Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje

[index]

Visą tai yra daroma dėl suprantamų priežasčių, jeigu Kelmėje per dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo nuo 11.000 iki 7.000, tai išlaikytį tokį patį mokytojų/daktarų/policininkų skaičių būtų pražūtis, kurios pasekmė būtų nuskurdę žmonęs dėl neefektyviai teikiamų paslaugų. Tokios prabangos skurdinti savo žmones mes negalime sau leisti, ypač prie tokių emigracijos mąstų, dėl to buvo priimti būtini sprendimai dėl mokyklų, ligoninių ir t.t. reogranizacijos, tačiau su miestų infrastruktūros atnaunjinimu kažkodėl buvo pasirinkta visai priešinga strategija - t.y. metant pagrindinius pinigus į provincijos gaivinimą. Emigracijos tai nesustabdė, tik užkirto kelią didžiųjų miestų plėtrai, kurių lėšomis ir buvo modernizuota provincija. Galiausiai rezultatas tas, kad iš provincijos emigruoja jauni žmonės, nes nori gyventi mieste, o Lietuvos miestai yra tokie apšiurę, kad ten niekas nenori gyventi ir tada visi emigruoja į vakarus, tiek meistiečiai, tiek kaimiečiai. Mano supratimu turėtų būti gelbėjama Lietuva, o ne Lietuvos provincija, nes aklai gelbėdami provinciją, dusindami konkurencingas vietas ir dotuodami mirštančias, tai taip netruksime prarasiti visą Lietuvą.

Problema su regionų palaikymu Lietuvoje yra ta, kad ne miestų išgrąžinimas priverčia žmones neemigruoti. Didžioji dalis provincijos miestų yra iščiustyti, bet žmogus iš kokio Jurbarko (beje, tiesiog pavydėtinai išgrąžintas miestelis) savo miesto išgrąžinimu visai nesidžiaugia ir emigruoja į Vilnių arba Londoną, nes ten arba nėra darbo arba už jį moka labai mažai.

Taip, kad provinciją reiktų palaikyti ne grąžinant jos vaizdą, o skatinant ten kurti gerai apmokamas darbo vietas.

Tuo tarpu Vilnius stovi apšiuręs, nors čia yra pusėtinai apmokamo darbo ir Lietuvoje jis yra žmonių traukos centras. Todėl žmonės migruoja iš gražiai sutvarkyto Jurbarko (nes ten rūpinosi grožiu, o ne darbo vietomis) į apšiurusį Vilnių (kur jo aplinka greičiausiai bus ne tokia graži), o sutvarkyto Jurbarko grožiu nebelabai kas ir besidžiaugia.

[Sula]

Pavyzdys apie racionalų lėšų panaudojimą iš uošvijos:

Trečiadienį valstybinė komisija leido eksploatuoti neseniai Pagramantyje pastatytus nuotekų valymo įrenginius. Įrenginiais, kainavusiais 7,4 milijono litų (be PVM), kol kas panoro naudotis tik apie 20 procentų pagramantiškių.

Esant tokiam lėšų panaudojimo efektyvumui (7.4mln./600gyv.), Vilniaus valymo įrengimai kainuotų 7.4 mlrd. Lt! Ir jais tesinaudotų, sakykim, tik Lazdynai, Pilaitė ir Karoliniškės.

[Tomas]

Bet panaudotos lėšos gi nedingo!

[Torkas]

Problema su regionų palaikymu Lietuvoje yra ta, kad ne miestų išgrąžinimas priverčia žmones neemigruoti. Didžioji dalis provincijos miestų yra iščiustyti, bet žmogus iš kokio Jurbarko (beje, tiesiog pavydėtinai išgrąžintas miestelis) savo miesto išgrąžinimu visai nesidžiaugia ir emigruoja į Vilnių arba Londoną, nes ten arba nėra darbo arba už jį moka labai mažai.

Taip, kad provinciją reiktų palaikyti ne grąžinant jos vaizdą, o skatinant ten kurti gerai apmokamas darbo vietas.

Tuo tarpu Vilnius stovi apšiuręs, nors čia yra pusėtinai apmokamo darbo ir Lietuvoje jis yra žmonių traukos centras. Todėl žmonės migruoja iš gražiai sutvarkyto Jurbarko (nes ten rūpinosi grožiu, o ne darbo vietomis) į apšiurusį Vilnių (kur jo aplinka greičiausiai bus ne tokia graži), o sutvarkyto Jurbarko grožiu nebelabai kas ir besidžiaugia.

Absoliučiai pritariu. Bet vėlgi, prisiminkime vieną Vilniaus sėkmės istorija laikomų pavyzdžių - Barclays. Buvo tikslinis politinis sprendimas, paimti vyriausybės pinigai ir centras įkurtas kur?

