buvęs asmeninis Dengo Siaopingo vertėjas, buvęs PRC ambasadorius JAVuose ir t.t. Žodžiu, ne šiaip koks praeivis iš gatvės, o net labai tituluotas parcijos atstovas.

Interviuino Vikcariuką toks Mehdi Hasanas, arabiško veido, bet puikiai šnekantis angliškai. Gimęs ir užaugęs UK, garsėja pokalbių šou ir kitokia žurnalistine veikla, dažnu atveju neglostančia vakarietiškų valdančiųjų. Kanalo kaip žinia irgi nelabai galima apkaltinti šališkumu Vakarų kultūros naudai.

Taigi į šį konkretų šou Mehdi atsitempė tris komentatorius - uigurę moterį (suprask - stiprų CCP kritiką), honkongietį biškį, taip švelniai, kritikuojantį kai kurias CCP dalis, ir baltaveidį profesionalą čiulpti komunistų vamzdį. Viso intervo žinoma jums necituosiu, nes jį reikia pamatyti. Jau vien dėl to, kad Bilas Bišopas Vikcariuko pasisakymus įvardino “vartymosi iš gaidžio masterklasu”. Nepraleiskit, pravers.

Vieną epizodą tačiau jaučiu pareigą atpasakoti. Honkongo mergaitė iš auditorijos uždavė klausimą: “įvardinkite dvi didžiausias Ši Džinpino klaidas, padarytas per 12 valdymo metų, arba tiesiog pripažinkit, kad jis šiek tiek panašus į Vinipucho personažą”. Reikia pamatyti, su kokiu entuziazmu Vikcariukas pradėjo pasakoti, kaip VYRIAUSYBEI reiktų įdėti pastangų sprendžiant pencijų klausimą… Mehdis sustabdė ir perklausė “vyriausybei, ar Ši Džinpinui?”. Atsakymas buvo “tai aš ir sakau, kad reiktų labiau pasistengti vyriausybei…”. Po dar kokių dviejų perklausimų Vikcaras atvirai į eterį prisipažino, cituoju, kad “Ši kritikuoti galima, bet tik maksimaliai pozityviai”. Ta prasme, jeigu atvirai nečiulpi, tai neminėk genseko vardo be reikalo.

Epizodų buvo ir daugiau, štai nuoroda, nes visi tiesiog privalo pamatyti, kaip autorizuotas partijos balsas atvirai pripažįsta viską, kuo juos kaltina Vakarai. Pajudinamas ir uigūrų, ir Tibeto klausimas. Ypač tingiems - dviejų minučių ištrauką su mergaitės klausimu.
___
Atominės projekcijos

Bloombergas prieš kelias dienas atraportavo, kad PRC preziko, genseko ir artimiausios dievulio inkarnacijos Ši Vinipuchičiaus Džinpino užduoti žaliosios energijos planai yra įvykdyti. Ir ne šiaip sau, o 6 metais aplenkiant grafiką! Atseit saulinių ir vėjinių jėgainių pristatyta tiek, kiek buvo numatyta visam dešimtmečiui. Kinijos, kaip labiausiai teršiančios valstybės ant viso svieto statuso tai nepakeitė ir nepakeis, nes šalia saulės jėgainių toliau kaip grybai po lietaus dygsta anglimi kūrenamos elektrinės. Kas gali pakoreguoti CO2 išmetimą, tai lygiai taip pat greitai augančios branduolinių jėgainių statybos. Ir šiame sektoriuje ekspertų vertinimu Kinija iš tiesų greitai prisivys ir aplenks JAVus, šiuometinį lyderį. Dar yra šiek tiek klausimų dėl technologinio pranašumo - Kinija teigia jau statanti 4-os kartos jėgainę bei ypač mažo dydžio jėgaines, bet mes vertinsim tada, kai jau pamatysim veikiančią. Tačiau niekas neabejoja, kad Kinija yra lyderis gebėjimu greitai išvystyti ir pastatyti branduolinių jėgainių infrastruktūrą, kai tuo tarpu Vakarai vos spėja pasistatyti baigiančių savo ciklą jėgainių pamainą. Ir čia klausimėlis gerokai rimtesnis, nei elektromobiliai.

