Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[MedinisStrazdas]

Bet paimt GPM iš tų kas gyvena neteisingoj vietoj tai norisi

Greičiau paimti GPM iš tų kurie gyvena šalia ribos bet viską - darbą, pramogas, paslaugų poreikius - atlieka mieste, naudodami miesto infrastruktūrą.

[mantasm]

Greičiau paimti GPM iš tų kurie gyvena šalia ribos bet viską - darbą, pramogas, paslaugų poreikius - atlieka mieste, naudodami miesto infrastruktūrą.

Tada reikia ir Elektrėnus, Trakus, Širvintas bei Nemenčinę prijungt.

[MedinisStrazdas]

Tada reikia ir Elektrėnus, Trakus, Širvintas bei Nemenčinę prijungt.

Na vakarų europoje tokios gyvenvietės ir yra didmiesčių miegamieji priemiesčiai.

[mantasm]

Na vakarų europoje tokios gyvenvietės ir yra didmiesčių miegamieji priemiesčiai.

Kurie būna atskiros savivaldybės. Didžiausiuose miestuose net ir Perkūnkaimių atitikmuo yra atskiros savivaldybės. Bet, spėju, ten ir mokesčiai kitaip skirstomi. Mūsų sakykim savo GPM dalį gautų tiek apskritis (vystyti tarpsavivaldybinę infrastruktūrą, pvz Nemenčinės plentą), tiek savivaldybės (centrus su darboviečių ir viešųjų paslaugų koncentracija), tiek seniūnijos (gyventojų artimąją aplinką).

[Tomizmas]

Pasistums 500m į rajoną. Pietryčiuose būtų galima daryti nebent tautines akcijas „lietuvi, atkovok vilniją iš puslenkių“ ir pan Ir rajonai turėtų atitinkamai vadintis - „mes be Jašiūnų nenurimsim“, „Šalčininkai - Lietuva“ ir t.t.

Tai kad tautinis klausimas realiai ne prie ko, nes šiaurės vakarinės Vilniaus prieigos lygiai taip pat lenkiškos. Rimtai, kodėl pietrytinė pusė tokia nepageidaujama visokių "Supergyvenviečių" statyboms, nepaisant kamščių nebuvimo?

[Karantinas]

Gal ten iš visur jau sovietinis reaktorius matosi.

[mantasm]

Tai kad tautinis klausimas realiai ne prie ko, nes šiaurės vakarinės Vilniaus prieigos lygiai taip pat lenkiškos. Rimtai, kodėl pietrytinė pusė tokia nepageidaujama visokių "Supergyvenviečių" statyboms, nepaisant kamščių nebuvimo?

Kaip atvykusiam iš Švenčionėlių gal ir taip. Kas atvažiavę iš etniškai grynų žemaitijų ir suvalkijų pasakytų kitaip. Šiaurės-vakaruose gerokai kitoks santykis nei pietyryčiuose.

[Lettered]

Tai kad tautinis klausimas realiai ne prie ko, nes šiaurės vakarinės Vilniaus prieigos lygiai taip pat lenkiškos. Rimtai, kodėl pietrytinė pusė tokia nepageidaujama visokių "Supergyvenviečių" statyboms, nepaisant kamščių nebuvimo?

Nes Vilniaus miesto savivaldybė ten baigiasi gana arti, o rajone gyventi niekas nenori. Pvz. Nemėžis, esantis 6 km nuo senamiesčio yra Vilniaus rajone, tuo tarpu visokie gulbinai, balsiai kartais net virš 20 km nuo senamiesčio yra vis dar mieste.

[Tomizmas]

Nes Vilniaus miesto savivaldybė ten baigiasi gana arti, o rajone gyventi niekas nenori. Pvz. Nemėžis, esantis 6 km nuo senamiesčio yra Vilniaus rajone, tuo tarpu visokie gulbinai, balsiai kartais net virš 20 km nuo senamiesčio yra vis dar mieste.

Avižieniai, Zujūnai, Gineitiškės, Antežeriai, Bendoriai, Riešė - rajonas, o užstatyta ištisai.