[Torkas]

Pavyzdys apie racionalų lėšų panaudojimą iš uošvijos:

Trečiadienį valstybinė komisija leido eksploatuoti neseniai Pagramantyje pastatytus nuotekų valymo įrenginius. Įrenginiais, kainavusiais 7,4 milijono litų (be PVM), kol kas panoro naudotis tik apie 20 procentų pagramantiškių.

Esant tokiam lėšų panaudojimo efektyvumui (7.4mln./600gyv.), Vilniaus valymo įrengimai kainuotų 7.4 mlrd. Lt! Ir jais tesinaudotų, sakykim, tik Lazdynai, Pilaitė ir Karoliniškės.

Taigi visa vandenvala eina iš ES, nėra ką čia diskutuot. Nebent norėjote pabrėžti, kad Lietuvos provincija gyvena (-o) tokiam akmens amžiuje ir neturi nuotėkų bei vandentiekio sistemų..

[index]

Absoliučiai pritariu. Bet vėlgi, prisiminkime vieną Vilniaus sėkmės istorija laikomų pavyzdžių - Barclays. Buvo tikslinis politinis sprendimas, paimti vyriausybės pinigai ir centras įkurtas kur?

Nemanau, kad buvo sprendimas paremti jų įsikūrimą būtent Vilniuje. Kaip suprantu, buvo tiesiog nuspręsta paremti jų investiciją, o jau Barclays nusprendė įsikurti Vilniuje (spėčiau, kad dėl biuro patalpų pasiūlos ir pakankamai reikiamų darbuotojų). Jei jie būtų nusprendę kurtis kitur, nemanau kad vyriausybė nebūtų jų parėmę.

Čia daugiau vietos valdžios reikalas. Aišku, provincijos miestai IT investicijų gal ir nepritrauks (nors kitokių tikrai gali), bet koks Kaunas drąsiai galėtų (o ir juda ten po truputi). Jo problema, aišku, kad trūksta pakankamai biuro patalpų, bet čia didžiąja dalimi miesto valdžios kaltė, kad neišduoda leidimų, šimtus metų jau nepatvirtina miesto planų, nes vienas bijo dangoraižių invazijos, kitam architektui ir miesto valdžių draugeliui išvis komerciniai monstrai psichozes kelia ir t.t.

[Sula]

Taigi visa vandenvala eina iš ES, nėra ką čia diskutuot. Nebent norėjote pabrėžti, kad Lietuvos provincija gyvena (-o) tokiam akmens amžiuje ir neturi nuotėkų bei vandentiekio sistemų..

Ne, norėjau pabrėžti proporcijas.
Galbūt yra racionalesni sprendiniai tokioms vietovėms?
"Akmens amžiuje" be jokios paramos ir aiškių perspektyvų gyvena ir kai kurios Vilniaus apylinkės. Oi ne, imkime, kad ir auksinį Šnipiškių rajoną už NMC ar Užupį Polocko g. dalyje, Markučius ir pan.

Absoliučiai pritariu. Bet vėlgi, prisiminkime vieną Vilniaus sėkmės istorija laikomų pavyzdžių - Barclays. Buvo tikslinis politinis sprendimas, paimti vyriausybės pinigai ir centras įkurtas kur?

LRV turėjo iškelti sąlygą Barclays - įsikurti būsimoje Lietuvos sostinėje - Kaune.

Beje, LRV bandė paspausti DHL įkurti savo terminalą Kauno oro uoste. Rezultatas - nėra nei Kaune nei Vilniuje.

[Arunasx]

Dar pažiūrėsime už ką eksploatuos tuos už ES lėšas įrengtas sistemas. Bus kaip su Alytaus slidinėjimo trasa kur įrengimus išardė nes niekas nenori skirti lėšų eksploatavimui. Bet už tai ne Vilnius gavo, juk tai svarbiausia provincijai ir jų rinktiems seimūnams.
O dėl WU ir Barclays tai reikia džiaugtis kad jie pradžią padarė o ne reguliuoti per jėgą kur jie turi įsikurti.
Bet aišku Torkui tai peilis, nes geriau Vilnius būtų sunaikintas.