Paminėjus vieną atomo aspektą būtina priminti, jog Kinija paskutiniu metu labai smarkiai vejasi JAVus ir naujų branduolinių užtaisų gamyboje. Nepaisant vangių bandymų susitarti, PRC lenktynėse bėga visu greičiu. Komerciniai palydovai jau keli metai kaip fiksuoja nauju paleidimo vietų įrengimą bei užpildymą naujai pagamintomis balistinėmis raketomis.
___
Trečias kartas

Kol pas mus vasara sukasi į pabaigą, Jemeno kupranugarių vairuotojai karščiausioje pasaulio jūroje siautėja jau dešimtą mėnesį. Per tą laiką aktyvaus pasilinksminimo rezultatai: paskandinti du laivai, užmušti trys civiliai jūreiviai ir metrinės tonos rūpesčių ko ne viso pasaulio gyventojams. Reikia pastebėti, kad jų garsiai šaukiamas lozungas “mes mušam tik Izraelį ir su juo susijusius” seniai šlubuoja visom keturiom kojom - 45% atakų buvo prieš laivus, niekaip nesusijusius su Izraeliu, JAV ar UK (pastaruosius du galim pridėti prie garbės sąrašo, nes jie gi pačius hučiukus mušė tiesiogiai).

O šia savaitę turime potencialiai trečią paskendėlį - 21 rugpjūčio dieną graikų tanklaivį MV Sounion hučiai apšaudė tol, kol įgula paliko laivą. Prancūzų fregata išžvejojo įgulą ir pakeliui nukalė link tanklaivio birbusią sprogemnų prikimštą motorkę. Incidentas tačiau nesibaigė - sprendžiant pagal pačiu hučių išplatintą video medžiagą, nepavykus taranuot tanklaivio nuotoliniu būdu valdoma motorke, keletas narsoliu priplaukė prie apleisto laivo, ramiai sudėjo sprogstamuosius užtaisus, ir pasišalinę juos detonavo. Kol kas neaišku, ar sprogimai tik padegė laivą, ar jį ir paskandino (paskandins?). Bet kuriuo atveju Raudonosios jūros ekologijai dantis šiepia 150 000 tonų neapdirbtos irakietiškos naftos, kurią tanklaivis gabeno į Graikiją. Jeigu visas tas kiekis driokstelės į vandenis, tai MV Sounion iškart papuls į tanklaivių avarijų dešimtuko viršutinę dalį.

Reakcijų iš pasaulio galingųjų kol kas nesigirdi. Na o jei incidentas užterš Egipto kurortų pakrantes, tai visai tikėtina, jog dabartinė valdžia gaus paskutinį cveką į savo finansinį grabą, nes Sueco kanalo pelnams nukritus daugiau kaip per pusę, paskutinis šalies valiutinių įplaukų ramentas yra turizmas.
___
Lazda su 250 galų

Prieš keturis metus 27 šalių parlamentarai susirinkę pasitarę IPACą padarė. O jei šiek tiek išsamiau: Tiananmeno aikštės skerdynių metinių paminėjimui suorganizavo grupę pavadinimu “Inter-Parliamentary Alliance on China” (IPAC). Grupės - o dabar jau galima sakyti organizacijos - tikslas: pasipriešinimas lėtai slenkančiam CCP valdomos Kinijos spaudimui. Narių skaičius jau išaugo iki 40 šalių ir 250 parlamentarų, nes būtent aktyviai veikiantys parlamentarai atstovauja savo šalis. Jeigu ką, tai Lietuva buvo tarp tų 27 pradinukų, ir šiuo metu mūsų šalį atstovauja socdemė D.Šakalienė ir tėvynainis-konservas Ž.Pavilionis, o dar trys konservatoriai A.Navickas, E.Zingeris ir L.Kasčiūnas sėdi pasiruošę išbėgti į aikštelę.

