Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[gerietis]

Niekas ir nenurodinėja, kur jums gyventi - gyvenkite, kur norite, nors ir vidury miško, tik už privažavimą prie jo ir ir infrastruktūros nutiesimą susimokėkite patys, o ne reikalaukite, kad kiti jums sumestų. Šiandien Vilniuje daugelis senųjų, tankiai urbanizuotų rajonų gatvių ir pastatų atrodo kaip po karo - visokiose Pylimo, Goštauto gatvėse šaligatvių plytelės nekeistos nuo Brežnevo laikų, didžioji dalis daugiabučių, kur gyvena žmonės, dešimtmečius mokėję į Vilniaus biudžetą mokesčius, nerenovuoti, nes gyventojai nebepajėgia su tokiom statybų kainom sumokėti už renovaciją.

Tada atsiranda visokių deivydukų, vakar atvažiavusių į Vilnių iš kalabybiškio rajono, kurie nusiperka "kotedžiuką" 20 km. už Vilniaus viduryje laukų, be kelių, vandentiekio ir t.t., nuo kur su savo BMW X6 vežioja savo mažuosius stebūklėlius į darželius Žirmūnuose ir Šeškinėje (taip kasdien užkimšdami miesto gatves). Tada jie pamato, kad važinėti per purvyną kasdien nelabai faina, rudenį ir pavasarį užklimpsta BMW, o ir vietinė kanalizacija kažkaip smirda, tada pradeda reikalauti, kad mokytojai, tarnautojai, pensininkai, visą gyvenimą gyvenantys Žirmūnuose, Pašilaičiuose, Jeruzalėje arba Naujamiestyje susimestų ir savo mokesčiais nutiestų jiems asfaltuotą kelią ir miesto vandentiekį iki jų kotedžiuko Užugrioviuose ir Purnuškėse. Bet tai yra ne tik netvaru (nes dar labiau užkemša ir taip užkimštas Vilniaus gatves), bet ir socialiai neteisinga - visą gyvenimą Vilniaus biudžetui mokėję senųjų rajonų gyventojai nori, kad jų pinigai butų naudojami nusmurgusiai infrastruktūrai jų rajonuose gerinti, daugiabučiams, senosioms mokykloms, šaligatviams renovuoti, o ne keliukams tiesti Purnuškėse, bendorėliuose ir užuvarčiuose, kurie dar vakar net nebuvo Vilniaus dalis.

Tai va, savo keliukus "vidury laukų" patys išsiasfaltavome pagal programą 100/0, bordiūrus susidėjome, kaimynai kurie prie centrinės gatvės gyvena, gatvę apšviečia iš savo kišenės, bet vistiek mes kalti kad miesto centre asfaltas duobėtas.

[molis666]

Infrastruktūrą naudojat, asfaltu važinėjat, tai ir duobėtas. Miesto piniginė ne guminė, ir reikia rinktis prioritetus. Savivaldybė gali pasirinkti, ar ji daro patogų privažiavimą prie miesto Užuvarčių kotedžų compaundų gyventojams, kad jiems būtų faina vaikus po darželius išvežioti, ir į ofisą konstitucijos pr., ar ji tvarko infrastruktūrą pačiame mieste. Nemanau, kad čia yra sudėtinga suvokti.

[Sula]

Ir kur ta riba, kur VMS privalo tvarkyti ir kur neprivalo ar atvirkščiai, turi sunaikinti? Pvz.: Bukčiai yra jau suburbija ar dar miestas? Markučiai? Visoriai? Bajorai? Rasos? Žvėrynas, beje, kažkada irgi buvo priemestis.
Reikia pripažinti, kad VMS nėra tokia fašistinė ir Salininkuose mokyklos nenugriovė.

