Religija

[abruo]

Taip. Ir dar galės mokyklose vesti tikybos pamokas.

Kas yra visiška nesąmonė ir praeities reliktas. Tikyba kaip pamoka neturėtų egzistuoti valstybinės mokyklose, daugiausia, ko reikia – tai religijŲ istorijos. Aišku, realiai šitas nykimas vyksta savaime, kuomet bent jau Vilniuje tikybą besirenkančių procentas smunka labai greitai. Kai kur santykis yra 6:1 tikybos nenaudai.

[mantasm]

Tai reiškia, kad pagal tokią tvarką gali egzistuoti belekiek bendruomenių su gausybe realiai nedirbančių žmonių, kuriuos reikės išlaikyti.

Taip. Ne už ilgo to pačio galės prašyti mormonai, harekrišnos ir t.t. Bus labai keista jei visiems duos, bet būtent Romuvai ne

Ne, ne spec. tarnybų projektas (nors labai puikiai įsipaišęs į to meto ateistinį liaudies kultūros gaivinimą kaip priešpriešą krikščionybei). Tai tiesiog sureliginta praeities nostalgija, paremta kūrybingomis aktyvių ir veiklių žmonių fantazijomis. Aišku, galima būtų pasakyti, kad tuo šita religija niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos. Bet turėtų egzistuoti koks nors sveiko proto kriterijus, nes sulyginti tokią organizaciją su, pvz. RKB, kuri remiasi tiek didžiule dvasine, tiek intelektualine tradicija, yra nelabai sąžininga.

Romuva ir liks laipteliu žemiau. Yra baigtinis tradicinių sąrašas - Romos katalikai, ortodoksai, musulmonų kažkurios atšakos, judėjai. Po X metų galima prašyti tapti netradicine bendruomene. Kuri įgyja daug teisių, bet nepatenka į ankstesnį sąrašą. Budistai ar hinduistų į pas mus irgi skaitytųsi netradiciniais. Nors jų dvasinis ar intelektualinis pamatas neginčijamas. Bet eitų į tą pačią eilutę su Spagečių monstro bažnyčia. Su sąlyga, kad ji būtų aktyvi Lietuvoje berods 25 metus.

[mantasm]

Kas yra visiška nesąmonė ir praeities reliktas. Tikyba kaip pamoka neturėtų egzistuoti valstybinės mokyklose, daugiausia, ko reikia – tai religijŲ istorijos. Aišku, realiai šitas nykimas vyksta savaime, kuomet bent jau Vilniuje tikybą besirenkančių procentas smunka labai greitai. Kai kur santykis yra 6:1 tikybos nenaudai.

Pritariu. Tiesiog sakau koks yra teisinis reguliavimas. Po kokių 20 metų didžiausi RKB apologetai gali verkti kruvinom ašarom matydami šito reguliavimo vaisius. Nors dabar bandant kažką keisti daug iečių lužtų.

[MedinisStrazdas]

o Europos žmogaus teisių teismas iš vis yra ką nors padaręs be to, kad visiems kenktų? Nes kiek sprendimas - tiek nesąmonė ar atviras terorizmo palaikymas.

[mantasm]

o Europos žmogaus teisių teismas iš vis yra ką nors padaręs be to, kad visiems kenktų? Nes kiek sprendimas - tiek nesąmonė ar atviras terorizmo palaikymas.

Šitu atveju EŽTT tiesiog pasakė, kad turėtume laikytis savo pačių įstatymų. Seimas turi laisvas rankas keisti religinių organizacijų įstatymus, lengvatas ir pan ir t.t. Kodėl Seimas nekeičia kenkėjiško įstatymo - kitas klausimas.

[subfor]

Pomirtinė teorija apie "Soul Trap", kad ir po mirties liekame matricoje.

Yra teorija, paremta tam tikrais faktais iš pomirtinių patirčių(NDE), praeitų gyvenimų regrecijų per hipnozę analizių, OOBEs(out of body experiences), Gnoscizmu, (aišku ir su tam tikra nuomone, nieko nėra 100proc užtikrinta kalbant apie mirtį), kad šviesos, tunelis su šviesa, angelų ir dievų figūros, mirę artimieji ir t.t yra apgaulė. Ji skirta įvilioti mus į begalinę reinkarnaciją. Fizinę realybę galima pavadinti Matrica, yra du jos lygiai - vienas yra šis gyvenimas fiziniame kūne, antras lygis yra išėjus iš fizinio kūno ir perėjus į astralinį kūną ir pasaulį. Bet tai vis tiek yra matricos dalis, tai nėra tavo tikroji siela, tikroji realybė. Jeigu ten sutinki (duodi leidimą) eiti į kontaktą su astralinio lygio būtybėmis/energijomis - jos turi galią ištrinti/manipuliuoti tavo atmintimi (kaip kad dabar esame reinkarnavę be sielos atminties) ir tai yra didžiausias jų ginklas prieš mus. Bet kad jos galėtų taip manipuliuoti mumis, jos privalo gauti leidimą iš mūsų bendrauti su mumis, o kai gauna, tik to užtenka, kad jos galėtų daryti su mumis, ką nori, nes panaudos atminties ištrynimo/manipuliacijos galias ir be savo atminties, kaip mes galime išeiti iš matricos? Jei neatsimename, kad esame matricoje, nes sielos atmintis yra užblokuota matricos.

Mano mintys po nemažo pasidomėjimo šia tema:

Po mirties yra unikali galimybė palikti matricą jeigu žinai tam tikrus principus.
Pirmasis, kad mes esame visiškai lygūs su visomis kitomis būtybėmis/energijomis. Jeigu suteiki leidimą eiti į kontaktą su jomis (bent jau šioje matricijoje, tikrojoje realybėje už šios matricos ribų bendravimo taisyklės ir laisvės gali būti kitokios, nes ši matrica yra kalėjimas, o tikroji realybė yra laisvė), jei suteiki leidimą būti nuolankiam ir klausyti tų būtybių/energijų - tu paneigi save (savo Dieviškąją kibirkštį) ir duodi leidimą būti "suribotam/sumažintam" ir leidi jiems manipuliuoti tavimi. Jei nori palikti matricą turi suprasti, kad tu turi absoliučią laisvę rinktis, ko nori. Nėra būtybių aukštesnių už tave, nėra ir žemesnių už tave, visi lygūs. Tikrasis Dievas/Kūrėjas/Egzistencija supaprastintai kalbant yra aukščiau šių santykių, jis pasireiškia kaip gyvoji egzistencinė energija visoms būtybėms/energijoms/pasauliams ir neprašo jis nuolankumo, jis egzistuoja, kad egzistuotų, suteiktų gyvybę, energiją Kūrinijai, ir kuo labiau mes savąją natūralią energiją, nepriklausomybę puoselėjame, tuo labiau mes išreiškiame Dieviškumą. Ne per keliaklūpesčiavimą Dievas yra garbinamas ir išreiškiamas, tokiu būdu yra garbinama matrica, ji moko mus būti paklusniais, nes taip mus išlaiko čia. P.S. Aš nesakau, kad pagarba Dievui ir kreipimasis į jį yra būtinai nukreipta tik į matricą, neabejotinai yra aukčiausias egzistencijos principas - Dievas, kurio vienas iš pasireiškimų būdų yra per mus, per mūsų nepriklausomybę. Ką aš noriu išreikšti, tai kad pagarba ir meilė Dievui gali būti nesudėtingai iškreipta į mums žalingą formą, kai mes per nežinojimą, sielos atminties užblokavimą pamirštame savo nepriklausomybės principus ir pradedame garbinti ir būti priklausomi nuo matricos.
Tikrojoje realybėje sugyvename su kitomis butybėmis pagrindiniu principu - kiekvienas turi VISIŠKĄ LAISVĘ būti nepriklausomas, niekas negali mums nieko blogo padaryti jeigu mes neduodame leidimo, taip pačiai mes nieko blogo negalime padaryti kitiems jeigu kitos būtybės mums neduoda leidimo to padaryti joms. Visiška laisvė būti savimi ir būti nepriklausomu, koks natūraliai esi, yra tikrosios realybės principai.