[senasnamas]

Neleido pasidžiaugti: pasakė, kad GPM dalis Vilniui gali mažėti
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...m#.VX__9Ua2pKg

O tai ir Kaunas "apiplėšinėjamas"? (Kaunui tenka 94 proc. GPM)
Lietuvį nustebino užsieniečio klausimas apie Kauną
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopu....d?id=68251644

Esmė ne kiek yra pinigų, o kaip elgiamasi su turimais. Atseit Zuoką prileidus prie didesnių lėšų kranelio Vilnius būtų ėmęs gražėti? Būtų pradėta daugiau utopinių projektų arba nutiesta estakadų į niekur. Ir tai galioja ne tik Vilniui. Labiausiai trūksta racionalumo ir skaidrumo. Yra juk miestų, kurie tvarkosi efektyviai ir protingai. Tai miestų atsilikėlių merai turėtų važiuoti į tokius miestus stažuotis.

[Eidvis]

Man rodos Kaunas jau pradėjo suprasti, kad kuo geriau Vilniui - tuo geriau ir Kaunui. Atėjo visokie Barclay, WU į Vilnių, padarė PR'ą ant viso pasaulio ir dabar panašūs investuotojai į Kauną vienas po kito einą, nes Vilniuje nebėra vietos. Jeigu nebūtų Barclays su WU į Vilnių atėję, tai dabar ir Kaune nieko nebūtų buvę. Galiausiai tokios įmonės kaip BITĖ savo skambučių centrą jau į Ukmergę iškėlė. Taigi nors iš pradžių buvo daug kritikos, kad investuotojai pritraukinėjami į Vilnių, tačiau galiausiai iš to išlošė visa Lietuva, kitaip būti ir negalėjo. Panašus supratimas turėtų ateiti ir su investicijomis į miestų infrastruktūrą, kad negalima taip nežmogiškai nuskurdinti sostinės ir kitų didžiųjų miestų. Jeigu jie būtų atgaivinti, tai iš paskos atsigautų ir visa Lietuva. O dabar bandoma eiti visai per kitą pusę, pirmiausiai išpuistant merdėjančią provinciją. Tokios sistemos turbūt niekur pasaulyje nepamatysi, paprastai į sostinę yra metamos pagrindinės lėšos ir investicijos, kad sostinė sėkmingai galėtų konkuruoti su kitomis regiono šalių sostinėmis. Lietuvoje to nereikia, reikėtų, kad bent jau apylygiai būtų paskirstomos lėšos tarp provincijos ir didžiųjų miestų. Tačiau yra pats blogiausias variantas, kai merdėjanti provincija čiustoma, o augimo potencialo turintys didieji miestai dusinami.

[Creatium]

/\ Tiesiog vyrauja susipriešinimas tarp "Vilnius" ir "Lietuva", kuris sklinda tikrai ne iš Vilniaus. Laikas visiems suprasti, kad mes kalbame apie Lietuvą. Turi būti gerai visur Lietuvoje, turi būti visur darbo vietų ir visur gera infrastruktūra bei patogus gyvenimas. Neturi būti jokio "Kaunas", "Vilnius" ar "Kaišiadorys". Yra Lietuva. Jeigu viena Lietuvos dalis gyvena blogai - tai visos Lietuvos bėda, o ne tik tos dalies.

[senasnamas]

Provincijoje daug kas daroma ir iš ES lėšų (nebūtinai racionaliai). Sostinė natūraliai yra traukos centras ir investuotojai eis nepaisydami apšiurusių fasadų ar aptrupėjusių šaligatvių. Kita vertus reikia gerai pagalvoti, kada provincijos mietelyje apsimoka tiesti naują šaligatvį, kuriuo per dieną praeis galbūt tik 10 žmonių. Turi būti rastas protingas vidurys. Nemanau, kad reikėtų dirbtinai stimuliuoti sostinės augimą ir išpustymą. Lietuvoje yra ir daugiau stambesnių miestų, turinčių potencialo, tai turėtų būti palaikomas balansas. Sostinė neturėtų būti vienintelė vieta, kur galima rasti kvalifikuotą ir padoriai apmokamą darbą.

[Creatium]

Provincijoje daug kas daroma ir iš ES lėšų (nebūtinai racionaliai). Sostinė natūraliai yra traukos centras ir investuotojai eis nepaisydami apšiurusių fasadų ar aptrupėjusių šaligatvių. Kita vertus reikia gerai pagalvoti, kada provincijos mietelyje apsimoka tiesti naują šaligatvį, kuriuo per dieną praeis galbūt tik 10 žmonių. Turi būti rastas protingas vidurys. Nemanau, kad reikėtų dirbtinai stimuliuoti sostinės augimą ir išpustymą. Lietuvoje yra ir daugiau stambesnių miestų, turinčių potencialo, tai turėtų būti palaikomas balansas. Sostinė neturėtų būti vienintelė vieta, kur galima rasti kvalifikuotą ir padoriai apmokamą darbą.

Be abejo taip. Visi didieji miestai turi būti vienodai patrauklūs tiek investuotojams, tiek gyventojams.

