Lietuvos etnografiniai regionai

[Al1]

Tai kad ne laiku ir ne vietoje. Siūlomas variantas esant dabartinei tautos moralinei būsenai (iškastruotai liberalizmo ir laukinio kapitalizmo ideologijų) tik paspartintų tautos degradaciją ir valstybės žlugimą.

[Romas]

Sveiki, įdomi ir aktuali tema. Būtina užgydyti užkariautojų padarytą žalą tautinei savimonei: be vietinio patriotizmo neįmanomas ir nacionalinis.
Pasiūlysiu suskirstymo variantą, grįstą tarminiu, etnografiniu, teritoriniu, ūkiniu bei istoriniu principu:
[URL=http://www.imageno.com/dz2th75t4nmzpic.html][URL=http://www.imageno.com/thumbs/20130207/dz2th75t4nmz.jpg]Atvaizdas

Kažkoks absurdas, kai Šiauliai su Švenčionimis įtraukiami į vieną "ketvirtadalį", o Kuršėnai priklauso Klaipėdos "ketvirtadaliui".
Įdomu, kiek reikia sunaudoti naftalino, kad būtų sukurta teorija, pagal kurią Buivydžių lenko tarmė laikoma dzūkiška, o tokio pačio Paberžės lenko - aukštaitiška.
Balandžio pirmoji dar neatėjo...

[Budikis]

Tarmių ribos rodo seniausią tęstinį kultūrinį bei ūkinį bendrumą, išvesdamas (stambiausių) žemių ribas tuo pirmiausią ir rėmiausi, aišku buvo padaryta šiokių tokių kompromisų... atsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius. Kas dėl Nalšios vietos, būtent esami (skurdūs) šaltiniai (Livonijos) ją ten ir nurodo buvusią. Kunigaikščių užsigrobtos ar pirktos žemės ar kaip ten kas ką pavadino kažkada, gal net per klaidą, čia irgi antraeilis veiksnys. Kaip minėjau tarmės aiškiai apibrėžia seniausią žmonių bendrumą.
Rajonai iš vis turi būti panaikinti, dėl savo nepraktinio dydžio: savivaldai jie per dideli, o dideliam ekonominiam vienetui per maži – vieta tik veisti biurokratiją ir korupciją. Lietuvai yra būtina decentralizacija.
Tokiai reformai dabar yra pats laikas – žmonėms reikia permainų ir vilties, kad jie patys gali ką pakeisti ir susitvarkyti. Vietinio „nacionalizmo“ bijo tik Vilniaus biurokratija. Be realios savivaldos lietuviai neturi ateities čia Lietuvoje.

[Romas]

Iš LRyto skilties "Aktualijos"

ELTA ir lrytas.lt inf. 2013-02-06
Suvalkiečiai vėl panoro būti sūduviais

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos taryba išreiškė siekį Suvalkijai grąžinti senąjį - Sūduvos - vardą.

Kol istorikai ir etnografai ginčijasi, kaip vadinti Marijampolės krašto gyventojus - suvalkiečiais ar sūduviais, kalbininkai leistis į diskusijas nelinkę. Beje, ginčijantis išaiškėjo ir tai, kad įstatymais iki šiol neįteisintas nė vieno kito - Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos - etnografinio regiono pavadinimas.

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...-suduviais.htm

[Romas]

Dar viena "aktualija", kurios turbūt niekas neprisimena

Kazys Kazakevičius, "Lietuvos žinios"
2003 m. spalio 13 d.
Sūduviai prabilo apie teritorines pretenzijas

Į Vilkaviškio rajone, Paežeriuose, esančius dvaro rūmus susirinkę Marijampolės apskrities savivaldybių, čia veikiančių nevyriausybinių organizacijų bei kultūros įstaigų atstovai nutarė įkurti "Sūduvos akademiją", kuri turėtų tapti šio krašto plėtros varikliu.
"Žemaičiai Seime net turi įkūrę žemaičių parlamentinę grupę. Tai kuo suvalkiečiai prastesni?" retoriškai klausė Seimo narys vilkaviškietis (...). Jam pritarė ir Marijampolės apskrities viršininkas (...).
(...)

