Rinkimų apygardos ir jų ribos

[Romas]

Vidutinėje rinkimų apygardoje Lietuvoje yra 36140 rinkėjų (jei įskaičuoti ir užseinyje balsuojančius - 36.687).
Pasirodo, didžiausios ir mažiausios rinkimų apygardos rinkėjų skaičius skiriasi lygiai pusantro karto.

Kelios apygardos su didžiausiu, artimu vidurkiui ir mažiausiu rinkėjų skaičiumi

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpai...query=&p_tr2=2

Pastebimai didesnės apygardos yra Vilniuje ir didelių miestų priemiesčiuose, o Kaune (su kai kuriomis išimtimis) mažesnės.
Pvz., Vilniuje rinkimų apygardos rikėjų skaičius svyruoja nuo 39,0 iki 42,6 tūkst. Naujamiesčio apygardoje yra 35,2 tūkst. rinkėjų, bet pridėjus užsienyje balsuojančius jų bus net 48,8 tūkstančio.
Kaune 5 apygardose yra 28,9-31 tūkst. rinkėjų, tik dviejose yra virš 39 tūkst.

Vienas deputatas atstovauja rinkėjų:



Pagal dabartinius rinkėjų sąrašus (be užsienyje esančių ir be kitur deklaravusiųjų):
- Vilniuje (su priemiesčiais) turėtų būti bent 2 papildomos apygardos
- Kaune - viena mažiau
- Kauno ir Klaipėdos priemiesčiuose - "šiek tiek" daugiau
- kaimiškoje Lietuvos teritorijoje - viena-dviem apygardomis mažiau


Apygardų skaičiaus pokytis - jei visose būtų po 36,1 tūkst. rinkėjų



Aišku, rinkimų apygardos - ne vaistinė, kur galima tiksliai pamatuoti. Gal iki kitų rinkimų apygardos bus vienodesnio dydžio.
Tokių pakeitimų turbūt neįmanoma padaryti tik VRK sprendimais - reikia platesnio susitarimo.


Bet kokiu atveju reikia gerbti rinkimų rezultatus pagal dabartines taisykles.

[Romas]

Seimo rinkimų apygardų dydžio pakeitimai

Šiandien www.15min.lt išspausdino straipsnį ta pačia tema.
Susidaro įspūdis, kad kartojasi forume išsakyti argumentai.
Bet kiekvienas žmogus gali naudotis tais pačiais oficialių duomenų šaltiniais ir prieiti prie panašių išvadų.


Savaitraštis "15 minučių" 2013.03.01
Dovilė Jablonskaitė
Rinkėjai: lygus ir lygesni

4-5 psl.



6 psl.



7 psl.

(paspaudus - įskaitomas tekstas)
http://www.15min.lt/laikrastis

Pasirodo, anksčiau rinkiminių apygardų dydis nuo vidurkio galėjo svyruoti ±5% (didžiausioje apygardoje galėjo būti 10,1% rinkėjų daugiau nei mažiausioje);
o paskui priimtas Rinkimų įstatymo pakeitimas, kad apygardų dydis nuo vidurkio skiriasi ±20% (didžiausioje apygardoje yra 1,5 karto rinkėjų daugiau nei mažiausioje).

Realybėje tas įstatymas jau buvo "nežymiai" pažeistas per rinkimus.
Jei skaičiuotume 2011 m. gyventojų surašymo rezultatus, tai skirtumas tarp didžiausios (didmiesčio priemiestyje) ir mažiausios apygardos (turbūt Kaune, Šiauliuose ar kaime) sieks dar daugiau.

[Romas]

Paskutinis pranešimas atkeltas iš Seimo rinkimų - 2012 temos.
Rinkimų rezultatai yra patvirtinti ir juos reikia gerbti.


Čia demografinis klausimas.

Ar kas nors galėtų suskaičiuoti pagal
- 2011 m. surašymo duomenis (gyventojų skaičius yra seniūnijų ir kaimų tikslumu),
- pilnamečių santykinį dydį apygardose;
- bei pagal VRK patvirtintas rinkiminių apygardų ribas:

1) Kiek apytikriai rinkėjų buvo 2012 rinkiminėse apygardose
2) Kiek didžiausiose apygardose buvo daugiau rinkėjų nei mažiausiose
3) Kuriose savivaldybėse (ar jų grupėse) reikėtų pridėti / atimti rinkiminių apygardų.

Klausimą, kurias konkrečiai apygardas naikinti ar plėsti, palikime politikams.

[sauls]

Paskutinis pranešimas atkeltas iš Seimo rinkimų - 2012 temos.
Rinkimų rezultatai yra patvirtinti ir juos reikia gerbti.


Čia demografinis klausimas.

Ar kas nors galėtų suskaičiuoti pagal
- 2011 m. surašymo duomenis (gyventojų skaičius yra seniūnijų ir kaimų tikslumu),
- pilnamečių santykinį dydį apygardose;
- bei pagal VRK patvirtintas rinkiminių apygardų ribas:

1) Kiek apytikriai rinkėjų buvo 2012 rinkiminėse apygardose
2) Kiek didžiausiose apygardose buvo daugiau rinkėjų nei mažiausiose
3) Kuriose savivaldybėse (ar jų grupėse) reikėtų pridėti / atimti rinkiminių apygardų.

Klausimą, kurias konkrečiai apygardas naikinti ar plėsti, palikime politikams.

Galėtų šią problemą labai paprastai spręsti: apygarda didėja, jei rinkėjų aktyvumas mažas ir atvirkščiai. Tokiu atveju natūraliai susibalansuotų, kad kiekvieną seimo narį išrenka maždaug vienodas balsuojančių (o ne gyvenančių kaip dabar) skaičius!

[Romas]

Seimo rinkimų sistemos pakeitimai

"Lietuvos Žinios 2013.04.05

Roberta TRACEVIČIŪTĖ
Ant diskusijų stalo - Seimo rinkimų reforma

Į teisingumo ministro Juozo Bernatonio siūlymą svarstyti galimą Seimo rinkimų reformą reaguota prieštaringai. Dalis valdančiųjų mano, kad tam jau pribrendo reikalas, opozicijos atstovai įžvelgia siekį sukelti sumaištį.

Teisingumo ministro J.Bernatonio nuomone, Seimą galėtume rinkti pagal estišką modelį. Seimo frakcijoms jis jau išdalijo tokias parlamento rinkimų reformos gaires. Politikai jas vertina skirtingai.

Neliktų vienmandatininkų
Reformos gairėse teigiama, kad pagrindiniai jos tikslai yra įtvirtinti sistemą, kuri leistų Seimą renkančiam piliečiui balsuoti už konkretų asmenį, o ne už partijos sąrašą, taip pat atsisakyti parlamentarų rūšiavimo į daugiamandatininkus ir vienmandatininkus.
Ministro siūlyme numatyta, kad Seimo nariai būtų renkami tik daugiamandatėse rinkimų apygardose, Lietuvą padalijus į dešimt jų, pagal apskričių ribas. Mandatai tarp apygardų būtų paskirstyti pagal jose gyvenančių rinkėjų skaičių.
Politinės partijos galėtų kelti kandidatų sąrašus vienoje, keliose ar visose apygardose. Taip pat galėtų būti keliami ir nepriklausomi kandidatai. Rinkėjai galėtų balsuoti už vieną kandidatą, o į Seimą būtų išrinkti daugiausia balsų apygardoje surinkę politikai.
Jeigu per pirmąjį etapą visi nariai neišrenkami, likę laisvi mandatai būtų paskirstomi tarp politinių partijų, kurios peržengė 5 proc. nacionalinį barjerą, sąrašų. Trečiajame etape mandatai, kurie liktų neišdalyti taikant paprastosios kvotos metodą, būtų paskirstyti nacionaliniu mastu kaip kompensaciniai mandatai partijoms, peržengusioms 5 proc. barjerą. Vieną mandatą gautų partija, surinkusi daugiausia mandatų apygardose, kitą - pagal rezultatus apygardose antra likusi partija ir t. t.

Paprastesnė sistema
J.Bernatonio teigimu, reformos gairėse numatyta rinkimų sistema yra panaši į mūsų šalyje egzistavusią tarpukariu, o dabar sėkmingai veikiančią Estijoje ir Suomijoje.
Pasak J.Bernatonio, dabartinė "sudėtinga Seimo rinkimų sistema" sulaukia nemažai gyventojų kritikos. Esą tai ir yra pagrindinis akstinas diskutuoti apie jos keitimą. "Mano supratimu, jeigu rinkimų sistema bus patrauklesnė, paprasta, žmonėms suprantama ir tenkinanti jų lūkesčius, daugiau žmonių dalyvaus rinkimuose", - įsitikinęs ministras.
J.Bernatonis tikino, kad į įstatymų pataisas šie siūlymai suguls tik tada, jei sulauks politinio palaikymo. "Juk įstatymą reikės priimti Seime. Jeigu visus tenkina dabartinė sistema, vadinasi, dar nesubrendome tobulesnei", - teigė jis.
(...)

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Ant-...inkimu-reforma

[Romas]

ELTA 2013 m. balandžio 5 d. 06:33
Teisingumo ministras J.Bernatonis užsimanė estiškai rinkti Seimą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61071295


"Žinių radijas" 2013 m. balandžio 5 d. 21:28
J.Bernatonis atmeta kritiką dėl siūlomos Seimo rinkimų reformos
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61080637

[Aš]

Išversiu Bernatonio pasiūlymą į žmonių kalbą, kad nereikėtų per daug sukt galvos. Bernatonis siūlo naikinti vienmandates rinkimų apygardas, kadangi liktų galimybė balsuoti tik už kandidatų sąrašus. Tų sąrašų vietoje dabar esančio vieno daugiamandatėje apygardoje (visos Lietuvos) būtų dešimt, atitinkančių apskritis. Bet paties fakto, kad vienmandačių nelieka, tai nekeičia.

Esu prieš tokią sistemą, kadangi:
a) populistams sunkiau sekasi vienmandatėse. Pažiūrėkite į Darbo partijos rezultatus. Vienmandatėse žmonės geriau pažįsta savo kandidatus, todėl turi galimybę siekti didesnio išrinkto parlamentaro atskaitingumo;
b) savivaldose dominuojančią padėtį užimančios partijos dažnai tuo piktnaudžiauja, kai kur monopolizuojamas ir vietinis verslas, ypač vietinė spauda, reklamos rinka. Diskriminuojami valstybinėse įstaigose dirbantys nepalankias politines pažiūras turintys darbuotojai (dažnai mokytojai). Todėl tam, kad toks piktnaudžiavimas būtų bent kiek kompensuojamas, logiška palikti dalį mandatų, renkamų pagal sąrašus.

Taigi, esu už dabartinės dvilypės sistemos išlaikymą.

Bernatonio argumentai du: jo siūlomos sistemos mažesnės išlaidos ir vienodas parlamentarų statusas (pagal išrinkimo būdą). Tačiau rinkiminė sistema visų pirma turi būti orientuota į kokybę, o ne į kainą. O Bernatonio teiginys, esą parlamentarai dabar skirstomi į išrinktus daugiamandatėje ir vienmandatėje, neturi pagrindo, kadangi nei kam nors tai rūpi, nei eiliniai rinkėjai tą iš viso atsimena.

Tai labiau primena darbo imitavimą siekiant pokyčių ten, kur jų visiškai nereikia. Rinkiminė Lietuvos sistema yra visiškai adekvati ir nusistovėjusi. Ministras galėtų paieškoti ir aktualesnių darbų.

[Romas]

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“,
www.lrt.lt 2013 m. balandžio 8 d. 20:54

Kam būtų naudinga nauja Seimo rinkimų sistema?

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis mano, kad jo pasiūlyta nauja Seimo rinkimų sistema padidintų rinkėjų aktyvumą ir rinkimuose dalyvautų daugiau jaunų žmonių
(...)

J. Razma atkreipia dėmesį ir į tai, kad siūlomas rinkimų modelis skatina Seimo narius rinkti iš apskričių, o tai esą turėtų neigiamų pasekmių svarstant valstybės biudžetą.
(...)


M. Jastramskio nuomone, siūlomo Seimo rinkimų modelio pagrindas – „apygardų perbraižymas“. „Jis galėtų ne daug ką, gal ne viską, bet šį tą pakeisti mūsų partinės sistemos žemėlapyje. Ir šiaip, aš manau, kad ponas J. Bernatonis nesiūlytų tokios rinkimų reformos, kuri būtų nepalanki jo partijai“, – svarsto politologas.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=61099153

[senasnamas]

Iš Romo citatos:

Neliktų vienmandatininkų
Reformos gairėse teigiama, kad pagrindiniai jos tikslai yra įtvirtinti sistemą, kuri leistų Seimą renkančiam piliečiui balsuoti už konkretų asmenį, o ne už partijos sąrašą, taip pat atsisakyti parlamentarų rūšiavimo į daugiamandatininkus ir vienmandatininkus.

Labai nesigilinau, bet nesuprantu, kaip nepaliekant vienmandatininkų galima balsuoti už konkretų asmenį. Geriausia reforma būtų, jei balsavimo pagal sąrašus išvis neliktų, nes jis palankiausias sąrašo viršūnėlėje besitrinantiems partiniams trintukams. Juk daug yra politikų, kurių atrodo nelabai kas mėgsta, bet jie vis Seime ir Seime. Dauguma rinkėjų juk nereitinguoja ir pavardžių neanalizuoja. Pabalsuoja už partiją ir tiek. O balsuojant tik už konkrečius asmenis būtų sunkiau prasmukti į Seimą atsitiktiniams - balsuojama būtų atsakingiau. Norint balsų kandidatui neužtektų gerai pasirodyti tarp partiečių ir gauti gerą vietą sąraše - reikėtų kažką parodyti ir rinkėjams.

[Lettered]

Iš Romo citatatos:

Labai nesigilinau, bet nesuprantu, kaip nepaliekant vienmandatininkų galima balsuoti už konkretų asmenį. Geriausia reforma būtų, jei balsavimo pagal sąrašus išvis neliktų, nes jis palankiausias sąrašo viršūnėlėje besitrinantiems partiniams trintukams. Juk daug yra politikų, kurių atrodo nelabai kas mėgsta, bet jie vis Seime ir Seime. Dauguma rinkėjų juk nereitinguoja ir pavardžių neanalizuoja. Pabalsuoja už partiją ir tiek. O balsuojant tik už konkrečius asmenis būtų sunkiau prasmukti į Seimą atsitiktiniams - balsuojama būtų atsakingiau. Norint balsų kandidatui neužtektų gerai pasirodyti tarp partiečių ir gauti gerą vietą sąraše - reikėtų kažką parodyti ir rinkėjams.

Geras pastebėjimas, beto partijų lyderiai dalyvauja ir vienmandatėse ir pagal sąrašą, ir laimėję vienmandatėse savo visus reitingus sąraše perleidžia kažkam kitam, kuris nepopuliarus ir nebuvo aukštai išreitinguotas, tokia kaip ir apgavystė gaunasi, kada išreitinguoji vienus, bet patenka į seimą kiti.

[c2h5oh]

Esu prieš tokią sistemą, kadangi:
a) populistams sunkiau sekasi vienmandatėse.

Gražulis, Veselka, Bradauskas - išrinkti vienmandatėje, ir ne po vieną kadenciją. Ankstesnėse kadencijose panašių vienmandatininkų irgi buvo. Kokybinį skirtumą tarp vienmandatininkų ir sąrašininkų įžiūrėti sunku.

[Al1]

Kaip tik siūlant įvesti tik balsavimą už partijas, atsiranda galimybė į seimą papulti neaišku kam. Priešingai, turėtų būti panaikintas balsavimas už partijų sąrašus, o turėtų būti visi seimo nariai renkami tiesiogiai balsuojant už kandidatą.

[senasnamas]

Kuo vienmandatinėje išrinktas Gražulis blogesnis už pagal sąrašą išrinktą Pavilionienę? Pastaroji nelaimėtų nė vienoje vienmandatinėje. Normalios opozicijos nėra, tai tą nišą užima rėksniai. Nebūtų Pavilionienės, tai ir Gražulis nebūtų reikalingas.

[Romas]

2013-09-30, 13:56
Įvyko VRK posėdis dėl rinkimų apygardų ribų pakeitimo

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ateinantiems Seimo rinkimams planuoja pakeisti rinkimų apygardų ribas. Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti pakeitimų siūlymus, kurie šiandien buvo nagrinėjami VRK posėdyje.

Darbo grupė pasiūlė dviem apygardom padidinti rinkimų apygardų skaičių Vilniuje, sumažinant po vieną Kaune ir Šiauliuose.

Darbo grupės parengtame projekte numatoma nuo Vilniaus-Širvintų apygardos atskirti penkias apylinkes: Buivydžius, Pabradę, Glitiškes, Visalaukes, Pikeliškes ir priskirti jas Molėtų-Švenčionių apygardai. Iš Vilniaus-Šalčininkų apygardos būtų atimtos ir Varėnos-Eišiškių apygardai priskirtos šios rinkimų apylinkės: Gerviškės, Trybonys, Sėlai, Čiužakampiai ir Baltoji Vokė.

Ką tik įvykusiame VRK posėdyje dėl rinkimų apygardos ribų pakeitimo įsivyravo įtempta diskusija. Siūlomi pakeitimai sukėlė nemažai kontroversijų, kadangi tam tikra siūlymu dalis „yra nesuderinama su gerąją praktika ir europinėmis normomis".

Rinkimų apygardų ribų pakeitimai yra vykdomi siekiant suvienodinti rinkėjų skaičių tam tikrose rinkimų apygardose. Tačiau, kaip posėdyje pažymėjo LLRA atstovas VRK Valdemar Urban „vykdant ESBO reikalavimus sulyginti rinkėjų skaičių apygardose išlaikaint ribas nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus (šiuo metu rinkėjų skaičius atskirose apygardose išsidėsto 0,8-1,2 ribose – L24.lt), pamirštama kitas tarptautinių ekspertų pastabas - kad sprendimai dėl apygardų ribų keitimo negali dirbtinai skaidyti tautinių mažumų elektorato ir negali bloginti tautinių mažumų padėties".


http://l24.lt/lt/politika/item/18688...ribu-pakeitimo

[Romas]

BNS 2013.09.30 15:30:00
Vyriausioji rinkimų komisija imasi keisti rinkimų apygardų ribas

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi keisti Seimo rinkimų apygardų ribas, kad būtų suvienodintas dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitęs rinkėjų skaičius. Pirmadienį VRK darbo grupės projektas pristatytas komisijos posėdyje, susipažinti visuomenei jis bus paskelbtas komisijos interneto svetainėje.

Didžiausi siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais - Vilniui siūloma pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.
Darbo grupės skaičiavimais, šiuo metu Vilniuje visos apygardos, išskyrus Senamiesčio, yra per didelės savo rinkėjų skaičiumi. Kaune iš aštuonių apygardų penkios yra per mažos.

Kaip konkrečiai šiuose miestuose perbraižyti apygardų ribas, darbo grupė siūlo spręsti kartu su savivaldybėmis "priėmus principinį sprendimą dėl apygardų skaičiaus".
Darbo grupė teikia ir konkrečių pasiūlymų - kadangi Kauno kaimiškoji apygarda yra per didelė gyventojų skaičiumi, dalį apylinkių siūloma priskirti šalia esančiai per mažai Prienų-Birštono apygardai.
Šiauliuose šiuo metu yra dvi miesto ir dvi rajono apygardos, panaikinus vieną, siūloma dalį rinkėjų priskirti šalia esančiai per mažai Akmenės-Joniškio apygardai. (...)

Keliamas klausimas ir dėl išeivijos rinkėjų, kurie dabar balsuoja Vilniaus Naujamiesčio apygardoje - ar jų nevertėtų išskirti į atskirą apygardą. Naujamiesčio apygarda yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių su daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.
(...)

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus - apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.
Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje - per 52 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40-43 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28-29 tūkst. rinkėjų - Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio.

http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...u-ribas-415912

[darijusk]

Pateikti komisijos pasiūlymai rinkimų apygardų ribų pakeitimui:

Dėl Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribų patikslinimo
2013-10-03
http://www.vrk.lt/lt/naujienos/del-s...ikslinimo.html

[Sula]

Apygardų ribas nustato pati VRK, ar Seimas?

[darijusk]

Vrk

[Romas]

Kauno diena 2013.10.09
Saulius Tvirbutas
Iš Kauno nori atimti vieną Seimo narį

Internetinės versijos pavadinimas
Kauno meras pyktelėjo: gali atsitikti, kad Seimas bus renkamas vien Vilniuje

Braižoma Seimo vienmandačių rinkimų apygardų reforma žada akibrokštą kauniečiams: jų interesams atstovautų vienu parlamentaru mažiau, o laimėtų Vilniaus gyventojai, kurie rinktų ne dešimt, o dvylika Seimo narių.

Argumentas – mažai rinkėjų
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė darbo grupę, kuri turi suvienodinti rinkimų apygardų dydžius. Pasak darbo grupės vadovo, VRK nario Justino Žilinsko, dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo vienmandatėse apygardose Seimo narius renka ne vienodas rinkėjų skaičius. „Vieną Seimo narį Kaune ar Šiauliuose renka apie 30 tūkst. rinkėjų, Vilniuje – 40 tūkst. rinkėjų, šį disbalansą būtina taisyti“,– įsitikinęs J. Žilinskas.

VRK siūlo Vilniuje apygardų skaičių padidinti iki 12 vietoje dabartinių 10. Kaunas ir Šiauliai netektų po vieną apygardą. Dabar Kauno mieste yra 8 apygardos – Šilainių, Centro, Žaliakalnio, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Kalniečių, Dainavos, Pramonės.
(...)

Žada priešintis
Meras Andrius Kučinskas mano, kad VRK planai sumažinti Kaunui atstovaujantį Seimo narių skaičių pakenktų kauniečių interesams. „Jei taip mechaniškai pagal gyventojų skaičiaus pokyčius mažinsime regionams atstovaujančių parlamentarų skaičių, gali atsitikti, kad Seimas bus renkamas vien Vilniuje, – ironizavo meras. – Jau dabar parlamente dominuoja sostinės interesai. Pavyzdžiui, Kaune ir Vilniuje yra panašus gatvių tinklo ilgis, bet daugiau lėšų keliams prižiūrėti tenka sostinei. Tokios tendencijos tik stiprės.“

Nemato priežasčių reformai
A.Kupčinskas įsitikinęs, kad pagal gyventojų skaičių Kaune galėtų būti netgi 10 rinkimų apygardų. Skaičiuojama, kad pernai mieste gyveno 310 773 žmonės. Minimalus rinkėjų skaičius apygardoje gali būti apie 30 tūkst., maksimalus – apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

http://kauno.diena.lt/naujienos/kaun...mo-nari-417560

[Romas]

/\ Kauno mero pasvarstymai, kad vienur sumažėjus gyventojų skaičiui, o kitur pagausėjus, nieko nereikia "mechaniškai" daryti su apygardomis, atrodo, paremti tik mirtinu argumetu "K* yra K*". Visa kita nesvarbu - net siūloma didinti Kauno apygardų skaičių...
Beje, alternatyvus jo pasiūlymas dėl vienmadačių apygardų panaikinimo turi tam tikro racionalaus grūdo. Bet tai jau ne VRK kompetencija.


To paties "Kauno dienos" straipsnio santrauką išplatino ELTA:
Iš Kauno nori atimti vieną Seimo narį
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=62991570