Sostinė visada turės pranašumą. Tačiau dėl to sostinė ir moka didžiulę dalį GPM valstybei ir kitoms savivaldybėms. Tai yra kaina, kurią sumoka sostinė. Tik šiuo metu ji yra gerokai per didelė.

[Arunasx]

/\ Ir neturi naujų šaligatvių miegamieji rajonai visai jei tai nėra naujai pastatytas namas.

[andyour]

Jūs dabar hiperbolizuojate. Bet klausimas iš tiesų yra geras ir turi dar kelias dalis: ar tikrai norime mes vieno miesto valstybės Vilnuvos? Esame pasirengę visus šalies gyventojus perkelti ten gyventi? Nebijome tolesnės emigracijos iš regionų? Esame pasiryžę leisti sugriūti visai esamai infrastruktūrai ir statyti naują Vilniuje?

Vilniuje lietuvių 2012 gyveno 65%. Vilniui kaip sostinei, lietuvėjimas tik į naudą.

[andyour]

Jei kalba apie konkurencingumą socialine prasme, kai aukštosios mokyklos sukoncentruotos Vilniuje ir susiurbiamas šviežias kraujas, tai ar tikrai turi provincija dukart už tai mokėt?

O tai ką siūlai, kiekviename kaime po Universitetą? Taip jau yra, kad univesitetų yra nedaug ir jie statomi ten kur daugiausiai žmonių.
Į Vilnių jaunimas migruoja ne vien ekonominiais sumetimais, bet dėl to, kad ten yra daugiau žmonių, daugiau pramogų. Jaunam šviesiam žmogui prasigėrę ir asocialūs, tušti buvę kolūkiai nepatinka.

[Mindzius-LT]

/\ Tiesiog vyrauja susipriešinimas tarp "Vilnius" ir "Lietuva", kuris sklinda tikrai ne iš Vilniaus. Laikas visiems suprasti, kad mes kalbame apie Lietuvą. Turi būti gerai visur Lietuvoje, turi būti visur darbo vietų ir visur gera infrastruktūra bei patogus gyvenimas. Neturi būti jokio "Kaunas", "Vilnius" ar "Kaišiadorys". Yra Lietuva. Jeigu viena Lietuvos dalis gyvena blogai - tai visos Lietuvos bėda, o ne tik tos dalies.

Matyt dauguma pritartų, kad yra tikrai didelė priešprieša tarp "Vilnius" ir "likusi Lietuva". Ne sykį esu girdėjęs iš mažesniuose miesteliuose dirbančių partnerių ar giminių: "Gerai jums, kai Vilniuje šiltai sėdite". Pavydą akyse net matai. Ši problema nėra sprendžiama, tačiau ją reikia judinti.

Mums, lietuviams, dar neįprasta 50 ar 100 km keliauti į darbą, bet, manau, žvelgiant į perspektyvą po truputį judėsim link to - darbas ir toliau koncentruosis pagr. "hubuose" Vilniuje/Kaune/Klaipėdoje bei mažesniuose - Panevėžyje, Utenoje, Šiauliuose, Alytuje. Nematau tame blogo. Kiek yra vietų, iš kurių "hubų" nepasieksi 100 km atstumu? Tuo pačiu, nemanau, kad ES suinvestuoti pinigai į provinciją buvo pinigų švaistymas. Žmonės ten gyveno, gyvena ir gyvens, galbūt net provincijoja tik gyvenamoji vieta, o dirbas - "hub'e". Žinoma, kad tai pataptų realybe reikia investuoti kalnus pinigų į infrastruktūrą. Didelius kalnus pinigų...

[J.U.]

Darbovietė ir gyvenamoji vieta mūsų dienomis dažnai apskritai nėra surištos. Štai mano giminaitis dirba didelėje užsienio kompanijoje o gyvena Palangoje. Visa esmė išsilavinime ir darbo pobūdyje. Žinoma, jei dirbi santechniku (su visa pagarba šiai reikalingai profesijai) taip gyventi neišeis.

[andyour]

Mums, lietuviams, dar neįprasta 50 ar 100 km keliauti į darbą, bet...

Ši nuomonė klaidingai pagrįsta JAV pavyzdžių, kur degalų kainos smarkiai mažesnės.

[Sula]

Bet panaudotos lėšos gi nedingo!

Gal ir taip. Bet kodėl tuomet tik Vilnius privalo taupyti? Dėl to, kad "visi vagys"?
Beje, išvogtos lėšos juk irgi niekur nedingsta.

Aš tik už. Reikia statyti Visagino AE, tiesti Rail Baltica ir automagistrales, vystyti jūrų ir oro uostus, steigti mokslo ir technologijų centrus, skatinti investuotojus