Kinijos santvarka ir ekonomika

[mantasm]

Čia tik vertinimas iš šono, kad Japonijoje baudžiava. Juk daug lietuvių skundžiasi išnaudojami darbe. Tai gal baudžiava Lietuvoje? Koks skirtumas nuo japonų? Toks, kad tai yra jų kultūroje, natūraliai suprantama ir jie turbūt nesijaučia išnaudojami bei už akių nekeikia viršininko, o jį gerbia. Darbo trukmė yra tik vienas iš parametrų, kuris mažai ką parodo.

Nekeikia tik todėl, kad jie niekam į akis nepasakys ką galvoja Tuo labiau viršininkui. Darbo trukmė būtent ir parodo baudžiavinę santvarką. Kai sėdi darba vardan darbo trukmės, nors realiai muša dinderį. Bet išeit negali kol aukštesnes pareigas einantys irba vyresni kolegos neišėjo.

Pas mus baudžiavinis mentalitetas irgi natūraliai suprantamas. Užtenka pasižiūrėt į provincijos oligarchiukus, eilinius gyventojus ir jų tarpusavio santykius.

[senasnamas]

5 major differences between Japanese and American workplaces

But according to data from the Organization for Economic Co-operation and Development, American workers clocked in more average annual hours than Japanese workers in 2016.

https://www.businessinsider.com/diff...e-few-breaks-5

Darbo trukmė būtent ir parodo baudžiavinę santvarką.

Tai ir JAV vis dar baudžiavinė santvarka? Atostogauja panašiai kaip japonai.

[Eikantas X]

Galima ir nedirbti, jei ką

„Hikikomori – anomalus socialinio kontakto vengimas, paprastai pasireiškiantis paaugliams vaikinams. Šis reiškinys ypač paplitęs Japonijoje“ (Oksfordo žodynas). Terminas yra kilęs iš japoniško žodžio hikikomori (引き籠り arba ひきこもり), jis pažodžiui reiškia traukimasį į vidų, atsiribojimą. Hikikomori vartojamas apibrėžti fenomeną, kai Japonijos piliečiai savo namuose gyvena kaip atsiskyrėliai, neįsitraukia į jokią socialinę veiklą: neleidžia laisvalaikio su draugais, neina į mokyklą ar darbą. Šis sutrikimas oficialiai pripažįstamas, kai žmogus ne mažiau kaip pusę metų praleidžia užsidaręs savo namuose neužmegzdamas jokių socialinių ryšių. Hikikomori buvo plačiai pripažintas socialine šalies problema, į ją buvo pradėta rimtai žiūrėti 1990 metais. Šiuo metu nustatyta, jog hikikomori sutrikimas būdingas apytiksliai 1% visų Japonijos gyventojų.
...

Švietimo sistema ir hikikomori

Kita svarbi priežastis, neretai sukelianti hikikomori, yra Japonijos edukacinė sistema – stojamieji egzaminai ir mokinių tarpusavio santykiai mokykloje (patyčios). „Mokiniai Japonijoje yra laikomi viena pagrindinių visuomenės dalių. Dauguma moksleivių ir suaugusiųjų tiki, kad jei asmuo gali patekti į mokyklą ir gerai mokytis, tai vėliau jo gyvenimas seksis puikiai. Toks nusistovėjęs mąstymas leido išsivystyti be galo didelei įtampai, su kuria susiduria moksleiviai, dėl to vaikai pradeda jausti nerimą ir abejoti savimi“ (Saunders, 2008, p. 34). Patyčios Japonijos mokyklose yra neatsiejamas hikikomori reiškinys. Nors tai visame pasaulyje egzistuojanti rimta socialinė problema, kelianti daug svarbių pasekmių tolesniam žmogaus emociniam ir fiziniam gyvenimui, Japonijoje tai ypač dažnas ir rimtas atvejis. Neretai vaikinai ir merginos, tapę patyčių aukomis, nusižudo. „Japonijos edukacinė sistema verčia moksleivius konkuruoti, o Japonijos egzaminų pragaras gerai žinomas ir kitose industrializuotose valstybėse. Japonai vaikai jaučia pareigą eiti į mokyklą, kad ir kas atsitiktų. Japonijos mokyklose vaikai konkuruoja dėl prisitaikymo prie sistemos, todėl tie, kurie negali to padaryti, yra išskiriami iš grupės. Taip pat atstumiami ir tie, kurie išsiskiria iš moksleivių visumos. Japonijos visuomenėje patyčios formuoja atpirkimo ožio modelį, todėl patyčių aukos dažnai tampa atpirkimo ožiais, o tai kelia tik dar didesnę psichologinę traumą“ (Kobayashi 1999, p. 11). Patyčios ir japonų atsidavimas darbui (šiuo atveju moksleivių atsidavimas mokslui) sukelia psichologinių problemų. Manytina, kad tokiais atvejais moksleivis turi kovoti ne tik su abejonėmis dėl egzaminų ir ateities nežinomybės, bet ir kasdien grumtis su tiesioginiu psichologiniu, o kartais ir fiziniu smurtu, kurį sukelia bendraklasiai ar aplinkiniai žmonės. Jei vaikui nepavyksta susitaikyti su keliamu spaudimu mokykloje, galima baigtis – atsisakymas eiti į mokyklą ir užsidarymas namuose; tokiu atveju dažniausiai išsivysto hikikomori fenomenas.