Kaip atvykusiam iš Švenčionėlių gal ir taip. Kas atvažiavę iš etniškai grynų žemaitijų ir suvalkijų pasakytų kitaip. Šiaurės-vakaruose gerokai kitoks santykis nei pietyryčiuose.

Iki masinio šiaurės vakarų užstatymo buvo toks pats. Ir kokia problema, kad kaimynas kitos tautybės? Dėl to kamščiuose apsimoka stovėti?

[mantasm]

Iki masinio šiaurės vakarų užstatymo buvo toks pats. Ir kokia problema, kad kaimynas kitos tautybės? Dėl to kamščiuose apsimoka stovėti?

Sakyčiau šiaurės-vakarai buvo gerokai rečiau gyvenami. Priemiesčio kaimai buvo integruoti statant sovietinius miegamus rajonus. O pietinėje pusėje to nenutiko.

Kiek pastebėjau turuodamas po Vilniaus apylinkių užkaborius - neretai priemiesčiuose tautybė koreliuoja su žmogaus išsilavinimu, pomėgiu palaikyti tvarką ir įpročiais kaip šildytis. Tiek būstą, tiek kūną iš vidaus Dėl bendro gerbūvio gerinimosi taip pat daug geresnės perspektyvos jei aplink tik apynaujė statyba.

Emocinis komfortas irgi tikrai ne paskutinėje vietoje. Ne veltui visame pasaulyje formuojasi tautybe paremti getai

[Stadionas]

Sakyčiau šiaurės-vakarai buvo gerokai rečiau gyvenami. Priemiesčio kaimai buvo integruoti statant sovietinius miegamus rajonus. O pietinėje pusėje to nenutiko.

Kiek pastebėjau turuodamas po Vilniaus apylinkių užkaborius - neretai priemiesčiuose tautybė koreliuoja su žmogaus išsilavinimu, pomėgiu palaikyti tvarką ir įpročiais kaip šildytis. Tiek būstą, tiek kūną iš vidaus Dėl bendro gerbūvio gerinimosi taip pat daug geresnės perspektyvos jei aplink tik apynaujė statyba.

Emocinis komfortas irgi tikrai ne paskutinėje vietoje. Ne veltui visame pasaulyje formuojasi tautybe paremti getai

oro uostas daugiausia daro ten įtakos per visa laiką, o ne tautinė sudėtys, visi kaimai aplink tokie patys, Fabijoniškės savo laikų nuo Nemėžio nieko nesiskyrė. Buvo gi planai Burbiškiukų mikrorajonui, bet nesigavo.

[mantasm]

oro uostas daugiausia daro ten įtakos per visa laiką, o ne tautinė sudėtys, visi kaimai aplink tokie patys, Fabijoniškės savo laikų nuo Nemėžio nieko nesiskyrė. Buvo gi planai Burbiškiukų mikrorajonui, bet nesigavo.

Tai ir sakau, kad Fabijoniškės prieš konvertavimą į miegamąjį mikrorajoną nesiskyrė nuo kitų aplinkinių kaimų. Bet 90ųjų gale - 2000aisiais kai įsivažiavo statybos pievose tas skirtumas jau buvo ir labai ryškus.

[Tomizmas]

Na nežinau. Aš kai nuo mažens pratęs, kad vieni kaimynai lietuviai, kiti lenkai, treti rusai, ketvirti mišri šeima, penkti gal netgi totoriai, tai man šitas dalykas neatrodo įtikinama priežastis stovėti kamščiuose kasdien ir darytis sau papildomą stresą, gaišti savo laiką, kuro sąnaudos kurios kainuoja ir t. t.

Lyg kaimyno lietuviška tautybė automatiškai reikštų, kad jis pasiutusiai geras žmogus.

[rPn]

Tai kad tautinis klausimas realiai ne prie ko, nes šiaurės vakarinės Vilniaus prieigos lygiai taip pat lenkiškos. Rimtai, kodėl pietrytinė pusė tokia nepageidaujama visokių "Supergyvenviečių" statyboms, nepaisant kamščių nebuvimo?

