Religija

[Tomizmas]

Atsakymas ateistams: Dievas negali neegzistuoti

[John]

Durnas straipsnis, skirtas tiems, kas niekada nesusidūrė su moksliniu metodu ir jo taikymu. Nekalbant apie elementarią logiką. Šiaip, bet kas, kam teko studijuoti universitete ar panašioje įstaigoje, turėtų tai suvokti.

Beje kodėl autorius (kaip ir tikintys į antgamtines būtybes) neklausia, iš kur atsirado Dievas?

Sprendžiant iš rašysenos stiliaus, spėju, kad tuos kliedesius parašė kokios nors krikščioniškos mokyklos devintokas, nes akivaizdu, kad žmogus dar nesusidūręs nei su akademija, nei su rimtesne tos srities literatūra.

[Xedos]

Iš kur atsirado tas singuliarinis taškas?

Dėl kokių priežasčių jis „sprogo“, t. y. pradėjo plėstis?

Kas buvo už to taško ribų? Tuo pačiu – kas yra už mūsų Visatos ribų?

Kaip atrodo visatos pakraštys? Gal tai kieto pavidalo „siena“, gal tiesiog riba, prie kurios priartėjęs išnyksti, kaip papuolęs į juodąją skylę, o gal kažkas kita, kol kas sunkiai įsivaizduojamo mūsų protui?

Ar mūsų Visata yra vienintelė? O gal yra daugiau visatų?

Daugmaž taip, jeigu žmogus dar kažko nežino ar nesuvokia, reiškia jis niekada to nesužinos ir tai dievo darbas ir vsio. Apgailėtina. Ar tokie žmonės yra reikalingi laboratorijose, kuriose yra ieškoma vaisto vėžiui ar parkinsonui ? "Niekas nežino, kaip tai tą išgydyti, niekada nežinos, tai dievo bausmė žmonijai". Su tokiu mąstymu tik degraduosime.

[Aš]

Biesina mane, kai visokie lochai, patys gyvenime nieko nepamąstę, įmeta kokią penkių psl. citatą, maždaug, "skaityk ir neik dabar". O man reikia kartot ir kartot tuos pačius elementarius dalykus.

Mokslo pasiekimai? O kada jie įrodė, kad Dievas neegzistuoja?

Neiginių įrodinėti nereikia. Tu sakai, kad dievas egzistuoja, tai tu ir įrodinėji. Aš kaip krapščiau nosį, taip ir toliau krapštau ir kol tu neįrodysi savo teiginio, nuomonės nekeisiu. Jei reikia pavyzdžių praktikoje, galvokit apie nekaltumo prezumpciją.

Arba dar geriau. Tu pateik man įrodymus, kad neegzistuoja visi kiti tūkstančiai dievybių. Ką, dabar jom visom tikėt pradėsi, nes mokslas neįrodė (savaime suprantama, nes neiginiai nėra įrodytini), kad anų nėra.

Kad ir į kiek klausimų atsakytų šiuolaikinis mokslas, bet jis niekaip neprisikasa prie esminės Visatos egzistavimo ir atsiradimo priežasties.

Iš kur tu, žmogau, ištraukei, kad kažkieno egzistavimas turi turėti priežastį. Visata egzistuoja for the sake of it. For us to fuck and reproduce, jei tau taip geriau. Nustokite suteikinėti sąmoningiems žmonių veiksmams būdingas savybes materijai ar fizikiniams dėsniams.

Kad ir kiek būtų atsakyta klausimų, bet tie atsakyti klausimai tik užduoda vėl naujus klausimus.

<...>

Taigi, link ko bandau eiti: kad ir kiek mokslas išsiaiškintų, kad ir kiek daug klausimų atsakytų, bet vis tiek atsiras naujų klausimų – kas buvo prieš tai, ką mes žinome dabar, ir kas yra už to, ką mes pažįstame dabar.

