Kinijos santvarka ir ekonomika

[DeSadas]

Nuo ko ginti? Ką ginti?
Dėl monolišiškumo ir taip ir ne, ty labiau monoliteškisni už Indiją ir stipresnis bendros nacijos indentitetas, bet net mandarinai turi 1 dialektą kurio nesupranta kiti, HAN kieniečiai turi bent 4 didžiausios grupės viduje grupių savo turi bent kraštinius dialektus kurie negali susikalbėti tarp savęs. Bei Šiaurės ir Pietų Kinijos mentalitetai, Šiaurė už- stiprią valstybė, Pietus už materialų klestėjimą, čia sena tendencija, bei Pietus visalaik turtingesni ir dabar didžioji dalis labiau išvystytos/eksportinės ekonomikos Pietuose.

gal girdejai apie uiguru stovyklas? kur mokina kaip gyvent, video pilna internete. Visos mazumos po padu.

[AšNeRobotas]

Kinija niekada nebuvo monolitiška, monolitiškumas yra kuriamas jėga per komunistų autoritarizmą.

[Lettered]

Kinija niekada nebuvo monolitiška, monolitiškumas yra kuriamas jėga per komunistų autoritarizmą.

Turbūt nelabai pasaulyje yra didesnių monolitiškų valstybių, visur monolitiškumas kuriamas dirbtinai.

[AšNeRobotas]

Turbūt nelabai pasaulyje yra didesnių monolitiškų valstybių, visur monolitiškumas kuriamas dirbtinai.

Ir visose jose kultūrinis monolitiškumas yra kuriamas jėga?

[mantasm]

Ir visose jose kultūrinis monolitiškumas yra kuriamas jėga?

+/-

[digital]

Weekly updateKažkodėl forumas autromatiškai panaikino nemažai didžiųjų raidžių pvz akronimuose ar tikriniuose daiktavardžiuose.

Forumas nenaikina, greičiausiai jūsų kažkoks naršyklės priedas. Pabandykite kitą kartą kitoje naršyklėje arba private lange.

[Pauze0]

Situacija apie kinijos traukinius, Kinijos propogana apie JAV. Taip pat autorius biški nusišnekėjo į video pabaigą teigdamas, kad smagiau yra važiuoti automobiliu negu traukiniu.
https://youtu.be/AJgoZObisv4?si=oHIRH-v3kHpQfit6

[John]

Situacija apie kinijos traukinius, Kinijos propogana apie JAV. Taip pat autorius biški nusišnekėjo į video pabaigą teigdamas, kad smagiau yra važiuoti automobiliu negu traukiniu.
https://youtu.be/AJgoZObisv4?si=oHIRH-v3kHpQfit6

Šiaip paskutiniu metu jo kanalas tapęs visišku vėmalų ir kliedesių malūnu. Reikia būti nemažai pačiuožusiam aiškinti, kad važiuoti nuosava mašina yra geriau, nei 350km/h HSR
O kažkada, prieš kokius 10 metų, tai buvo turbūt vertingiausias YouTube kanalas apie Kiniją.

[taspac]

Vėlgi, savaitinis "apdeitas"

Laba diena rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai.

Pagal didžiai gerbiamo Spilbergo rekomendaciją, pradėkime ugnikalnio išsiveržimu - PRC (Pipl Repablik of Čaina, t.y. žemyninė komunistinė Kinija) atkomandiravo keturis pakrančių apsaugos katerius patruliuoti ROC (Repablik Of Čaina arba plačiau žinoma kaip “Taivanas”) priklausančios Kinmeno salos artimąją pakrantę. O dabar nuo pradžių ir su detalėmis. Kinemno sala priklauso Taivanui, bet yra ne šalia pagrindinės salos, o visiškai prie pat žemyno kranto, priešais PRC Šiameno miestą. Pagal senus, kaip Mao kelnės susitarimus, vienos jūrmylės atstumu nuo salos nepageidaujami nu jokie PRC piliečiai, tiek kariniai, tiek civiliai. Bet taip jau gavosi, kad viena “žvejų” valtis užblūdijo į tą zoną, o paskui bėgdama nuo ROC patrulio apsivožė. Du žvejokus pavyko ištraukti, kiti du atseit priburbuliavo. CCP pareiškė, kad tai buvo labai neatsakingas išvijimas irgi gyvybės nuostolis (kienbo čia karvė mūkia?...), ir atsiuntė keturis patrulinius katerius, kad parodyt Taivano lochams, kaip reikia patruliuoti. Analogišką judesiuką, kaip pamename, PRC paskutiniu metu atidirbinėjo ant Filipinų - pakrančių apsaugos kateriai techniškai yra ne kariniai, bet bandymas juos vienaip ar kitaip išstumti iš teritorinių vandenų garantuotai būtų suinterpretuotas kaip “PRC suverenios teritorijos uižpuolimas”. O kad ROC tikrai jaustų katerių buvimą, PRC pakrančių apsauga be ceremonijų stabdo keltus ir kruizines baržas, lipa vidun ir nutaisę intelektualias rožas tikrina dokumentus tol, kol kas nors iš keleivių pradeda iš streso vemt per bortą. Grynai iš naratyvo pusės žiūrint, toks elgesys yra tipinis evil lord win-win ėjimas: jeigu Taivanas nedarys nieko, tai bus bailiai ir slabakai, o jeigu bandys parodyt stuburą, bus galima griūt ant žemės ir klykt ant viso pasaulio “mane muša!” ne blogiau už profesionalų futbolininką. Tik vat netikėtas netikėtumas - paskenduoliai vakar apsireiškė Kinijos televizijoje visai kaip ir gyvi. O vietiniai internautai netrukus rado nu baisiai panašius snukius senesniuose video. Pranešama, kad snukių savininkai minėtuose video vilkėjo PLAN (Kinijos karinio laivyno) uniformas. Jeigu info pasitvirtins, tai reikš, kad “žvejojo” ne civiliokai, Taivanas galės protestuoti, bet situacijos vistiek nepakeis - kateriai jau ROC teritoriniuose vandenyse ir be jėgos panaudojimo niekur iš jų neišplauks.

