Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje
Collapse
X
-
Paskutinis taisė Galis; 2016.04.09, 23:00.
-
Duomenys dar 2012 metų, bet vistiek įdomūs. Kaip sakoma iškalbingiau už 1000 žodžių....
„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Comment
-
Parašė Globalus Rodyti pranešimąDuomenys dar 2012 metų, bet vistiek įdomūs. Kaip sakoma iškalbingiau už 1000 žodžių....
„Šių metų Vilniaus biudžeto pajamos sieks 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos – 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų. Taigi, Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=336
Comment
-
Dar kartą sutikrinau skaičius ir man iškilo vienas klausimas - kaip Talinas su mažesniu biudžetu gali ne tik išlaikyti visą infrastruktūrą, bet dar suteikti ir nemokamą transportą miesto gyventojams. Ką gi , teko keltis kitus skaičius, skaičiai maždaug apvalinti, bet minčių pamąstymams suteiks.
Taigi, Vilniaus plotas 401 kv.km, gyventojų tankumas 1346 žm./kv.km, Rygos atitinkami duomenys 307 kv.km, 2300 žm./kv.km, Taline - atitinkamai 159 ir 2698. Ką tai rodo - Vilniaus insfrastruktūra yra smarkiai smarkiai per didelė, jos išlaikymui reikia smarkiai daugiau pinigų nei Taline ir Rygoje. Todėl Vilnius - pats skurdžiausias miestas iš visų Baltijos šalių. Gal būt kaimų prijungimas prie Vilniaus tada atrodė logiškas žingsnis, tačiau situacija yra tokia, kad inžineriniai tinklai tapo smarkiai ilgesni. Taigi, kad ir koks biudžetas bus Vilniuje, vis tik su dabartiniu gyventojų tankumu jis yra pasmerktas.
kas dar kerta Vilniujei ir kaip Vilnius gali gauti daugiau pinigų? Nerandu geresnių skaičių, bet "Lietuvoje minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 300 eurų, Latvijoje – 360, o Estijoje – 390 eurų.". Ką tai rodo? kaip žinia miesto biudžetai formuojami iš GPM. Kiek gali savo GPM gali duoti savo miestui estas, o kiek lietuvis?
Todėl miestas gali būti su kiei nori biudžeto, bet jam neužtenka pinigų tvarkyti per didelę infrastruktūrą, ir miestas negali gauti daugiau pinigų, nes jo gyventojai skurdžiai.
Spręskite patys.
O dėl BVP vienam gyventojui Vilniuje - galite duotis kiek norite, statistika meluoja - statistikoje rašoma Vilniaus apskritis, tačiau visuose oficialiuose straipsniuose žodis "apskritis" pametamas. Tai tiek pradžiai ir pamąstymams - realiai sostinė negali būti turtinga, jei šalies gyventojai ubagai.
Comment
-
Tenka sutikti, kad Vilnius yra kiek per didelis ir tai labiausiai turėtų lemti jo plėtrą į vidų, o ne į išorę. Tai netgi kiek pabrangina infrastruktūrą, tačiau tas pabrangimas nėra kažkoks labai didelis ar labai reikšmingas. Didele dalimi Vilniaus plotas yra didelis dėl mieste esančių miškų, tačiau tuose miškuose infrastruktūra nėra nei kuriama, nei išlaikoma. Talinas tuo tarpu nemažiau nei Vilnius yra netolygiai pasiskirstęs, ištįsęs ir prisispaudęs prie jūros. Jeigu tas jūros plotas tarp Talino įlankų būtų priskirtas miestui, kaip kad Vilniuje yra priskiriami miškai, tai Talino plotas būtų taip pat labai didelis.
Antra vertus aš nesu tikras ar taip tiesiogiai galime lyginti Vilniaus ir Talino savivaldybių biudžetus. Labai gali būti, kad savivaldybėms yra priskirtos skirtingos funkcijos ir jos turi skirtingas išlaidas. Bet kad Vilniaus biudžetas yra ryškiai per mažas - matosi iš to kokiam stovyje yra jo infrastruktūra ir kad metai iš metų ta padėtis vis blogėja. Dėl avialinijų tenka sutikti, tačiau tie sutaupyti 20 mln. eur nors ir būtų buvę nemaži, tačiau labai stipriai padėties vistiek nebūtų pakeitę. O kad Vilniuje statomas metro, tai irgi neteko girdėti.