Todėl, jei mes ko nors nežinom, tai vietoje to, kad tai pripažintume, apsimeskime, kad žinom viską - paaiškinkim, jog "taip nusprendė/padarė dievas". Genius.

Taigi, ko gero, galiausiai mokslas turės prieiti išvadą, kad egsistuoja kažkokia begalinė energijos ar kažkokios kitokios mums dar nepažįstamos ir nesuvokiamos substancijos forma, kuri egzistavo visada, kuri iš niekur neatsirado ir kuri yra VISKO priežastis, bei palaiko nuolatinę egzistuojančią Visatos tvarką ir pusiausvyrą. Ar įsivaizduojate kitokią galutinę mokslo stotelę? Kažin, ar gali būti kitokių variantų.

Ir kas tai būtų? Tai būtų akivaizdus Šventojo Rašto pamatinių tiesų įrodymas, tiksliau, paties Dievo egzistavimo įrodymas.

Žodžiu, net jei taip ir būtų, tai būtų ne joks Šventojo Rašto tiesų įrodymas, o įrodymas, kad krikščionys garbina kokią tai fizikinę jėgą ir ją personifikuoja. Dar daugiau, su ja kalbasi, jai aukoja, ją garbina, prieš ją žeminasi, dėl jos kariauja ir t.t.

Keista kartais žiūrėti, kaip krikščionis vadina paranojikais ir neišmanėliais tie žmonės, kurie patys net nesidomėjo religija ir net nežino, ką neigia.

Esu vienintelis savo aplinkoje perskaitęs Biblija. Ir esu ateistas. Buvau juo ir iki tol, bet Biblija turbūt yra geriausias būdas "mesti tikėti" objektyviai į situaciją pažvelgt nusiteikusiam žmogui. Aišku, čia turbūt dėl to, kad skaičiau ją "neteisingai nusiteikęs"

Moralė yra viskas, kas pozityvu, teigiama ir užtikrina gyvenimą ir tobulėjimą.

Bullshit. Moralė yra subjektyvi samprata. Musulmonų kraštuose nuo prievartauto pastojusios merginos užmėtymas akmenimis yra jų supratimu grįstos moralės sergėjimo forma.

Be to moralė nėra religijos nuosavybė ir su ja tiesiogiai niekaip nesisieja. Ar esi moralus, ar ne, lemia tai, ar esi moralus, ar ne, o ne ar esi tikintis

Vsio, tingiu toliau skaityt.

[John]

Tada tradiciškai seka "argumentas": "tu turi savo tiesą, o aš savo" ir taip, mažų mažiausiai, tavo požiūris iškart tampa "lygiaverčiu" religingo pašnekovo požiūriui.

Kitais atvejais (ypač galioja Islamo šalyse), pradedama garsiai rėkti ką nors panašaus į "Allahu Akbar a lalalalalalalalalal lala mahla lahlal lala!", kas iškart įrodo Dievo (Alacho) egzistavimą ir suteikia teisę nupjauti pašnekovui galvą arba užmėtyti akmenais.

[oranger]

Didelė dalis tiesos yra tame, kad silpnėjant (arba kryptingai silpninant) Romos katalikų ir kitų krikščioniškų bažnyčių įtakai Europoje, religijos nišą pamažu užima islamas. Čia jau, kaip sakoma, prisikariavo su bažnyčia.
Tai čia jau pačių europiečių pasirinkimas, ar jie nori išlikti?

[John]

Didelė dalis tiesos yra tame, kad silpnėjant (arba kryptingai silpninant) Romos katalikų ir kitų krikščioniškų bažnyčių įtakai Europoje, religijos nišą pamažu užima islamas. Čia jau, kaip sakoma, prisikariavo su bažnyčia.
Tai čia jau pačių europiečių pasirinkimas, ar jie nori išlikti?

Kariavimai su bažnyčia vargu ar turi daug įtakos. Žmonėms lavėjant ir tampant labiau raštingiems bei išprususiems, bažnyčios svarba natūraliai menksta.