Taip gerai pradėję savaitę, CCP (Čajnykų Kamunistų Parcija) pratęsė golų seriją pareiškimu, kad “nebus gerumo Artimuosiuose Rytuose tol, kol žydai nepasiduos arabams”. Citata gal ir ne pažodinė, bet užtikrinu, atitinka savo esme. Atidedant visas kitas emocijas į šalį, galim bent jau pasidžiaugti, kad aiškumas yra. Nors gerai pagalvojus, seniau irgi buvo…

Tuo tarpu CCP draugelis Iranas kelias savaites tyliai pyko ir galbūt net daužė pagalvę, nes JAVai rado būdą nukenksminti nu visai nekarinį ir labai niekuo dėtą Irano žvalgybos laivą “Behshad”, kuris daugiau kaip mėnesį tąsėsi po Raudonąją Jūrą telegrafuodamas hučiams praplaukiančių laivų duomenis. Nukenksminimo detalės neaiškios - plaukioja pusiau oficialūs patvirtinimai, kad tai buvo “cyberataka”, bet turbūt ne ta, kai robotas-policninkas nusileidžia į denį su parašiutu ir sako gūdžiu balsu “jūs visi areštuoti”. Vienaip ar kitaip Iranas pagal paniatkes negalėjo užskaityt, kaip suverenios teritorijos užpuolimo, o “Behshadas” pilnu greičiu dėjo į Džibutį remontuoti iki 42 laipsnių užkelto kondicionieriaus, pastoviai moterišku balsu kartojančio “šiemet Ramadano nebus” autopiloto ar tai dar kažkokių bliadstvų, kurias prihakino hakeriai. Nu visai atsitiktinai hučiai praktiškai nieko neatakavo visas tris savaites, ir naują šou pradėjo tik tada, kai Irano gelda vėl pasirodė tarptautiniuose vandenyse.

Verta pminėti, kad didžiausias juntamas nuostolis iš Hučių veiksmų kol kas pasireiškė Egiptui. Ant bankroto ribos sėdinti islamo šalis jau prarado daugiau kaip 5% biudžeto pajamų. Negana to, Izraelis saugumo sumetimais nutraukė dujų gavybą prie Gazos kranto, kuri pagrinde šėrė Egipto energetinę sistemą.

Antras mostas iš CCP pusės buvo padidintas šauktinių amžius. Padidinimas iš pirmo žvilgsnio nedidelis - pakelta iki 26 metų. Iš kitos pusės tai reiškia, kad į privalomąją tarnybą PLA galės kviesti ir universitetą pabaigusius studentus. Analitikai niekaip nesutaria, kokio pagrindinio tikslo siekė CCP tokiu ėjimu: kovido sukeltų žmogiškųjų resursų nuostolio kariuomenėje atstatymo, tragiškai didelės jaunimo bedarbystės mažinimo (ypač tarp univieros absolventų), ar bukai PLA “inventoriaus” didinimo ruošiantis muštynėms. Visai gali būti, kad siekiama visų trijų tikslų iš karto.

Palikim ramybėje CCP, ir užmeskim akį į Vokietiją. Prieš kelias dienas VW koncerno direktoriai buvo “labai nustebinti”, kai JAV muitinė aptiko Porsche, Bentley ir kitose koncerno gaminamose transporto priemonėse dalių, kurių gamybai buvo panaudota “priverstinė darbo jėga”, o jei normaliai - vergų darbas. Visi, kurie bent kiek temoje, liko labai nustebę, kad VW direktoriai nustebo. Kinijai priklausančiame Sindziango regione, kuriame gyvena uigūrų tautinė grupė, yra pagaminama juntama dalis viso pasaulio aliuminio ir visa krūva pigios kitokios produkcijos. Ten taip pat yra vienintelė autogamykla pem ant pem priklausanti VW ir CCP. Regionas yra liūdnai pagarsėjęs super represiniu vietinės tautos perauklėjimu, kurio dalis yra visų nepatenkintų (pvz norinčių kalbėti uigūrų, o ne mandarinų kalba) suvarymu į masines koncentracijos stovyklas, kuriose visai atsitiktinai pagaminama daugybė produkcijosm kaip taisyklė reikalaujančios visiško nepaisymo pavojaus sveikatai, arba tokio bukinančio darbo, kad be botago niekaip, arba abiejų iš karto. VW viską neigia ir mama prisiekinėja, kad auditavo-ir-nieko-nerado. Mes, žinoma tikim. Juk negali toks didelis koncernas du kart per tą patį dešimtmetį išvertęs akis naglai meluot pirkėjams ir visam pasauliui ar ne?

Kalbant apie vergiškas darbo sąlygas, praeitą savaitę atsižymėjo Temu, kompanijai Pinduoduo priklausantis eshopas. Temu po Džak Ma išbuožinimo apšoko Alibaba/Aliekspress kinietiškos pigienos stumdyme, bet ne čia esmė. Kompanija pasirodo priverčia darbuotojus pasirašyti žvėriškas “nekonkuravimo” sąlygas išėjimo iš darbo atveju. Negana to, Temu seka buvusius darbuotojus pasinaudodama jiems parduota kompanijos platinama elektronika jų pačių namuose. Tai jeigu kam nors kils noras nusipirkt kokį elektronikos šūduką pagal pagaliu ir kūvalda soctinkluose kemšamą Temu reklamą, primeskit, kad tas aštum šešis centus kainuojantis beibimonitorius transliuoja ne tik jums. Čia jei vergų darbo argumento neužtenka.

- Tęsiant Vokietijos temytę. China State Administration of Foreign Exchange perskaičiavo 2023 metų FDI (Foreign Direct Investment, tiesioginės užsienio investicijos) rodiklį, įtraukiant pelno reinvestavimą, o tiksliau jo nebuvimą. Skaičius pernai metais krito ne iki “3 metų žemiausios ribos”, kaip kad anksčiau skelbta, o gerokai žemiau. Jeigu tiksliai, tai viso FDI priskaičiuota 33 milijardus dolcų. Visai atsitiktinai 13 jardų iš tų 33 - iš Vokietijos. Bendrai 33 jardai yra vos 18% 2022 skaičiaus, kuris savo ruožtu buvo perpus mažesnis nei 2021. Tiesa sakant, tokio mažo skaičiaus nebuvo nuo 1993 metų…

- Trys kinijos “startupai” apskelbė kad va jau tuoj gal rytoj turės daugkartinių raketų technologiją. Yra norinčių investuoti?

- CCP užsienio reikalų tvarkytojas Wang I ir JAVų Antonijus Blinkenas susibėgo pabazarint. Nei viena šalis esminių proveržių diplomatijoje neraportavo, bet vistiek visiems ramiau, kad suaugusieji vėl šnekasi tarpusavyje.