Comment
-
matai, kai gyveni ten kasdien tikrai matai pasikeitimus - atsiranda šviesoforai, gatvės geresnės nei Vilniuje, pasipylė statybos centre ir tai pasiekta mažiau nei per metus. Na vadink kaip nori, bet to nematau atvažiavęs į Vilnių. Kai pagalvoji - miesto valdymas iš tiesų primena didelio UAB'o valdymą - pajamos ir išlaidos. Todėl kad išsirinkote kažkokį nupiepielį, kuris sako, kad aš nesu miesto šeimininkas- patys kalti.
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimątaigi kai kurie veikėjai vis nerimsta, kiek jau studijų padaryta iš valdiškų pinigų Na nesvarbu - esmė tame - pinigai turi būti naudojami racionaliai. Pasižiūrėkite kaip Kaunas pasikeitė, tačiau ar tam reikėjo didesnio biudžeto?
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąTai, kad Kaunas ir turi didesnį biudžetą vienam gyventojui (bent jau tų pačių 2012-2013 metų duomenimis lyg tai).
Comment
-
Lyginti Kauno ir Vilniaus biudžetus būtų kiek korektiškiau, nei Vilniaus ir Talino. Tačiau dar reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad Vilniuje kur kas didesnis skaičius neprisiregistravusių gyventojų, kurie taip pat naudojasi miesto infrastruktūra.
O kas dėl Kauno pasikeitimų - tai aš ten matau tik Juozapavičiaus prospektą atnaujintą ir tai buvo berods prieš krabą. Negirdėjau ir nemačiau nieko, kad kažkokie kiti kardinalūs pokyčiai vyktų išskyrus laisvės alėjos atnaujinimą. Vienos ar kitos gatvės išasfaltavimas taip pat nėra kažkoks kardinalus pokytis - tai tiesiog einamasis remontas, o ir pačios gatvės buvo berods dar prie Kupčinsko daugiausiai pradėtos asfaltuoti.
Kas dėl Vilniaus mero pasirinkimo, tai sorry, bet 'nupiepelis' nėra argumentas. Argumentas buvo su AirLituanica, tačiau Vilnius parodė, kad jiems reikia kitokio valdymo.
Comment
-
Atvažiuok kada parodysiu kupčinskas 8 metus valdė berods, ir tik 2 mėnesiai prieš rinkumus puolė dirbti Beje, lygiai taip pat galėtumėm verkti, kad Kauno rajonas skriaudžia miestą - didžioji dalis rajono gyventojų dirba ir mokosi Kauno mieste. Tas pats ir su Klaipėda - visi gyvena rajone tačiau dirba ir mokosi mieste. Taip kad čia nerimtas argumentas
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimąmatai, kai gyveni ten kasdien tikrai matai pasikeitimus - atsiranda šviesoforai, gatvės geresnės nei Vilniuje, pasipylė statybos centre ir tai pasiekta mažiau nei per metus. Na vadink kaip nori, bet to nematau atvažiavęs į Vilnių.
Comment
-
Parašė tajus Rodyti pranešimą
Comment
-
As daznai bunantis abiejuose miestuose galiu pasakyti, kad Vilniaus centre/senamiestyje ir NMC gatves geresnes nei Kaune, taciau uz centro prastesnes nei Kaune. Sakykim Vilniuje labai aiskus skirtumas tarp centrines dalies ir rajonu. Kaune gal nusidevejimas tolygesnis visam mieste, centras neissiskiria nuo kito miesto daliu. Aisku siuo metu vykstantys darbai Kaune stipriai kelia keliu kokybe. Man idomu kodel Vilnius nenori Remixuotis? Kauno gatviu kokybes vidurki palyginciau su Zveryno gatveliu kokybe. Galingu krateriu ar dantu skaiciuokliu kaip seniau jau nera, bet dar veiklos amortizatoriams tikrai yra. Suma sumarum, imho vidurkis labai panasus (ar su nedidele persvara Vilniaus naudai vien del ispuoseleto centro), bet tendencijos (jei jos nesikeis), kad greitu metu Kaunas gatviu kokybe pasivys Vilniu iskaiciuojant jo centrine dali.
Cia mano subjektyvi nuomone.Paskutinis taisė taspac; 2016.04.10, 11:47.
Comment
-
Parašė udrius Rodyti pranešimątajau, man užtenka įvažiuoti į savanorių prospektą, kur gatvės remontuojamos smėliu
Comment
-
Šita diskusija dėl GPM ir biudžetų dydžių išlenda kas pusę metų ir yra diskutuojama dėl tų pačių skaičių. Tai nėra prasmės jau kartoti tą patį, viskas jau išdiskutuota kiek tik įmanoma. Nuo gyventojų kiekio, biudžetų vienam gyventojui, funkcijų, projektų iki valstybinių institucijų dydžių ir darbuotojų kiekio.
Comment
Comment