[LT-LT] Lietuvių - emigrantų iš Lietuvos santykiai

[John]

Anglijoje gimusių vaikų anglais nereikia gaminti. Jeigu jie nuo mažens yra leidžiami į darželį, o kito pasirinkimo dažniausiai nelabai ir yra tenka susitaikyt su tuo, kad vaikas lietuviškai nekalbės. Nesvarbu kad su juo namuose visą laiką kalbama lietuviškai, vaikas atsakinėja angliškai. Taip yra dėl to kad angliški žodžiai žymiai paprastesni, trumpesni ir lengviau ištariami ir kad vaikai greičiau išmoksta iš kitų vaikų.

Svarbu ir kokie yra tėvų ir pačių vaikų prioritetai. Jeigu jie neturi aiškios vizijos, kad ateityje vaikai gyvens/dirbs/mokysis Lietuvoje, tai lietuvių kalba jiems nebus reikalinga. Elementarus racionalumas. Kiekvienas juk turi mokytis tos kalbos (o geriausiai, kalbų), kuri jiems bus labiausiai naudinga. Lietuvių kalba D.Britanijoje (ar bet kur kitur Europoje) tikrai nėra labai reikalinga. O kalbą mokytis nėra lengva ir tam reikia skirti daug resursų (įskaitant finansinius). Dėl to ir daromi pasirinkimai: ar vaikas mokės angliškai ir lietuviškai ar, pavyzdžiui, angliškai ir Ispaniškai/prancūziškai/kinietiškai? O mokymasis kalbos vien todėl, kad tavo protėviai anksčiau gyveno Lietuvoje, būtų gana kvaila ir neracionalu.

[kaunaz]

Svarbu ir kokie yra tėvų ir pačių vaikų prioritetai. Jeigu jie neturi aiškios vizijos, kad ateityje vaikai gyvens/dirbs/mokysis Lietuvoje, tai lietuvių kalba jiems nebus reikalinga. Elementarus racionalumas. Kiekvienas juk turi mokytis tos kalbos (o geriausiai, kalbų), kuri jiems bus labiausiai naudinga. Lietuvių kalba D.Britanijoje (ar bet kur kitur Europoje) tikrai nėra labai reikalinga. O kalbą mokytis nėra lengva ir tam reikia skirti daug resursų (įskaitant finansinius). Dėl to ir daromi pasirinkimai: ar vaikas mokės angliškai ir lietuviškai ar, pavyzdžiui, angliškai ir Ispaniškai/prancūziškai/kinietiškai? O mokymasis kalbos vien todėl, kad tavo protėviai anksčiau gyveno Lietuvoje, būtų gana kvaila ir neracionalu.

Tavo mąstymas visada remiasi tik į materialinę naudą. "Racionalumas" ir nauda. Daugiau nieko. Spėju tu senai išmetęs visas nespalvotas savo senelių nuotraukas, nes juk tai tik BEVERTIS popierius kuris neneša jokios naudos.

[John]

Tavo mąstymas visada remiasi tik į materialinę naudą. "Racionalumas" ir nauda. Daugiau nieko. Spėju tu senai išmetęs visas nespalvotas savo senelių nuotraukas, nes juk tai tik BEVERTIS popierius kuris neneša jokios naudos.

O kaip reiktų elgtis? Neracionaliai ir neapgalvotai?
Na kai kurie taip ir elgiasi. Tik po to kažkodėl dažnai kaltina valdžią dėl to, kad jiems gyvenimas nenusisekė.

Beje, racionalumas nėra tas pats, kas materialinė nauda. Pasiskaityk žodyną. Nauda gali lygiai taip pat būti psichologinė ir emocinė ir tai galima pasiekti priimant racionalius sprendimus.

[kaunaz]

Kaip supratau iš tavo komentaro: kam Anglijos lietuvių vaikui švaistyti laiką ir varginti smegenis mokantis lietuvių kalbą, kai jis tuo metu gali mokintis kiniečių kalbą, nes tai jam duos žymiai geresnes galimybes gyvenime. Teisingai?

[John]

Kaip supratau iš tavo komentaro: kam Anglijos lietuvių vaikui švaistyti laiką ir varginti smegenis mokantis lietuvių kalbą, kai jis tuo metu gali mokintis kiniečių kalbą, nes tai jam duos žymiai geresnes galimybes gyvenime. Teisingai?

Be abejo. Mokytis kalbos, kuri gyvenime tikriausiai nebus reikalinga, yra laiko ir žmogiškųjų resursų švaistymas. Mokytis reiktų tas kalbas, kurios turi didesnę tikimybę būti reikalingos ir naudingos gyvenime.

