Tai logiška, nes tiek stačiatikiai, tiek katalikai yra krikščionys, t.y. ta pati religija tik skirtingos konfesijos. O islamas yra visiškai kita religija.
Tiek krikščionybė (visos konfesijos), tiek islamas (visi variantai), tiek ir... judaizmas, yra abraominės religijos. Visos jos remiasi lygiai tuo pačiu senuoju testamentu.
Tiek krikščionybė (visos konfesijos), tiek islamas (visi variantai), tiek ir... judaizmas, yra abraominės religijos. Visos jos remiasi lygiai tuo pačiu senuoju testamentu.
Tai logiška, nes tiek stačiatikiai, tiek katalikai yra krikščionys, t.y. ta pati religija tik skirtingos konfesijos. O islamas yra visiškai kita religija.
Ne visai kita. Budizmas ar induizmas yra visai kitos religijos. Islamas, kaip jau čia minėta, labai artimas krikščionybei. Viskas tas pats nuo Adomo iki Jėzaus, Dievas, dorybės ir nuodėmės. Išoriniai skirtumai, tokie kaip simbolika ar šventės, yra neesminiai (formos iškėlimas prieš esmę, kai apeigos ir simboliai tampa svarbesni už patį Dievą, abiejose religijose laikoma vos ne nukrypimu į stabmeldystę, ir deja, abiejų religijų atstovai vis tiek to neišvengia).
Taip, kai ginčijamasi, kiek skersinių turi turėti kryžius ar iš viso, simbolika turi būti pusmėnulis - tai jau stabmeldystės pradžia. Bet vis tiek ginčijamasi. Žmonėms būdinga sureikšminti simboliką ir nematyti esmės. Turbūt kryžių ar pusmėnulį garbinti žmonėms paprasčiau ir suprantamiau, negu Dievo sąvoka.
Tiek krikščionybė (visos konfesijos), tiek islamas (visi variantai), tiek ir... judaizmas, yra abraominės religijos. Visos jos remiasi lygiai tuo pačiu senuoju testamentu.
Tai taip, su tuo nesiginčiju bet visvien krikščionybė yra viena religija, o islamas yra kita religija. O tarp katalikybės ir stačiatikybės tokio skirtumo nėra.
Tai, kad kiek supratau, islamas iš esmės yra upgradinta ir arabams pritaikyta krikščionybė. Tas totorius sakė, kad pas juos korane net veikėjai tie patys - Jėzus, Marija, tik arabiškomis vardų formomis (Isu, Mariam, berods ).
Pagalvojau apie tamsiąsias didžiausių religijų puses, palyginimui. Gerai, tie musulmonai pjausto galvas, ok. Tačiau krikščionys, jų kunigai prievartauja vaikus. Ne kartą juk buvo kilę vaikų išnaudojimo skandalai. Tai kas didesnė blogybė - ar nužudytas žmogus, kuris nieko nebejaučia, ar tas žmogus, kurį būdamą vaiku, ištvirkino kunigas, ir jam dabar visą gyvenimą prisiminti, kad buvo taip gėdingai pažemintas, ir gal net mąstyti apie savižudybę nes laiko atgal jau neatsuksi?
Bet tai kaip tam prievartautam žmogui laimingai ir pilnavertiškai nugyventi likusį gyvenimą, kai vaikystėje tave išniekino žmogus, laikomas kone šventuoliu?
Mano vienas tolimesnių giminaičių visą gyvenimą dirbo kunigu, vėliau milicininku. Vaikų niekad neturėjo, nevedęs. Įdomu, kodėl rinkosi tokias išskirtinai vyriškas profesijas... Toks jausmas, jog kone visi kunigai arba turi polinkį į homoseksualumą (nors patys tai demonstratyviai smerkia, tačiau prisiminkite Gražiulio atvejį), arba dar baisiau - polinkį prie mažų vaikų. Vargu ar daug žmonių, kurie pasirinko kunigo kelią, ir jų nuoširdžiai netraukia nei moterys, ne juo labiau vyrai ar maži vaikai...
Nebūtinai jis, aš kalbu bendrai apie tuos, kurie varo ant gėjų, iš tikrųjų gal patys nėra iki galo tikri dėl savo tapatybės. Dalis taip gal ir įsitrina į kunigus, kad užmaskuoti savo tikrąjį veidą. Įsivaizduoju kokiai pokario kartai, tarnavusiai tarybinėje armijoje, toks Tomas Vytautas Raskevičius įvarytų kokį infarktą. Biški įdomu žiūrėti iš šalies, kaip jiems tai baisu ir neįprasta, sako "vat mano laikais taip nebūdavo..."
Įsivaizduoju kokiai pokario kartai, tarnavusiai tarybinėje armijoje, toks Tomas Vytautas Raskevičius įvarytų kokį infarktą. Biški įdomu žiūrėti iš šalies, kaip jiems tai baisu ir neįprasta, sako "vat mano laikais taip nebūdavo..."
Tarnavau tarybinėje armijoje, bet jokio infarkto man nevaro.
Bet tai kaip tam prievartautam žmogui laimingai ir pilnavertiškai nugyventi likusį gyvenimą, kai vaikystėje tave išniekino žmogus, laikomas kone šventuoliu?
Mano vienas tolimesnių giminaičių visą gyvenimą dirbo kunigu, vėliau milicininku. Vaikų niekad neturėjo, nevedęs. Įdomu, kodėl rinkosi tokias išskirtinai vyriškas profesijas... Toks jausmas, jog kone visi kunigai arba turi polinkį į homoseksualumą (nors patys tai demonstratyviai smerkia, tačiau prisiminkite Gražiulio atvejį), arba dar baisiau - polinkį prie mažų vaikų. Vargu ar daug žmonių, kurie pasirinko kunigo kelią, ir jų nuoširdžiai netraukia nei moterys, ne juo labiau vyrai ar maži vaikai...
O nemanai, kad tau geriau būtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl išprievartavimo, nei rašyti čia forume žinutes per aplink?
Bet tai kaip tam prievartautam žmogui laimingai ir pilnavertiškai nugyventi likusį gyvenimą, kai vaikystėje tave išniekino žmogus, laikomas kone šventuoliu?
Mano vienas tolimesnių giminaičių visą gyvenimą dirbo kunigu, vėliau milicininku. Vaikų niekad neturėjo, nevedęs. Įdomu, kodėl rinkosi tokias išskirtinai vyriškas profesijas... Toks jausmas, jog kone visi kunigai arba turi polinkį į homoseksualumą (nors patys tai demonstratyviai smerkia, tačiau prisiminkite Gražiulio atvejį), arba dar baisiau - polinkį prie mažų vaikų. Vargu ar daug žmonių, kurie pasirinko kunigo kelią, ir jų nuoširdžiai netraukia nei moterys, ne juo labiau vyrai ar maži vaikai...
Jeigu man pridėtų peilį prie gerklės ir duotų pasirinkti, arba būsi išprievartautas, arba papjausim - pasirinkčiau likti gyvas. Gyventi su trauma yra geriau, nei mirti.
Jeigu man pridėtų peilį prie gerklės ir duotų pasirinkti, arba būsi išprievartautas, arba papjausim - pasirinkčiau likti gyvas. Gyventi su trauma yra geriau, nei mirti.
Comment