Susirinkimo dalyviai nelabai palankiai sutiko žinią apie Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus specialistų bei Etninės kultūros globos tarybos ekspertų parengtą Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį. Pagal jį Suvalkijai priskiriama tik dabartinė visa Marijampolės apskritis, dalis Kauno ir Prienų rajonų.
"Dabartinis etnografinių regionų ribų žemėlapis parengtas neįsigilinus į istorinius šaltinius. O juose užfiksuota, kad visa Užnemunė yra Sūduva. Rytines ir šiaurines jos ribas apibrėžė Nemunas. Tai ir turėtų išlikti", - aiškino Gaulia.
Panašiai kalbėjo ir Vaičiūnas. Jis teigė, kad visa Užnemunės žemė - Sūduva, o čia gyvenantys dzūkai tėra ateiviai, atsikraustę čia tuo metu, kai dėl karų dalis Sūduvos buvo tapusi dykviete.
Todėl susirinkusieji nutarė, kad vienas pagrindinių dar tik besikuriančios "Sūduvos akademijos" uždavinių - siekti, kad būtų koreguojamas Lietuvos etnografinių regionų ribų žemėlapis ir prie Suvalkijos būtų priskirta dalis Lazdijų bei Alytaus rajonų, esančių Užnemunėje.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu...s.d?id=2991664

[Budikis]

Teorijos apie administracinį suskirstymą pagal tarmes ar etnografinius regionus neturi nieko bendro nei su istoriniu suskirstymu (tuomet Šakius reikėtų jungti prie Žemaitijos), nei tuo labiau su dabartiniu ar bent kiek realiu ateities administraciniu suskirstymu.

Administracinio suskirstymo tema tik beviltiškai teršiama.
Atrodo, reikia atskiros temos etnografiniams regionams.

Nelygu kokiu pagrindu yra daromas administracinis suskirstymas. Natūralus, „einantis iš apačios“ t. y. paremtas savivalda ir demokratiniais principais, suskirstymas turi pirmiausia remtis realiomis žmonių bendruomenėmis – tarmės ir atspindi tas realias pirmines dideles žmonių bendruomenes. Visoks kitoks suskirtymas yra daugiau ar mažiau prievartinis ir daromas išorinių jėgų: atima gyventojų teisę būti tuo kuo jie jau yra ir primeta tiems gyventojams kažką svetimo. Toks prievartinis suskirstymas atima iš gyventojų šeimininko jausmą.

[Budikis]

Ką bendro turi sudūviai ir jotvingiai? O kas yra suvalkiečiai ir kada jie kolonizavo Sūduvą? Ir kokia tarme jie kalba? Turbūt suvalkiečių? O gal sudūvių?
Tai kuom "suvalkiečiai" skiriasi nuo "alytiečių" ir "širvintiečių"? Gal davaj dar pradedam mikrorajonais, kiemais skirstytis kaip 1992 metais? Čia yra mano kiemas. Šalin rankas! Aš čiūr iš Septintų Šilainių. Reikalauju įstatymo apibrėžti istoriškai kad esu septintos šilainiečių tautybės, kitaip kaip su bachūriukais ant Vilniaus Fabų genties (taip pat reikia apibrėžti teisiškai) galėsim daryti najėzdus ir strielkas, jei neapiforminta.

Šiaip jei rimčiau, žmonės gal praleido paauglystę, nežaidė subkultūrų, kad dabar pasakom užsiiminėja suaugę?