Nereiktų to sieti su Islamo plitimu. Islamas išplitęs tik imigrantų iš Islamiškų šalių tarpe, o bandyti tai nustelbti Katalikų bažnyčia (t.y. mažesniu blogiu, nei Islamas, bet visviena blogiu) yra iš principo nelabai gera mintis.

O Katalikų bažnyčia dėl savo mažėjančios įtakos ir nekokio įvaizdžio (bent jau kai kur) didele dalimi turi kaltinti pati save. Seksualinio priekabiavimo ir pedofilijos atvejų dangstymas (užuot aiškus problemos identifikavimas ir kooperavimasis su teisėsaugos institucijomis) sukūrė veidmainiškos ir korumpuotos organizacijos įvaizdį. Apskritai Katalikų bažnyčios marketingas ir PR'as užstrigęs kažkur viduramžiuose.

[Čikupakas]

Mokslas dažnai yra priešinamas su religija, nors realiai tam nėra jokios priežasties – mokslo atradimai religijai neprieštarauja.

Negalima nesižavėti tokiais minties galiūnais.

[senasnamas]

Aš tai manau, kad žmogus galingesnis net už Dievą , nes Dievas ir visos religijos yra ne kas kita kaip žmogaus proto vaisius. Kitaip sakant, Dievą susikūrė pat žmogus. Mokslas negali atsakyti į visus klausimus, lieka didelė nežinomybės zona, kurią reikia kažkuo užpildyti. Čia jau pasireiškia žmogaus fantazija. Juk žmogus mėgsta turėti atsakymus į visus klausimus. Religijos yra tiesiog protingesniųjų žmonių protinių pastangų rezultatas, jų tikslas paaiškinti pasaulį, mokyti žmones būti geresnius, taip pat juos ir valdyti. Tai, man atrodo, kad 21 a. tiesiog reikėtų pripažinti, kad žmogui daug kas yra nežinoma, nepažinu ir nustoti save apgaudinėti. Reikėtų iš religijų pasiskolinti visuotiniu sutarimu priimtinas moralės normas ir jų pagrindu sukurti kokį nors šiuolaikines realijas atitinkantį mokymą grynai praktiniais sumetimais - ne visi žmonės linkę būti labai moralūs, kai kuriems pamokslai visai nepamaišytų .

[Xedos]

Už kokius nuopelnus žodis "dievas" išvis turi būti rašomas iš didžiosios ?

[senasnamas]

Už tai, kad jis aukščiausioji visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas .
Rimtesnis paaiškinimas čia:
http://www.kalbosnamai.lt/index.php?...catid=2&id=201

[spirit]

Atsakymas ateistams: Dievas negali neegzistuoti

Straipsnis kaimo bobutėms pamaloninti. Tomizmai, ar tu kaimo bobutė?

[Aleksas666]

Aš tai manau, kad žmogus galingesnis net už Dievą , nes Dievas ir visos religijos yra ne kas kita kaip žmogaus proto vaisius. Kitaip sakant, Dievą susikūrė pat žmogus. Mokslas negali atsakyti į visus klausimus, lieka didelė nežinomybės zona, kurią reikia kažkuo užpildyti. Čia jau pasireiškia žmogaus fantazija. Juk žmogus mėgsta turėti atsakymus į visus klausimus. Religijos yra tiesiog protingesniųjų žmonių protinių pastangų rezultatas, jų tikslas paaiškinti pasaulį, mokyti žmones būti geresnius, taip pat juos ir valdyti. Tai, man atrodo, kad 21 a. tiesiog reikėtų pripažinti, kad žmogui daug kas yra nežinoma, nepažinu ir nustoti save apgaudinėti. Reikėtų iš religijų pasiskolinti visuotiniu sutarimu priimtinas moralės normas ir jų pagrindu sukurti kokį nors šiuolaikines realijas atitinkantį mokymą grynai praktiniais sumetimais - ne visi žmonės linkę būti labai moralūs, kai kuriems pamokslai visai nepamaišytų .