Mes kažkada davėme leidimą įeiti į šią matricą. Kas čia dabar žino kodėl, galbūt mes žinojome, kas mums nutiks, kad užstrigsime čia tūkstančiams ar daugiau gyvenimų ir bus sunku išeiti, bet iš amžinos būtybės perspektyvos išėjimas iš matricos yra garantuotas ir nepabijojome tokios patirties, mes sutikome pažaisti tokį žaidimą. O galbūt mes pilnai nesupratome į kur pateksime, kad matrica ir sielos atminties užblokavimas bus toks keblus ir nebūtume sutikę, jeigu butūme aiškiau tai supratę.
Patekome čia su savo pasirinkimu, taip ir turime išeiti - su savo pasirinkimu.

Bendros gairės:
1) negalime bendrauti su jokiomis butybėmis ir energijomis po mirties. Nes esi matricijoje po mirties, natūralu kad viskas, ką sutiksi bus matricos dalis, kurios darbas yra išlaikyti tave matricoje. Vien tik įėjimas į kontaktą su jomis, joms suteikia leidimą manipuliuoti mūsų atmintimi ir šansas išeiti iš matricos bus praleistas. O tos būtybės dar turi "meilės bombos" manipuliacinį ginklą - suteikia tau labai gražių energijų, kurias ar taip ar taip turi tikrojoje realybėje, bet matricoje tą jauti dažniausiai kai matrica leidžia, kai ji nori manipuliuoti ta energija kaip anestetiku, kad tave įtikintų kaip "Dievas tave myli, ir kad jis nori kad tu grįžtum atgal į Žemę, nes dar turi "pamokų"". Atminties manipuliacija ir "meilės bomba" yra pagrindiniai ginklai.
2) mes esame nepriklausoma tikro Dievo/Egzistencijos dalelė ir tai reiškia, kad galime grižti į tikrą realybę su savimi, per save. Grynai su savo pasirinkimu/intencija, išreiškiant savo pilną nepriklausomybę. Žmonės, kurie miego metu gali išeiti iš kūno(OOBE), visi kalba apie intencijos galią. Kad ką pagalvoji padaryti - tas įvyksta akimirksniu. Tai yra vienas iš tikrosios realybės principų - visiška laisvė, nepriklausomybė, ir laisva intencija. Su intencija mes galime viską padaryti. Jei pasakysime, kad norime išeiti iš matricos, kad norime būti nepriklausomi, norime būti savimi ir jei būsime visiškai tikri dėl to - tą ir padarysime. Tad po mirties reikia pasakyti nenoriu eiti į jokį kontaktą su šia matrica, su jos būtybėmis ir t.t, nesvarbu kas prieš tave pasirodytų, ar mirę artimieji ar kažkas kitas. Jeigu sutiksi eiti į kontaktą su jais - neteksi atminties. Tada kitos intencijos yra matricos palikimas, savęs suvokimas, savo sielos atminties susigrąžinimas, aiškumo turėjimas ir t.t. Bet kas, kas tau yra natūralu, kas susiję su tavimi, su tavo nepriklausomybe. New Age principuose yra svarbi idėja, kad turime "susijungti/sugrįžti į šaltinį(source)" - manau, tai apgavystė, tai mokymas neigti savo nepriklausomybę. Nemanau, kad egzistencijos principas yra "susijungti su Dievu, sugrįžti į šaltinį ir pan.", mano manymu, tai yra priešingas veiksmas, koks buvo įvykdytas Dievo/Egzistencijos - jis suteikė savo dalelėms (mums) nepriklausomą egzistenciją, kodėl tada mes manome, kad turime vėl su kažkuo susijungti? Dėl to, kad to mus moko šios matricos pagrindinės religijos ir dvasiniai principai? Gal yra priešingai - savo