Lietuvos etnografiniai regionai

[Bartas1]

Kalbant apie Vilnijos kraštą BŪTINA įvertinti tokį faktą kaip REPATRIACIJA. Iš Vilnijos krašto 1944 -1947 išvyko per 169 tūkst. gyventojų, tame tarpe iš Vilniaus per 90 000 gyventojų. Spėkite kas vietoje jų atvyko? Mielieji draugiškieji sovietikai. Todėl atleiskit, apie ką mes čia kalbame? Mes labai žinome kas buvo iki karo? Man ta Etninės globos kultūros taryba kažkokia tokia....

Bandau suprasti ką norėjote pasakyti. Turbūt tai, jog iš Vilniaus krašto išvykę "repatriantai" (dalis be abejo buvo tikri repatriantai) ir į jų vietą atvykę daugiausiai Baltarusijos gyventojai, pakeitė etnografinį Vilnijos charakterį? "Sovietikai" vyko dažniausiai į Vilnių, tačiau didieji miestai etnografinėmis kategorijomis nevertinami. Ir dar, kokias gi paslaptis išsivežė išvykstantieji? Ir neprabilo net išvykę į saugią Patrią

Kalbam apie “lenkus”, kurie net gavę progą iš sovietyno į Lenkiją neišvyko, nes yra padaryti iš lietuvių ir baltarusių.

Išvykti iš sovietinio "rojaus" norėjo dauguma, tame tarpe ir lietuviai (kurie sudarė apie10-15% išvykusiųjų) tačiau pamatę išvykstančiųjų mastus, lietuvių nenorą persikelti (+pasitraukusių į Vakarus ir ištremtųjų apimtis) sovietai suprato, jog nebus kam dirbti kolūkiuose, todėl "repatriacijos" apimtis pradėjo mažinti.

[udrius]

Bandau suprasti ką norėjote pasakyti. Turbūt tai, jog iš Vilniaus krašto išvykę "repatriantai" (dalis be abejo buvo tikri repatriantai) ir į jų vietą atvykę daugiausiai Baltarusijos gyventojai, pakeitė etnografinį Vilnijos charakterį? "Sovietikai" vyko dažniausiai į Vilnių, tačiau didieji miestai etnografinėmis kategorijomis nevertinami. Ir dar, kokias gi paslaptis išsivežė išvykstantieji? Ir neprabilo net išvykę į saugią Patrią

Bene 2021 metai, kai su Vokietijos TV dariau filmą apie Rytų Prūsijos Karališkąjį geležinkelį vienas siužetas buvo apie Lotos Oil geležinkelius. Ta proga filmavimo grupė važiavo lokomotyve iš Gdansko. Lokomotyvo mašinistas sako - aš kilimo iš Vilniaus, po karo išvykome iš ten. Tai atsakant į šį klausimą - išvykusieji išsivežė tiek istoriją , tiek kultūrą. O dabartinė Etninės kultūros globos taryba savo pasisakymuose kalba visiškai vėjus - aš beveik tikras, kad nei vienas jų "ekspertas" taip ir nesugebėjo nuvykti toliau Vilniaus miesto ribos.

[liootas]

Nustokime naudoti "Lietuvos lenkų repatriacijos" sąvoką. Tai buvo Lietuvos žmonės, kurių kartų kartos čia augo, nors taip, jų gimtoji kalba buvo lenkų. Bet Lenkija nebuvo jiems tėvynė jau seniai, ir kalba Lenkijoje kitokia nei Lietuvos lenkų tarmė, ir dauguma ten net giminių neturi. Tai buvo tiesiog priverstinis iškraustymas. Tremtis gal per kiek emociškai įkrautas žodis, bet iškraustymas per prievartą ar tiesiog išvijimas iš šalies - tikrai tinkami žodžiai.

[Bartas1]

Jei Liaudą pritempinėt iki etnografinio regiono dėl kažkadaise perkeltų mozūrų valstiečių, tai ne už ilgo kai kurie vokietijos miestai galės būti turkų etnografiniai regionai

Jokių reikšmingesnių persikėlusių (ar perkeltų) asmenų grupių iš dabartinės Lenkijos teritorijos į Lietuvą nebuvo. Regione buvo gausu smulkios bajorijos.

Man atrodo, kad ne. Kaimiečiai ten buvo lietuviai.

Gal turėjote omenyje valstiečiai? Nes ir kaimo bajorija, taip pat ne miestiečiai

XIX amžiaus pabaigoje etnografas, vaudamasis to meto moksliniais metodais bei savu tapatybės supratimu, patyrė didžiulį nusivylimą. Tai matyti iš pokalbio, kurį užrašė 1885 metais Kauno apylinkėse su batsiuviu.
„– Kokios pats būsit padermės?
Esu katalikas.
Ne tai noriu sužinoti. Klausiu, ar pats esat lenkas, ar lietuvis?
Esu ir lenkas, ir lietuvis.
Taip nebūna. Pats galite būti tik tas arba kitas.
Aš kalbu lenkiškai, – atsakė batsiuvys, – taip pat kalbu ir lietuviškai.
Tuo pokalbis ir baigės.“.