Religija turėjo daug didesnę svarbą, nei vien kaip kažkokių aksiomų formavimas. Pradėkim nuo to, kad visuomenėms reikėjo moralinio sverto ribojančio nuo kažkokios nepageidautinos veiklos toje pačioje visuomenėje. Įprastos bausmės dažnai nesustabdydavo nuo nusikalstamos veiklos, o tarkime pasakymas neišprususiam vagiui, jog jis vykdydamas nusikaltimą degs pragare turėdavo svaros, nes vagis tikėdavo, jog jis iš ties degs. Vėlesniais laikais, tai išsivystė į bažnytines struktūras, kurios nuodemes atleisdavusi už piniginę išmoką, kuri buvo labai populiari tik įrodo, jog tai labai svarbus visuomenės kontroliavimo ir ugdymo aparatas.

Aš savo ruožtu neesu linkęs kažko nurašyti, bet vadovautis savo vertybėmis geriau, nes prieš save gali būti kaltas arba ne, o religija įperšą taisykles dažnai prasilenkiančias su sveiku protu.

[Eidvis]

Dievas išpradžių buvo atsakingas ir už žaibą, ir už audras jūruose, ir už saulės užtemimus ir apskritai už viską. Bet kuo toliau - tuo labiau Dievo reikmė mažėja, bene pagrindinį argumentą iš Dievo atėmė Darvino evoliucija, kai išaiškėjo, kad žmogų sukūrė visai ne Dievas ir kad ir kaip tai būtų neįtikėtina, bet yra įmanoma, kad tokia sudėtinga būtybė kaip žmogus išsivystitų be jokio išorinio įsikišimo. Galų gale Dievas buvo įspraustas į kampą ir jam liko tik tokie argumentai:

Iš kur atsirado tas singuliarinis taškas?

Dėl kokių priežasčių jis „sprogo“, t. y. pradėjo plėstis?

Kas buvo už to taško ribų? Tuo pačiu – kas yra už mūsų Visatos ribų?

Kaip atrodo visatos pakraštys? Gal tai kieto pavidalo „siena“, gal tiesiog riba, prie kurios priartėjęs išnyksti, kaip papuolęs į juodąją skylę, o gal kažkas kita, kol kas sunkiai įsivaizduojamo mūsų protui?

Ar mūsų Visata yra vienintelė? O gal yra daugiau visatų?

Taigi kuo toliau, tuo mažiau yra vietų kur Dievas gali slėptis. Net jeigu Dievas ir buvo tas, kuris paspaudė didžiojo sprogimo mygtuką - tai kas iš to? Koks skirtumas ar didįjį spogimą sukėlė Dievas ar natūralūs reiškiniai, jeigu po mygtuko paspaudimo Visatos ribose viskas pradėjo veikti pagal gamtos dėsnius. Koks apskritai skirtumas ar yra Dievas, jeigu tam, kas vyksta Visatos viduje, Dievas nedaro jokios įtakos?

O šiaip jau jeigu keliami tokie klausimai, kurių mokslas dar negali atsakyti, tai įdomu kaip į tuos klausimus atsako Biblija? Kas, pagal Biblija, yra už visatos ribų? Ar pagal šventą raštą mūsų visata yra vienintelė ar egzistuoja ir kitos visatos? O jeigu Biblija šitų klausimų negali atsakyti - tai pagal tą pačią logika reiškia, kad Dievo nėra.

