Religija

[Tomizmas]

11-12 panašiai buvo, bet kai jaunesni buvom ir pamoka viduryje dienos būdavo tiesiog kortom lošdavom, šiaip ne vieno žodžio ar temos neatsimenu, nors ji pastoviai kažką pasakodavo (dažniausiai pati sau).

Tikyba kaip pirmoji savaitės pamoka, prieš kurią melsdavomės, buvo pradinėse klasėse. Nuo 5 klasės jo, buvo pasirinktinai tikyba ir etika, ir ne pažymiams, bet įskaitai. Bet klausydavomės per tikybą, būdavo įdomu. Pas mus kunigas vesdavo (dabar jau a. a.), mokėdavo rasti kalbą su paaugliais, rimtas temas pateikti įdomia, nenuobodžia forma, dažnai ir su humoru. Įdomu buvo.

Religingumas liko daugumos mūsų labai svarbia gyvenimo dalimi ir dabar, kai dauguma jau auginame vaikus. Ir kažkokios "primityvizacijos" neįvyko - nesutrukdė nei gauti išsilavinimus, nei dirbti gerus darbus, nei žengti koja kojon su technologiniu progresu.

[Savitarnos kasa]

Pas jus tikyba būdavo vienintelis pasirinkimas pradinėse klasėse?

[DeSadas]

Normalus dalykas daugelyje krikščioniškų šalių, pvz. Lenkijoje ar Graikijoje dar daugiau šventina. Normali tradicija, o tikintiesiems - daugiau negu vien tik tradicija. Buvo praėjusį sekmadienį Šv. Agota, duoną šventino, nesivežiojat mašinoj? Nes tikrai labai daug kas vežiojasi, aš tame tarpe.

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

[Tomizmas]

Pas jus tikyba būdavo vienintelis pasirinkimas pradinėse klasėse?

Pradinėse klasėse taip. Etika kaip variantas atsirado po pradinių.

Pas mus buvo susiklosčiusi kažkurioje klasėje (gal 6) iš viso įdomi situacija, kai visi "vyrai" principingai pasirinko tikybą, o visos "moterys" etiką Tiesiog tipo "dėl chebros", kad būtų tarp savų (čia kaip tik dar tas amžius, kai sėdėti viename suole su priešingos lyties atstovu/atstove atrodo "pazoras") ir neatitinka paniatkių

Bet vykdavo tam tikra migracija - lankantys tikybą pasėdėdavo ir etikoje, ir atvirkščiai. Etikos mokytoja irgi pasakdavo labai įdomiai, o religijos būdavo ne ką mažiau - etiniai dalykai paprastai remdavosi krikščioniška etika.

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

Normaliai. Iš jų niekas neatima jų religijos (ar nereliginių įsitikinimų), nedraudžia būti nekrikščioniu, žydų, musulmonu, neišmeta dėl to iš darbo.

[sankauskas]

Pas mus buvo susiklosčiusi kažkurioje klasėje (gal 6) iš viso įdomi situacija, kai visi "vyrai" principingai pasirinko tikybą

Taip ir sakyk kad kunigas pasisodindavo ant kelių, saldainių duodavo...

[Tomizmas]

Taip ir sakyk kad kunigas pasisodindavo ant kelių, saldainių duodavo...

Nebūdavo taip Iš tikrųjų tai įdomios būdavo pamokos, ir pasijuokdavom, ir sužinodavom daug.

[sankauskas]

Nebūdavo taip Iš tikrųjų tai įdomios būdavo pamokos, ir pasijuokdavom, ir sužinodavom daug.

Ištraukdavo kunigas parodyti raudonąjį velnią?

[Tomizmas]

Ištraukdavo kunigas parodyti raudonąjį velnią?

Nereikia rodyti, jisai viduj pas mus visus. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

[Kristupas0220]