[mantasm]

Infrastruktūrą naudojat, asfaltu važinėjat, tai ir duobėtas. Miesto piniginė ne guminė, ir reikia rinktis prioritetus. Savivaldybė gali pasirinkti, ar ji daro patogų privažiavimą prie miesto Užuvarčių kotedžų compaundų gyventojams, kad jiems būtų faina vaikus po darželius išvežioti, ir į ofisą konstitucijos pr., ar ji tvarko infrastruktūrą pačiame mieste. Nemanau, kad čia yra sudėtinga suvokti.

Reiktų kokių blokpostų ant įvažiavimų. Kad negadintų asfalto anei iš Naujojo antakalnio, anei Ukmergės ar neduokddie Kauno

[Sula]

Reiktų kokių blokpostų ant įvažiavimų. Kad negadintų asfalto anei iš Naujojo antakalnio, anei Ukmergės ar neduokddie Kauno

Tai jau buvo siūlyta pas mus forume.
Viduramžiais buvo miesto vartai, prie caro irgi postai buvo - išliko pora.
Tik reiktų patikslinti ribas. Pilaitė bus Vilnius, ar jau nebe - atskiras miestas?

[gerietis]

Reiktų kokių blokpostų ant įvažiavimų. Kad negadintų asfalto anei iš Naujojo antakalnio, anei Ukmergės ar neduokddie Kauno

Ant miesto ribos, tarp mikrorajonų, atskirai apie Konstitucijos pr. ir apie senamiestį. Kiek atsimenu apie senamiestį apie 2010 jau buvo, ar tik planavo?

[molis666]

Galit ironizuoti kiek norit, bet manau puikiai suprantat kas norima pasakyti. MIestas neturi pinigų visiems pritiesti asfalto, privedžiot vandentiekių ir panašiai. Už gyvenimą suburbijoje reikia susimokėti prastesne infrastruktūra, tokia realybė. Atsižvelgiant, kiek išaugo automobilizacija, taip ir toliau tęstis nebegali, nes dabar visis tiek pakrasčiai vystosi belenkaip. Negali būti miesto infrastruktūros politika tokia, kad būtų patogu privažiuot su mašina iš kotedžo rajone.

[mantasm]

Tai prasetsnė infrastruktūra ir yra. Niekas neprašo raudonų dvirtakių į kiekvieną lauką. Kaip ir patogaus privažiavimo ir parkavimo prie stiklainių nėra.

[Saliamonas]

O iš naujųjų vilniečių-kaimiečių mokesčių reiktų finansuot jų laukų keliukus ar renovacijas senbuviams?

Tiem, kas nebepajėgia susimokėt už renovaciją yra kompensacijos. Taip pat lengvatinės bankų paskolos niolikai metų.

Nėra atskirų vilniečių-kaimiečių ir vilniečių-vilniečių biudžetų, yra vienas Vilniaus miesto biudžetas, iš kurio, kaip minėjau yra tiek techniškai, tiek moraliai teisinga pirma sutvarkyti dešimtmečiais nespręstas senųjų rajonų problemas, o tik paskui tiesti keliukus purnuškėse, kurie dar vakar nebuvo Vilnius.

Tiem, kas nebepajėgia susimokėt už renovaciją yra kompensacijos. Taip pat lengvatinės bankų paskolos niolikai metų.

Su tokiu požiūriu problema niekada nebus išspręsta. Tuose senuose daugiabučiuose gyvena labai daug pensininkų, kurie laiko, kad jiems nebedaug liko gyventi, jie neturi nei noro, nei galimybių imti kažkokias paskolas, kurias reiktų mokėti iš savo apgailėtinų pensijų. Tų daugiabučių renovacija turėtų būti strateginis Vilniaus tikslas, nuo kurio įgyvendinimo priklauso miesto veidas, į jį turėtų būti investuojama, juolab, kaip minėjau, ten gyvenantys žmonės dažnai mokėjo į miesto biudžetą visą savo gyvenimą. Kodėl nesiūlote imti paskolas iš banko visų naujųjų bendorėlių ir naujųjų riešių gyventojams, kad išsiasfaltuotų savo keliukus už pasiskolintus pinigus?

[mantasm]

Nėra atskirų vilniečių-kaimiečių ir vilniečių-vilniečių biudžetų, yra vienas Vilniaus miesto biudžetas, iš kurio, kaip minėjau yra tiek techniškai, tiek moraliai teisinga pirma sutvarkyti dešimtmečiais nespręstas senųjų rajonų problemas, o tik paskui tiesti keliukus purnuškėse, kurie dar vakar nebuvo Vilnius.

Kodėl gyventojų kurie pasirinko negyventi tuose rajonuose lėšomis turėtų būti sprendžiamos tų rajonų problemos? Iš bendro katilo turėtų būti sprendžiamos bendros problemos. O nuosavo kiemo problemos yra to kiemo problemos. Ar tai būtų naujasis antakalnis, ar senasis. Kad kaimų sąskaita būtų tiesiami magistraliniai dvirtakiai, tvarkomi didesni parkai ir t.t. tai pritariu. Bet kur prasideda grynai vietinė kvartalo infrastruktūra... Čia jau kiekvieno nuosavas reikalas. Ne kolchoziniai laikai.

Tai gal visgi ne laukų gyventojai parazituoja miesto sąskaita, o chruščiofkių gyventojai norėtų labiau parazituot pasirinkusiųjų negyventi chruščiofkėse sąskaita?

Su tokiu požiūriu problema niekada nebus išspręsta. Tuose senuose daugiabučiuose gyvena labai daug pensininkų, kurie laiko, kad jiems nebedaug liko gyventi, jie neturi nei noro, nei galimybių imti kažkokias paskolas, kurias reiktų mokėti iš savo apgailėtinų pensijų. Tų daugiabučių renovacija turėtų būti strateginis Vilniaus tikslas, nuo kurio įgyvendinimo priklauso miesto veidas, į jį turėtų būti investuojama, juolab, kaip minėjau, ten gyvenantys žmonės dažnai mokėjo į miesto biudžetą visą savo gyvenimą. Kodėl nesiūlote imti paskolas iš banko visų naujųjų bendorėlių ir naujųjų riešių gyventojams, kad išsiasfaltuotų savo keliukus už pasiskolintus pinigus?

Esi susidūręs su renovacija? Arklio dalis pensininkų gauna pilną renovacijos įmokų padengimą per šildymo kompensacijas. T.y. jei tau iki renovacijos priklausė šildymo kompensacija, po renovacijos vietoj to dengiama įmoka. Tiesa, jei atsisakai renovacijos - šildymo kompensacija dingsta

Daugiabučiai yra privatus turtas ir į tai neturėtų būti merkiamos savivaldybės lėšos. Valstybė jau ir taip garantuoja lengvatines paskolas.

Bendorėliai ir naujosios riešės dažniausiai ir asfaltuojasi savo lėšomis. Kartais 50/50, kartais mokėdami pilną sumą. Be jokių lengvatinių paskolų kaip renovacijos atžvilgiu.

[MedinisStrazdas]

O iš naujųjų vilniečių-kaimiečių mokesčių reiktų finansuot jų laukų keliukus ar renovacijas senbuviams?

Tiem, kas nebepajėgia susimokėt už renovaciją yra kompensacijos. Taip pat lengvatinės bankų paskolos niolikai metų.

Iš naujųjų vilniečių-kaimiečių mokesčių nieko finansuoti neišeis, tie kotedžiniai tiesiog nesumoka tiek mokesčių.

Tai va, savo keliukus "vidury laukų" patys išsiasfaltavome pagal programą 100/0, bordiūrus susidėjome, kaimynai kurie prie centrinės gatvės gyvena, gatvę apšviečia iš savo kišenės, bet vistiek mes kalti kad miesto centre asfaltas duobėtas.