- Iš kitos pusės JAVai pagrasino didžiu pykčiu, jei Kinija toliau varys overprodukciją, ypač jei pabandys dampinti visą prisigamintą šūdą likusiam pasauliui. Kinija atsisako komentuoti.

- Savo ruožtu EU pradėjo subsidijų tyrimą nutaikytą į didžiausią Kinijos ir pasaulio traukinių gamintoją CRRC Corporation Limited, kuris ką tik laimėjo 621 mln € projektą Bulgarijoje. CCP pareiškė, kad EU yra JAVų marionetės ir visai čia ne apie sąžiningą konkurenciją, nx ji jums reikalinga.

Kol dar labai nenubėgom nuo investicijų ir auto industrijos, Kinijoje yra vienintelis vakarų gamintojas, kuriam buvo leista pilnai valdyti savo turtą, ir tai yra…. Tesla. Kai visi iki vieno užsienio autopramonės atstovai geriausiu atveju turėjo teisę valdyti 49-50% Kinijoje pasistatytų gamyklų, Elono gigafaktoris Kinijoje techniškai visumoje priklauso Tesla, Inc. Yra daugybė spėlionių kas ir kaip, bet mes į jas nesigilinsim. Vietoje to pažiūrėsim į labai netikėtą sutapimą - praeitą savaitę nepriklausomas tyrimas atskleidė literaliai šimtus tūkstančių CCP valdomų bot-paskyrų Twiteryje/X’e. Nepaisant superakivaizdaus minėtų paskyrų naudojimo įtakoti JAVų ir likusio pasaulio politiką ir socialinę santvarką, Elonas tyli, kaip Marytė Melnikaitė, ir nu visai nesirūpina “žodžio laisve”, “necenzūra” ir kitais gerais dalykais, dėl kurių atseit pirko visą tą socialinę mašiną.

Na ir pabaigsim LRT Panoramos savaitės viduryje apskelbta tautiečių apklausa Kinijos atžvilgiu. Kas matėt, tas nieko labai naujo neišgirsit, o tingintiems pasižiūrėti vienas esminis skaičius: 48% bendrapiličių vis dar tiki, kad su Kinija pyktis nereikia, nes “tai yra pelninga rinka” ir “Lietuva neišgyvens be Kinijos investicijų”. Jeigu nuo tokių tiesų antakiai dar nepakilo, tai Lietuva dar iki Taivano atstovybės akibrokšto į Kiniją eksportavo už 200 liamų pinigų iš totalaus 34 jardų viso eksporto, kas yra akurat nulis sveikų ir bybis dešimtųjų procentų eksporto, o pelningumas visuomet kabojo ant klaustuko. Taigi pabaiginėdami gerti tą kavos puoduką galit apsidairyti ofise, ir pasijausti žymiai geriau vien nuo tylaus žinojimo, kad statistiškai kas antras matomas asmuo yra arba Kinijos propagandos auka, arba šiaip priedurnis.

Paveikslėlis - Vinipucho draugų ir pasekėjų neseniai išleista vado išminčių knyga, išdidžiai pavadinta “Xictionary”, kas tariasi… Šiktionarijus.

[dr.]

Ačiū už apžvalgas, vien tik dėl jų pirmadieniai tapo laukiami

[Arunasx]

Jonelio komentarų nebus, nes jo Xiaomi AI nepraleidžia teksto jei jame minimi uigūrai konclageriuose.
Priešingu atveju išgirstume, kad Lietuva žlugs be Kinijos ir iš viso visas tekstas fake news.

[DJ+]

Neseniai baigėsi Mobile World Congress, didžiausias mobiliųjų technologijų renginys pasaulyje. "Technology breakthrough" apdovanojimuose dominuoja Huawei ir ZTE. Dar šiek tiek Samsung.

Nokia ir Ericsson niekur nesimato.
https://www.mwcbarcelona.com/mobile-...ies-and-awards

[John]

Jonelio komentarų nebus, nes jo Xiaomi AI nepraleidžia teksto jei jame minimi uigūrai konclageriuose.
Priešingu atveju išgirstume, kad Lietuva žlugs be Kinijos ir iš viso visas tekstas fake news.

Išties nelabai galiu komentuoti, nes neskaičius teksto tą daryti būtų sunku. O skaityti tingiu, nes labai daug raidžių ir autorius teikia prioritetą formai, o ne turiniui. Tai nebent kas nors parašytų kokią neblogą sutrumpintą santrauką. Gal tada paskaityčiau ir pakomentuočiau ką nors.

[Arunasx]

Išties nelabai galiu komentuoti, nes neskaičius teksto tą daryti būtų sunku. O skaityti tingiu, nes labai daug raidžių ir autorius teikia prioritetą formai, o ne turiniui. Tai nebent kas nors parašytų kokią neblogą sutrumpintą santrauką. Gal tada paskaityčiau ir pakomentuočiau ką nors.

whataboutizmas ir makaronų kabinimas.
Jau buvo pateikti rimti šaltiniai apie tai šioje temoje, bet tada apsimetei kad nematei to, nors rašei per postą šalia. Pasieškok garantuoju rasi, postas buvo didelis su ~4-5 nuorodomis.
Kaip ir Kinijos ambasadoriaus Paryžiuje išsipisinėjimą bandant paspausti ES atseit kad anksčiau ar vėliau Kinija jus užspaus ar kažkas panašaus į chuilo šantažą 2021.11 dėl NATO.

[DJ+]

Kaip ir Kinijos ambasadoriaus Paryžiuje išsipisinėjimą bandant paspausti ES atseit kad anksčiau ar vėliau Kinija jus užspaus ar kažkas panašaus į chuilo šantažą 2021.11 dėl NATO.

Paieškojau kas čia turima omenyje, neradau, bet radau kažką kitą ko anksčiau nežinojau:

On 22 April 2023 in a televised interview with Darius Rochebin, Lu stated that former Soviet countries "have no effective status in international law". When asked whether he thought Crimea belonged to Ukraine, Lu said, "it depends on how you perceive the problem", adding that "it's not that simple" and that Crimea was "Russian at the beginning", without specifying what he meant by beginning.[6][7] His words struck a chord with Lula the president of Brazil who said essentially the same thing during the same week.[8]

[Arunasx]

Turbūt tą ir radai.
Pagalvojus, Baltijos šalys, pripažintos viso pasaulio šalių, yra EU ir NATO narės, bet anot Kinijos neturi faktinio statuso pagal tarptautinę teisę?
WTF ? Kas ji tokia, kad kištis į EU narių sandarą? Pradedant nuo to.