http://azijoszinynas.vdu.lt/japonija...as-japonijoje/

[mantasm]

5 major differences between Japanese and American workplaces



https://www.businessinsider.com/diff...e-few-breaks-5



Tai ir JAV vis dar baudžiavinė santvarka? Atostogauja panašiai kaip japonai.

Skirtumas, kad japonai krapšto nosį, o amerikiečiai dirba. Nearsi - išmes čia pat, be jokių ceremonijų. Japonijoje - sėkmės bandant ką nors atleist... baudžiauninkas turi sudaryt vaizdą, kad dirba. Ir pačiam magiau, ir ponui nuotaika geresnė.

P.S. tenka tiek su vienais, tiek su kitais turėt darbinių reikalų. Kol kas patirtis 100% atitinka.

[sankauskas]

Šiek tiek apie laukinius porceliano parduotuvėje

China’s new diplomacy in Europe has a name: broken porcelain

Two days after Sweden’s election in September, a bizarre statement appeared in English on the website of the Chinese embassy in Stockholm. A “small handful of Swedish forces, media and individuals”, it said, had made “unwarranted claims” of Chinese interference in the Swedish vote. These were “groundless accusations”, and a “malicious attack and smear against China”. The strangest thing of all: no one in Sweden had the slightest inkling what the statement referred to.

Šį kartą vargšiukus įžeidė švedai.

[digital]

Didysis Kinijos šuolis atgal: už vieno žmogaus klaidas mokės visas pasaulis

Ne vieną dešimtmetį Kinijai pavyko išvengti daugumos problemų, būdingų diktatūroms, tačiau dėl dabartinio šalies vadovo Xi Jinpingo asmeninių galios žaidimų ši valstybė gali netekti viso to, kas darė ją išskirtine.

Per pastaruosius 40 metų Kinija pasiekė įspūdingų rezultatų. Nuo 1978 iki 2013 m. šalies ekonomika augo vidutiniškai po 10 proc. per metus, tad vidutinės suaugusio gyventojo pajamos padidėjo 10 kartų. Šis augimas padėjo apie 800 mln. gyventojų išbristi iš skurdo, be to, šalyje 85 proc. sumažėjo kūdikių mirtingumas, o gyvenimo trukmė padidėjo 11 metų, leidinyje „Foreign Policy“ rašo Johnatanas Teppermanas.

Įspūdingiausia tai, kad Kinijos vadovybė šių rezultatų pasiekė vykdydama represyvią politiką – o tai, vertinant iš istorinės ir politinių teorijų perspektyvos, yra be galo sunku. Nenuostabu, kad Kinijos raidą nagrinėjantis Orville‘as Schellas šį rekordą apibūdina kaip „vieną iš įspūdingiausių ekonominės raidos stebuklų pasaulio istorijoje“.

Šie įspūdingi, kone antgamtiški Kinijos pasiekimai dabartinius šalies įvykius paverčia ypač tragiškais – ir kelia nerimą.

Prisidengęs kova su korupcija, prezidentas Xi Jinpingas metodiškai naikina praktiškai visas reformas, kurios pastaruosius keturis dešimtmečius ir užtikrino efektingą Kinijos augimą.

Nepaprastai sėkmingą, nors ir turinčią trūkumų sistemą jis keičia visišku asmenybės kultu, sutelktu į jį vieną, užsitikrindamas sau daugiau galių nei turėjo Kinijos lyderiai nuo pat Mao Zedongo.

Žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, dėl Xi Jinpingo metodų Kinija gali atrodyti mažiau korumpuota ir stabilesnė.

Bet griaudamas daugumą mechanizmų, kurie ir užtikrino Kinijos stebuklą, Xi Jinpingas rizikuoja nubraukti šalies pasiekimus ir paversti Kiniją dar viena policine valstybe (didžiuliu, atviresniu
Šiaurės Korėjos prototipu): neveiksminga, nestabilia ir karinga. Tai turėtų kelti nerimą ne tik 1,4 mlrd. Kinijos piliečių, bet ir mums visiems.