Ką čia tuo norite pasakyti? apart to kad iš aukšto žiūrite į provinciją.
Apie suvalkiečius ir sūduvius galėtumėte ir pasidomėti istoriniuose šaltiniuose.
Dar kart, pabrėžiu – be vietinio „patriotizmo-nacionalizmo“ (šeimininko jausmo), patinka tai jums ar ne, nebus vietinės savivaldos ir nebus kas ten tvarkosi. Tarmės gi ir apibrėžia didžiausias realias, ne užkariautojų ar valdžios uzurpatorių, ar geografu išsigalvotas žmonių bendruomenes.

[Al1]

Nėra jokių bendruomenių, paremtų tarmėmis Lietuvoje. Tiksliau tarmės areale yra daug bendruomenių, bet jų tarmė nevienija, o kažkiek vienija gyvenamoji vieta - kaimas, miestas.

[Budikis]

Tą ką ir sakau, tą ir noriu pasakyti. Galiu ir išaiškinti, jei sudėtinga suprasti. Kas yra Jotvingiai ir Sudūviai? Tai sinonimiškai istoriniuose šaltiniuose minimi terminai. Kuria kalba kalbėję, kuriai grupei priklausė? Vakarų Baltai. Jotvingių kalba. Kas dabar kalba jotvingiškai, gal pats kartais? Tai gal dar davajpasivadinam kokiais Rytų Galindais ar Venedais? O gal iš karto Sarmatais?

Na gerai, o kas yra tie suvalkiečiai? Atsikraustę į dykrą 15-17 amžiuose per Sūduvos kolonizaciją aukštaičiai lietuviai, kalbėję tokia pat kalba kaip ir kitur aukštaičių kalbėtuose plotuose - Vilniuje, Utenoje, Alytuje. Ar dabar dalinsim Lietuvą į 500 dalių, "regionų", nes kur nors Alantoj taria dvibalses kiek kitaip nei gretimam Želvos kaime? O vėliau eisim į šokius dubasintis, ania?

Taip kad siūlau mažiau aušinti burną, o verčiau ieškoti istoriniuose šaltiniuose pagrindimų savo kosminėm teorijom ir išvedžiojimams "kaip nuo Vilniaus iki Zarasų ir per Biržus ir Kupiškį iki Kuršėnų buvo garsi ir didinga Nalšios kunigaikštystė".

Atleiskite, bet perdedate „į pievas“. Tarmės yra realiai egzistuojantis faktas, skirtingai nuo visokių mažiau ar labiau išlikusių istorinių pavadinimų ir kieno nuomonių. Vieni iš labiausiai tinkačių-išlikusių tų pavadinimų ir turėtų būti pasirinkti etnoregionams įvardinti, tokie ir yra pasirinkti, mano sudarytame žemėlapyje. Vadinti gi tarmes pagal tarimo ypatumus-keistenybes gali būti (ir dažnai yra) įžeidžiantis dalykas, tokie pavadinimai neturėtų peržengti kalbotyros ir šnekamosios kalbos ribų.
Taigi:
Dainava – pietų aukštaičių tarmė;
Nalšia – rytų aukštaičių tarmė;
Sūduva – vakarų aukštaičių tarmė;
Žemaitija – žemaičių tarmė.
Tai yra pagrindiniai lietuvių etnoregionai, senovinės lietuvių gentys (jei norite). Pavadinimai, nors ir kiek supainiojami kartais, bet gan aiškiai atsekami. Žemių ribos laikui bėgant kito, bet tarmės leidžia jas tiksliai apibrėžti (dabar), nepaisant buvusių užkariautojų ar valdovų primestų padalijimų.

[Budikis]

Nėra jokių bendruomenių, paremtų tarmėmis Lietuvoje. Tiksliau tarmės areale yra daug bendruomenių, bet jų tarmė nevienija, o kažkiek vienija gyvenamoji vieta - kaimas, miestas.