Tomizmas , o kodėl taip įnirtingai ginate religiją, teigiate, kad stebitės tais, kurie nemoka sukalbėti maldos? Bet juk už lanko XXI amžius, mokslo ir technologijų amžius - tokį prieštaraujančių argumentą galite neretai išgirsti. Arba kad jeigu Dievas egzistuoja iš tikrųjų - kur jo egzistavimo įrodymai? Aš pats pamenu, kaip 1 klasėje su manimi kartu etiką lankė gal kokie 2-3 mokiniai, o 2 klasėje visi masiškai perėjo į tikybą, matyt dėl paruošimo 1-ąjai komunijai. Paskui (3 kl.) - etikoje vaikų vėl padaugėjo. O minėtoje 2 klasėje su manimi etiką lankė tik 2 mergaitės - man asmeniškai teko mokytis su tomis SOS Vaikų kaimo auklėtinėmis iš Čečėnijos, po karo likusiomis našlaitėmis, jos matyt tos kur buvo atimtos iš tų garsiųjų Gatajevų šeimynos. Man už viską žiauriau tik tai, kad jos dvi, iki pat kokios 5 klasės (matyt pagal ugdymo programą), artėjant gegužės pirmajam sekmadieniui, per muzikos pamoką turėdavo kartu su visais dainuoti visokias dainas apie mamą, per dailę piešti jai sveikinimus-atvirukus. Kaip joms jaustis, ką joms laikyti savo mama? Ta, kuri žuvo ir kurios jau nebeprikelsi, ar tą vaikų namų prižiūrėtoją, kuri be jų, turi apšokinėti dar 20+ vaikų grupę?

[Tomizmas]

Tomizmas , o kodėl taip įnirtingai ginate religiją, teigiate, kad stebitės tais, kurie nemoka sukalbėti maldos? Bet juk už lanko XXI amžius, mokslo ir technologijų amžius - tokį prieštaraujančių argumentą galite neretai išgirsti. Arba kad jeigu Dievas egzistuoja iš tikrųjų - kur jo egzistavimo įrodymai?

O kuo technologijos paneigia religiją? Taip, jos labai stipriai palengvina gyvenimą ir padaro jį kokybiškesnį, bet kuo tai susiję su religija, morale, Dievo egzstavimu? Technologijos, kad ir kokios fainos ir geros, yra tik daiktai. Jie buitį pagerina, bet egzistencinių dalykų nesprendžia.

Kažkada jau esu šiame forume rašęs apie įrodymus, bet tada atsirado laikančių tai kliedesiais. Man pakankami įrodymai yra istorijos, kurias puikiai žinau nuo vaikystės, ir žino visi gimtų vietų gyventojai - kas atsitiko su tais, kurie dalyvavo griaunant Švenčionėlių cerkvę (tragiškai žuvo iš karto po to), kas nutiko sovietmečiu su šios dabar jau atstatytos koplytėlės Švenčionyse griovėjais, pilna internete konkrečių istorijų su pavardėmis kas nutiko su griovusiais Kryžių kalną (irgi ilgai negyveno), ardžiusiais kryžiaus kelio stoteles Ukmergės rajone, kaip greit žuvo tas kuris 2003 m. pavogė ir sudegino Jėzaus skulptūrą nuo Krokulės šaltinio prie Utenos, o jeigu rusų kalba paieškoti apie cerkvių griovimus sovietmečiu (na, matyt niekur pasaulyje taip šventų vietų nenaikino), tai visur griovusiųjų mirtys nedaug trukus po padarytų niekšybių. Akivaizdu kad visi, kurie susitepa rankas šventovių griovimu ar išniekinimu, labai greit baigia savo egzistavimą šiame gražiame pasaulyje. Dar reikia įrodymų? Man, kaip jau minėjau, jau šitų dalykų pilnai užtenka, kad net neabejočiau.

Ir šiaip iš gyvenimo žinau realių pavyzdžių, kai maldos, tikėjimas padėjo žmonėms labai sunkiose situacijose.

[MedinisStrazdas]

[B]Kunigas Algirdas Toliatas pašventino naujus policijos BMW

Kunigas vos sulaiko juoką.

Samsung irgi parašiau. Laukiu atsakymo. Jei no go, rašysiu Delfi, 15min ir pan.
Bet šiaip kažką parduodant visgi reikia tikrinti aprašymus ir patiems.

Nereikia, iš karto eini į techninių parametrų skiltį, o savireklamą galima praleisti.

Normalus dalykas daugelyje krikščioniškų šalių, pvz. Lenkijoje ar Graikijoje dar daugiau šventina. Normali tradicija, o tikintiesiems - daugiau negu vien tik tradicija. Buvo praėjusį sekmadienį Šv. Agota, duoną šventino, nesivežiojat mašinoj? Nes tikrai labai daug kas vežiojasi, aš tame tarpe.

Normalus nebent tikint senukais debesyse.

mokykloje organizuotai mus visus vesdavo į mišias, padarydavo pertrauką pamokose per religines šventes ir vesdavo į bažnyčią.

kaip galima šitaip žaloti vaikus?

Gal nuo regiono. Pas mane giminėse daug krikščionių ir pats save tokiu laikau, bet irgi nesu girdėjęs nieko apie duomą.