Oficialusis Beidžinas per tuos 4 metus bandė ir panieką, ir užkulisinį spaudimą, ir atvirus grąsinimus tiek nariams valstybėms, tiek konkretiems asmenims. Pvz šios vasaros IPAC suvažiavimo (kuris vyko Taipėjuje) dalyviai gavo ir emailus raginančius persigalvoti arba atvirai draudžiančius keliauti į Taivaną. O juokingiausia tai kai kuriems skambino su kinietišku akcentu kalbantys asmenys ir atvirai įkalbinėjo “vietoje Taipėjaus atvažiuoti į Beidžiną, kelionė ir pragyvenimas pilnai apmokami”. Ir jeigu iki šiol organizacija daugiausiai smerkė, liūdėjo ir reiškė susirūpinimą, tai paskutiniame samite priėmė ir visai įdomią iniciatyvą dėl JT rezoliucijos Nr. 2758. Pastaroji rezoliucija 1971 metais atėmė iš Čang Kai-šeko valdomo Taivano (formaliai - Kinijos Respublikos) teisę atstovauti Jungtinėse Tautose Kiniją, ir perdavė minėtą teisę Kinijos Liaudies Respublikai (PRC). Remdamiesi būtent šia rezoliucija komunistai reikalauja visus pripažinti “vienos Kinijos principą” ir sugebėjo 2007 metais sėkmingai blokuoti Taivano prašymą būti priimtiems į JT kaip “Taivaną”. IPAC, musėt paskatinti audringo komunistų dėmesio, nusprendė jog gana yra gana, ir įsipareigojo kiekvienas savos šalies parlamente priimti ir pasitvirtinti jog “JT Rezoliucija 2758 nenustato PRC suvereniteto virš Taivano ir neapibrėžia Taivano statuso JT organizacijoje”. Tai va, Australijos Parlamentas šia savaitę vienbalsiai priėmė ir pasitvirtino, o šalia dar ir garsiai pasmerkė Kinijos naudojimąsi minėta rezoliucija. Manau nereikia sakyti, kad Beidžine šiuo metu kai kam kamščius išmušinėja. Na o mes laukiame klausimo iškėlimo ir balsavimo Seime, nes jei visos 40 šalių oficialiai pasitvirtins tokį požiūrį, tai viena Kinija gali netrukus ir susidvejinti.

Ak taip, vos nepamiršau - pagrindiniai IPACo finansiniai rėmėjai yra Sorošo fondas ir JAVų valdžia, tai žinokit, kas jus valdo, jeigu ką.

Kol dar esame vienos Kinijos temoje, tai kelios trumpos naujienos:

- Ne va tai apmalšus aistroms dėl Antrojo Tomo Sėkliaus, PRC rado progą vėl išeit ant peilių su Filipinais, bet dabar jau dėl Sabinos Sėkliaus. Atolas ar tai sėklius - išversti tiksliai sunku - yra dar arčiau Filipinų krantų, bet PRC vistiek labai jo nori ir griežia dantį dėl kiekvieno Filipinų krustelėjimo.

- Sprendžiant pagal palydovų fotkinamus duomenis, jau pora dešimtmečių Kinija stato potiomkino kaimus literaliai ant visų ginčijamų sienų. Pagrinde dėl to pyksta Indija ir Butanas, bet kaimai dygsta ir visiškai tuščiose dykuminėse teritorijose. Kitaip sakant, jei siena neturi labai aiškios ribos, kaip kad didžiulis kalnas ar plati upė, tai anksčiau ar vėliau ten atsiras kolūkio gyvenvietė su Vinipucho portretais ant sienų, o kai ir jei ateis laikas užsikalti sienos ženklus, bus mes gi čia dutūkstančiusmetųkaipgyvenam… Viskas pagal konstituciją, kas ji tokia bebūtų - neatiduosim nei pėdos žemės, bet paimsim visą blogai gulinčią.

[taspac]

09.02 apžvalga:

Na tai su ta pirmaja, kuri iš tiesų yra antroji, o per toli su patikslinimais užsibėgus ne vienam jau kokia kešimkažkelintoji. Paskutinė vasaros savaitė pamėtėjo tiek įvykių, kad net gana konservatyvūs portalai leido sau antraštes su sloganu “Breaking news!!”, o rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” mes tradicijų nelaužysim, ir naudosim gražų lietuvišką “tikra, tikra, tikra”. Bet dar ne šiandien. Pietų Kinijos Jūroje, dar žinomoje kaip Vakarų Filipinų Jūra, karas vis dar nekilo, bet panašu, kad tai tik laiko klausimas.
#ToliToliUzJuriuMariu
___
Eskalacija

Praeitą savaitę užsiminiau apie įtampas Sabinos sėkliuje, o šią savaitę eskalacijos eskaluojasi visu greičiu. Prasieikime pagal chronologiją:

• Pirmadienį Filipinai pabandė nuvežti atsargų į laivą 9701, priparkuotą Sabinos sėkliuje. PRC spėjo užsekti bandymą, ir suvijo 40 (!) pakrančių apsaugos ir karinių laivų, idant blokuoti perdavimą. Filipinai atsitraukė.
• Antradienį admirolas Samuelis Paparo, vyriausias JAVų Indo-Ramiavandenijos (kietai aš čia vertimą IndoPacific’ui sugalvojau, ar ne?!) regiono vadas, atvirai pasiūlė Filipinams JAVų karinį eskorta. Filipinai formaliai atsisakė, bet paskelbė apie diskusijas su JAVais dėl vidutinio nuotolio raketinio komplekso Typhoon įsigijimo.
• Trečiadienį, kaip tik kai Salivanas lankėsi Kinijoje (apie lankymąsi kiek vėliau), Filipinai nusiuntė atsargų siuntą sraigtasparniu, kurio skrydžiui PRC arba negalėjo, arba nenorėjo (pvz dėl minėto apsilankymo) sutrukdyti.
• Ketvirtadienį PRC vadovybė pavarė vieną iš savo senų gabalų: “reikalaujame nedelsiant patraukti laivą 9701 iš Kinijos teritorinių vandenų, arba prisiimti visą atsakomybę už pasėkmes! Beatodairiški Filipinų veiksmai laisvai gali sukelti netikėtų incidentų tiek juroje, tiek ore. Mūsų kantrybė turi ribas, o ilgalaikis Filipinų laivo egzistavimas sėkliuje atvėrė Pandoros skrynią!!1!”. Dar paskui tėkštelėjo įprastus kaltinimus JAVams valstybine pederastija, t.y. mažamečių valstybių tvirkinimu.
• Šeštadienį Kinijos Leudies Respublikos (PRC) pakrančių apsaugos laivas tris kartus taranavo Filipinų pakrančių apsaugos laivą 9701. Pagal pačias geriausias “ėjau gatve, valiausi peiliu panages, o tas lochas pribėgo ir krito nugara tiesiai ant peilio septyniolika kartų” tradicijas, PRC apkaltino dėl incidento Filipinus ir savo retorikoje sustojo tik per plauką nuo tiesioginio reparacijų reikalavimo. Nuoroda į Filipinų nufilmuotą incidentą, galite patys nuspręsti, kas į ką trankėsi. Laivų priklausomybė labai didelėm raidėm ant bortų užrašyta, ir jeigu ką, tai Filipinai hieroglifų nenaudoja.
• Sekmadienį Japonija paskelbė dar labiau didinanti gynybos biudžetą 2025 fiskaliniams metams, tik formalia priežastimi nurodė prieš pora savaičių jų oro erdvę pažeidusį PLA (Pipl Libereišn Armi) žvalgybinį lėktuvą.

Vertinant PLAN (Kinijos Leudies Armijos Laivyno) veiksmus ir PRC politiką būtina atsižvelgti į regis paprastą faktorių - visa dabartinė vykdytojų karta ir didžioji dauguma sprendimų priėmėjų užaugo 100% žinodami, jog Kinijos teritoriniai vandenys yra iki pat Devynių Brūkšnių Linijos. Jų absoliučiai šventu įsitikinimu Filipinai (ir Vietnamas) braunasi į Kinijos patomstveną teritoriją su purvinais batais ir pretenzijom. Taigi tas, kas mums atrodo naglas bulinimas, jiems yra Tėvynės iš didžiosios T gynyba.
___
Vėl ta ekonomika

Šviežiai prisijungusiems skaitytojams išduosiu paslaptį - kai rubrika startavo, labiausiai norėjau pasakoti apie ekonomiką ir netgi buvau sau užsibrėžęs tikslą nesivaikyti rėksmingų incidentų. Geros intencijos irgi pasiryžimai tačiau liko tolimoje kešim-plius savaičių senumo praeityje, nes net antrojoje pasaulio ekonomikoje dalykai keičiasi santykinai lėtai, o naujienos naujėja dar rečiau. Taigi teko man kiek nenoromis (meluoju, iš tiesų su dideliu malonumu, bet negi pats savo naratyvą gadinsi) ekonomikos šviežienas teikti tik maždaug kas antrą kartą. Šiandien tas antras, reiškiasi.