Lygiai taip pat, kaip ir laikome vairavimo teises, o ne mokomės vadelioti arklio traukiamą vežimą, nes taip darė mūsų protėviai. Tiesiog šiais laikais racionaliau važiuoti mašina, nei arkliu, dėl ko ir vairuoti mokomės mašiną, o ne arklį.

Tu, kaip suprantu, sakai, kad reiktų mokytis kalbos, kurios realiai gyvenime nereikės? Gal galėtum paaiškinti plačiau, kodėl tai būtų geras pasirinkimas?

[index]

Svarbu ir kokie yra tėvų ir pačių vaikų prioritetai. Jeigu jie neturi aiškios vizijos, kad ateityje vaikai gyvens/dirbs/mokysis Lietuvoje, tai lietuvių kalba jiems nebus reikalinga. Elementarus racionalumas. Kiekvienas juk turi mokytis tos kalbos (o geriausiai, kalbų), kuri jiems bus labiausiai naudinga. Lietuvių kalba D.Britanijoje (ar bet kur kitur Europoje) tikrai nėra labai reikalinga. O kalbą mokytis nėra lengva ir tam reikia skirti daug resursų (įskaitant finansinius). Dėl to ir daromi pasirinkimai: ar vaikas mokės angliškai ir lietuviškai ar, pavyzdžiui, angliškai ir Ispaniškai/prancūziškai/kinietiškai? O mokymasis kalbos vien todėl, kad tavo protėviai anksčiau gyveno Lietuvoje, būtų gana kvaila ir neracionalu.

Na, bet nesakyk, tikslingai su vaikais kalbėti ne lietuviškai (čia nekalbant apie kažkokį specialų mokymąsi) yra na šiek tiek keistoka.

Nauda tai elementariai, kad vaikas ne vertėjų su seneliais, pusbroliais ir šiaip giminėmis susikalbėtų.

[Lettered]

Tu, kaip suprantu, sakai, kad reiktų mokytis kalbos, kurios realiai gyvenime nereikės? Gal galėtum paaiškinti plačiau, kodėl tai būtų geras pasirinkimas?

Tame ir esmė, kad negali garantuoti, ką reitkų mokytis, kas ateityje bus naudinga. Prieš 10 metų irgi dar niekas nekalbėjo apie kinų kalbos svarbą.

[senasnamas]

bebop Jau pradeda užknisti, kad žmonės laikomi šunimis, kurie pririšti prie būdos. Ribota teritorija, vykdai tik šeimininko paliepimus ir t.t.

Tačiau dažniausiai teisybė tokia, kad dirbdamas tokį patį darbą vakarų Europoje gyvensi geriau nei Lietuvoje. Todėl pasakymas, kad "žolė žalesnė" turi prasmės. Ir antra dalis yra dalinai teisinga. Kuo greičiau ir geriau išmoksi kalbą ir t.t. - tuo didesnė tikimybė gauti geriau apmokamą darbą.

Būtent toks mąstymas ir padaro žmogų šunimi, kai niekas daugiau nerūpi, vien tik gardesnis kąsnis. Grandinės nėra, atseit šuo laisvas, bet įpročiai vis tiek šuniški - kas geresnį kąsnį numeta, ten ir bėga.

John O mokymasis kalbos vien todėl, kad tavo protėviai anksčiau gyveno Lietuvoje, būtų gana kvaila ir neracionalu.

Taip, žinoma, visi kultūriniai dalykai gali sumažinti duonos ir žaidimų kiekį. Juk žmogui daugiau nieko nereikia, tik skaniai prisivalgyti ir smagiai pažaisti. Kuo daugiau, tuo smagiau. Domėtis kokia istorija ar poezija yra prarastas laikas ir smegenų varginimas, nes tų žinių greičiausiai neišeis paversti pinigais. O jei poilsio diena, tai neapsimoka net iš lovos keltis, nes tiesiog neracionalu - niekas už tai nesumokės .

[John]

Taip, žinoma, visi kultūriniai dalykai gali sumažinti duonos ir žaidimų kiekį. Juk žmogui daugiau nieko nereikia, tik skaniai prisivalgyti ir smagiai pažaisti. Kuo daugiau, tuo smagiau. Domėtis kokia istorija ar poezija yra prarastas laikas ir smegenų varginimas, nes tų žinių greičiausiai neišeis paversti pinigais. O jei poilsio diena, tai neapsimoka net iš lovos keltis, nes tiesiog neracionalu - niekas už tai nesumokės .

Nori pasakyti, Lietuvių kalba yra daugiau įdomios poezijos ar literatūros, nei Ispanų, Prancūzų ar Italų kalba?

[John]

Tame ir esmė, kad negali garantuoti, ką reitkų mokytis, kas ateityje bus naudinga. Prieš 10 metų irgi dar niekas nekalbėjo apie kinų kalbos svarbą.