[Arunasx]

Išties nelabai galiu komentuoti, nes neskaičius teksto tą daryti būtų sunku. O skaityti tingiu, nes labai daug raidžių ir autorius teikia prioritetą formai, o ne turiniui. Tai nebent kas nors parašytų kokią neblogą sutrumpintą santrauką. Gal tada paskaityčiau ir pakomentuočiau ką nors.

Naujausias atsakymas joneliui skubiai gautas mano asmeniniu prašymu. Turbūt jei / atsakys kad tai fake news ir nepatikimas šaltinis.
Arba viskas nėra taip akivaizdu, yra visokių nuomonių ir bla bla bla.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pareiškė, kad Kinija Sindziango ir Tibeto regionuose pažeidžia pagrindines teises, ir paragino Pekiną keisti kursą.
Šiaurės vakarų Sindziango regione Kinija kaltinama įkalinusi daugiau nei milijoną etninių uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų. Pekinas griežtai atmeta šiuos kaltinimus.
V. Turko pirmtakės Michelle Bachelet ataskaitoje, kuri 2022 m. buvo paskelbta paskutinėmis jos darbo šiame poste minutėmis, minimi galimi nusikaltimai žmoniškumui Sindziange. Kinija šią ataskaitą kategoriškai atmetė.
Teigiama, kad ataskaitoje pateikiami patikimi kankinimų, priverstinio gydymo, seksualinio ir lyčių pagrindu taikomo smurto, taip pat priverstinio darbo įrodymai.
Tačiau joje Pekino veiksmai Sindziange nevadinami genocidu, nors būtent taip juos įvardija JAV ir kai kurie Vakarų įstatymų leidėjai.

https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...indines-teises

[taspac]

Pavėluotos savaitinės naujienos:

Laba diena, sveikinu rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojus su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena. Šiandien turime vagoną ir dar biškį naujienų, kurias tikrai kieto marketingo specialisto patarimu sugrupavau į skyrelius.
O jei kas nors labai pasiilgot neekonominių paistalų - spoiler alert, kitą savaitę vėl bus. Žinoma, jeigu neprasidės atominis karas. Tada tai jau teks vien apie ekonomiką šnekėt…

Raudonosios Jūros Korsarai.

Kupranugarių vairuotojai, dar žinomi kaip hučiai (atseit kovojantys už gazonų teisę išpjauti žydus), galų gale pasiekė savo - ne tik sugadino sausakrovį “True Confidence”, bet ir užmušė pirmuosius jūreivius. Darant prielaidą, kad prieš tris mėnesius pagrobto “Galaxy Leader” įgula vis dar gyva, trys žuvę ir keturi sunkiai sužeisti jūreiviai yra pirmosios hučių atakų aukos. Pažymėtina, kad “Jemeno laivynu” pasivadinę veikėjai susisiekė per radiją su Raufždonaja Jūra plaukusiu sausakroviu “True Confidence”, ir pareikalavo sukt į kairę ir grįžti atgal. Laivas pakluso reikalavimui, bet vistiek buvo pašautas praėjus geram pusvalandžiui po krypties pakeitimo. Sausakrovis plaukė su Barbadoso vėliava, priklausė Graikijos laivybos kompanijai ir gabeno krovinį į Saudo Arabijos uostą.

Taip pat praeitą savaitę ataką patyrė Prancūzijos MSC priklausantis konteinervežis, kuris užsidegė ir sugebėjo suvaldyti gaisrą tik su Indijos eskadrinio mininko (kas per bjaurus terminas…) “Kalkuta” pagalba. “Kalkuta” taip pat evakavo “True Confidence” įgulą, bei prieš kelias savaites padėjo užgesinti hučių atakos padegtą tanklaivį. Kudos Indijos kariniam laivynui. Atsako į šį piratinį aktą iš vakarų šalių ko tais vis dar nesigirdi.

Išplečiant piratavimo temą, Kinija eilinį kartą atakavo Filipinų laivus, pristatančius maistą ir kitus resursus Antrajame Tomo Sėkliuje užstrigusio laivo įgulai (kuri trukdo Kinijai paskelbti sėklių savo teritorija). Reikia paminėti, kad Filipinų pasirintas metodas vežiotis aprūpinimo laivuose reporterius iš viso pasaulio pakampių ypač erzina CCP oficiozus. Paskutiniu metu nuskambėjo netgi nuomonės, kad nepaisant Pasaulinio Tribunolo sprendimo ir tarptautinės bendruomenės spaudimo, Kinijos valdžia iš tiesų šventai tiki, jog sėklius yra jų teritorija.

Appsų karai.

- Bipartizaninė JAVų įstatymo leidėjų grupė užregistravo įstatymo projektą, kuris tiesiogiai priverstų de facto Kinijos įmonę Bytedance arba parduoti Tik Tok aplikaciją vakarų pasaulio įmonei per 165 dienas nuo įsigaliojimo, arba gauti appso baną Valstijose. Įstatymas taip pat išplėstų prezidento galias appsų draudimams, jei kyla įtarimų, kad appsai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ėjimas, reikia pastebėti, vertas pradedančiojo didmeistrio vardo: jeigu įstatymas išeis (už jį dar turi balsuoti Kongresas ir t.t.), ir Bytedance TikToką parduos, tai į (numanomai) Vakarų pirkėjo rankas atkeliaus atviras algoritmų kodas. Jeigu CCP užblokuos pardavimą, tiesiu taikymu šiknon nueis visos pretenzijos apie “neutralų neutralumą” ir “nulines priklausomybes nuo Kinijos”. Jau dabar prasidėję nuodingi komentarai oficialiojoje CCP žiniasklaidoje smarkiai kenkia ir taip ne itin tvirtam “neutralumo” imidžui. UPDATE: Bytedance įšovė atsakomąjį ėjimą arkliu - TikTokas pradėjo agresyviai klausinėti JAVų vartotojų, kurioje parapijoje pastarieji gyvena. Gavęs atsakymą, apsas tuojau pat rodo, kokiu telefono numeriu skambinti ir reikalauti iš savo išrinkto atstovo, kad pastarasis torpeduotų minėtą įstatymą. Efektas gavosi kol kas ganėtinai priešingas, nes kongresmenai taip užsiparino dėl skambučių antplūdžio, kad įvyko beprecedentis atvejis - visi 50 komiteto narių vienbalsiai pritarė perduoti įstatymą tolimensiam svarstymui Kongrese. Baltieji rūmai, ilgai šiuo klausimu laikę pirštą tai burnoje, tai užpakalyje, taip pat išsakė pozityvų suportą.