Norint suprasti, kodėl asmeninės Xi Jinpingo imperijos kūrimo kampanija yra tokia pavojinga, visų pirma reikėtų suprasti, kodėl Kinija taip ilgai buvo išskirtinė.

[sankauskas]

Laukiam komunistų partijos fan boy su savo nuvalkiotom klišinėm frazėm apie nuostabųjį partijos "track record".

[John]

Tai kas be ko. Kinija jau seniai be perstojo žlunga. Vien per paskutinius 10 or so metų ten buvo jau kokie 20 hard landingų, recesijų ir pasaulio pabaigų

[Tomizmas]

Pastebėjau, kad paskutiniu metu (gal kokius pusę metų) Lietuvos portaluose kaip niekad daug rašoma apie Kiniją. Aišku vis dar ne tiek daug kiek apie Rusiją, bet yra straipsnių daugėjimo tendencija.

[sankauskas]

Tai kas be ko. Kinija jau seniai be perstojo žlunga. Vien per paskutinius 10 or so metų ten buvo jau kokie 20 hard landingų, recesijų ir pasaulio pabaigų

Čia nebet kaip visada sėmeisi žinių iš savo informacijos eldorado - Wikipedijos


O šiaip tai pavyzdžiui vienas iš rimčiausių Kinijos laukiančių iššūkių - demografinė krizė, per paskutinį dešimtmetį stipriai akseleravosi.
Pvz prieš 20 metų OECD prognozavo kad darbo jėgos pikas Kinijoje bus tik 2020 http://oecdobserver.org/news/archive...time_bomb.html

bet jau 2015 tas pikas buvo pasiektas, ir nors žinoma vis dar darbo jėgos skaičiai Kinijoje yra milžiniški, jie nepaliaujamai mažėja.

[Tomizmas]

Demografinė krizė jau seniai kamuoja Europą, Rusiją, dalį Rytų Azijos šalių (Japonija, P. Korėja ir t. t.), bet nė viena iš jų dar nesužlugo.

Kiekviena šalis turi kažkokių problemų, bet tai nereiškia tai šaliai apokalipsės ir galo. Šalys pergyveno karus ir atsikūrė, o čia...

[sankauskas]

Demografinė krizė jau seniai kamuoja Europą, Rusiją, dalį Rytų Azijos šalių (Japonija, P. Korėja ir t. t.), bet nė viena iš jų dar nesužlugo.

Kiekviena šalis turi kažkokių problemų, bet tai nereiškia tai šaliai apokalipsės ir galo. Šalys pergyveno karus ir atsikūrė, o čia...

Demografiniai pokyčiai išsivysčiusiose šalyse truko dešimtmečius, palaipsniui. Kinijoje gimstamumas krito nuo 2,7 vaiko 1987-aisiais iki 1,5 vaiko 1997-aisiais. Toks lygis yra išlikęs iki dabar.
Be to, Europos Sąjungoje mažas gimstamusmas (1,6 vaiko) yra daugiau nei pakankamai atsveriamas imigracijos.
Bet kaip jau ir minėjau, yra milžiniškas skirtumas tarp natūralių demografinių tendencijų, ir destruktyvaus totalitarinio režimo socialinio eksperimento.

[John]

O tai kada jau žlugimas pareina?

[sankauskas]

O tai kada jau žlugimas pareina?

Per ateinančius 40 metų.

[John]

Per ateinančius 40 metų.

O tai kodėl ne, pavyzdžiui, iki kokių 2020? Nes ten žlugimo procesai akseleruojasi nuo pat 1979. Bent jau taip laikraščiai rašo. Viskas privalo žlugti greičiau.

[Tomizmas]

Demografiniai pokyčiai išsivysčiusiose šalyse truko dešimtmečius, palaipsniui. Kinijoje gimstamumas krito nuo 2,7 vaiko 1987-aisiais iki 1,5 vaiko 1997-aisiais. Toks lygis yra išlikęs iki dabar.
Be to, Europos Sąjungoje mažas gimstamusmas (1,6 vaiko) yra daugiau nei pakankamai atsveriamas imigracijos.
Bet kaip jau ir minėjau, yra milžiniškas skirtumas tarp natūralių demografinių tendencijų, ir destruktyvaus totalitarinio režimo socialinio eksperimento.

Na ir? Kas jau Kinijoje įvyks kitaip, nei daugelyje kitų žemo gimstamumo visuomenių? Mažėjantis gimstamumas ir gyventojų senėjimas yra pasaulinis trendas, ir panašioje situacijoje atsiras kuo toliau, tuo daugiau valstybių (Lotynų Amerika jau ant ribos ir t. t.)