Taip, oficialiai etnoregionai tarminiu pagrindu niekaip nėra įforminti. Bet tokios bendruomenės realiai egzistuoja, jos jaučia savo bendrumą ir giminingumą. Tai, kad joms yra užginta tai įkūnyti kaip nors, yra jų laisvos išraiškos ir savasties apribojimas, skriauda. Taip elgiamasi tik imperijose su viena tituline nacija, kur regionai yra niekinami ir siekiama juos palaužti dvasiškai, pavergti, asimiliuoti. Ar šiandieninė Lietuva yra imperija?
Kaimas ir miestas, tai jau daug smulkesnis vienetas, kuris gi irgi turi turėti savo aiškiai apibrėžtą ir suvokiamą indititetą – atsakomybės už savo kaimą, miestą pagrindą.

[Tomas]

Prisimenu, kaip per Atgimimą mūsų klasė nustojo keiktis rusiškai, o germanizmą "biškį" pakeitė lietuvišku žodžiu "truputį" ...

[Budikis]

Tamstos paišsijausminimus praleidžiu.
Toliau, citata iš wikipedijos:

Galima interdisciplinarinė Nalšios žemės lokalizacija
Remiantis Eiliuotosios Livonijos kronikos informacija apie Livonijos (Kalavijuočių) ordino kariuomenės 1229 ir 1250 m. žygius į (tikrąją) Lietuvą galima konstatuoti tik tai, kad XIII a. viduryje Nalšia buvo įsiterpusi tarp tuometinių Livonijos ordino valdų ir „Lietuvos“. Kita vertus, remiantis Mindaugo krikšto bei karūnavimo apeigose dalyvavusio anonimo ~1260 m. rašytu traktatu „Žemių aprašymo pradžia“ (Incipiunt descriptiones terrarum, lot.), kuriame „lengvai priimantys krikštą“ nalšėnai įvardyti greta lietuvių ir jotvingių, taigi kaip atskira etninė (?) LDK gyventojų grupė, to paties šaltinio pateikta „Lietuvos žemės“ padėties Žemaitijos atžvilgiu charakteristika („O nuo jos [t. y. Žemaitijos] į rytus – su Rusia besiribojanti Lietuvos žemė“) ir istorijos šaltinių paliudytu Nalšios pavaldumo Polockui faktu, o taip pat atsižvelgiant į keistą dab. Latgaloje (Latvijos dalyje, esančioje į rytus nuo Aiviekstės upės) iki XIII/XIV a. gyvenusio savito baltų etnoso[2] „bevardiškumą“ istorinėje bei archeologinėje literatūroje, Nalšią galima būtų lokalizuoti buv. Jersikos kunigaikštystės teritorijoje (didžiausią iš Nalšios žemėje gyvenusių baltų etnosų tokiu atveju tektų tapatinti su vad. „rytiniais latgaliais“, arba Latgalos pilkapių kultūros (X-XIII a.) nešėjais).

[laimutis]

Tamstos paišsijausminimus praleidžiu.
Toliau, citata iš wikipedijos:

Neskaityk ką rašo wikipedija, visiška nesamonė čia parašyta. Nalšios žemę senai lokalizavo istorikai ir archeologai. Ši žemė apėmė Utenos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, dalį Molėtų rajonų teritorijos, tai pat ši žemė driekėsi dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

[Budikis]

Neskaityk ką rašo wikipedija, visiška nesamonė čia parašyta. Nalšios žemę senai lokalizavo istorikai ir archeologai. Ši žemė apėmė Utenos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, dalį Molėtų rajonų teritorijos, tai pat ši žemė driekėsi dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

Vikipedija cituoja rašytinius šaltinius (manau, kad nemeluoja žmonės parašę apie tokius), kurie aiškiai apibrėžia kur ta Nalšia yra. Visa kita jau yra kažkieno interpretacijos, tiesa sakant, net neįsivaizduoju kaip galima įrodyti esant Nalšią kažkur kitur? nei nurodo seniausi rašytiniai šaltiniai – ką ant kažkokių pasienio akmenų buvo užrašyta „čia Nalšios siena“? ar gal ant puodų: „naudojama Nalšioje“? ant žmonių kaulų? ant papuošalų?