Ta proga filmavimo grupė važiavo lokomotyve iš Gdansko. Lokomotyvo mašinistas sako - aš kilimo iš Vilniaus, po karo išvykome iš ten. Tai atsakant į šį klausimą - išvykusieji išsivežė tiek istoriją, tiek kultūrą.

Lenkai Vilniuje iki 1915 m. (žydų perkėlimas į Rusijos gilumą) niekada nesudarė didžiausios etninės grupės. Tokia grupe jie pabuvo trumpą miesto istorijos laikotarpį.
Jums pavyko išsiaiškint ar mašinisto tėvai buvo kilę iš Vilniaus, ar atsikėlė į jį su naujaisiais miesto kaimiečiais? Iš kokio socialinio sluoksnio buvo kilęs mašinistas? Ar jis išsivežė proletarinę miesto kultūrą? Ar prigriebė ir pvz. Senienų muziejaus rinkinių likučius ?

O dabartinė Etninės kultūros globos taryba savo pasisakymuose kalba visiškai vėjus - aš beveik tikras, kad nei vienas jų "ekspertas" taip ir nesugebėjo nuvykti toliau Vilniaus miesto ribos.

Kokius konkrečiai "vėjus", paminėkite kelis

Šiek tiek apie metodiką:
https://etalpykla.lituanistika.lt/ob...4925283860.pdf

[mantasm]

Bartas1 į Kėdainių - Jonavos apylinkes buvo ne taip ir mažai Mozūrų valstiečių atkelta po kažkurio maro. Bet į Vilniaus apylinkes tai taip, nebuvo.

Būna labai linksma diskutuot su lenkais kai jie traukia šitą kortą aiškindami apie želigovskius ir t.t. Po to tenka parodyt žemėlapį.

[Bartas1]

Po Kauno mariomis liko užlietas Mozūrų kaimas, bet jo pavadinimas greičiausiai asmenvardinės kilmės. Liauda lenkėjo dėl savo specifikos - gausios akalicų šlėktos. Nors dar ilgai, iki XIX a. vidurio, ji buvo dvikalbė. Dar 1897 m. Rusijos imperijojos surašyme lietuvių, kaip namų kalbą nurodė 36,6% Kauno gubernijos šlėktos.

Kad į Vilniaus krašto dvarus po 1709-17011 m. maro buvo atkelta baudžiauninkų iš dabartinės Baltarusijos teritorijos- žinomas faktas.

[mantasm]

Ir tas surašymas buvo po 1863 sukilimo ir kataklizmų po jo kai gerą dalį plikbajorių pakeitė visokio plauko rusakalbiais.

Kas įdomu tai iš Liaudos kilęs turbūt žymiausias žemaitis - Pilsudskis. Deja jo meilė protėvių kraštui išvirto labai įdomiai.

[Bartas1]

Brolis Bronislawas užaugo nuosaikesnis. Visi keturi jų seneliai buvo žemaičiai. Pilsūdai kaip ir nepatenka į tradicines Liaudos ribas. Pats Pilsudskis gimė Zalave, Švenčionių rajone.

[mantasm]

Brolis Bronislawas užaugo nuosaikesnis. Visi keturi jų seneliai buvo žemaičiai. Pilsūdai kaip ir nepatenka į tradicines Liaudos ribas. Pats Pilsudskis gimė Zalave, Švenčionių rajone.

Pilsudskis berods buvo pirma karta gimus po išsikraustymo iš Liaudos. Bet giminės šaknys ten.

[udrius]

Kokius konkrečiai "vėjus", paminėkite kelis

Šiek tiek apie metodiką:
https://etalpykla.lituanistika.lt/ob...4925283860.pdf

Na va, kolega, štai ir pakliuvote Kaip ir sakiau - etnografiniai regionai ypač Vilnijos ir Klaipėdos krašto - sukurti su milžiniška sistemine klaida. Visų pirma, vertinti išimtinai lietuviai, neatsižvelgiant į tai, kad regionuose kompaktiškai gyveno ir kitų tautybių asmenys. Antra patys autoriai pripažįsta, kad vertinant Klaipėdos kraštą nusižengta istorinei tiesai Trečia, ypač vertinant tą patį Klaipėdos kraštą, neaišku kokie asmenys vertinti - ar gyvenę kelis šimtus metų, ar atsikėlę iš didžiosios Lietuvos. Na ir ketvirta , ko ir reikėjo tikėtis - tyrėjai toliau Lietuvos ribų taip ir nesugebėjo nuvykti. Tad su tuo ir sveikinu, kolegos

[Bartas1]

Patys Pilsūdai nepatenka į Liaudos ribas, bet valdomis ir giminystės ryšiais tikrai glaudžiai susijusi su šiuo regionu Pilsudskių giminėį
https://www.aidai.eu/index.php?view=...ent&Itemid=140

[Bartas1]

Na va, kolega, štai ir pakliuvote Kaip ir sakiau - etnografiniai regionai ypač Vilnijos ir Klaipėdos krašto - sukurti su milžiniška sistemine klaida.