O čia kas parašė, kad auto šventinimas ir sėkmės linkėjimas (tik) su Rusija susijęs, tai turbūt tiesiog ant krikščionybės užstumt nevykusiai norėjo, ale nelygis krikščioniškai šventint

Nelygis išvis šventinti ir dar reklamuotis kad teisėsauga vadovaujasi religiniais įsitikinimais.

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

Jaustis proscelizuotiems.

[cozzamarra]

Tomizmas vertas pagarbos už tvirtą poziciją religijos klausimu, nepaisant pigių bandymų pasišaipyt.

Bažnyčia vis dėlto yra būtinas reikalas, pergyvenęs sovietizmą ir daug kitokių negandų, apie pašaipūnus jau net nekalbant. Antra vertus, automobilių ir visa ko kito šventinimas išties atrodo juokingai, mano nuomone.

[manometras]

Aš nemoku daryti tų gestų (ir nedarau), kuriuos krikščionys daro įeidami į bažnyčią ir išeidami iš jos. Gali sakyt, nemoku melstis. Nematau čia nieko keisto, tiesiog tėvai vaikystėj neįtikino, neišmokino tikėti ir atlikinėti tuos ritualus. Mokykla ir visuomenė, nors mokykloj buvo tikybos arba etikos pamokos, neįtikino ir neišmokino irgi.
Ėjau į tikybos pamkas pažiūrėti, ar mokys apie religijas, ar apie tikėjimą, ar siūlys (nemokys) atlikinėti katalikiškus ritualus. Buvo antra (katalikai tikintieji siūlė atlikinėti katalikiškus ritualus). Tai perėjau į etikos pamokas. Daug kas perėjo, nes jas dėstė simpatiška ir protinga matematikos mokytoja. Ten nebuvo kognityvinio disonanso, tikintiesiems katalikams skirtų ritualų.
Apie Agotos duoną ir kitus ritualus žinau iš gyvenimo Lietuvoje patirties.
Nesu arši ateistė, kad nuolat trolinčiau katalikus. Kartais, kai labai reikia ir vidus nesipriešina, net nueinu su jais į bažnyčią, giedu jų giesmes, kalbu jų ritualinius tekstus, atsiklaupiu ant grindų, bet to mojavimo rankomis, kuriuo jie pasisveikina ir atsisveikina su savo dievu, vis tiek nemoku, nedarau ir smarkiai neprašiau išmokyti.
Tikrai įdomu būtų pamatyti ir išgirsti, kaip reaguos kai kurie, kai mane laidos be katalikų kunigo, nes nesu krikštyta, bet negalėsiu.
Šiaip, jaučiuosi normaliai. Katalikai pažįstami nesiunta, sužinojė, kad nesu krikštyta, nesu katalikė ir kartais nesielgiu taip, kaip jie. Dauguma mano giminių gal yra krikštyti ir dalis tų krikštytų galbūt labiau tikintys, negu aš. Negaliu patikrinti tikėjimo pagal ritualų atlikinėjimą.

[abruo]

Pats vaikystėje perėjau visus krikščionims būtinus ritualus (pirmosios komunijos, sutvirtinimo sakramentai), bet taip buvo dėl tėvų ir senelių noro, o pats neprieštaravau nenorėdamas išsiskirti („visi eina, tai kaip čia dabar man neiti“). Suaugus požiūris sustiprėjo ir dėl daugybės patirčių gyvenime tapau tvirtu ateistu. Mano aplinkoje tikinčiųjų beveik nėra, į bažnyčią nieko lydėti nereikia (nebent draugai tuokiasi joje, bet ir jie tai daro dėl tradicijos arba giminėms įtikti).

Dirbu gimnazijoje, o joje tikybą renkasi mažiau nei 30 % mokinių, yra klasių, kuriose visi vaikšto į etiką. Ir šiaip, nei darbe tarp kolegų, nei draugų ar pažįstamų ratuose jokių krikščioniškų ritualų ar apeigų nėra. Kaip ir šnekų apie krikščionybės tiesų laikymąsi, nebent iš visiškai filosofinės pusės. Kartais pagalvoju, kad man dėl to visai pasisekė ir viena problema gyvenime yra mažiau. Todėl kartais vis nustembu išgirdęs apie visokius keistus ritualus ar išskirtinį žmonių religingumą, bet tada prisimenu gyventojų surašymo rezultatus.