[John]

Religija turėjo daug didesnę svarbą, nei vien kaip kažkokių aksiomų formavimas. Pradėkim nuo to, kad visuomenėms reikėjo moralinio sverto ribojančio nuo kažkokios nepageidautinos veiklos toje pačioje visuomenėje. Įprastos bausmės dažnai nesustabdydavo nuo nusikalstamos veiklos, o tarkime pasakymas neišprususiam vagiui, jog jis vykdydamas nusikaltimą degs pragare turėdavo svaros, nes vagis tikėdavo, jog jis iš ties degs. Vėlesniais laikais tai išsivystė į bažnytines struktūras nuodemes atleisdavusi už piniginę išmoką, kuri buvo labai populiari tik įrodo, jog tai labai svarbus visuomenės kontroliavimo ir ugdymo aparatas.

Aš savo ruožtu, neesu linkęs kažko nurašyti, bet vadovautis savo vertybėmis geriau, nes prieš save gali būti kaltas arba ne, o religija įperšą taisykles dažnai prasilenkiančias su sveiku protu.

Taip.

Krikščionybė šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai tapo rudimentiniu socialiniu kultu, kuris nebeturi realios galios. Tai galioja beveik visose krikščioniškas šaknis turinčiose visuomenėse, pradedant "religingomis" JAV, baigiant dar labiau religingais Filipinais. Dabar problema apsiriboja visokiais palyginus mažareikšmiais dalykais, kaip ginčais JAV dėl kreacionizmo dėstymo per biologijos pamokas ar tėvų teisės krikštyti vaikus. Tai rodo, kad krikščionybė nebeturi realios galios ir dabar vyksta jos daugmaž galutinis nugalabyjimas (o kai kuriose šalyse jis jau de facto įvykęs).

Didžiausia problema ta, kad tai kur kas mažiau galioja Islamui. Jeigu kokioje nors Malaizijoje ar Indonezijoje situacija beveik lygintina su labiausiai religingomis krikščioniškomis valstybėmis, tai daugelyje kitų Musulmoniškų šalių situacija kur kas prastesnė ir netgi grėsminga. Gali būti nugalabytas už netinkamą žodį apie Šventąjį pranašą ar Alachą t.y. visiškai šiuolaikinio ir mdernaus pasaulio realijų neatitinkančios sistemos, kurias bandoma naudoti šiandieniniame pasaulyje. Tai yra nemaža problema, bet kol kas nepanašu, kad ji būtų kaip nors adresuojama.

[Čikupakas]

Aš tai manau, kad žmogus galingesnis net už Dievą , nes Dievas ir visos religijos yra ne kas kita kaip žmogaus proto vaisius. Kitaip sakant, Dievą susikūrė pat žmogus. Mokslas negali atsakyti į visus klausimus, lieka didelė nežinomybės zona, kurią reikia kažkuo užpildyti. Čia jau pasireiškia žmogaus fantazija. Juk žmogus mėgsta turėti atsakymus į visus klausimus. Religijos yra tiesiog protingesniųjų žmonių protinių pastangų rezultatas, jų tikslas paaiškinti pasaulį, mokyti žmones būti geresnius, taip pat juos ir valdyti. Tai, man atrodo, kad 21 a. tiesiog reikėtų pripažinti, kad žmogui daug kas yra nežinoma, nepažinu ir nustoti save apgaudinėti. Reikėtų iš religijų pasiskolinti visuotiniu sutarimu priimtinas moralės normas ir jų pagrindu sukurti kokį nors šiuolaikines realijas atitinkantį mokymą grynai praktiniais sumetimais - ne visi žmonės linkę būti labai moralūs, kai kuriems pamokslai visai nepamaišytų .

Mokslas gali atsakyti į visus klausimus ir "žino" visus atsakymus, tik žmonės per daug kvaili, kad remtųsi į mokslą, tai susigalvoja visokius dievus..

[Sula]

O šiaip jau jeigu keliami tokie klausimai, kurių mokslas dar negali atsakyti, tai įdomu kaip į tuos klausimus atsako Biblija? Kas, pagal Biblija, yra už visatos ribų? Ar pagal šventą raštą mūsų visata yra vienintelė ar egzistuoja ir kitos visatos? O jeigu Biblija šitų klausimų negali atsakyti - tai pagal tą pačią logika reiškia, kad Dievo nėra.

Yra veikėjų, kurie Biblijoje atranda "visus atsakymus".

O šiaip jau, darant išvadą Dievas = Visata, ar neprieinama prie "bedievystės"?

Pvz.: ar mūsų arčiausių kaimynų Alfa Centauro Bb planetos Dievo Biblijos moralinės nuostatos yra tokios pačios kaip Žemėje? Tai yra, ar Biblija yra analogiška tai, kurią surašė žemiečiai? Ar ten egzistuoja šv.Trejybė ir t.t., ar Dievas nustatęs ten kitą tvarką (jau nekalbu apie lygiagrečiuosius pasaulius)?

[Lettered]

Pvz.: ar mūsų arčiausių kaimynų Alfa Centauro Bb planetos Dievo Biblijos moralinės nuostatos yra tokios pačios kaip Žemėje? Tai yra, ar Biblija yra analogiška tai, kurią surašė žemiečiai? Ar ten egzistuoja šv.Trejybė ir t.t., ar Dievas nustatęs ten kitą tvarką (jau nekalbu apie lygiagrečiuosius pasaulius)?

Mokslas dar neatsakė į klausimą, ar ten kas nors apskritai gyvena, ką jau bekalbėti apie tai, kiek jų "biblijos" sutampa su mūsiškėmis

[Sula]

Mokslas dar neatsakė į klausimą, ar ten kas nors apskritai gyvena, ką jau bekalbėti apie tai, kiek jų "biblijos" sutampa su mūsiškėmis

Na, mokslas, bent jau, eina tą kryptimi su Dievo pagalba
Bet štai Biblijoje to nėra, ir niekas jau to nebeparašys. Nors šiaip jau įmanomas nušvitimas, naujo pranašo apsireiškimas ir t.t.
O ką daryti budistams ar induistams?
Biblijoje nenagrinėjama net kitų mūsų Žemės civilizacijų problematika. Tiksliau, visi priskiriami apibendrintai pagonims. O musulmonai kas tuomet?

[Aleksas666]

Kuris Dievo įsakymas ar didžioji nuodėmė yra nelogiška? Nežudyk, nepaleistuvauk, nevok? O gal kas pasakys, kad puikybė, godumas, gašlumas, apsirijimas yra gerai?

Kažkam kažka pavogti gali būti labai didelė vertybė ir apsukrumo požymis. Tarkim, toks veikėjas pradeda vadovautis "savo vertybėmis". Prie ko tai nuves.

Tiesiog nukopijuosiu ir pakomentuosiu


Neturėk kitų dievų, tik mane vieną. (Čia aš pats nuspręsiu kiek dievų man turėti)
Netark Dievo vardo be reikalo. (Tarti dievo vardą juk nieko nekainuoja, tai kodėl gi turiu tylėti)
Švęsk sekmadienį. (O gal aš noriu švęsti šeštadienį)
Gerbk savo tėvą ir motiną. (Gerbiu, bet yra tokių tėvų, kurie nusipelno veikiau galvon gaut, nei pagarbos)
Nežudyk. (Be reikalo-taip, bet su reikalu nesigailėdamas)
Nepaleistuvauk. ( Su šituo punktu gal ir sutikčiau )
Nevok. ( Robinas Hudas ir Tadas Blinda dega pragare)
Nekalbėk netiesos. (Geriau karts nuo karto pameluoti žinant, jog tiesa močiutėms gali įvaryti infarktą, o tada jau tektų degti pragare už penktą punktą)
Negeisk svetimo vyro ar svetimos moters. ( Aš ir taip laimingas )
Negeisk svetimo turto. ( O tai kaip po velniais užsibrėžti tikslus tapti turčiumi, jeigu kažkiem visvien tie turtai priklauso)