Vilniaus skola mažėja – nuo metų pradžios iki dabar sostinės skolos sumažintos net 20,2 mln. Eur. Nuo pat kadencijos pradžios, jau pusantrų metų Vilniaus skola nebeaugo ir išliko stabili. Tuo tarpu praėjusioje kadencijoje miesto skola augo kasmet – per ketverius metus ji padidėjo 150,7 mln. Eur, t.y. nuo 241,3 mln. išaugo iki 392 mln. Eur. Šiandien Vilniaus miesto skola yra 29,1 mln. Eur mažesnė, nei praėjusios tarybos kadencijos pabaigoje – 362,9 mln. Eur.
Didelę dalį dabartinės skolos – 136,3 mln. eurų – sudaro savivaldybės paskolos. Miestas skolinosi investiciniams projektams tokiems kaip Vilniaus ugdymo įstaigų modernizavimas, naujų darželių kūrimas, aplinkkelio statyba, 43 mln. paskola paimta miesto įsiskolinimams grąžinti. Kita dalis – 226,6 mln. Eur – ūkinės skolos įvairioms viešąsias paslaugas vilniečiams teikiančioms įmonėms. 106 mln. Eur savivaldybė skolinga už miesto ūkio darbus bei viešojo transporto paslaugas. 64 mln. Eur skola – švietimo įstaigų reikmėms.
Atsakingas valdymas ir lėšų taupymas lėmė tai, jog dabartinė sostinės skola yra 29,1 mln. Eur mažesnė nei kadencijos pradžioje (2015 m. balandžio mėn.). Savivaldybei sutaupyti padėjo ir reikšmingi susitarimai su bankais: šių metų pavasarį Vilnius su „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialu pasirašė kreditavimo sutartį, kuria sumažino vidutinę skolinimosi kainą. Dar vienas reikšmingas susitarimas šį pavasarį – su AB Šiaulių banku ir AB DNB banku pasirašyti susitarimai dėl 59,3 mln. eurų refinansavimo – paskolų ir bankų perimtų skolų grąžinimo, kurias suformavo dar praėjusios kadencijos valdžia. Šių sutarčių bendra nauda vilniečiams – apie 400 tūkst. eurų per metus sutaupytų išteklių, kuriuos iki šiol savivaldybė turėdavo skirti palūkanoms.
Visiškai įvykdytas ir 2016 metų Vilniaus savivaldybės biudžeto pajamų planas – sausio-spalio mėnesiais faktiškai gauta 427 204,6 tūkst. Eur pajamų, nors buvo planuota – 442 135,9 tūkst. Eur. Daugelio pajamų metiniai planai vykdomi sėkmingai, o kai kurių mokesčių – jau įvykdyti net ir metiniai planai. Daugiausiai viršplaninių pajamų gauta iš nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, mokesčių už aplinkos teršimą, pajamų iš valstybės rinkliavos ir kt. Šiais metais dotacijų iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų gauta 178 375 tūkst. Eur, iš jų 18 600 tūkst. Eur Finansų ministerija pervedė savivaldybei kaip dotaciją iš valstybės biudžeto – gyventojų pajamų mokesčio kompensaciją pagal pasirašytą taikos sutartį.
Smagu, kad Vilnius irgi tvarkosi problemas kurias sukūrė beviltiškas miesto valdymas.
Tiesioginiai miesto rinkimai bent jau Kaune ir Vilniuje ryškiai pasiteisino, tik baisu, kad sekančiom kadencijom visoki nesusipratėliai dėl nostalgijos ir pokyčių baimės neparneštų savo vadukų atgal..
Dar norėčiau atsiprašyt už Kauniečius, Udriui reiktų pasvarstyt ką jis šitoj temoj veikia.
