Religija

[liutass]

Ar esamų neužtenka? Geriau tos aukos būtų skiriamos senų remontui, juolab tai saugomi paveldo statiniai.

Šilainiuose tikrai ne

[Lettered]

Šilainiuose tikrai ne

Bažnyčia ne Maxima, kasdien niekas neina. Arenos ar koncertų salės juk irgi ne kiekviename mikrorajone statomos.

[evil]

Bažnyčia ne Maxima, kasdien niekas neina. Arenos ar koncertų salės juk irgi ne kiekviename mikrorajone statomos.

Techniškai yra toks dalykas kaip parapijos su griežtai apibrėžtom ribom (kaip rinkimų apylinkės) ir su visais dvasiniais reikalais eini į savo parapiją, o ne į kažkokią random bažnyčią. Tai pagal viską kiekviena parapija turi turėt savo bažnyčią. Šventojo Jono Pauliaus II parapijos teritorija:

"Vakarinė riba: Romainių g. nuo pradžios iki sankryžos su Chodkevičių g.; Chodkevičių g. iki sankryžos su J. Semaškos g.; Semaškos g. iki sankryžos su Liucijanavos g.; Liucijanavos g. iki Liedos upelio (Užliedžių tvenkinio);

Šiaurinė riba: Ledos upelis (nuo Užliedžių tvenkinio) iki greitkelio Kaunas–Klaipėda.

Rytinė riba: Greitkelio Kaunas–Klaipėda atkarpa Vilniaus kryptimi iki žiedinių sankryžų mazgo; Žemaičių pl. iki sankryžos su Baltų pr.; Baltų pr. atkarpa iki sankryžos su Nadruvių g.; nuo Baltų pr. sankryžos su Nadruvių g. iki Baltijos g. kertant Milikonių gyvenamųjų namu kvartalą ir apimant „Santaros" ir Milikonių vidurines mokyklas; Baltijos g. atkarpa iki sankryžos su Debesų g; Debesų g. atkarpa iki sankryžos su Audros bei Danguolės g.; nuo šios sankryžos Danguolės gatvės kryptimi iki Linkuvos g.

Pietinė riba: Linkuvos g. atkarpa iki sankryžos su Varnių g.; nuo Linkuvos g. Vilijampolės ir Šilainių seniūnijos ribą žyminti linija tarp Tytuvėnų ir Šilalės g. iki Kėdainių g.; Kėdainių g. atkarpa iki sankryžos su Juodaičių g.; linija palei Kalnų g., abi šios gatvės puses paliekant Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijai, ir palei Atramos g. kertant Vakarinį lankstą, apimant Ramovių gyvenvietę (bet paliekant su Raudondvario pl. susijusį gatvių tinklą Vilijampolės parapijai) iki Kaniūkų g.; Kaniūkų g. atkarpa iki sankryžos su Romainių g. ir Šilainių pl."

[liutass]

Bažnyčia ne Maxima, kasdien niekas neina. Arenos ar koncertų salės juk irgi ne kiekviename mikrorajone statomos.

Klysti

[Lettered]

Techniškai yra toks dalykas kaip parapijos su griežtai apibrėžtom ribom (kaip rinkimų apylinkės) ir su visais dvasiniais reikalais eini į savo parapiją, o ne į kažkokią random bažnyčią. Tai pagal viską kiekviena parapija turi turėt savo bažnyčią. Šventojo Jono Pauliaus II parapijos teritorija:

"Vakarinė riba: Romainių g. nuo pradžios iki sankryžos su Chodkevičių g.; Chodkevičių g. iki sankryžos su J. Semaškos g.; Semaškos g. iki sankryžos su Liucijanavos g.; Liucijanavos g. iki Liedos upelio (Užliedžių tvenkinio);

Šiaurinė riba: Ledos upelis (nuo Užliedžių tvenkinio) iki greitkelio Kaunas–Klaipėda.

Rytinė riba: Greitkelio Kaunas–Klaipėda atkarpa Vilniaus kryptimi iki žiedinių sankryžų mazgo; Žemaičių pl. iki sankryžos su Baltų pr.; Baltų pr. atkarpa iki sankryžos su Nadruvių g.; nuo Baltų pr. sankryžos su Nadruvių g. iki Baltijos g. kertant Milikonių gyvenamųjų namu kvartalą ir apimant „Santaros" ir Milikonių vidurines mokyklas; Baltijos g. atkarpa iki sankryžos su Debesų g; Debesų g. atkarpa iki sankryžos su Audros bei Danguolės g.; nuo šios sankryžos Danguolės gatvės kryptimi iki Linkuvos g.

Pietinė riba: Linkuvos g. atkarpa iki sankryžos su Varnių g.; nuo Linkuvos g. Vilijampolės ir Šilainių seniūnijos ribą žyminti linija tarp Tytuvėnų ir Šilalės g. iki Kėdainių g.; Kėdainių g. atkarpa iki sankryžos su Juodaičių g.; linija palei Kalnų g., abi šios gatvės puses paliekant Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijai, ir palei Atramos g. kertant Vakarinį lankstą, apimant Ramovių gyvenvietę (bet paliekant su Raudondvario pl. susijusį gatvių tinklą Vilijampolės parapijai) iki Kaniūkų g.; Kaniūkų g. atkarpa iki sankryžos su Romainių g. ir Šilainių pl."

Nėra niekur tokio reikalavimo eiti į savo parapiją, jei nori vestuvių ar krikštynų gali nors ir Nidoje ar Zarasuose daryti. Čia ne rinkimai, kur gali balsuoti tik už savo savivaldybės merą ar vienmandatės Seimo narį. Tokios bažnyčios su sandėlio architektūra tėra kunigų asmeninės ambicijos turėtų savo nuosavą bažnyčią ir neturi nieko bendro su religija. Ką tada daryti centre esančiai parapijai su krūva paveldo bažnyčių, leisti joms sugriūti?

[RokasLT]

Ar esamų neužtenka? Geriau tos aukos būtų skiriamos senų remontui, juolab tai saugomi paveldo statiniai.

Viename didžiausių mikro-rajonų (Šilainiuose), tik viena bažnyčia te stovi nuo nepriklausomybės +mažulikė koplyčia, kurią pakeis ši bažnyčia.

[Blaze]

Lietuviai yra tikintys, paskutinio surašymo duomenimis net 74% apklaustųjų save priskiria Romos katalikams. Tai su tokiais skaičiais yra iš ko tom bažnyčiom statytis.

Didelė dalis žmonių eina į bažnyčią arba per laidotuvių metines arba, kad močiutė būtų laiminga.

[evil]

Didelė dalis žmonių eina į bažnyčią arba per laidotuvių metines arba, kad močiutė būtų laiminga.

Čia duomenys iš visuotinio surašymo, kuris ne bažnyčioje vyko ir galėjai prisipažinti jog esi netikintis, bet tik 6% nurodė nepriklausantys religinei bendruomenei, o 14% nieko nenurodė.

[Blaze]

Čia duomenys iš visuotinio surašymo, kuris ne bažnyčioje vyko ir galėjai prisipažinti jog esi netikintis, bet tik 6% nurodė nepriklausantys religinei bendruomenei, o 14% nieko nenurodė.

Tai taip, nes katalikiškuose kraštuose bažnyčiose nesilankantys žmonės bijo įvardinti save kaip nepriklausančius religinei bendruomenei.

[Tomizmas]

Keista, kad Lietuvoje vis dar statomos bažnyčios.

Kas čia keisto?

Ar esamų neužtenka? Geriau tos aukos būtų skiriamos senų remontui, juolab tai saugomi paveldo statiniai.

Neužtenka. Tarkim, Vilniaus miegamuosiuose rajonuose, kur gyvena dešimtys tūkstančių tikinčiųjų, yra vos kelios bažnyčios. Ne visi gyvena centre, ir tikintieji neprivalo važinėti į centrą, jei nori turėti bažnyčią savo rajone.

[MedinisStrazdas]

Kas čia keisto?

Keista, kad vis dar šitos kvailystės neatsisakoma.

[Blaze]

Tikinčiųjų mažėja, daug žmonių eina tik per laidotuvių metines arba dėl socialinio spaudimo. Tikėtina, kad po 30 metų poreikio naujom bažnyčiom nebebus ir tiesiog kils klausimas ką daryti su tuščiais pastatais Taip jau nutiko vakaruose, o jų tendencijos dažniausiai pas mus ateina šiek tiek pavelavusios.

[Tomizmas]

Sekmadieniais užėjus į bet kurią Vilniaus ar netgi mažų miestų bažnyčią (lankausi Švenčionėlių ir Švenčionių bažnyčiose), jos būna pilnos. Daugybė ne tik pensininkų, bet ir jaunų šeimų su vaikais. Bažnyčios būna sausakimšos ne tik per Kalėdas ir Velykas, bet ir per tokias šventes kaip Šv. Agota (tą dieną šventina duoną), Žolinės, Sekminės. Taip kad nesimato tendencijos, kad staiga po 30 metų bažnyčios pasidarys tuščios. Pamenu bažnyčias prieš 30 metų kai buvau visai mažas vaikas, matau dabar. Tendencija nepasikeitusi - žmonių pilna.

Beje, ar tikrai Vakaruose bažnyčios taps nereikalingos? Šiemet kaip tik per Sekmines važiavome į kelionę. Tą dieną kirtome Lenkiją ir Vokietiją. Skirtingai nei Lietuvoje, pirmadienis po Sekminių tose šalyse netgi nedarbo diena (o kada pagaliau pas mus padarys?), matėm tikrai labai daug žmonių prie bažnyčių, o užeiti apsipirkti nelabai buvo įmanoma - niekas nedirbo. Teko lankytis Ispanijos, Italijos bažnyčiose - jose buvo daugybė žmonių, ir ne tik besidairančių turistų, bet besimeldžiančių, degančių žvakes. Ispanijoje teko 2 kartus trumpai pamatyti vietines mišias - žmonių buvo daugybė, tikrai kunigai nekalbėjo tuščioms erdvėms. Bavarijoje teko pamatyti daugybę šeimų su vaikais prie provincijos miestelio bažnyčios (buvo labai panašu į pirmą komuniją, kuri dažniausiai ir daroma vasaros pradžioje).

Religijos reikšmė aišku deja sumažėjo, bet visuomenėje yra ir bus didelis procentas žmonių (gal netgi dauguma), kuriems religija svarbu, ir po 30 metų manau bažnyčios tikrai bus reikalingos ir senos, ir naujos, o toliau - tokia tolima ateitis ir jos tendencijos sunkiai prognozuojamos. Nereikia stebėtis - gal jums poreikio ir nėra, bet daugumai yra. Jeigu labai daug kas neina į bažnyčią kas sekmadienį, tai nereiškia kad netiki, ir neateina niekad, neina išpažinties, neina komunijos, neužsakinėja mišių už gyvus ar mirusius... Daro tai. Kiekvienų mišių pradžioje būna skaitomas sąrašas žmonių, už kuriuos (gyvus ar mirusius) jos aukojamos, ir jis visada būna labai ilgas.

[Lettered]

Kas čia keisto?
Neužtenka. Tarkim, Vilniaus miegamuosiuose rajonuose, kur gyvena dešimtys tūkstančių tikinčiųjų, yra vos kelios bažnyčios. Ne visi gyvena centre, ir tikintieji neprivalo važinėti į centrą, jei nori turėti bažnyčią savo rajone.

Jei tikintieji (tiksliau kuningai) nori po bažnyčios ant kiekvieno kampo, tai tada neturėtų skųstis, kad griūna kitos neremontuojamos senos įtrauktos į paveldą.

[Kecal]

Ne, jokių pasaulio vyriausybių!

Tai mes kalbame apie naują pasaulinę religiją (monoteistinę), juk akivaizdu.

[ALV77]

Tai mes kalbame apie naują pasaulinę religiją (monoteistinę), juk akivaizdu.

cia jau i masine psichoze labiau nesa nei religija

[abruo]

Kas įdomiausia, tai galima susidaryt įspūdį, kad pasaulinė vyriausybė – blogai, o štai pasaulinė religija (su kokiu nors popieža priešaky) – gerai. Labai keista. Ne tiek jau daug tie dalykai skiriasi. Gal popieža galėtų tvirtinti prezidentus? Vot būtų tvarka!

[Gator]

Kas įdomiausia, tai galima susidaryt įspūdį, kad pasaulinė vyriausybė – blogai, o štai pasaulinė religija (su kokiu nors popieža priešaky) – gerai. Labai keista. Ne tiek jau daug tie dalykai skiriasi. Gal popieža galėtų tvirtinti prezidentus? Vot būtų tvarka!

Kas sakė, kad pasaulinė religija gerai?
Tavo pavyzdyje labiau ne popiežius turėtų būt, nes musulmonai dabar labiausiai kovoja už savo religijos įsigalėjimą. Krikščionys kryžiaus žygių fazę praėjo per viduramžius.

Kita vertus viena religija tai tikrai būtų gerai - kiek karų vien dėl to kyla?

[mantasm]

Kita vertus viena religija tai tikrai būtų gerai - kiek karų vien dėl to kyla?

Be konkurencijos gautųsi užsistovėjus bala. Ir netrukus atsirastų naujas pakaitinis vienos ar kitoks judėjimas ir būtų grįžta į status quo.

[sankauskas]

Pačiame dugne su lenkais...