nepriklausomybės puoselėjimas, savęs puoselėjimas, kokius mus sukūrė Dievas/Egzistencija - yra teisingas principas, o ne susijungimas, kas esant matricoje, reiškia susijungimą su matrica. Turėjimas ryšį su Dievu/Egzistencija/Source ir susijungimas su tuo yra du skirtingi dalykai. Mes visada turime ir turėsime ryšį su Dievu/Egzistencija/Source, nes visgi kaip sakant mes esame pagaminti iš to, bet tai nereiškia, kad "susijungimas/grįžimas į Dievą/Source" yra teisingas ar tuo labiau įmanomas veiksmas. Galima žiūrėti ir taip - kadangi esame pagaminti iš Dievo/Egzistencijos energijos, tai reiškia, kad savo pasitikėjimo ir nepriklausomybės ir savęs priėmimo puoselėjimas yra Dieviškumo/Egzistencijos išreiškimas.
3) nors aš kalbu daug apie tai kas bus po mirties, bet turiu pabrėžti esminį dalyką - mes savo nepriklausomybės/laisvės/pasitikėjimo jausmą puoselėjame šiame gyvenime. Čia ir dabar. Šie principai kiek mums pavyksta turėtų būti ugdomi, stiprinami, jaučiami šiame gyvenime. Tai nėra laukimo žaidimas, kad ignoruoji kažkiek šį gyvenimą, lauki mirties ir tada tikėsies, kad išeisi. Ne, mes neignoruojame gyvenimo, nelaukiame mirties, bet aktyviai ugdome šiuos principus ir kartu ruošiamies mirties įvykiui, nes jis vis tiek įvyks. Tačiau pabrėžiu - esmė yra aktyvus šių principų - laisvė/nepriklausomybė/pasitikėjimas savimi - stiprinimas šiame gyvenime. Vidinės laisvės/nepriklausomybės jausmas yra tai, kas yra arčiausiai to, kas mes esame, kokiu principu egzistuojame, tad į tai reikėtų koncentruotis, į šio jausmo jautimą.
4) "soul trap" teorijos įvairiuose šaltiniuose galima išgirsti pasiūlymus, kad norint išeiti iš matricos reikia praskristi pro virš Žemės planetos esančios "soul grid"(sielų gaudyklė) skyles(kurios šviečia) ar kitais panašiais būdais. Manau, kad šie pasiūlymai yra skleidžiami vadinamųjų "gatekeeper'ių". "Gatekeepers" yra žmonės, kurie iškraipo teisingą informaciją. Jeigu žmogus prieina prie teisingų principų, tai tokius apgauti pradžiai naudojamas 50/50 mišinys tiesos ir melo, jei ir tai atsijoja žmogus, tada 80/20 mišinys tiesos ir melo. Toks apgavystės principas vykdomas. Manau, po mirties bet kas išoriško matricoje gali būti apgavystė ypač kas susiję su šviesomis. Teisingiausias principas būtų ignoruoti tai, susitelkti į save, savo intencijas.

Bendrai, jeigu norime išvengti būti vėl apgauti, šiame gyvenime turime per meditacijas/pasisedėjimą ugdyti savo nepriklausomybės jausmą, savo pasitikėjimo savimi jausmą, mažinti mirties baimę, pažinti savo priklausomybes prie pasaulio (artimieji, pinigai, maistas, angelai/dievas ir t.t) ir pasiruošti juos palikti po mirties (nes jei nenorėsi kažko palikti - kone automatiskai duosi sutikimą matricai vėl tavimi ir tavo atmintimi manipuliuoti, nes padarei pasirinkimą toliau likti matricoje), pasakyti sau "atsisakau visų susitarimų, kuriuos daviau prieš šį gyvenimą ar ankstesnius gyvenimus ar net aplamai prieš patenkant į pačią matricą; anuliuoju visus susitarimus, sielos kontraktus, karmą ir t.t.".