Garantuoti išvis nieko niekada negali. Pavyzdžiui, negali garantuoti, kad rytoj tavo namas stovės toje pačioje vietoje. Visgi gali stengtis numatyti ir planuoti, vadovaudamasis elementaria logika ir racionaliu požiūriu.

[Linas]

Be abejo. Mokytis kalbos, kuri gyvenime tikriausiai nebus reikalinga, yra laiko ir žmogiškųjų resursų švaistymas. Mokytis reiktų tas kalbas, kurios turi didesnę tikimybę būti reikalingos ir naudingos gyvenime.

Lygiai taip pat, kaip ir laikome vairavimo teises, o ne mokomės vadelioti arklio traukiamą vežimą, nes taip darė mūsų protėviai. Tiesiog šiais laikais racionaliau važiuoti mašina, nei arkliu, dėl ko ir vairuoti mokomės mašiną, o ne arklį.

Tu, kaip suprantu, sakai, kad reiktų mokytis kalbos, kurios realiai gyvenime nereikės? Gal galėtum paaiškinti plačiau, kodėl tai būtų geras pasirinkimas?

Nesulyginami dalykai - gimtosios kalbos mokėjimas ir automobilio vairavimas. Kažkodėl pokariniai išeiviai (dipukai), jų vaikai ir dažnai dar ir anūkai išlaikė kalbą, nors ilgą laiką atrodė, kad jos tikrai niekam nereikės - net į Lietuvą buvo sunku atvažiuoti, o 5 dienas, kurias sovietai leido būti, galima ir su vertėju apsieiti. Gal žinai, yra JAV tokia organizacija "Lietuvos Vyčiai" (Knights of Lithuania), kuri jungia dar carinių laikų išeivių palikuonis, dažniausiai jau nebekalbančius lietuviškai, tačiau be galo besididžiuojančius esant lietuviais. Kalbant apie tą straipsnį, galima suprasti, kad neracionalu ne tik lietuvių kalba, bet ir istorinė atmintis. Ne viską galima suvesti į hedonizmą ir praktiškumą.

[senasnamas]

John Nori pasakyti, Lietuvių kalba yra daugiau įdomios poezijos ar literatūros, nei Ispanų, Prancūzų ar Italų kalba?

Aš noriu pasakyti, kam apskritai ta poezija, ją skaityti juk neracionalu ir laiko gaišimas. Dar pasakyk, kad užsienio kalbą mokytumeisi vien dėl poezijos .

Lettered Tame ir esmė, kad negali garantuoti, ką reitkų mokytis, kas ateityje bus naudinga.

Daugiausia pasiekia tie, kurie mokosi tai, kas jiems įdomu. Anksčiau ar vėliau randa kur pritaikyti. Pvz., tas, kas kokią nors japonų kalbą mokosi dėl to, kad jį tiesiog žavi Japonija, geriau ją mokės už tą, kuris mokosi vien todėl, kad šviečiasi neblogas darbo pasiūlymas.

[John]

Aš noriu pasakyti, kam apskritai ta poezija, ją skaityti juk neracionalu ir laiko gaišimas. Dar pasakyk, kad užsienio kalbą mokytumeisi vien dėl poezijos .

Daugiausia pasiekia tie, kurie mokosi tai, kas jiems įdomu. Anksčiau ar vėliau randa kur pritaikyti. Pvz., tas, kas kokią nors japonų kalbą mokosi dėl to, kad jį tiesiog žavi Japonija, geriau ją mokės už tą, kuris mokosi vien todėl, kad šviečiasi neblogas darbo pasiūlymas.

Tai visgi, koks konkretus argumentas "už" mokytis Lietuvių kalbos D.Britanijoje?

[Lettered]

Tai visgi, koks konkretus argumentas "už" mokytis Lietuvių kalbos D.Britanijoje?

Galimybė įsidarbinti Lietuvoje, pvz. dirbi kur nors Barclays, o jie perkelia darbo vietas į Vilnių, tad natūralu, kad be lietuvių kalbos būtų žymiai sunkiau persikelti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Jau nekalbant apie tai, jei tų vaikų tėvai turi gerų ryšių stambiose Lietuvos įmonėse, kur būtų galimybės įsidarbinti.

[John]

Galimybė įsidarbinti Lietuvoje, pvz. dirbi kur nors Barclays, o jie perkelia darbo vietas į Vilnių, tad natūralu, kad be lietuvių kalbos būtų žymiai sunkiau persikelti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Jau nekalbant apie tai, jei tų vaikų tėvai turi gerų ryšių stambiose Lietuvos įmonėse, kur būtų galimybės įsidarbinti.

