Jau kuri dieną neapleidžia nerimastis. Nerimastis nuo suvokimo, kad daugeliui mano tautiečių Vietname siūtos sintetinio aksomo širdelės ir totaliai komercializuota Vasario 14 tapo vos ne antrom Kalėdom. O Vasario 16 dauguma tų, kurie ryt Rimi pirks nupiepusias olandiškas rožes, pigų "šampaną" ir "pliušinius" meškiukus, net nesusimąstys kodėl jie vis dar kalba lietuviškai ir gyvena Lietuvoje, o ne Виленская область РФ, ar Vojvodstwo Wilenskie.
O ar žinote kas bus Vasario 16? Ne, netik Nepriklausomybės diena. Tai bus ir mirties metinės žmogaus, be kurio pastangų Lietuva ir lietuviai vargu ar būtų tokie kaip dabar.
Jonas Basanavičius
Nesiruošiu čia atpasakoti jo biografijos- knygų apie tai prirašyta tiek ir tiek. Paprasčiausiai vaikščiodami po Vilnių prisiminkite šį žmogų- ne veltui tautos Patriarchu pakrikštytą, bei tai, kas įvyko 9 metai iki jo mirties. Būdami Vilniuje šią istorijos dalį galie tiesiogine žodžio prasme - pačiupinėti.
***
O viskas prasidėjo čia, kai 1905 12 04 J. Basanavičius atidarė Didįjį Vilniaus seimą:
"(...) ir dabar mes čion, tarytum ant patyčių tiems, kurie iš mūsų tautos ir jos persekiojimo gyveno, susirinkę drauge galime ir turėsime lietuviškoje kalboje spręsti apie Lietuvą ir jos žmonių reikalus (...)"
Po to daktaras gyveno ir lankėsi daugelyje Vilniaus vietų:
Latako 1/2
Pranciškonų 3/6
Kol 1918 02 16, 12.30 val šiame pastate Pilies g.
Nebuvo pasirašytas šis dokumentas:
Aktas išspausdinta šiame name Totorių g. buvusioje Martyno Kuktos spaustuvėje leidžamose "Vilniaus žiniose"
***
Po nepriklausomybės paskelbimo Basanavičius liko gyventi Vilniuje . Čia jis liko net po Želigovskio "maišto". Dažnai lankėsi P. Vileišio namuose Antakalnyje:
Iki gyvenimo pabaigos gyveno šiame name Domaševičiaus g. 9:
Jonas Basanavičius mirė šiame pastate buvusioje ligoninėje (Vilniaus g. 25)
Jis palaidotas Rasose- tiesiai prieš koplyčią. Taip jo kapas atrodo per praeitas Vėlines:
Baigsiu nedaugžodžiaudamas- paties Basanavičiaus žodžiais: "Amžinas lai bus paminėjimas ir garbė visiems tiems, kurie iki šiol yra kovoję už Lietuvą, už lietuvių laisvę, už jų apšvietimą!"
O ar žinote kas bus Vasario 16? Ne, netik Nepriklausomybės diena. Tai bus ir mirties metinės žmogaus, be kurio pastangų Lietuva ir lietuviai vargu ar būtų tokie kaip dabar.
Jonas Basanavičius
Nesiruošiu čia atpasakoti jo biografijos- knygų apie tai prirašyta tiek ir tiek. Paprasčiausiai vaikščiodami po Vilnių prisiminkite šį žmogų- ne veltui tautos Patriarchu pakrikštytą, bei tai, kas įvyko 9 metai iki jo mirties. Būdami Vilniuje šią istorijos dalį galie tiesiogine žodžio prasme - pačiupinėti.
***
O viskas prasidėjo čia, kai 1905 12 04 J. Basanavičius atidarė Didįjį Vilniaus seimą:
"(...) ir dabar mes čion, tarytum ant patyčių tiems, kurie iš mūsų tautos ir jos persekiojimo gyveno, susirinkę drauge galime ir turėsime lietuviškoje kalboje spręsti apie Lietuvą ir jos žmonių reikalus (...)"
Po to daktaras gyveno ir lankėsi daugelyje Vilniaus vietų:
Latako 1/2
Pranciškonų 3/6
Kol 1918 02 16, 12.30 val šiame pastate Pilies g.
Nebuvo pasirašytas šis dokumentas:
Nutarimas
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima graičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai ..................... vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m.
Dr. J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, Donatas Malinauskas, P. Mironas, S. Narutowicz, Alfonsas Petrulis, K. Šaulys, Dr. J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis, J. Vileišis
Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintaja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima graičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Lietuvos Taryba pranešdama apie tai ..................... vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m.
Dr. J. Basanavičius, S. Banaitis, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, Donatas Malinauskas, P. Mironas, S. Narutowicz, Alfonsas Petrulis, K. Šaulys, Dr. J. Šaulys, J. Šernas, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, A. Stulginskis, J. Vailokaitis, J. Vileišis
***
Po nepriklausomybės paskelbimo Basanavičius liko gyventi Vilniuje . Čia jis liko net po Želigovskio "maišto". Dažnai lankėsi P. Vileišio namuose Antakalnyje:
Iki gyvenimo pabaigos gyveno šiame name Domaševičiaus g. 9:
Jonas Basanavičius mirė šiame pastate buvusioje ligoninėje (Vilniaus g. 25)
Jis palaidotas Rasose- tiesiai prieš koplyčią. Taip jo kapas atrodo per praeitas Vėlines:
Baigsiu nedaugžodžiaudamas- paties Basanavičiaus žodžiais: "Amžinas lai bus paminėjimas ir garbė visiems tiems, kurie iki šiol yra kovoję už Lietuvą, už lietuvių laisvę, už jų apšvietimą!"
Comment