Matyt į miestą irgi nevažinėjat?

Reiktų kokių blokpostų ant įvažiavimų. Kad negadintų asfalto anei iš Naujojo antakalnio, anei Ukmergės ar neduokddie Kauno

Užtektų įvažiavimo mokesčio kuris būtų skirtas tam gadinimui tvarkyti.

Tai prasetsnė infrastruktūra ir yra. Niekas neprašo raudonų dvirtakių į kiekvieną lauką. Kaip ir patogaus privažiavimo ir parkavimo prie stiklainių nėra.

Diskusija prasidėjo nuo to, kad suburbijoje buvo prašoma nutiesti šaligatvį ir dviračių taką.

[mantasm]

Iš naujųjų vilniečių-kaimiečių mokesčių nieko finansuoti neišeis, tie kotedžiniai tiesiog nesumoka tiek mokesčių.

Dėka NPD, ofiso planktonas su vidutine alga moka kelis kartus daugiau nei minimalkę gavę pensininkai.

Diskusija prasidėjo nuo to, kad suburbijoje buvo prašoma nutiesti šaligatvį ir dviračių taką.

Nutiesus faktinį aplinkelį, kuriuo tie patys dvasingieji pensininkai iš Jeruzalės ir Karoliniškių važinėja.

[Saliamonas]

Kodėl gyventojų kurie pasirinko negyventi tuose rajonuose lėšomis turėtų būti sprendžiamos tų rajonų problemos? Iš bendro katilo turėtų būti sprendžiamos bendros problemos. O nuosavo kiemo problemos yra to kiemo problemos. Ar tai būtų naujasis antakalnis, ar senasis. Kad kaimų sąskaita būtų tiesiami magistraliniai dvirtakiai, tvarkomi didesni parkai ir t.t. tai pritariu. Bet kur prasideda grynai vietinė kvartalo infrastruktūra... Čia jau kiekvieno nuosavas reikalas. Ne kolchoziniai laikai.

Tai gal visgi ne laukų gyventojai parazituoja miesto sąskaita, o chruščiofkių gyventojai norėtų labiau parazituot pasirinkusiųjų negyventi chruščiofkėse sąskaita?

Todėl, kad tie Vilniaus suburbijų gyventojai nudėvi centrinių rajonų infrastruktūrą, tuo tarpu senieji Antakalniai, Naujamiesčiai ar Žirmūnai nevažiuoja ir nenudėvi bendorėlių, užubakščių ir pan. vietų infrastruktūros. Galite padaryti eksperimentą - pabandykite bet kurį rytą nuvažiuoti prie kokio nors daželio ar mokyklos Žvėryne, Žirmūnuose, Antakalnyje, Naujamiestyje ir kt. senuosiuose rajonuose, kur išvystyta infrastruktūra: pamatysite eiles mašinų, iš užmiesčių atvežančių savo vaikus į darželius ir mokyklas centriniuose rajonuose, o paskui važiuojančių į darbus tuose pačiuose senuosiuose rajonuose. Iš užmiesčių į senuosius rajonus važiuojama apsipirkti, papramogauti, į darbus, mokyklas, daželius ir t.t., tačiau atvirkštiniu judėjimu nėra: nusidėvi senųjų rajonų infrastruktūra, keliai, šaligatviai, tos pačios mokyklos ir darželiai. Kalbant paprastai, senųjų urbanistinių zonų infrastruktūra naudojasi visi ir tai toli gražu nėra tik "to kiemo problemos", tuo tarpu periferinės suburbijos yra tik periferinių suburbijos gyventojų interesas ir nauda, už kurias jie ir turėtų susimokėti.

Kitas dalykas, kaip minėjau, resursai yra riboti ir turi būti jų panaudojimo prioritetai - jei kokia nors Goštauto ar P. Vileišio g. 30 m. laukia remonto, negali būti taip, kad kažkokia Naujosios Riešės g., kur pirmieji namai atsirado prieš 3 metus, "užlenda eilėje" į finansavimą ir remontuojasi tų seniai tvarkymo laukiančių ir nesulaukiančių gatvių sąskaita. Todėl ir kalbama apie tai, kad begalinis plėtimasis į periferijas yra netvarus, riboti resursai dalijami vis didesniam plotui teritorijos, netenkama galimybės spręsti įsisenėjusias problemas ten, kur žmonės jau seniai gyvena.

Esi susidūręs su renovacija? Arklio dalis pensininkų gauna pilną renovacijos įmokų padengimą per šildymo kompensacijas. T.y. jei tau iki renovacijos priklausė šildymo kompensacija, po renovacijos vietoj to dengiama įmoka. Tiesa, jei atsisakai renovacijos - šildymo kompensacija dingsta

Daugiabučiai yra privatus turtas ir į tai neturėtų būti merkiamos savivaldybės lėšos. Valstybė jau ir taip garantuoja lengvatines paskolas.

Bendorėliai ir naujosios riešės dažniausiai ir asfaltuojasi savo lėšomis. Kartais 50/50, kartais mokėdami pilną sumą. Be jokių lengvatinių paskolų kaip renovacijos atžvilgiu.

Na, jei viskas būtų taip, kaip sakote, neturėtume tokios situacijos su senais daugiabučiais Vilniuje. Nereikia būti Nobelio premijos laureatu suprasti, kad senuose blokiniuose daugiabučiuose gyvena žemiausias pajamas turintys žmonės - nėra socialiai teisinga šių žmonių mokesčių sąskaita tiesti keliukus tiems, kas renkasi statytis 200 kv. namą 20 km. už Vilniaus ir kasdien automobiliu važinėti 1,5 valandos.

[mantasm]

Todėl, kad tie Vilniaus suburbijų gyventojai nudėvi centrinių rajonų infrastruktūrą, tuo tarpu senieji Antakalniai, Naujamiesčiai ar Žirmūnai nevažiuoja ir nenudėvi bendorėlių, užubakščių ir pan. vietų infrastruktūros. Galite padaryti eksperimentą - pabandykite bet kurį rytą nuvažiuoti prie kokio nors daželio ar mokyklos Žvėryne, Žirmūnuose, Antakalnyje, Naujamiestyje ir kt. senuosiuose rajonuose, kur išvystyta infrastruktūra: pamatysite eiles mašinų, iš užmiesčių atvežančių savo vaikus į darželius ir mokyklas centriniuose rajonuose, o paskui važiuojančių į darbus tuose pačiuose senuosiuose rajonuose. Iš užmiesčių į senuosius rajonus važiuojama apsipirkti, papramogauti, į darbus, mokyklas, daželius ir t.t., tačiau atvirkštiniu judėjimu nėra: nusidėvi senųjų rajonų infrastruktūra, keliai, šaligatviai, tos pačios mokyklos ir darželiai. Kalbant paprastai, senųjų urbanistinių zonų infrastruktūra naudojasi visi ir tai toli gražu nėra tik "to kiemo problemos", tuo tarpu periferinės suburbijos yra tik periferinių suburbijos gyventojų interesas ir nauda, už kurias jie ir turėtų susimokėti.

Čia jau kita bėda, kad darželių trūksta. Ir jų nėra pakankamai nei centriau, nei arčiau laukų. Tam gali padėkoti dar ir Vilniaus rajono penktai kolonai. Kurie sabotuoja darželius ir mokyklas ir dėl to nemažai gyvenančių rajone fiktyviai registruojasi mieste.

Kitas dalykas, kaip minėjau, resursai yra riboti ir turi būti jų panaudojimo prioritetai - jei kokia nors Goštauto ar P. Vileišio g. 30 m. laukia remonto, negali būti taip, kad kažkokia Naujosios Riešės g., kur pirmieji namai atsirado prieš 3 metus, "užlenda eilėje" į finansavimą ir remontuojasi tų seniai tvarkymo laukiančių ir nesulaukiančių gatvių sąskaita. Todėl ir kalbama apie tai, kad begalinis plėtimasis į periferijas yra netvarus, riboti resursai dalijami vis didesniam plotui teritorijos, netenkama galimybės spręsti įsisenėjusias problemas ten, kur žmonės jau seniai gyvena.

Riešė yra ne mieste, o rajone O mieste dauguma tokių vietų niekur eilėse neužlenda, o tvarkosi savomis lėšomis.

Aišku jei vidutiniškai uždirbantys vietoj laukų rinktųsi gyventi chruščiofkėse, tada galėtum iš jų mokamų mokesčių iščiustyt šitus rajonus. To tamsta turbūt ir norėtų? Nu nes jei daugiau uždirbi, tai tavo pareiga yra gyventi nudrengtam rajone, kad iš tavo mokesčių būtų galima gerinti tą rajoną vietinei faunai

Na, jei viskas būtų taip, kaip sakote, neturėtume tokios situacijos su senais daugiabučiais Vilniuje. Nereikia būti Nobelio premijos laureatu suprasti, kad senuose blokiniuose daugiabučiuose gyvena žemiausias pajamas turintys žmonės - nėra socialiai teisinga šių žmonių mokesčių sąskaita tiesti keliukus tiems, kas renkasi statytis 200 kv. namą 20 km. už Vilniaus ir kasdien automobiliu važinėti 1,5 valandos.

Tie žmonės dažnai gauna renovacijos kompensaciją. Be to, jeigu jau turi žemiausias pajamas, atitinkamai ir jų sumokami mokesčiai ganėtinai maži. Ar darom komunizmą ir ofiso planktoniniai buržujai turi remti tuos mažai uždirbančiuosius?

[gerietis]

Matyt į miestą irgi nevažinėjat?

Važinėju, į kelis mietus, dažniausiai Vilnių, Kauną, dar pvz, pasisioti į Palangą ir ką?

P.S. ai dar kai kartais atsikraustau pagyventi iš kaimo į butą Vilniuje, tai ne tik gatves nuvažinėju, bet ir šaligatvius nuvaikštau.

[molis666]

Chrestomatinis pavyzdys. Iš diskusijos pas Savukyną.

[Dundorfas]

leisti gyventojams patiems pasirinkti kurioje konkrečiai vietoje ir kam jų gpm būtų leidžiamas.
Miškasodininkas negali prisidėti prie jam taip reikiamos Šiaurinės g Vilniuje ir daugiaukščių parkingų Senamiestyje nes jis gyvena kaimyniniame rajone kai centrinė valdžia pati neatsiklaususi leidžia Vilniečių gpm kitam valstybės pakrašty.
visos turtingosios sodų bendrijos suklestėtų kai jų mokesčiai nueitų ten kur nori gyventojai.
Ne tik Šiaurinė g būtų nutiesta bet ir užtektų pinigų pragreideriuoti sodų žvyrkelius kartą į metus.

Čia gera idėja daug smulkesniu savivaldybių, kai koks Stokholmas, bet tada reikėtų ir cenrtinės gatves išlaikyti, sveikatos įstaigas (jei ne Salininkų poliklinika naudojiesi - susimokėk), švietimo įstaigas, kelius
ty Įvažiuoji į Vilnių iš Salininkų savivaldybės ir sukasi jau skaitiklis, nori praisieiti senamiečiu, valanda - euras.

[Saliamonas]

Čia jau kita bėda, kad darželių trūksta. Ir jų nėra pakankamai nei centriau, nei arčiau laukų. Tam gali padėkoti dar ir Vilniaus rajono penktai kolonai. Kurie sabotuoja darželius ir mokyklas ir dėl to nemažai gyvenančių rajone fiktyviai registruojasi mieste.

Čia yra ne kita bėda, o lygiai ta pati bėda: Vilnius nesugeba vystyti reikiamos infrastruktūros (naujų valstybinių darželių, mokyklų statybos) mieste, kadangi daugybė pinigų kasmet sukišama į asfaltą ir kitus dalykus nuolat besiplečiančioje periferijoje. Reikia tiesiog sugebėti sudėti 2+2. Jeigu infrastruktūra (keliais, inžinerine infrastruktūra, kelių valymas ir t.t.) reikia aprūpinti vis platesnę miesto teritoriją, tam reikia išleisti vis daugiau ir daugiau miesto biudžeto lėšų, kurių nelieka kitiems dalykams (pvz. švietimui ir jo įstaigoms).

Riešė yra ne mieste, o rajone O mieste dauguma tokių vietų niekur eilėse neužlenda, o tvarkosi savomis lėšomis.
Aišku jei vidutiniškai uždirbantys vietoj laukų rinktųsi gyventi chruščiofkėse, tada galėtum iš jų mokamų mokesčių iščiustyt šitus rajonus. To tamsta turbūt ir norėtų? Nu nes jei daugiau uždirbi, tai tavo pareiga yra gyventi nudrengtam rajone, kad iš tavo mokesčių būtų galima gerinti tą rajoną vietinei faunai
Tie žmonės dažnai gauna renovacijos kompensaciją. Be to, jeigu jau turi žemiausias pajamas, atitinkamai ir jų sumokami mokesčiai ganėtinai maži. Ar darom komunizmą ir ofiso planktoniniai buržujai turi remti tuos mažai uždirbančiuosius?

Pasikartosiu - gyvenkite kur norite, bet neverskite kitų subsidijuoti šitų jūsų pasirinkimų. Reikia suprasti, kad kiekvienas pasirinkimas turi pasekmių ne tik jums ir jūsų šeimai, bet ir platesnei aplinkui esančiai visuomenei. Galite važinėti 1.2 litro Toyota, galite pirkti ir 4 l. variklio tūrio džipą, bet vienokia ar kitokia forma reikės papildomai susimokėti už daugiau kuro ir didesnę žalą gamtai/taršą, kurią sukels šitas jūsų pasirinkimas. Įsivaizduokite, kad 1.2 L. Toyotos vairuotojas išleidžia 200 EUR, o 4 l džipo vairuotojas išleidžia 500 EUR per mėnesį už tą patį nuvažiuotą atstumą per mėnesį. Ir tada 4 l. džipo vairuotojas pradėtų prašyti Toyotos vairuotojo ar miesto biudžeto, kad primestų jam bent 300 EUR per mėnesį, nes jam neužtenka pinigų ant kuro ir jis norėtų mokėti tiek pat kiek Toyotos vairuotojas, nes nu jis turi teisę vairuoti džipą, o ne kaip koks lochas su Toyota važinėti, be to jis kaip ir Toyota vairuotojas moka mokesčius Čia būtų ne lygybė ar teisingumo įgyvendinimas, o paprasčiausias freeride'inimas.

Panašiai ir su gyvenamosios vietos pasirinkimu - liberalioje demokratinėje visuomenėje niekas negali uždrausti gyventi užmiestyje name, tai jūsų teisė, bet šitas pasirinkimas automatiškai atneša didesnius kaštus miestui nei gyvenimas pačiame mieste - vis tiek vešite vaikus į darželius/mokyklas/poliklinikas tuose pačiuose senuose rajonuose, daugiau naudositės keliais, daugiau važinėsite miesto gatvėmis + tam pačiam viešajam biudžetui reikės aptarnauti vis platesnį infrastruktūros tinklą (šitą lyg ir pats pripažinote). Taigi, kol negyvename Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Šveicarijos lygio ekonomikoje, reiktų patiems ir susimokėti šiuos papildomus kaštus, o ne freeride'inti kitų, taupesnius pasirinkimus padariusių bendruomenės narių sąskaita.