Veikiausiai arba gyvenu ateistiniame burbule, arba mūsų kultūroje nemaža dalimi tikėjimas yra virtęs grynai asmeniniu reikalu ir žmonės apie tai nelinkę kalbėti (ir gerai, kad taip yra). Dėl to visokie policijos automobilių šventinimai atrodo labai keistai, to neturėtų būti normalioje valstybėje. Jei kas nori pašventinti savo darbo priemones, tegul daro tai asmeniškai susitarę su savo konfesijos šventiku.

[Tomas]

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

Jei kažkas nepatinka, visada gali emigruoti, per jėgą niekas čia nelaiko.

[Gator]

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

O ką čia jaustis? Tu tarkim būdamas krikščionis persikėlęs į kokį Dubajų blogai jausies, nes ten kažką pagal musulmonų paprotį šventins?

[Savitarnos kasa]

Nes kai mokiausi pradinėse klasėse audringais 90-aisiais, pas mus Švenčionėlių mokykloje organizuotai mus visus vesdavo į mišias, padarydavo pertrauką pamokose per religines šventes ir vesdavo į bažnyčią. Ne tik mūsų klasė, bet ir paralelinės, ir vyresnės, ir jaunesnės - visi. Bažnyčia būdavo pilna vaikų.

Pas mus irgi taip buvo – nenorėdavau rašytis ant saugaus elgesio, kad nereiktų eit, bet po to prigąsdindavo jog neinant į pamoku metu vykstančias programas reikia vėliau atidirbti tas pamokas. O bažnyčioje dauguma tiesiog telefonuose sėdėdavo (be abejo čia ne 90s buvo), matyt nebe tie laikai arba ne tas regionas. Tiksliai nežinau, kodėl šitas ėjimas pamokų metu vėlesnėse klasėse nutrūko, bet kiek teko girdėti, tai kažkieno nepatenkinti tėvai užtrumpino šitą reikalą.

[Savitarnos kasa]

Tikrai įdomu būtų pamatyti ir išgirsti, kaip reaguos kai kurie, kai mane laidos be katalikų kunigo, nes nesu krikštyta, bet negalėsiu.
Šiaip, jaučiuosi normaliai. Katalikai pažįstami nesiunta, sužinojė, kad nesu krikštyta, nesu katalikė ir kartais nesielgiu taip, kaip jie. Dauguma mano giminių gal yra krikštyti ir dalis tų krikštytų galbūt labiau tikintys, negu aš. Negaliu patikrinti tikėjimo pagal ritualų atlikinėjimą.

Mačiau kažkada 15min sugalvojo parašyti apie vienos Vilnietės Facebook postą kaip ji išstojimo iš bažnyčios (ten ar krikšto išsižada, ar kažkas pan). Straipsnio komentarai buvo LABAI spalvingi.

[Tomizmas]

O ką čia jaustis? Tu tarkim būdamas krikščionis persikėlęs į kokį Dubajų blogai jausies, nes ten kažką pagal musulmonų paprotį šventins?

Aš tai nė kiek nesijausčiau blogai. Dėl 2 priežasčių:

1. Islamas - artimai giminiška krikščionybei abraominė religija, išpažįstanti tą patį Dievą/Allah/God/Bog etc. ir islamiški palaiminimai nepažeidžia pirmojo Dievo įsakymo "Neturėk kitų dievų, tik mane vieną", nes Dievas tas pats, dorybės tos pačios, nuodėmės tos pačios, pasaulio pabaigoje laukia to paties Jėzaus/Isa atėjimo. Todėl man musulmoniški palaiminimai mašinos, su kuria aš darbe po to važinėsiu, būtų priimtini.

2. Jeigu jau gyvenčiau musulmoniškoje šalyje, tai manau nesunku būtų suprasti, kad jeigu yra dauguma, jie vietiniai, tai čia jau man reikia derintis prie daugumos kurie čia gyvena šimtmečiais, o ne jie prie manęs. O man niekas netrukdo krikščioniškai melstis. Dubajuje labai daug krikščionių.

[manometras]

O ką čia jaustis? Tu tarkim būdamas krikščionis persikėlęs į kokį Dubajų blogai jausies, nes ten kažką pagal musulmonų paprotį šventins?

Kitoj šaly tu jausies kaip atvykėlis ir būsi suvokiamas kaip atvykėlis. O kaip jaustis, kai tu savo šaly, kurioj gimei ir užaugai, esi pagal nutylėjimą, be jokių klausimų suvokiamas kaip, tarkim, katalikas, kuriam tinka, kad su jam skirtais daiktais kiti elgiasi kaip su tipiško kataliko daiktais, o ne pagal jo tikėjimą / netikėjimą?