• CCP formaliai davė leidimą privatiems NT savininkams iš naujo persiderėti paskolų sąlygas su bankais, arba netgi ir pasikeisti paskolos davėją. Teisės judinti sudarytą sutartį PRC piliečiai neturėjo nuo 2008 metų. Šiuo metu privataus NT sektoriaus skolos suma siekia 5,4 trilijono JAVinių dolcų. Formaliai leidimas duotas idant kaip nors kur nors paskatinti vidaus rinkos vartojimą, tipo naumų ūkiai persirašę geresnėm sąlygom sutartis galės daugiau babkių leisti kitiems užsipirkimams. Kritikai tačiau tyliai kikena, kad toks sprendimas tolygus per trumpos antklodės tobulinimui nukerpant viršuje ir prisiuvant apačioje, nes po tokio ėjimo ir taip žemiau numatytos normos smukę bankinės pajamos (o didžiausi bankai yra valstybiniai) kris dar labiau.
• Pagal Finansų Ministerijos antradienį paskelbtus duomenis, valstybės pajamos (surinkti mokesčiai, pajamos iš žemės pardavimo ir t.t.) per šių metų pirmuosius 7 mėnesius krito 2,7% lyginant su pernai metų duomenimis. Labai rekomenduoju tai palyginti su oficialiai deklaruojamais 4,8% ekonomikos augimo procentais. Be abejo, toks kritimas dar labiau mažina šansus, kad CCP mostelės paramų paketą vidaus vartojimo skatinimui.
• PRC valstybinė skola didėja šuoliais, bet vis dar siekia tik 24% BVP. Tai čia jeigu skaičiuoti tik centrinės vyriausybės skolą. Regionų skolos yra drūčiai didesnės ir siekia 94% BVP. Abu skaičius pateikia Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF) remdamasis PRC deklaruotais duomenimis, t.y. beveik garantuotai skaičiai yra numažinti. Turint omeny, kad didžioji dalis skolos yra Kinijos juaniais, tai dar toli gražu nėra tiesioginė grėsmė šalies ekonomikai. Iš kitos pusės tai jau viršija oficialiai partijos sau leistas ribas, ir tolimesniam skolinimuisi turės būti keičiamas įstatymas (techniškai irgi ne problema, bet veido praradimas). Na ir skolos didėjimas trukdo pasinaudoti kitais fiskaliniais įrankiais, neprarandant pvz pozicijų eksporte.
• Temu, dar viena jobana nacionalinė vertybė, prieš metus apdėjus pardavimais Alibabas su visais ekspresais, apsivožė variniu bliūdu akcijų biržoje. Na, jei tiksliau, tai apsivožė Temu sąvininkas Pinduoduo. Pindosai liepos mėnesį apturėjo nemenką platformoje dirbančių prekybininkų demonstraciją prie pagrindinio ofiso irgi garsius skundus dėl platformoje taikomų vis didesnių nuobaudų už viską, kas tik įmanoma. Bet minėtas 28% akcijų kritimas greičiausiai buvo iššauktas ir nepasiektų pirmojo pusmečio fiskalinių rezultatų, ir kompanijos vicepreziko mandrų pareiškimų, kaip dabar čia tuoj griebsim ir nuo šaknų perstatysim visą sistemą, suorientavę į aukštą kokybę irgi puikų aptarnavimą. Vis dar nežinantiems - Temu specializuojasi pačių pigiausių šūdų pardavime.
• Kanada paskelbė įkalsianti už mėnesio visą muitų paketą iš Kinijos atvežamoms prekėms. Nieko tas pranešimas labai nenustebino, nes drauge su Meksika, Kanada yra NAFTA (Š.Amerikos Laisvos Prekybos Sąjungos) narė, plius šiuo metu pvz gamina krūvą amerikietiškų automobilių brandų, ir tai gamybai smarkiai grąsina Kinijos overprodukcija.
• Beidžino viešo maitinimo sektorius atraportavo 90% mažesnį pirmojo pusmečio pelną, lyginant su 2023 metais. Ir tai yra gerėjantis rezultatas, nes pirmas 2024 ketvirtis išvis į minusą nuėjo, kai 2023 dar nepasibaigus karantinams buvo pliusinis, nors ir prastas.

___
Maistas
Kad jau Užkalnis savo vardo užeigoje koldūnų kainas pamažino, tai mes prisiminkim prieš gerą mėnesį Kinijos internetus drebinusį aliejaus skandalą. Kas pamiršote, primenu - vietiniai žurnalistai užfiksavo, kaip žibalą ar tai mazutą vežę fūros tiesiai į tas pačias talpas užsipylė maistinio aliejaus. Tai štai, baigėsi valstybinis tyrimas, kaltininkai identifikuoti, procedūros patikslintos. Kaip ir buvo tikėtasi, abu minėtų fūrų vairuotojai gavo baudų ir į snukį, juos vadelėjusi įmonė irgi kažkiek baudų susimokės, na “o daugiau pažeidimų rasta nebuvo, tai tik izoliuotas įvykis. Kinijos Liaudies Respublikos maisto kontrolės tarnybos veikia efektyviai, gyventojams jaudintis nereikia”. Išvada, be abejo, sukėlė internautų homerišką juoką ir išprovokavo krūvą padjobkių Weibuose ir Wechatuose, iki pastarosios buvo išcenzūrintos, bo nesolidu iš valstybės tarnautojų juoktis.
___
“Jos valdovams tebestovi dar vis”

Persiprašau už šią liaudišką deviaciją Maironio eilėraštyje, bet turiu tam pagrindo. Kaip žinia, mūsų visų gerbiama ir mylima Trakų pilis (ar teisingai sukirčiavote?) buvo atstatyta XX a.
antroje pusėje pasitelkiant biškį istorinių šaltinių ir daug fantazijos. Kiek žinau, istorikai ir archeologai savo uždaruose ratuose vis dar plėšo vienas kitam maikes, ar teisinga buvo tokia restauracija, ar nelabai. O štai Kinijoje niekam problemų dėl to nekyla - Didžioji Siena, “vienintelis žmogaus rankomis pastatytas statinys, matomas iš kostmoso”, Mao eroje buvo didžiajame dalimi išardyta, nes… šalyje trūko plytų. Tiesa, kai jau plytų gamyba kažkiek atsigavo, o Mao užvertė savo skeltanages kanopas, restauratoriai restauravo Sieną. Tiesa, apie kokį nors istorinį medžiagų parinkimą nereikia net svajoti. Kaip suprantu, restauravimo logika buvo (ir tebėra) paprasta - už poros tūkstantmečių visiems bus px, ar cementas dešimto amžiaus bybis žino ko maišalas, ar dvidešimto amžiaus Portlendo mišinys iš vietinių Senukų. Viena problema - naujausiai atstatytos vietos jau vėl byra, nes kampų nukirtinėjimas ir kaštų taupymas yra didesnė nacionalinė vertybė, nei kažkokia ten Siena.

Dėkoju už dėmesį. Jeigu vedėte atžalas į mokyklą, tai tikiuosi padėjau užmušti bent 10 minučių laukimo, kol baigsis prakalbos. Jeigu nevedėt, tai jums pasisekė. Va, dar paveizokit į žemėlapį su pažymėtomis jau Kinijos užimtomis salomis. Antrasis Tomo ir Sabinos sėkliai yra panašiai toje vietoje, kur rodo rodyklė “Spratlio salos” (techniškai pavadinimas įtraukia visą salyną, bet negi dabar čia gilinsimės). Iki kitos savaitės.

[Arunasx]

Manau kuratorius uždraudė John lankytis šioje temoje, nes čia aptarinėjama ne greito traukinio rankenėlių spalva, bet žymiai įdomesni dalykai. Ir labai nenorimi girdėti Vinipuchui

Epizodų buvo ir daugiau, štai nuoroda, nes visi tiesiog privalo pamatyti, kaip autorizuotas partijos balsas atvirai pripažįsta viską, kuo juos kaltina Vakarai. Pajudinamas ir uigūrų, ir Tibeto klausimas. Ypač tingiems - dviejų minučių ištrauką su mergaitės klausimu.

Dar paskui tėkštelėjo įprastus kaltinimus JAVams valstybine pederastija, t.y. mažamečių valstybių tvirkinimu.

Ir suprantu, kodėl jis nevalgo vietinio maisto ten:

Kas pamiršote, primenu - vietiniai žurnalistai užfiksavo, kaip žibalą ar tai mazutą vežę fūros tiesiai į tas pačias talpas užsipylė maistinio aliejaus.

Ne dėl maisto ten lankosi dažnai.

[John]

Tai kad nelabai kas įdomaus aptarinėjama. To anoniminio smartassintojo apžvalgų neskaitau, nes tiesiog neįdomios jos man. Informaciją apie Kiniją gaunu iš kitų šaltinių.

O dėl traukinių, tai jau pradedu galvoti, kur ant metų galo važiuoti ir kokius maršrutus bandyti, tai apie tai galim pakalbėti. Kaip suprantu, Guangzhou-Beijing lyg vėl vaikšto kai kurie reisai su 350km/h (vietoj 300km/h) top speed, tai jeigu pasitvirtins, nori nenori, teks važiuot biznio klase ir pasidalint įspūdžiais.

[mantasm]

Informaciją apie Kiniją gaunu iš kitų šaltinių.

Papkutėse?