Dėl Kauno tai nežinau, manau Kupčinskas buvo 100 kartų geresnis už Zuoką ir neseniai pasikalbėjus su pusbroliu kauniečių, kuriam pasakius 'Kaune pradėjo daug verslo centrų statytis', jis atsakė 'taip, čia dėl to, kad Matijošaitis į valdžią atėjo', tai supratau, kad ne visi dar skiria ką miesto meras atlieka, kuris tikrai verslo centrų nestato, o rūpinasi miesto infrastruktūra. Kauno infrastruktūra ir prieš tai visai padoriai buvo tvarkoma, bent jau palyginti su Vilniaus, dėl to dabar Vilniuje didžiausia laimė ne dėl miesto skolos beprotiško augimo sustabdymo ir net jos mažėjimo, o dėl to, kad pagaliau normaliai ir netgi labai sparčiai tvarkomi keliai, šaligatviai, pakrantės, parkai ir t.t. Dar prieš mero rinkimus sakiau, kad Kaunas atsigauna ir smagu, kad Matiošaitis tą atsigavimą ne stabdo, o gal net greitina. Taip pat sakiau, kad iš Šimašiaus tikiuosi kaip minimum trigubai daugiau darbų, nei iš Zuoko, tačiau atrodo, kad tempai dar spartesni. Taip pat sakiau, kad tikiuosi, jog su lyg kiekvienais metais darbai tik įsibėgės ir spartės, tikriausiai taip ir bus ir jau po kelių metų turėtumėm turėti ganėtinai kardinaliai apsitvarkiusi Vilniaus miestą, tas vietomis jau ir dabar jaučiasi.
Būtų džiugiau, jei Šimašiaus komanda praneštų apie kokius nors ženklesnius kelių projektus artimiausioje ateityje su kokiomis nors galimomis datomis, kaip Šiaurinė g., Liepkalnio sąnkryža ir pan., nes dabar nieko negirdėti visai.
Dėl Kauno tai nežinau, manau Kupčinskas buvo 100 kartų geresnis už Zuoką ir neseniai pasikalbėjus su pusbroliu kauniečių, kuriam pasakius 'Kaune pradėjo daug verslo centrų statytis', jis atsakė 'taip, čia dėl to, kad Matijošaitis į valdžią atėjo', tai supratau, kad ne visi dar skiria ką miesto meras atlieka, kuris tikrai verslo centrų nestato, o rūpinasi miesto infrastruktūra. Kauno infrastruktūra ir prieš tai visai padoriai buvo tvarkoma, bent jau palyginti su Vilniaus, dėl to dabar Vilniuje didžiausia laimė ne dėl miesto skolos beprotiško augimo sustabdymo ir net jos mažėjimo, o dėl to, kad pagaliau normaliai ir netgi labai sparčiai tvarkomi keliai, šaligatviai, pakrantės, parkai ir t.t. Dar prieš mero rinkimus sakiau, kad Kaunas atsigauna ir smagu, kad Matiošaitis tą atsigavimą ne stabdo, o gal net greitina. Taip pat sakiau, kad iš Šimašiaus tikiuosi kaip minimum trigubai daugiau darbų, nei iš Zuoko, tačiau atrodo, kad tempai dar spartesni. Taip pat sakiau, kad tikiuosi, jog su lyg kiekvienais metais darbai tik įsibėgės ir spartės, tikriausiai taip ir bus ir jau po kelių metų turėtumėm turėti ganėtinai kardinaliai apsitvarkiusi Vilniaus miestą, tas vietomis jau ir dabar jaučiasi.
Kardinalių pokyčių Vilniuje neteko pastebėti. Nors taip, pavieniais atvejais tvarkomos seniai įsisenėjusios ir akivaizdžios, kartais mažai investicijų reikalaujančios, problemos.
Ko Šimašiaus komandai trūksta - tai normalios komunikacijos. Kaip kolega viršuje pastebėjo, paskelbti preliminarius infrastruktūros projektus keliems metams į priekį ir pan. Bo kitaip gausis taip, kad nors infrastruktūra ir tvarkoma, tačiau niekas apie tai nežino (išskyrus mažas tų teritorijų bendruomenes).