Statybos vyksta ten kur žmonės labiau nori gyventi. O priežastys kodėl nori gyventi šiaurės vakarinėje pusėje maždaug tokios:

1. Darbo vietos ne tik senamiestyje. Ofisų yra daugiau šiauriniame Vilniuje.
2. Šiaurės vakrų pusėje yra didžioji dalis daugiabučių rajonų. Priemieščių gyventojams reikia ne tik centro infrastruktūros, bet ir daugiabučių rajonų. Kas iš to, kad iki senamiesčio/centro labai arti.
Juk kotedžų/nuosavų namų gyventojams reikia tokių dalykų kaip:

• Mokyklų, darželių
• Didesnių maisto parduotuvių, rūbų parduotuvių
• Sporto klubų

Nors miesto centre ir yra Impulsas, bet ten iš priemiesčio neatvažiuosi, nes brangus stovėjimas ar išvis jo nėra. Daug patogiau sportuoti šeškinėje ar perkūnkiemyje. O pietiečiam iki ten jau reiktų važiuoti per visą miestą arba tenkintis naujininkų infrastruktūra.
3. Susisiekimas su kitais Lietuvos miestais, miesteliais ir kaimais. Riešės gyventojui penktadienį po darbo į Molėtus prie ežero bus 40 min, o iš Kalnėnų pusantros valandos. Pietryčių pusėje tiesiog nėra užmiesčio traukos objektų.

[Fulgur]

Partija, kuri valdo ir miestą, ir susisiekimo ministeriją - nenori būti išrinkta.

Niekas nešneka nei apie antrą išvažiavimą Pilaitė - Rykantai, nei Balsių tiltą, nei apie kokį geležinkelį Pilaitė - Paneriai. Nors piniginės sąlygos tam yra (miestas+ministerija).

[Sula]

Partija, kuri valdo ir miestą, ir susisiekimo ministeriją - nenori būti išrinkta.

Niekas nešneka nei apie antrą išvažiavimą Pilaitė - Rykantai, nei Balsių tiltą, nei apie kokį geležinkelį Pilaitė - Paneriai. Nors piniginės sąlygos tam yra (miestas+ministerija).

Per tris metus tokio projekto neįgyvendintų, tai neverta ir imtis.
Be to, šioje temoje jau nuspręsta, kad naujų kelių Vilniuje (vėliau-Lietuvoje) statyti jau neverta.
Apie keleivinį geležinkelį kalbama jau du dešimtmečius, bet taip ir nesugebėta net pajungti esamo į miesto transporto sistemą. Spėju, kad net RBII Vilniaus nepasieks iki 2030 metų.

[liootas]

Pratęsiant temą, kodėl pietinis Vilnius nėra populiarus (atleiskit, moderatoriai gal perkels į aktualesnę temą):

Be visų rPn išvardintų pasekmių, įdomu paieškoti priežasties, kodėl visas Vilniaus koncentratas susiformavo šiauriau centro, o pietinė dalis iki šiol lieka mažiau išvystyta.
Be geležinkelio, kuris jau nepatraukliai atkirto pietinį Vilnių, ar negalėjo prie to prisidėti ir oro uostas? Tiesiog galvoju apie miestus, kurie prieš kelis dešimtmečius iškėlė savo oro uostus, kai miestas aplink jį jau apaugo ir jis pasidarė per daug centre. Pavyzdys - Fornebu oro uostas Osle, kuris dabar jau ne tik išdarytas, bet ir transformuotas į verslo centrą.

Dabar jau aišku too late, bet dar 80-90aisiais jeigu būtų buvę nuspręsta kurti naują didžiulį oro uostą prie Elektrėnų, o Vilniaus uždaryti, manau būtų galėjusi įvykti šiek tiek lūžis Vilniaus asimetrijoje

[10.000]

Pietų Vilnius apskritai atrodo (atrodė ?) toks ganėtinai nesaugus - taboras, Naujininkai, Stoties rajonas. Nepadeda ir tai, kad važiuodamas tomis kryptimis iš Vilniaus atsimuši į Šalčininkus ar Baltarusiją. Tuo tarpu, šiaurės Vilnius nesaugių rajonų problemos neturi, kaip ir nėra psichologinio aspekto, kadangi rajonai “žiūri” ne į Baltarusiją ar stipriai lenkiškus Lietuvos rajonus, o į Lietuvos gilumą. Jei atvažiuoji gyvent į Vilnių kur nors iš Kelmės ar Šilutės, tai nelabai norisi lysti link lenkyno/rusyno.