- Temu (Pinduoduo), vos prieš pora metų pasirodęs Alibabos/expreso konkurentas, iš vienos pusės yra populiariausia pasaulyje eshopingo platforma (bent jau patys taip sako), iš kitos pusės vis labiau ir labiau renkasi pyzdakus. Negana to, kad Beter Busines Bureau, daugiau kaip šimtą metų veikianti vartotojų teisių apsaugos organizacija, nuvertino platformą iki plintuso dėl šūdino klientų aptarnavimo, dvi atskiros piliečių grupės JAVuose pateikė kompanijai kolektyvinius ieškinius. Ieškinių pagrindu tapo paviešinta informacija, jog Temu appsas naglai pyzdina visus iš eilės vartotojo duomenis - pradedant kontaktais, grakščiai pereinant į žinutes, ir baigiant grubiu pokalbių pasiklausymu. Appsas taip pat renka visą įmanomą lokacijos informaciją, ko pasekoje gali “15 pėdų tikslumu nustatyti vartotojo buvimo vietą”. GPS’as, jeigu ką, pateikinėja dvigubai mažesnio tikslumo duomenis. Pinduoduo aiškina, kad visa info renkama tam, “kad būtų galima ateityje gerinti vartotojų satisfakciją”, o visi teisminiai procesai, be abejo, “yra bandymas susidoroti”. Atskirai reikia paminėti, kad minėti šnipinėjimai vyksta ir Androido, ir Obuolio platformose. Nuostabusis saugusis griežtasis Apple’as vietoje įprastos praktikos mesti nx pažeidėjus iš AppStore’o su įrašymu į snukį, parodė stebėtiną santūrumą ir diplomatiją tiesiog pareikalavęs Pinduoduo “pasitaisyti”. Pasitaisymas atseit įvyko, Apple’as pasižymėjo džob vel dan, bet nepriklausomi specialistai suraukę antakius kalba ne tiek apie įtartinų veiklų suvaldymą, kiek apie naujai atsiradusį Temu appso kodo enkriptinimą ir obfuskavimą, labai trukdantį ką nors patikrinti. Prakąsto Obuolio vartotojai turėtų nepamiršti, kad Kinija gamina beveik visus superdevaisus bei nuperka apie 20% minėto Obuolio produkcijos, ir nesistebėti kompanijos išskirtiniu supratingumu, diplomatiškumu, ir siekiu įtikti CCP. Na kad ir išjungiant Honkongo protestuotojams galimybę naudotis anoniminiu Airdropo servisu informacijos sklaidai. Apyvartos, didesnės nei trijų ketvirčių atskirai paimtų pasaulio valstybių BVP, ir 25-30% pelnas iš oro neatsiranda.

- Wallstreet Journal išpublikavo straipsnį apie Kinijos “Article 79”, t.y. “IT deamerikanizavimo” polisą, kuris reikalauja valstybines ir ne tik įmones “kuo skubiau pakeisti amerikosišką softvarą kinietišku analogu”. Minėtos įmonės turi kas ketvirtį atsiskaityti, kiek minėto softo buvo pakeista. Jei teisingai suprantu - nedaug.

Pasaulio margumynai.

- Reuters: Šveicarijos gynybos pramonės eksportas 2023 metais krito 27% - 350 milijonų €. Kritimas labai tiesiogiai siejamas su atsisakymu NATO pirkėjams leisti perparduoti amuniciją Ukrainai. Tiesioginis nuostolis šaliai nedidelis (visas gynybos pramonės eksportas vargiai sudaro 0,3% bendro Šveicarijos eksporto kontekste), tačiau pati šaka yra labai svarbi šalies saugumo garantija, o praradinėjant po 27% į metus šakos turi tendeciją nusikirsti pačios. Taigi nieko nuostabaus, kad gynybos ir šaudmenų pramonės atstovai švelniai tariant nėra sužavėti federalinės valdžios bandymu apsimesti šlanga. Iš kitos pusės vienas dievas ir Putka žino, kokie šveicarų generolų pokalbiai išsipublikuotų, jei valdžios nuomonė netikėtai pasikeistų.

- Gūglo darbuotojas areštuotas JAVuose už industrinį šnipinėjimą CCP naudai. Perduota info įvardijama kaip “AI algoritmai ir mikročipų dizainas”.

- Kanados Trudo vyriausybė patyrė dar vieną nepasitenkinimo bangą išaiškėjus, kad du kinų kilmės mokslininkai-virusologai visai netikėtai prieš tris metus buvo prigauti už rankos pardavinėjant tyrimų duomenis Vuhano Virusologijos Institutui. Jūs aišku nustebsitem bet pardavinėjimo pikas datuojamas dar prieš Covid-19 pasirodymą. Nepasitenkinimą sukėlė ne tiek pats vogimo-šnipinėjimo aktas, o tai, kad valdžia tiesiog atleido nusidėjusius specus ir nemalonaus fakto užglaistymo vardan nesiėmė jokių kitų sankcijų.

- Atsiranda pranešimų, kad JAVų lobinimo kontoros vis masiškiau atsisako PRC klientų, su kuo ir sveikinam senąją demokratiją.

- Indija permetė nenurodomą kiekį karinių pajėgų iš vakarinių provincijų į Indijos-Tibeto pasienį. Kinija pasipiktino.

- Naujas Maldyvų prezikas, atvirai bučiuojantis Kinijos rudą tašką, išsireikalavo dalies Indijos karinių pajėgų patraukimo iš salų. Maldyvai taip pat yra skolingi Kinijai kelis milijardus pinigų.

Antroji pasaulio ekonomika.

- Antradienį Kinijoje prasidėjo “Nacionalinis žmonių kongresas”, toks atseit “CCP parlamentas”, kurio pagrindinė pareiga - pakartoti papūgiškai valdžios nuomonę ir atidžiai pasirinkti, kieno šikną bučiuot. Iš kitos pusės, tai yra numatytų partijos planų ruporas, tad investuotojai atidžiai analizuoja, kas ir ką pasakė.

- Paskutinius 30 metų ekonomika buvo ministro pirmininko smėlio dėžė, tad atitinkamai PM sakydavo kalbą aukščiau minėtame renginyje. Šiemet Ši (jei kas pamiršot, oficialiai Vinipuxas yra prezikas ir partijos galva, techniškai labiau atsakingas už užsienio politiką; jeigu ką, priešpasuktinis PM’as ištarnavo nepilnus metus ir prigėrė savo pačio baseine; akivaizdu, kad naujas PM’as memorandumą gavo ir įsiskaitė) pareiškė “nx nereikia”, ir kalbą sakė pats. Nes juk gali, kai nori.

- CCP nusistatė BVP augimo tikslą 2024 metams… Penkis procentus. Tai yra tiek pat, kaip ir pernai. Visiems, turintiems bent dvi smegenų raukšles, aišku, kad toks augimas pats neužaugs, reikės drūčiai skolintis ir t.t., ir pan.

- Vienas iš Kinijos analitikų laisvalaikio džiaugsmų yra CCP postringavimuose naudojamos kalbos narstymas ir dėliojimas į ateities spėliojimo papkytes. NŽK davė daug peno šiam puikiam užsiėmimui, bet aš paminėsiu tik pora trejetą eksponatų:

+ vietoje įprasto “taikios reunifikacijos” eufemizmo Taivano atžvilgiu, šiemet dominavo “Taivano nepriklausomybės separatizmas”, kuriam būtinai reikia “ryžtingai oponuoti”;

+ Ši Dzinpino vardas paminėtas kiek dažniau, nei nu ir nx, bet dar nesiekia dxja;

+ jeigu pernai ir anksčiau prakalbose buvo remiamasi “partijos ir Ši” nuomone, tai šiemet visi geri dalykai įgyvendinti remiantis išskirtinai “draugo Ši Dzinpino parėdymais”.

Ateities spėjimus, paremtus minėtais pastebėjimais, malonėkit pasidaryti patys, aš jum ne Vanga kokia.

- Kinijos finansinis portalas Caixin (sprendžiant pagal publikuojamą turinį - vis dar bandantis sugraibyti bent truputį nepriklausomybės) savaitgalį atraportavo 2019 vs 2023 metų vidutinio Kinijos vartotojo palyginimą. Paga jų pateikiamus skaičius, 2019 metais apie 80% namų ūkio turto sudarė: NT 60%, o likusieji 20% pasiskirsto tarp automobilio, vertybinių popierių ir t.t. Tuo tarpu likvidžios įplaukos tesudarė 1,3% turto, taigi Caixin daro išvadą, kad “turtingumo pojūtį” pagrinde formavo NT, akcijos, auto ir pan, o ne atlyginimo dydis. Kitaip sakant, 2023 NT vertės ir akcijų kritimas vidutinio vartotojo percepciją keitė žymiai labiau, nei sumažėję kasmėnesinės pajamos, ko pasekoje vartotojai jaučiasi smarkiai nubiednėję ir yra linkę taupyti net labiau, nei tai apibrėžia pajamų nuosmukis. Taigi net staiga pakėlus atlyginimus, tėra mažas šansas, kad vidinis vartojimas augs. Jeigu ką, CCP tas pranešimas visai nepatiko.

- Na ir pabaigai nedidelis šuolis svetur - Goldman Sachsų pagrindinis Kinijos analitikas pareiškė trumpai: “neinvestuokite į Kiniją”.

Šia liūdna nata bei Tiktoko kvietimo screenshotu ir atsisveikinsiu. Kitą savaitę pasigilinsim į EU-Kinijos prekybos karą ir Šolco vizitą Vinipuxo arbatos ragauti.

[taspac]

Šįkart navėluojam, geros pirmadienio rytinės kavos

Labas rytas. Šios savaitės rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” nedidelis eksperimentas - nulis (beveik nulis) ekonomikos ir tik viena socialinė-filosofinė tema, taigi ta proga nebus jokių skyrelių ar tai paragrafų. Iš anksto atsiprašau, jeigu jums kava nesaldi be finansinių faktų, bet labai nenusiminkit, keletą skaičių įpyniau.

Taigi dar kartą grįžkime prie ko gero didžiausio bundančio ugnikalnio PRC (Pypl Repablik of Čaina) visumoje. Jūs nepatikėsite, bet tai nėra vis labiau stagnuojanti NT rinka, mažėjantis vidaus vartojimas ir prekybiniai karai. Didžiausia bėda, kuri niekaip nebus išspręsta per artimiausius du dešimtmečius, jei ne ilgiau, yra tiesiog monumentalus vyrų-moterų populiacijos disbalansas. Pastovūs rubrikos skaitytojai ko gero pamena trumpą ekskursą į šią temą, kuomet apžvelgėme jaunų vyrukų verslumą Kinijos socialinėse platformose, pasitelkiant video filtrus, padedančius apsimesti “mergina” ir gauti virtualias dovanėles iš žiūrovų.

Neskaičiusiems, primiršusiems ar tiesiog nemėgstantiems anksti ryte įtempti raumenis tarp ausų, trumpai priminsiu:
1978 metais, praėjus vos dviems metams po Mao mirties, valdžia į savo rankeles priglaudė toks Dengas Siaopingas. Veikėjas tatai buvo nevienareikšmis, bet šį kartą mus domina tik vienas aspektas, kurio pastarasis ėmėsi - populiacijos augimo suvaldymas. Septintojo dešimtmečio pradžioje socialistinės Kinijos labai valstiečių ir biškį darbininkų visuomenė beveik padvigubėjo, lyginant su Mao valdymo pradžia. Iš vienos pusės daugiau tautos reiškė daugiau rankų, surinkinėjančių tankus ir laikančių kuliemiotą, iš kitos pusės, labai skersai gerklės atsistojo ryžių, o jei tiksliau jų trūkumo klausimas. Taigi Dengas vos ne pirmais valdymo metais (techniškai jis neužėmė tautos vado, partijos viršikinyko ar tai preziko pareigų, bet visiems buvo viskas aišku) suformulavo naujas gyvenimo paniatkes, iš kurių viena buvo komunizmo ir ribotos rinkos ekonomikos suženijimas (ir atitinkamai pamatai Kinijos iškilimui), tačiau šiandien žiūrėsim pagrinde į antrąją - vieno vaiko priesaką. Priesakas įsigalėjo 1979 metais, ir susivedė į labai paprastą požiūrį: mažiau vaikų, mažiau maisto. Visiems tautiečiams partiečiams buvo prisakyta nustot dulkintis pakampėse ir apriboti šeimas vienu įpėdiniu. Na gerai, gerai, prirodymas buvo “apsiriboti vienu vaiku šeimoje”, ne įpėdiniu. Smulki bėdelė ta, kad Kinijoje mergaitės buvo (ir dažnai vis dar tebėra) kilnojamas turtas, atitenkantis sutuoktinio šeimai. Ištekėję dukros įvardijamos, kaip “išpiltas vanduo” (tik nepradedam čia dabar teisti, vertinam gerbiam ir suprantam kultūrinę įvairovę!).

Taigi turime situaciją, kuomet šeimos be sūnaus buvo pasmerktos senatvei be jokios paramos, jau nekalbant apie elementarią pagalbą ūkyje (aštuoniasdešimtaisiais PRC buvo net labai agrokultūrinė šalis). Nežinau, ar prie to prisidėjo du tūkstančius metų istoriją skaičiuojantis biurokratinis aparatas, ar tiesiog bendras komunistinis poxuizmas, bet partijai irgi buvo giliai pofig ir neįdomu, kiek kartų moteris gimdė, kur dingo kūdikiai ir panašios biologijos. Vienintelis dalykas, kuris rūpėjo - kiek vaikų yra šeimoje. Vienas? Puiku. Berniukas/mergaitė? Px.
Išeigoje cielus trisdešimt šešis metus surprise surprise - berniukų gimstamumas tiesiog kolosaliai viršijo mergaičių gimstamumą. To meto gimimų statistikos duomenų neradau, neradau ir vėlesnių dešimtmečių (kažin kodėl?), bet 1985 metais, vis dar “bambukinės uždangos” įkarštyje, Washington Post jau spausdino straipsnį apie kažkur dingstančias Kinijos mergaites. Taip, būtent “dingstančias”. Moteriškos lyties kūdikiai kartais buvo palikinėjami prie ligoninių durų, bet dažniausiai… Tiesiog įvardinkim tai “staigios kūdikio mirties sindromu”, OK?
Skaičiais tačiau galime įvardinti šiandienos demografinę disproporciją, kuri po truputį sunkiasi pro lipnius CCP cenzūros pirštus. Pagal koservatyviausius paskaičiavimus, šiuo metu Kinijos visuomenėje amžiaus kategorijoje nuo 15 iki 40 metų yra 30 milijonų vyrų perteklius. Pagal mažiau optimistiškus - 40 liamų ir daugiau. Mielieji mano 3 milijonų šalies gyventojai, pabandykite įsivaizduoti: visa, pabrėžiu, visa Lenkijos (arba Kanados, arba Ukrainos, arba Maroko) populiacija - vien tik vyrai ir vaikinai. Be jokių šansų susirasti antrąją pusę. Nes mažiausiai 15-20 milijonų (Nyderlandų, Rumunijos, Kazachstano populiacija) potencialių antrų pusių tiesiog… neatsirado vietos po saule.

Vieno vaiko politika tęsėsi iki 2015 metų. Tai yra pirmieji “vienavaikiai” spėjo užaugti, užauginti po vaiką, ir beveik sulaukti anūkų, kuomet partija pakluso išmintingam Ši Dzinpino pamintijimui, ir parėdė turėt po du vaikus, o visai netrukus ir po tris, o dabar tai jau išvis tiek, kiek nori. Kas gi atsitiko? Ryžiai atpigo? Taip, kažkiek susitvarkė maisto klausimas, bet partijos politiką labiau įtakojo atėjęs suvokimas, kad jei vyresnioji karta prie Mao gyveno iki vidutiniškai 35 metų amžiaus, tai jau prie Dengo vidurkis pakilo iki 66, o prie Ši ir dar biškiuką dasidėjo, atitinkamai LABAI padidėjo pensininkų skaičius, kai tuo tarpu darbo liaudies skaičiai krenta, ir kaip minimum artimiausius du dešimtmečius kris, kirviu į dugną.

Palikime tačiau ekonomines socialistinio eksperimento peripetijas ir pasigilinkime į socialines pasekmes visuomenei. Ak, bet nepabėgsime taip toli nuo ekonomikos - vienok pagal visas tradicines ir nelabai PRC paniatkes, moterys yra, cituoju, “kilnojamas turtas”, kurio kaina prie tokio deficito ne vaikiškai šoktelėjo. Pirmieji “neįperkantys” be abejo tapo mažiausias pajamas tiek pinigais, tiek statusu turintys kaimiečiai. Ne, ne dėl to, kad lyčių disbalansas būtų vien tik agrarinės visuomenės problema. Tiesiog trūkumas įgalino moteris žymiai lengviau rinktis ne kaimyno Xujaus sūnų Sujų, o to paties Sujaus trečios eilės pusbrataną Bao, turintį ne tik prirašymą mieste, bet dar ir tačkę, t.y. judėti socialiniais laipteliais ir lengvai gauti aukštesnio ekonominio ir socialinio statuso pasiūlymus, taip galutinai ištuštinant potencialių sutuoktinių fondą žydinčių ryžių laukuose.

Yra problema? Atsiras ir sprendimas. Žmonės visais laikais buvo ir, deja, bus, preke. Be jokių kabučių. Ypač silpnesni ir lengviau pažeidžiami. O kur yra paklausa, susiformuos ir pasiūla. Pirmoji pasiūla atsirado daugiau, kaip prieš dvidešimt metų iš Šiaurės Korėjos - “brokeriai”, padedantys “pabėgti” per sieną alkanoms Kimo pavaldinėms. Iš paskos sekė šiaurinio Vietnamo ir Laoso kaimeliai, kuriuose sukasi tiek vietinės, tiek Kinijos triados tiesiog grobdamos vietines merginas. Įsibėgėjus neramumams Mianmare, vietinės “revoliucinės” grupuotės, daugiau bezipyzdinančios tarpusavyje, nei su chuntos kariuomene, pardavinėja Kinijos pirkėjams viską, kas vaikšto su suknele. Tai čia gerai žinomi atvejai. Kiek mažiau žinoma apie rytinę Kinijos sieną, per kurią sekso vergių kontrabanda keliauja iš Pakistano, Kirgizstano, Tadžikistano, Kazachstano. Šiaurėje - Rusija ir Mongolija. Na ir be abejo, kad toli nereikėtų važinėti, klesti merginų grobimo verslas pačioje Kinijoje, iš miesto į kaimą, arčiau gamtos, taip sakant.