[Sula]

Pasikartosiu - gyvenkite kur norite, bet neverskite kitų subsidijuoti šitų jūsų pasirinkimų. Reikia suprasti, kad kiekvienas pasirinkimas turi pasekmių ne tik jums ir jūsų šeimai, bet ir platesnei aplinkui esančiai visuomenei.

Deja, nėra tų tiesioginių koreliacijų, kokias čia pateikiate.
Jau rašiau, vietomis merkiami pinigai ir pakraščiuose, o sąlyginiame miesto centre pilna apleistų teritorijų. Prijungus/atjungus Gurelių mišką visiškai nieko nepasikeis (nebent apsigyvens premjeras ).
Bėda dar tame, kad Lietuvoje apskritai vieno lygio savivaldybės. Palyginkite Vilniaus savivaldybę su 600 tūkst. ir Pagėgių su 7 tūkst. gyv., kurios dirba visiškai vienodais principais.
Beje, prie keikiamo Šimašiaus kažkiek daugiau sveikesnio balanso atsirado. Išskyrus gal didelius projektus.

[MedinisStrazdas]

Dėka NPD, ofiso planktonas su vidutine alga moka kelis kartus daugiau nei minimalkę gavę pensininkai.



Nutiesus faktinį aplinkelį, kuriuo tie patys dvasingieji pensininkai iš Jeruzalės ir Karoliniškių važinėja.

Aplinkelį ten, kur ir yra aplinkelio trasa. T.y. viskas tvarkoje.

Planktonas gyvena daugiabučiuose šiaip.

Važinėju, į kelis mietus, dažniausiai Vilnių, Kauną, dar pvz, pasisioti į Palangą ir ką?

P.S. ai dar kai kartais atsikraustau pagyventi iš kaimo į butą Vilniuje, tai ne tik gatves nuvažinėju, bet ir šaligatvius nuvaikštau.

Tai metas susimokėti ir už tai.

Čia gera idėja daug smulkesniu savivaldybių, kai koks Stokholmas, bet tada reikėtų ir cenrtinės gatves išlaikyti, sveikatos įstaigas (jei ne Salininkų poliklinika naudojiesi - susimokėk), švietimo įstaigas, kelius
ty Įvažiuoji į Vilnių iš Salininkų savivaldybės ir sukasi jau skaitiklis, nori praisieiti senamiečiu, valanda - euras.

Vėlgi, visa tai galima išspręsti įvažiavimo mokesčiu.

Galite važinėti 1.2 litro Toyota, galite pirkti ir 4 l. variklio tūrio džipą, bet vienokia ar kitokia forma reikės papildomai susimokėti už daugiau kuro ir didesnę žalą gamtai/taršą, kurią sukels šitas jūsų pasirinkimas. Įsivaizduokite, kad 1.2 L. Toyotos vairuotojas išleidžia 200 EUR, o 4 l džipo vairuotojas išleidžia 500 EUR per mėnesį už tą patį nuvažiuotą atstumą per mėnesį. Ir tada 4 l. džipo vairuotojas pradėtų prašyti Toyotos vairuotojo ar miesto biudžeto, kad primestų jam bent 300 EUR per mėnesį, nes jam neužtenka pinigų ant kuro ir jis norėtų mokėti tiek pat kiek Toyotos vairuotojas, nes nu jis turi teisę vairuoti džipą, o ne kaip koks lochas su Toyota važinėti, be to jis kaip ir Toyota vairuotojas moka mokesčius Čia būtų ne lygybė ar teisingumo įgyvendinimas, o paprasčiausias freeride'inimas.

Tas džipo vairuotojas beje išmestu kokį 10 kartų daugiau taršos, beti pas mus neapmokestinama.