Man rodos tie didesnieji miestų kelių infrastruktūros projektai ne visai iš miesto biudžeto eina. Vakarinis aplinkkelis tai pagrinde iš ES pinigų ir kaip sakė berods pats Šimašius - pirmasis ES finansuojamas projektas apskritai visoje Europe iš naujųjų fondų. Tų ES fondų dalybos dar kol kas neįsibėgėjo ir jeigu Šiaurinei gatvei bus jie naudojami - tai turbūt ir pranešimai apie tų gatvių tvarkymą bus atitinkamai paskelbti. Antras variantas yra, kad Šiaurinė gatvė bus tvarkoma iš kelių direkcijos lėšų, tokiu atveju irgi pranešimus skelbti galima tada, kai užsitikrinamas finansavimas. Trečias variantas, kad didžiąsias magistralines gatves tiestų pati savivaldybė iš savo lėšų - tokiu atveju apie gatvės tvarkymo planus galima paskalbti ir ankščiau, nes finansavimas nuo kitų įstaigų nepriklauso, tik aš nemanau, kad Vilniaus savivaldybė disponuoja tokiom savom lėšom, kad magistralines gatves su daugybe viadukų galėtų tiesti. Zuoko laikais man rodos už savivaldybės lėšas nebuvo pastatyti nė vieno viaduko, tik už ES pinigus ir tas pats nevykęs prie verslo trikampio.
Ko Šimašiaus komandai trūksta - tai normalios komunikacijos. Kaip kolega viršuje pastebėjo, paskelbti preliminarius infrastruktūros projektus keliems metams į priekį ir pan. Bo kitaip gausis taip, kad nors infrastruktūra ir tvarkoma, tačiau niekas apie tai nežino (išskyrus mažas tų teritorijų bendruomenes).
Normali komunikacija irgi kainuoja, ir dabartinis Kaunas, berods keliais ar keliolika kartų, išleidžia daugiau pinigų nei Vilnius gerų darbų viešinimui.
Normali komunikacija irgi kainuoja, ir dabartinis Kaunas, berods keliais ar keliolika kartų, išleidžia daugiau pinigų nei Vilnius gerų darbų viešinimui.
Trūksta ne tik komunikacijos, bet ir planavimo, kas, ko gero, aktualiau.
Iki 2015 metų dar galiojo patvirtintas BP. Kuris iš esmės buvo vykdomas, ir didžiąja dalimi realizuotas, nepaisant sunkių laikų.
Nauja valdžia kažką numekeno, kad daugiau jokių BP nerengs. Kažkas naujo miestų (ne)planavime. Ar tai liberalistinės anarchijos apraiška?
Normali komunikacija irgi kainuoja, ir dabartinis Kaunas, berods keliais ar keliolika kartų, išleidžia daugiau pinigų nei Vilnius gerų darbų viešinimui.
Nebūtina "komunikacijos" suvokti tik kaip reklaminių plakatų mieste. Minimaliai užtektų to, kad tą informaciją galima būtų nesunkiai rasti to norint. Po to jau galima žiūrėti plačiau apie jos viešinimą ir to poreikį.
Trūksta ne tik komunikacijos, bet ir planavimo, kas, ko gero, aktualiau.
Iki 2015 metų dar galiojo patvirtintas BP. Kuris iš esmės buvo vykdomas, ir didžiąja dalimi realizuotas, nepaisant sunkių laikų.
Nauja valdžia kažką numekeno, kad daugiau jokių BP nerengs. Kažkas naujo miestų (ne)planavime. Ar tai liberalistinės anarchijos apraiška?
Nebūtina "komunikacijos" suvokti tik kaip reklaminių plakatų mieste. Minimaliai užtektų to, kad tą informaciją galima būtų nesunkiai rasti to norint. Po to jau galima žiūrėti plačiau apie jos viešinimą ir to poreikį.
na kokie lankstinukai ar laikraštukai gal kiek pigiau, nežinau kaip ten Kaune ar Druskininkuose. šneku labiau apie bendrą įspūdį apie tai, kad mieste kažkas vyksta ar nevyksta.
na kokie lankstinukai ar laikraštukai gal kiek pigiau, nežinau kaip ten Kaune ar Druskininkuose. šneku labiau apie bendrą įspūdį apie tai, kad mieste kažkas vyksta ar nevyksta.
Dėl Kauno tai nežinau, manau Kupčinskas buvo 100 kartų geresnis už Zuoką
Kupčinską reikia lyginti su Matijošaičiu, o ne su Zuoku . Sunku palyginti skirtingų miestų merus, nes paprastai žmonės geriau išmano tik tai, kas vyksta jų mieste. Akivaizdu, kad Matijošaitis į Kauną įnešė verslininkiško racionalumo ir veiklumo. O Kupčinskas buvo užkonservavęs Kauną ateities kartoms . Nors paslaugų centrus stato ir ne merai, tačiau merai gali padaryti, kad praeitų noras statyti. Daug kas priklauso nuo valdžios sprendimų. Nesenas interviu su Matijošaičiu: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=72999822
O Šimašiaus ir Zuoko komunikavimo tai nėra ką lyginti: vos tik koks objektas pradedamas statyti, Zuokas su kastuvu ir šalmu jau pozuoja. Aišku, tai nereiškia, kad Zuokas geresnis meras .
Kardinalių pokyčių Vilniuje neteko pastebėti. Nors taip, pavieniais atvejais tvarkomos seniai įsisenėjusios ir akivaizdžios, kartais mažai investicijų reikalaujančios, problemos.
Su tokiom skolom tikriausiai kitaip ir neišeina. Tas smulkmenas gyventojai gerai pastebi. Elementari tvarka buvo labai reikalinga ir tikėkimės tolesnio progreso ta linkme.
Vilniaus miesto meras: būtina atlaisvinti dar daugiau ministerijų pastatų sostinėje
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat įsitraukia į diskusijas dėl Vilniaus centre esančių ministerijų perkėlimo.
„Aš kaip meras sveikinu norą racionaliai išdėstyti centrines valstybės institucijas, įskaitant ir dalies ministerijų iškėlimą į kitus miestus, jeigu tai padės jų efektyvesniam darbui“, - sako Remigijus Šimašius.
Savo ruožtu, meras pažymi, kad ne visų ministerijų išdėstymas Vilniaus mieste yra protingas.
„Būtina perkelti Sveikatos apsaugos ministeriją į jai tinkamesnes patalpas, esamose patalpose sukuriant gyvą erdvę šiuolaikiniam naujam verslui. Taip pat siūlau apsvarstyti Vidaus reikalų ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos perkėlimą į kitą vietą Vilniuje, esamus rūmus panaudojant labiau miesto svečiams patraukliems objektams“, - teigia Vilniaus miesto meras.
Miesto vadovo nuomone, Susisiekimo ministerijai tiesiog būtina imtis ir AB „Lietuvos geležinkeliai“: „Reikia užtikrinti, kad būtų tikrai greitas ir patogus susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno, be to, perkelti „Lietuvos geležinkeliai“ biurą iš kadaise prašmatniausio Vilniaus viešbučio Mindaugo gatvėje į teritoriją šalia geležinkelio mazgo, kuri šiuo metu išnaudojama netinkamai“, - sako Vilniaus miesto meras.
R. Šimašius siūlo visoms atsakingoms institucijoms nedelsiant kartu apsvarstyti šį klausimą bei pasiryžęs tarpininkauti priimant šių pokyčių įgyvendinimui reikalingus sprendimus.
Vilniaus mieste yra 14 ministerijų pastatų, dauguma jų įsikūrę miesto centre, Senamiestyje.
Reikia ne daugumą, o visas iškelti iš centro. Tame tarpe ir visokias institucijas, kurioms nebūtina būti centre (klausimas yra ar apskritai kuriai nors institucijai yra būtina būti centre). Ir viską perkelti ne į atskiras dalis, o į vieną centrinę būstinę. Tada nesunkiai galima galvoti ir apie ministerijų sujungimą, vieno langelio principo įgyvendinimą ir t.t.
Reikia ne daugumą, o visas iškelti iš centro. Tame tarpe ir visokias institucijas, kurioms nebūtina būti centre (klausimas yra ar apskritai kuriai nors institucijai yra būtina būti centre). Ir viską perkelti ne į atskiras dalis, o į vieną centrinę būstinę. Tada nesunkiai galima galvoti ir apie ministerijų sujungimą, vieno langelio principo įgyvendinimą ir t.t.
Tos ministerijos yra apkibusios visokiomis pavaldžiomis tarnybomis ir t.t., kurios irgi sėdi senamiestyje. Jas irgi būtų gerai ištrenkti kartu su sava ministerija ir atlaisvinti vietą centre.
Comment