Kas laukia moterų ir merginų Kinijoje? Darbas sekso industrijos darbuotoja (eik tu sau, kaip aš čia politkorektiškai išsivarčiau), prievartinės vestuvės arba pem procentų vieno ir pusė kito, t.y. kai merginą susimetęs nusiperka visas be moterų likęs kaimas. Kaimiečiams tenka susimetinėti, nes šiuo metu nuotakų kaina svyruoja tarp 3 ir 15 gabalų amerikietiškų, kovidas ir sienų uždarymas pakišo koją ne tik turizmo verslui vienok. Geriau uždirbantys, bet ne mažiau vieniši kalnakasiai arba karjeros laiptinėje užstrigusių partijos šlėktelių sūnai vis dar išgali nusigriebti žmonelę per akciją su nuolaida sau vienam, jei kam įdomu.

Moterims visais atvejais ne tik, kad šansai susilaukti valdžios instancijų pagalbos mizerni (viena - tokie atvejai gadina statistiką, antra - kyšiai ir afrikoj kyšiai, trečia - populiacijos palaikymas aktualu ne tik visos deržavos, bet ir vietinių kalabybiškių mastu), bet, kaip ir dera ypač tradicinių vertybių visuomenėse, net ir grįžusi namo moteris turi daugiausiai šansų būti tiesiog iškoneveikta ir paniekinta, nes juk yra “sugadinta”. Prie viso to patekusias į prievartinę santuoką po pirmojo gimdymo “pririša” jų pačių vaikais. Na ir neretai sąlygos gimtajam Š.Korėjos ar Mianmaro kaime buvo panašiai blogos, tai ko ten bėgiot…

Tai kokie vis tik skaičiai? Ar atsistato tas 20 milijonų nuotakų trūkumas? Vienas dievas težino. Kinijos baudžiamajame kodekse yra straipsnis dėl žmonių kontrabandos, bet nėra jokios rimtesnės organizuotos veiklos stabdyti minėta veiklą. Nėra renkama jokia rimtesnė statistika. Human Rights Watch grūmoja pirštu ir reguliariai postina verksmingus straipsnius. Galime juos tik pagirti, kad skirtingai nei Greta, bent jau tą baisųjį piršta atsuka plius minus į reikiamą pusę. Jungtinių Tautų komitetai rezoliucina rezoliucijas. Žurnalistai reguliariai ištraukia vis naujus ir naujus šokiruojančius reportažus (pagrinde Vakarų žiniasklaida, bet šiek tiek prasisunkia net Kinijos, Mianmaro ir kitų malonių vietų masinėse informacijose), paviršutinis pagūglinimas parodys gerokai virš šimto atskirų straipsnių vien anglų kalba. JAVų kongreso Kinijos komitetas pernai įšovė gana informatyvų ir fantastiškai nuobodų raportą, kuriame vienok irgi nepasirašė ant jokių skaičių, bo nežino. Per metus į Mianmarą atseit grįžta apie šimtas pagrobtų moterų. Į Šiaurės Korėja atseit deportuojama apie 7000 “nelegalių migrantų”, bbs žino, kiek iš jų moterų. Tyrėjai pripažįsta, kad tai net ne ledkalnio viršūnė, o greičiau tos viršūnės šešėlis, nes vien pačioje Kinijoje kasdien (!) dingsta virš 2500 jaunų ir senų, vyrų ir moterų (skaičių 2020 metais pateikė Zhongmin Social Assistance Institute, Beidžine įsikūrus VšĮ).

Kaip į visa tai žiūri PRC piliečiai? 2022 metų pavasarį Kinijos žurnalistas nufilmavo viename iš kaimų grandine prie tvartelio sienos prirakintą moterį, kurios “vyras” tuo metu name rengė ir maitino aštuonis su ta pačia moterimi sugyventus vaikus. Kadangi video nukeliavo tiesiai į soctinklus, cenzūra nespėjo suveikti. Kilo toks pasipiktinimas, kad vietinė valdžia ne tik “atliko tyrimą”, bet po trijų dienų triukšmo nenoriai pripažino, jog nu gal ir ne viskas čia gerai, moteriškė psichiškai nestabili, “vyras” gal iš tiesų visai ir ne vyras, nu ir kelsim klausimą, spręsim kažką, žodžiu pamakaluosim. Žurnalistas, kaip suprantu, kiek vėliau gavo įrašymą į snukį. Į snukį taip pat gavo per garsiai nuomonę išsakę Kinijos influenceriai, nes nėr čia ko vandenį mutint, ir dar per pačią olimpiadą.

Na ir galiausiai, klausimas už melejoną - kodėl mums tai turi rūpėti? Neturi. Kaip minimum neprivalo. Kinija toli, Kinija labai galinga (be jokio sarkazmo), mes neturim tikslios informacijos (primenu, kad aš nesu nei ekspertas, nei specialistas Kinijos klausimais, neskaitau ir nekalbu nei viena iš Kinijos kalbų, visa info surinkau iš atvirų angliakalbių šaltinių), ir galiausiai rūpi mums tai ar nerūpi, garantuotai nu nieko nepakeisim. Išskyrus, galbūt, gabalėlį savo požiūrio į antrąją pasaulio ekonomiką, lenkiančią visas kitas šalis greitaeigių traukinių ir viešai įrengtų vaizdo kamerų kiekiais.

Nuotrauka - “Chained woman”, aukščiau minėtas incidentas. Nepainioti su “Woman in Chains”. Tikiuosi, pirmadienio ryto kava/arbata buvo gardi.

[Dundorfas]

Dar yra, kad dalis "negimusių vaikų", iš tikro gime ir auginti, bet be popierių ir tokių Kinijoje milijonai, dažniausiai moterys, kurios "neegzistuoja" nebaigė mokyklos, be oficialios medicinos, negali keliauti, bent viešuoju transportu ir tt.

Heihaizi are often forced to work illegal jobs in organized crime, such as prostitution and drug dealing.

https://en.wikipedia.org/wiki/Heihaizi