Kita vertus, ši problema pamažu nyksta - atsirandantys nauji prabangūs rajonai kaip Kalnėnai ar Pavilnys yra būtent pietrytinėje Vilniaus pusėje. Ko gero, šiaurės vakarai jau taip smarkiai išsiplėtė, jog pietrytinių rajonų psichologinį trūkumą ėmė nusverti smarkiai mažesnis atstumas iki centro.

[Sula]

Reikia dar neužmiršti, kad buvo planas tiesti naują Vilniaus oro uosto pagrindinį kilimo-tūpimo taką vakarai-rytai kryptimi. Tas įnešė sumaišties planavime.
Kita vertus yra tų gyvenviečių pietinėje, pietrytinėje pusėje: Namėžis, Skaidiškės, augantys Salininkai, tolėliau - Rudamina, Juodšiliai.

[Kristisz]

Pietų Vilnius apskritai atrodo (atrodė ?) toks ganėtinai nesaugus - taboras, Naujininkai, Stoties rajonas. Nepadeda ir tai, kad važiuodamas tomis kryptimis iš Vilniaus atsimuši į Šalčininkus ar Baltarusiją. Tuo tarpu, šiaurės Vilnius nesaugių rajonų problemos neturi, kaip ir nėra psichologinio aspekto, kadangi rajonai “žiūri” ne į Baltarusiją ar stipriai lenkiškus Lietuvos rajonus, o į Lietuvos gilumą. Jei atvažiuoji gyvent į Vilnių kur nors iš Kelmės ar Šilutės, tai nelabai norisi lysti link lenkyno/rusyno.

Kita vertus, ši problema pamažu nyksta - atsirandantys nauji prabangūs rajonai kaip Kalnėnai ar Pavilnys yra būtent pietrytinėje Vilniaus pusėje. Ko gero, šiaurės vakarai jau taip smarkiai išsiplėtė, jog pietrytinių rajonų psichologinį trūkumą ėmė nusverti smarkiai mažesnis atstumas iki centro.

Nemanau kad tautinis klausimas kažką lemia, apskritai kiek pastebėjau tautines mažumas akcentuoja tik iš kitų miestų atvykę, bet ilgiau Vilniuje gyvenantys nelabai į tai kreipia dėmesio.

O kodėl gyvenamoji statyba plėtėsi į šiaurę, o ne į pietus ar rytus manau yra paaiškinaama tuo, kad visos pramoninės teritorijos yra pietuose/rytuose: Naujoji Vilnia, Naujamiesčio vakarinė dalis, Vilkpėdė, Žemieji Paneriai, Metalo g. pramoninis rajonas, Aukštieji Paneriai. Pramoninės teritorijos ilgą laiką buvo laikomos nepatrauklios gyvenimui, o esamuose daugiabučiuose gyvena daugiausiai sovietiniais laikais butus gavę pramonės darbininkai, kas daugelio irgi laikoma nepatrauklia kaiminyste. TIk dabar tas keičiasi, kai įsibegėja pramoninių teritorijų konversija. Tarp kitko ir šiaurinėje dalyje yra dalis, kur ilgą laiką nebuvo daug gyvenamųjų pastatų: šiauriniai Žirmūnai nuo Šiaurės Miestelio iki Autobusų Parko, tik apie 2000-uosius įvyko konversija pietinėje dalyje, artimiausią dešimtmetį tas toliau tęsis šiaurinėje dalyje aplink Kareivių g. Tas pats vyksta ir Naujamiestyje, ypatingai aktyvi plėtra vyks aplink Panerių g., o bendrasis planas aktyvią konversiją ir miesto centro užstatymą numato Žemuosiuose Paneriuose.