Ar jūs apie šį straipsnį?
https://etalpykla.lituanistika.lt/ob...4925283860.pdf

Visų pirma, vertinti išimtinai lietuviai, neatsižvelgiant į tai, kad regionuose kompaktiškai gyveno ir kitų tautybių asmenys.

Gal pacituotumėte, kur ši "sisteminė klaida" nurodyta tekste?

Antra patys autoriai pripažįsta, kad vertinant Klaipėdos kraštą nusižengta istorinei tiesai

Na, taip, nes "...teko nusižengti ir istorinei tiesai, nurodant tik dabar Lietuvai priklausančias Mažosios Lietuvos ribas"

Trečia, ypač vertinant tą patį Klaipėdos kraštą, neaišku kokie asmenys vertinti - ar gyvenę kelis šimtus metų, ar atsikėlę iš didžiosios Lietuvos.

Na, tai visiškai akivaizdi problema, kuri tekste ir aprašyta, nurodant kokie vertinimo kriterijai, kokie salyginumai ir t.t.

Na ir ketvirta , ko ir reikėjo tikėtis - tyrėjai toliau Lietuvos ribų taip ir nesugebėjo nuvykti. Tad su tuo ir sveikinu, kolegos

Ačiū. Kur jiems reikėjo vykti į Kaliningrado sritį, žymėti Mažosios Lietuvos ribų, ar toliau link Peru?

[Bartas1]

Konkrečiau apie Vilniaus kraštą šiame to paties autoriaus straipsnyje:

VILNIAUS KRAŠTAS: ETNOGRAFINIO IR ISTORINIO REGIONO DERMĖ?
https://e-journals.ku.lt/journal/RH/article/1047/info

[udrius]

Konkrečiau apie Vilniaus kraštą šiame to paties autoriaus straipsnyje:

VILNIAUS KRAŠTAS: ETNOGRAFINIO IR ISTORINIO REGIONO DERMĖ?
https://e-journals.ku.lt/journal/RH/article/1047/info

vėlgi tos pačios esminės klaidos. Pats autorius nebežino - Vilnija - ar Aukštaitija ar Dzūkija. Savo mintims pagrįsti naudojasi tik vienu užsienio autoriaus darbu. Ir pasirodo sisteminė klaida apie Didžiąją mažąja Lietuvą išlenda Dundulienės darbuose, kurie jau iš principo nėra aktualūs. Pagal ką skirstoma jos darbuose šios Lietuvos - visiškai neaišku. Lygtai teigiama, kad pagal administracinį suskirstymą, bet tokio suskirstymo niekada ir nebuvo. Tai vat kažkaip taip Kolega, tiek tamstai, tiek etnologams, sakyčiau reikėtų rimčiau padirbėti. Pvz nuvykti į Vokietijos ir Lenkijos archyvus. Nors ne, daug ko yra ir online dabar Pvz 1910 m. Užnemunės tautiniai kostiumai paskelbti

[Visdarlietus]

Vilniaus kraštas tai 60% Varėnos rajono, kuriame po antrojo pasaulinio karo neveikė nė viena lenkiška mokykla, nes nebuvonporeikio. Net giliai Vilniaus krašte esančioje tuo metu labai tankiai gyvenamoje Kaniavos seniūnijoje. Ir ten gyvenantys savę visada priskyrė dzūkams. Beje priklausė Nočios parapijai. Taigi spėkit kas gyveno Nočios kaime? Ir kokia dabar Nočios tautinė sudėtis.

[melepetaa1234]

[mantasm]

Miesto. Ir dar klausimas kokia dalis lenkų etniniai lenkai, o kokia dalis lenkai senu LDK supratimu, kad lietuviškai kalbantis katalikas yra lenkas.

[Sula]

Pagal 1897 m. surašymą kaimo vietovėse gyveno virš 87% Vilniaus gubernijoje.
Kitas dalykas, kad miestų visuomenė retai būna etnokultūros saugotoja ir puoselėtoja.
Dabar galvoju, kokios etnokultūros nariu galėjo būti mamos pusbrolis lenkas, jei mama lietuviškas dainas dainavo, jokio rašto nemokėjo, niekada Lenkijos etninėse žemėse nebuvo, o tėvas Lentupių turguje ir lietuviškai susišnekėdavo.
O Paberžėje tokių žmonių buvo vos ne dauguma miestelio ir apylinkių (iki XIX a. pabaigos migracija. Gal ir mama būtų lenkė, jei močiutė nenutekėtų vos už keliolikos kilometrų į "lietuviškas" žemes. Tiesa sakant, Molėtai irgi lenkėjo po truputį. Nors beveik visi žydai mokėjo ir lietuviškai

Apskritai diskusija apie nieką, nes dabar viskas jau lieka tik istorijai ir nueis į praeitį.

[mantasm]

Nemanau, kad tai diskusija apie nieką. Iš to išsirutulioja daug sprendimų šiandieną. Bėda tame, kad šiandieninis politinis elitas sukišęs galvas į smėlį ir tikisi, kad su laiku išsispręs. Bet turint tokį kaimyną kaip maskolija - nieko nedarant tikrai neišsispręs.