Etnoregionus lokalizuoti yra elementarus darbas, pasirėmus, kad ir negausiais rašytiniais šaltiniais bei lietuvių kalbos tarmių duomenimis. Akivaizdu, kad žemių ribos galėjo keistis laikui bėgant, gyventojams pasistumiant kur, bet pagrindinės tarmės tuos regionus aiškiai apibrėžia dabartiniais laikais. Kalbinis gi bendrumas, be abejonių, rodo ilgą kultūrinį ir ūkinį tų žmonių bendrumą – o tai ir yra senųjų lietuviškų genčių palikimas.

[Budikis]

Prašiau cituoti pirminius, istorinius šaltinius, jausmingasis kaimo diskotekų patriote. Šiaip ar taip. Sveikinu atradus Ameriką. Pasirodo iš tiesų jokios Lietuvos ir lietuvių nėra, yra kažkokia Nalšia ir našlėnai ar našliškiai vietoj jos, tik masonai mus 1000 metų mausto ir neleidžia mums visiems būti tuom, kuom visi norim būti - našluviečiais ar našluviškiečiais.

Atvaizdas

Kas čia dabar per įžeidinėjimai?.. Kaip negražu!
Pirminių šaltinių aš neturiu po ranka, bet manau, kad juos būtų galima susirasti. Skaitote lotyniškai?
Kas dėl žemėlapio, jis juk ne iš 12 amžiaus, tai nėra joks šaltinis. Tai tik kažkieno versija ir įsivaizdavimas. Juo labiau, „lietuvių“ genties kaip po tokios niekad nėra buvę, senovės lietuviai tai laisvųjų piliečių-karių luomas (vadinami: lieta, leičiai, liaudis), jie yra prisiekę ištikimai tarnauti karaliui, ginti kraštą, už nuopelnus ir pasižymėjimą kare gauna iš valdovo žemės, privilegijų. Šie lietuviai ir „nuliejo“ Lietuvą, lietuvių genčių sąjungą, vėliau tie „lietuviai“ buvo vadinami (suslavintai?) „bajorais“, dar vėliau didesnioji dalis tų bajorų, godžių kunigų-valdovų buvo nuskurdinti ir paversti baudžiauninkais, bet tie „lietuviai“ paliko mūsų tautai savivardį. Tiesa, va ta -vičius priesaga prie pavardės ir rodo tuos bajorus. Senesnis gi mūsų tautos savivardis yra gudai-getai... aišku, pats seniausias mūsų tautos savivardis yra „tauta“.

[Budikis]

Štai geresnis žėmėlapis „lietuvių žemės iki įsiveržiant vokiečių kryžiuočiams“:

[Budikis]

Čia tamsta apie ką? Porinkiminė kalba?

[Budikis]

Turbūt autentiškas, 13 amžiaus? Juoba net lenkiškai parašyta. Na tada aš pasiduodu. Puikus žemėlapis. Iš tiesų masonai sukūrė "lietuvius", o visada buvo Nalša is Solečnykų Respublika Liudova. Nuo 10 amžiaus.

Nežinote, kas tai per žemėlapis, kada ir kieno jis sudarytas? Esate tamsuolis, dar ir piktas.

[Budikis]

Lietuvos administracinio-teritorinio padalijimo variantas tarminiu pagrindu. Dalijimo vienetas yra „žemė“: apytiksliai vienos iš pagrindinių lietuvių kalbos tarmių užimamas plotas.

Pagrindinės lietuvių kalbos tarmės:
Pietų aukštaičiai – Dainava
Rytų aukštaičiai – Nalšia
Vakarų aukštaičiai – Sūduva
Žemaičiai – Žemaitija

Žemėlapis

*smulkus skirstymas – apylinkė-valsčius.

[Kitas Džiugas]

Aš tuos regionus siūlau tokius: