Lietuvos etnografiniai regionai

[sanomiz]

Taip ir manau. Nematau jokių aukštaitiškų kalbėjimo bruožų ar kažko panašaus. Kauniečiai labai taisyklingai kalba, ko nepasakyčiau apie aukštaičius. Be to, niekur nemačiau kad Kaunas būtų priskirtas prie Aukštaitijos

Apskritai, nemanau, jog tikslinga abu didžiuosius miestus priskirti kokiai nors kalbinei grupei. Abiejuose kalbama bendriniu lietuvių kalbos dialektu, jokių etninių bruožų, nebent sanplaika įvairių stilių.

[arsiakas]

Apskritai, nemanau, jog tikslinga abu didžiuosius miestus priskirti kokiai nors kalbinei grupei. Abiejuose kalbama bendriniu lietuvių kalbos dialektu, jokių etninių bruožų, nebent sanplaika įvairių stilių.

Va va, kažką tokio norėjau pasakyti, bet nelabai išėjo Pataikei tiesiai į dešimtuką. Sunku priskirti vienai ar kitai kalbinei grupei, tačiau suskirstymas yra toks, ir jo nepakeisi...

[c2h5oh]

Apskritai, nemanau, jog tikslinga abu didžiuosius miestus priskirti kokiai nors kalbinei grupei. Abiejuose kalbama bendriniu lietuvių kalbos dialektu, jokių etninių bruožų, nebent sanplaika įvairių stilių.

Šiaip jau ir Alytuje kalbama ne dzūkiškai, o bendrine lietuvių kalba su tam tikru atspalviu. Tas pats galioja visiems didesniesiems Lietuvos miestams.

[Romas]

Nors ir pasene gincai, bet vistiek labai knietejo visiems parodyti kaip yra is tikruju.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas...o-regionai.png

Įdomiai gaunasi, pvz., su Kaišiadorių rajonu:
- istroriškai turėtų priklausyti Dzūkijai, kaip ir visas Nemuno - Neries tarpupis
- tarmė kaip suvalkiečių
- priskirta Aukštaitijos regionui

Dar įdomesnis žemėlapio tampymas po Vilniaus kraštą:
Galima ginčytis, kaip Buivydžiuose, Turgeliuose ar Eišiškėse kalbama - aukštaitiškai ar dzūkiškai. Tik kažkodėl ta tarmė Buivydžiuose ir Eišiškėse labiau primena lenkų kalbą, o Turgeliuose - baltarusių kalbą.

Bent Lietuvoje etnografiniai regionai su administraciniu suskirstymu mažai ką bendro turi.

[Svecias]

Įdomiai gaunasi, pvz., su Kaišiadorių rajonu:
- istroriškai turėtų priklausyti Dzūkijai, kaip ir visas Nemuno - Neries tarpupis
- tarmė kaip suvalkiečių
- priskirta Aukštaitijos regionui

Dar įdomesnis žemėlapio tampymas po Vilniaus kraštą:
Galima ginčytis, kaip Buivydžiuose, Turgeliuose ar Eišiškėse kalbama - aukštaitiškai ar dzūkiškai. Tik kažkodėl ta tarmė Buivydžiuose ir Eišiškėse labiau primena lenkų kalbą, o Turgeliuose - baltarusių kalbą.

Bent Lietuvoje etnografiniai regionai su administraciniu suskirstymu mažai ką bendro turi.

Čia su tavim visiškai nesutinku

- nežinau kiek tu pažįsti Kaišiadorių rajoną, bet aš pažįstu neblogai ir ne 1 ar 2 kaimus Kiek teko bendrauti, tai vietiniai kalba grynai aukštaitiška tarme, gal kartais galima išgirsti vieną ar kitą dzūkišką žodelį, bet tik bent man neteko niekur išgirsti suvalkietiškos kalbos su jų firminiu balsių tarimu.

- dėl Vilniaus apylinkių - nereikia spręsti pagal sulenkėjusių ar pagal poprostu kalbančių gyventojų kalbą. Buvo ir yra ne tik Vilniaus apylinkėse, bet ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančių kaimų gyventojų tarmę, kurie tarpusavyje kalba lietuviškai, todėl tokių tavo išvedžiojimų kaip "žemėlapio tampymas" nesuprantu ir nepritariu...

[Romas]

/\ Jei Kaišiadorių rajonas priklauso Aukštaitijos regionui, tai kaip vyks susisiekimas su regiono centru (Panevėžiu ar Utena). Per Nerį ten gi tiltų nėra (artimiausi - Jonavoje ir Vievyje).
Kol kas vienintėlis artimas ir "patikimas" susisiekimas per Nerį - Čiobiškio perkėla (veikia tik vasarą nuo Velykų iki Vėlinių).

Dėl Vilniaus krašto kažkada buvusio dzūkiškumo (tuo nė kiek neabejoju, bet tai buvo XIX a. ir liko salos pakraščiuose bei Baltarusijoje) reikėtų paaiškinti ten gyvenanatiems "dzūkams". Manau, Vikipedijos argumentai juos labai greit įtikintų.

Beje, pagal tą skirstymą Dzūkijos sostine taptų jau ne Alytus, o Vilnius...


Jei rimtai, tai dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje administracinis suskirstymas pagal etnografines zonas nelabai (švelniai pasakius) tinka. Palikime etnografinius klausimus kalbininkams ir etnografams.

Gal grįžkime prie administracinio suskirstymo projektų.

[c2h5oh]

- dėl Vilniaus apylinkių - nereikia spręsti pagal sulenkėjusių ar pagal poprostu kalbančių gyventojų kalbą. Buvo ir yra ne tik Vilniaus apylinkėse, bet ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančių kaimų gyventojų tarmę, kurie tarpusavyje kalba lietuviškai, todėl tokių tavo išvedžiojimų kaip "žemėlapio tampymas" nesuprantu ir nepritariu...

jeigu eitų kalba apie schemą istorijos vadovėlyje - tada taip, dėmesio kreipti nereikėtų.

Bet kadangi aptarinėjamas žemėlapis siūlo, kaip suskirstyti Lietuvą DABAR - į dabartines realias žiūrėti, švelniai tariant, būtina...

[Svecias]

jeigu eitų kalba apie schemą istorijos vadovėlyje - tada taip, dėmesio kreipti nereikėtų.

Bet kadangi aptarinėjamas žemėlapis siūlo, kaip suskirstyti Lietuvą DABAR - į dabartines realias žiūrėti, švelniai tariant, būtina...

Į kokias dar realijas būtina žiūrėti? Nematau jokios prasmės dalinti Lietuvą pagal etnografinius regionus, tai šiuolaikiniam kosmopolitiniam pasaulyje nebeturi perspektyvos ir nepadės mažinti regionų išsivystimo netoligumų bei skatins vietinių feodaliukų radikalizmą.

[c2h5oh]

Į kokias dar realijas būtina žiūrėti? Nematau jokios prasmės dalinti Lietuvą pagal etnografinius regionus, tai šiuolaikiniam kosmopolitiniam pasaulyje nebeturi perspektyvos ir nepadės mažinti regionų išsivystimo netoligumų bei skatins vietinių feodaliukų radikalizmą.

Gal būt tu ir teisus. Bet tokiu atveju reikėtų nesislėpti už neva istorinių ar etnografinių regionų pavadinimų.

[Eimantas]

Nuomonė

Lietuvoje įsigalėjo separatistai?

Man jau seniai nerimą kelia kai kurių žemaičių išsidirbinėjimo klausimas. O nuostabą kelia dar ir tai, kad į tuos išsidirbinėjimus visiškai nereaguoja atitinkamos institucijos.

Vadinamosios Žemaitijos identiteto idėjos skleidimu užsiimančių asmenų veiklą matome jau seniai - nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.

Būtent tada Vilniuje teko matyti pirmąją mitinguotojų koloną, kuri reikalavo nepriklausomybės Žemaitijai. Ir nepriklausomybės ne nuo Sovietų Sąjungos, o nuo Lietuvos.

Tiesa, tai nebuvo tuomet dar garsiai įvardinta. Tačiau pamačius plakatus su užrašais „Laisvę Žemaitijai!“ kilo įvairių minčių. Viena jų buvo ta, kad sveiki žmonės negali vadovautis tokiomis idėjomis.

Ir vis dėlto šita autonomijos idėja vėliau visą laiką buvo brukama ir įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.

Atsirado žemaitiškų estradinių dainuškų (sovietų laikais to, aišku, nebūdavo) su visiškai idiotiškais, bet tam tikrai Lietuvos gyventojų grupei patraukliais žodžiais, pavyzdžiui, „Munei reek labai skaniai alaus atsigert“.

Pasigirdo ir primygtinai žemaitiškas kai kurių asmenų kalbėjimas per televiziją įvairiomis progomis, kažkokios atskiros nuo Lietuvos neva išskirtinės žemaitiškos kultūros eskalavimas.

Vėliau įsidrasinus netgi buvo imituojami Žemaitijos prezidento rinkimai, atsirado žemaitiški pasai, kiek girdėjau, yra net kažkieno (gal Dievo?) paskirtas ir Žemaitijos karalius.

Rengiamos įvairios akcijos, kurių viršūnė buvo reikalauti, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų įrašyta tautybė - žemaitis.

Visa tai nėra „blūdai“ ar nelabai adekvačiai besielgiančių asmenų klejojimai. Tai labai rimti dalykai, kažkieno sumanyti labai konkretiems tikslams pasiekti (ar kažkieno užduotims įvykdyti?).

Ką gi iš tiesų visa tai reiškia?

Ogi, mano nuomone, reiškia veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai. Juk šis pagrindinis šalies įstatymas draudžia kėsintis į valstybės vientisumą.

Tačiau tie žmonės į tai nekreipia dėmesio ir toliau nebaudžiami eskaluoja iš esmės separatistines idėjas. Dėl tokių dalykų ne tik Kaukaze, bet ir Europoje kilo ir kyla pilietiniai karai.

Kas visą šį balaganą, kuris, mano nuomone, peržengė visas ribas, finansuoja? Kas duoda pinigų įvairioms akcijoms, mitingams mitingėliams?

Ar nebūtų laikas štai ką išsiaiškinti specialiosioms tarnyboms?

Pagalvokime. Jei dabar kiekviena Lietuvos dalis, turinti savo tarmę, ims skelbti nepriklausomybę, kas tada bus su Lietuva?

Įsivaizduokime, kad nepriklausomybę ir „neprigulmingumą“ realiai imtųsi skelbti ir Suvalkija, Dzūkija, dar kokie nors zanavykai? Kas tada būtų?

Suprantama, tada pašaipūs juokeliai ar kalbos apie balaganus būtų baigtos, nes nebe juokai rūpėtų. Paprasčiausiai nebeliktų Lietuvos kaip valstybės.

O to juk negali atsitikti. To negalime leisti.

Todėl valstybinės institucijos bei specialiosios tarnybos turėtų atidžiau stebėti tokius iš esmės separatistinius judėjimus (ar pseudojudėjimus) ir imtis atitinkamų priemonių.

Be to, kiek žinau, tikrieji žemaičiai yra ne tie, kurie norėtų nepriklausomybės. Tikrieji - vadinamieji dūnininkai tyli, ramiai gyvena ir dirba kasdienius savo darbus.

Balaganą kelia kiti, tie, kurie tik manosi esantys tikrieji žemaičiai.

Tačiau galėtų ir šitie patylėti.

ANTANAS SINKEVIČIUS

www.klaipeda.daily.lt

[sauls]

he he, as irgi pastebejau sita tendencija, bet manau cia siaip kazkas zarijas is salies pabarsto (kas galetu paneigti kad ne is Rusijos).. kiekvienoj saly yra daug tarmiu ir dar labiau skirtingu tarpusavyje (uztenka nuvaziuoti i Vokietija), bet niekas ten nebando del to atsiskyrineti.

Aisku idomiausias klausimas yra ar tikrai yra tokia zemaiciu kalba? Jei jau lietuviu ir zemaiciu yra skirtingos kalbos, tai gal tada ir Zemaitijoj yra 3 skirtingos kalbos: dunininku, donininku ir dounininku (jei nemaisau), a? Ir dzuku atskira kalba ir aukstaiciu ir suvalkieciu. Vilniuj apskritai - bent trys tuteisiu dialektai, tai Vilniuj irgi turbut reiketu nuo Lietuvos atsiskirti?

Vienu zodziu sapaliones.

[Mantas]

Žvelgiant istoriškai, tai žemaičiai visada buvo atskria tauta nuo lietuvių, o žemaičiai lietuvius net gudais vadino Beje, kad ir carinės Rusijos XIX amžiaus surašymo metu lietuviai ir žemaičiai buvo atskiriami.
Kalba nėra pagrindinis tautinės savimonės elementas, juk vienos kalbos dialektais kalba vokiečiai ir austrai, serbai ir kroatai, anglai, amerikiečiai, australai ir pan.
Kalbant apie kalbas ir dialektus, dialektus paprastai vienija gramatinė, žodyno ir fonologinės sistemos, o skirtumai nėra dideli ir jie yra dėsningi, o dialektų kalbėtojai gali vienas kitą nesunkiai suprasti. Dėl žemaičių kalbos/tarmės sunkus klausimas, aš asmeniškai beveik nesuprantu, kai kalba gryna žemaičių kalba, be to jie turi pakankamai ryškių gramatinių skirtumų.

[AIRzol]

"Amžių šešėliuose" apie etnografiją ir pan.

http://media2.lrt.lt/ltv2/20080505_1...eliuose_s1.wmv

http://lrt.lt/archyvas/ 2008 05 05 /19:46/

[Wycka]

Naujoji valdžia kalba apie apskričių panaikinimą.

Labai logiška ir nebenauja idėja, bet jai įgyvendinti gali tekti LR Konstituciją. Jeigu bus penki regionai, tai (jeigu nors kažkiek priklausytų nuo manęs) juos suskirstyčiau taip: Aukštaitija, Dzūkija/Dainava, Suvalkija/Sūduva, Žemaitija, Vilniaus miestas. Vilnius būtinai turi būti išskirtas, antraip regionas, kuriame bus šis miestas, įgaus nelabai teisingą pranašumą. Pagaliau sostinės yra išskirtos tokiose federacinėse valstybėse kaip JAV, Australija, Brazilija, Vokietija, Indija, Ispanija, Meksika, atrodo ir Švedija. Sostinės neišskiria mūsų kaimynės Latvija, Baltarusija ir Lenkija.

[TheNewYork_er]

<...>Jeigu bus penki regionai, tai (jeigu nors kažkiek priklausytų nuo manęs) juos suskirstyčiau taip: Aukštaitija, Dzūkija/Dainava, Suvalkija/Sūduva, Žemaitija, Vilniaus miestas.<..> .

Ar Žemaitijai priklausytų ir Klaipėda? Tad kaip administracinis centras, Klaipėda negalėtų būti žemaitijoje, nes ji niekados nebuvo žemaitija. Manau, kad reiketų regionus pavadinti pagal administracinių centrų pavadinimus.

[Wycka]

Ar Žemaitijai priklausytų ir Klaipėda? Tad kaip administracinis centras, Klaipėda negalėtų būti Žemaitijoje, nes ji niekados nebuvo žemaitija. Manau, kad reiketų regionus pavadinti pagal administracinių centrų pavadinimus.

Ir čia yra išeitis. Galima įkutri šeštąjį regioną - Mažoji Lietuva, su administraciniu centru Klaipėdoje. Šiam priklausytų (apytiksliai) Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybės, dalis Tauragės ir Jurbarko savivaldybių. Kitas variantas - šį regioną vadinti Vakarų Lietuvos.

[tivoli]

/\ O į kurį regioną patektų Kaunas? Šiauliai? Apskritai, reikėtų reformuoti apskritis, o ne jas naikinti ir vietoj jų įkurti mažesnį skaičių tų pačių apskričių prototipą. O jei jau yra noras ir tikslas naikinti - tai užtenka ir savivaldybių...tegu šios periima apskričių jurisdikcijas. O savo pavyzdžiuose Wycka, pats pasakei, jog naudoji federacinių valstybių modelį...o ar Lietuva yra federacinė valstybė, neturėtų kilti klausimų atsakant į šį klausimą. O ar reikėtų federacinės valstybės irgi didelis klausimas: visos minėtosios valstybės yra stambios gyventojų skaičiumi ir/ar dydžiu...O Švedija yra unitarinė valstybė, o Stokholmas neturi jokio administracinio pranašumo lyginant su kitais tiek kaimiškais, tiek kitų miestų lan'ais.

[Wycka]

O į kurį regioną patektų Kaunas? Šiauliai?

Kaunas patektų į Suvalkijos/Sūduvos regioną, gal net taptų regiono centru (aišku, galima suteikti ir laisvojo miesto, kaip Vilnius, statusą). Šiauliai - Žemaitija/Vakarų Lietuva.

...savo pavyzdžiuose Wycka, pats pasakei, jog naudoji federacinių valstybių modelį...o ar Lietuva yra federacinė valstybė, neturėtų kilti klausimų atsakant į šį klausimą. O ar reikėtų federacinės valstybės irgi didelis klausimas: visos minėtosios valstybės yra stambios gyventojų skaičiumi ir/ar dydžiu...

Pataikei kaip pirštu į akį. Bet juk ir minėjau, kad kuriant federaciją, reikės keisti LR Konstitucijos 10 straipsnio I-ąją dalį. O kad visos federacijos yra stambios - nesutinku. Pvz.: Šveicarija, Austrija, Belgija, JAE, Malaizija. Autonominių vienetų turi Moldavija, Gruzija, Suomija, Serbija, Portugalija, Naujoji Zelandija ir t.t..

[tivoli]

Šios "mini" federacijos paaiškinamos istorinės praeities logika arba tautiniu margumu vienoje valstybėje (Belgija, Šveicarija, Suomija tautinis principas, JAE etninis, Malaizija išlikęs kolonijinis padalijimas - beje, tai gana stambi gyv. skaičiumi valstybė)... O tada pasigirstų balsai Vilnijos autonominį vienetą didelį įsteigti ...

[Wycka]

...pasigirstų balsai Vilnijos autonominį vienetą didelį įsteigti ...

Taip, tai yra didžiausias argumentas "prieš". Teisybės dėlei šalia Vilnijos atsirastų ir reikalavimas įsteigti Visagino autonominį vienetą. O šiaip visi projektai turi ir teigiamų, ir neigiamų bruožų. Mums rinktis, kas mums svarbiau.