Jei angliškai suprantate, geri šaltiniai:
https://drive.google.com/file/d/17fY...OzsuEEFjD/view
https://www.youtube.com/playlist?lis...CYUCjPkRp4iRUY
https://imgur.com/a/l6tX3GO
https://trickedbythelight.com/tbtl/affirmation.html

Labai gerai aprašyta vieno žmogaus patirtis. Manau tai apie 90-95proc teisinga, kas susiję su - kas mes esame, kokie egzistencijos dėsniai galioja. Tikslesnio praktiško jautiminio paaiškinimo nesu radęs. Jei domintų labiau suprasti, ką aš aprašiau, paskaitykite šią patirtį (angliškai):
https://www.reddit.com/r/EscapingPri...s_culminating/
https://www.reddit.com/r/EscapingPri...ith_the_white/
https://www.reddit.com/r/EscapingPri...he_mirror_and/

[AšNeRobotas]

Kristupas0220 šitas turėjo būti parašytas tavo temoj, manau gali atsakyti jam ką manai.

[Norbeko]

APIE TIKĖJIMĄ
Sutikau senai nematytą draugą. Įsišnekėjom. O baigiantis pokalbiui paklausiau – o koks tavo santykis su Dievu, ar tarp tavęs ir Dievo Tėvo viskas gerai. Draugas ėmė kažką aiškinti, išsisukinėti. Mačiau, oi koks nepatogus jam klausimas. Girdi, jis į visą tai žiūri iš filosofinio taško, Dievo per daug nesureikšmindamas, bet į bažnyčią vis tik nueina kartą į metus. Per Velykas. Ir vaikus yra pakrikštijęs. Žodžiu, šiek tiek tikintis.
Ir prisiminiau retorinius klausimus. Ar gali moteris būti šiek tiek nėščia? Ar gali žmogus būti šiek tiek miręs? Ne, negali. Bet tikinčiajam tai nė motais. Pasirodo, kad jis gali būti šiek tiek tikintis, šiek tiek katalikas, šiek tiek Dievo sūnus. Žodžiu, šiek tiek miręs Tėvo akyse.

APIE KRIKŠTĄ
Įbridusį į Jordano upę ir eilėje pasikrikštyti laukiantį žydą Jonas trumpam panardindavo į vandenį sakydamas – aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Iš čia ir kilo visuotinis masinis žegnojimasis. Bet tai įvyko daug vėliau. O dabar žegnojasi – krikštijasi kas tik netingi. Ir prieš maldą ir po maldos, ir per laidotuves, ir per sporto varžybas, ir užpuolus nelaimei, o bažnyčiose tai net po keliolika kartų. Patinka mums krikštyti nors tu ką. Bet ar reikia šio beprasmio ritualo mūsų Tėvui.
Prisiminkim Jėzų. Jis ilgam užsidarydavo vienatvėje ir bendraudavo su savo Tėvu. Ir mums jis siūlo užsidaryti savo kambarėly ir melstis savo Tėvui (Mato evangelija sk. „Tikroji malda“) ir toks nuoširdus bendravimas su Tėvo Dvasia, kuri yra mumyse, kur kas vertingesnis už visą virtinę absurdiškų ritualų – žegnojimąsi-krikštijimąsi, priklaupimų ir kitų bažnyčios įvestų ritualų.

[digital]

O dabar žegnojasi – krikštijasi kas tik netingi.

Nežinau, aš tai nekrikštytas ir mano vaikai nekrikštyti.