Tokiu atveju, be abejo, verta mokytis. Bet kiek yra tokių, kurie planuoja savo vaikus leisti gyventi ir dirbti Lietuvoje? Turbūt kad nelabai daug.

[Aleksio]

Galimybė įsidarbinti Lietuvoje, pvz. dirbi kur nors Barclays, o jie perkelia darbo vietas į Vilnių, tad natūralu, kad be lietuvių kalbos būtų žymiai sunkiau persikelti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Jau nekalbant apie tai, jei tų vaikų tėvai turi gerų ryšių stambiose Lietuvos įmonėse, kur būtų galimybės įsidarbinti.

Siandien Barklaj (arba kitas koncernas) dirba Vilniuuje, po metu perkels veikla i Ryga, dar po metu i Minska, po to i Mongolija (viska lemia kastai). Tai ka - begti mokintis mongolu kalbos? O del "tevai turi geru rysiu stambiuose imonese": cia jau taip lietuviska - idarbinti ka nors is savu.

[senasnamas]

Tai visgi, koks konkretus argumentas "už" mokytis Lietuvių kalbos D.Britanijoje?

Jei mano senelis būtų, pvz., čerokis , tai mokyčiausi čerokių kalbos ir šaudyti iš lanko. Jokio skirtumo, kad man už tai niekas nesumokės. Tiesiog įdomu. Žmogus nėra gyvuliukas, kuriam svarbu tik paėsti, pažaisti ir pamiegoti. Kam žmonės sudarinėja savo giminės geneologinius medžius? Aišku, vieni ieško tarp protėvių bajorų pėdsakų, kad galėtų geriau jaustis ir kitiems pasigirti , tačiau iš esmės tai yra domėjimasis savo kilme, šaknimis. Kaip priemonė geriau suprasti, iš kur atsiradai. Kalba į tai irgi įeina. O noras tas savo šaknis pamiršti, nes jo kažkokios atseit prastos, ir savo vaikus kuo greičiau padaryti tikrais anglais, tai bandymas pabėgti nuo savęs. Gaus jie tą savo išsvajotą užsienietišką atlyginimą, bet abejoju, ar susilauks pagarbos net iš tų pačių anglų. Pasigilink, kuo skiriasi dipukai nuo tarybukų, ir kodėl JAV tos dvi išeivių bangos nelabai randa bendrą kalbą.
Apskritai, domėjimasis net ir pačiais neracionaliausiais dalykais gali turėti apčiuopiamos naudos. Tarkim, CV įrašai svahilių kalbos pagrindai ir protingas darbdavys atkreips į tai dėmesį net jei Afrikoje įmonė neturi jokių reikalų. Tiesiog egzotiški hobiai ir interesai rodo, kad žmogus yra imlesnis ir platesnio akiračio. Vadinasi, jis greičiau mokysis ir tobulės. Pvz., žydai mėgsta leisti vaikus mokytis muzikos, nors tas vaikas užaugęs greičiausiai bus advokatas ar bankininkas. Atrodo, kam gaišti laiką, jei iš smuiko džyrinimo vis tiek neuždirbsi. Bet gaišta. Ar žydai neracionalūs?

[Mørtã]

...Pvz., žydai mėgsta leisti vaikus mokytis muzikos, nors tas vaikas užaugęs greičiausiai bus advokatas ar bankininkas. Atrodo, kam gaišti laiką, jei iš smuiko džyrinimo vis tiek neuždirbsi. Bet gaišta. Ar žydai neracionalūs?

Racionalūs. Savo vaikus nuo mazens izoliuoja nuo "gatves", daro is jo tikra zyda, ugdo jo individualuma.

[Mørtã]

...O del "tevai turi geru rysiu stambiuose imonese": cia jau taip lietuviska - idarbinti ka nors is savu.

Man irgi tas krito i akis. Svarbu, kad dauguma is musu net nepastebejo ir prieme kaip norma.

[bebop]

Būtent toks mąstymas ir padaro žmogų šunimi, kai niekas daugiau nerūpi, vien tik gardesnis kąsnis. Grandinės nėra, atseit šuo laisvas, bet įpročiai vis tiek šuniški - kas geresnį kąsnį numeta, ten ir bėga.

Tik nereikia Žmonės racionalūs, o ne šunys. Daug žmonių išvažiuoja, nes nori suteikti savo vaikams geresnį gyvenimą. Taip, gali pasilikti čia, skaičiuoti kiekvieną centą, gyventi alga nuo algos, badyti per 10 -15 metų pasiekti kažkokios karjeros. Bet per tiek laiko ir vaikai užauga Ir kam visa ta kančia? Valdžia ant žmonių padėjusi, savi šunimis vadina - kodėl tada jie turėtų stengtis dėl Lietuvos?