O nukritimas per 30 metų nuo 2,7 vaiko iki 1,5 vaiko yra smulkmena, palyginus su Irano kritimu nuo 6 vaikų 1986 metais iki 1,7 vaiko 2010 ir iki šiol. Turbūt Irano vietoje turėjo atsiverti juodoji skylė Nors realiai Iranas yra ekonomiškai viena labiausiai išvystytų musulmoniškų šalių. Ir tokių kritimų pasaulyje bus dar daugiau. Ir gerai, silpniau išvystytose šalyse tai tik į naudą - jeigu Afrika pradėtų gimdyti tik po 2 vaikus, iš karto jie taptų ir sočiau pavalgę, ir labiau išsilavinę, ir labiau progresuojantys.

[sankauskas]

Na ir? Kas jau Kinijoje įvyks kitaip, nei daugelyje kitų žemo gimstamumo visuomenių? Mažėjantis gimstamumas ir gyventojų senėjimas yra pasaulinis trendas, ir panašioje situacijoje atsiras kuo toliau, tuo daugiau valstybių (Lotynų Amerika jau ant ribos ir t. t.)

O nukritimas per 30 metų nuo 2,7 vaiko iki 1,5 vaiko yra smulkmena, palyginus su Irano kritimu nuo 6 vaikų 1986 metais iki 1,7 vaiko 2010 ir iki šiol. Turbūt Irano vietoje turėjo atsiverti juodoji skylė Nors realiai Iranas yra ekonomiškai viena labiausiai išvystytų musulmoniškų šalių. Ir tokių kritimų pasaulyje bus dar daugiau. Ir gerai, silpniau išvystytose šalyse tai tik į naudą - jeigu Afrika pradėtų gimdyti tik po 2 vaikus, iš karto jie taptų ir sočiau pavalgę, ir labiau išsilavinę, ir labiau progresuojantys.

Visas šitas komentaras yra totali nesąmonė su tokia krūva faktinių ir loginių klaidų, kad net neaišku nuo kur pradėti.

Bet geriausia turūt ta kad nuo 1987 iki 1997 praėjo 30 metų.
Kaip suprantu Einšteino spacetime tavo paralelinėje visatoje sukasi beprorišku greičiu.

[Tomizmas]

Visas šitas komentaras yra totali nesąmonė su tokia krūva faktinių ir loginių klaidų, kad net neaišku nuo kur pradėti.

Bet geriausia turūt ta kad nuo 1987 iki 1997 praėjo 30 metų.
Kaip suprantu Einšteino spacetime tavo paralelinėje visatoje sukasi beprorišku greičiu.

Ok, 10 metų. Nepastebėjau kad dar ten yra paminėti 1997 metai, mea culpa.

Bet kritimas tik per 1 vaiką, nuo 2,7 iki 1,5 per 10 metų tarpą nėra kažkas naujo pasaulinėje praktikoje. Nuėjus į Sankausko nekenčiamos Vikipedijos straipsnį "Countries by fertility rate", istorijoje susiradus 10 metų senumo straipsnio versiją ir palyginus duomenis skirtingų dešimtmečių versijose (ten yra ir 2000 metų duomenys), galima pastebėti daugybę šalių (visos jos yra neturtingos), kur sumažėjimas 1 ar net daugiau vaiku įvyko net per mažiau nei 20 metų.

Pavyzdžiui, Etiopijoje 2000 metais buvo 7,07; o 2017 - 4,99 (kritimas per 2,08 vaiko per 17 metų).
Uzbekistanas: 2000 m. 3,09; 2017 m. - 1,76.
Vietnamo pakankamai panašus kaip Kinijos kritimas: 2000 m. 2,53; 2017 m. 1,81.
Ir čia tik keli pavyzdžiai.

[sankauskas]

Tai Vietnamas - panašiausia, ką radai? Rodiklis krito 0,7 per 17 metų.
Kinijos rodiklis krito 1,2 per 10 metų.
Na, bet tegul. Tai tiesiog reiškia kad tiek Vietnamas, tiek Kinija turės demografines krizes, kurias reikės spręsti.
Žinant Kinijos komunistų partijos track record (sic!), nepanašu kad jiems galėtų pavykti.

[sankauskas]

P.S. o su Wikipedia yra viskas tvarkoje, jeigu reikia kažkokios faktinės informacijos, pavyzdžiui aukščiausias kalnas Bolivijoje, kada tiksliai įvyko Termopilų mūšis arba pasidomėti kas yra Lucas island model.

Bet tikėtis kad ten rasi analitinių geopolitikos įžvalgų? Puhhhhleeeese....