Pirmą kartą Vilniuje nuo 1987 metų projektuojami ir statomi du nauji sportinio tipo baseinai. Jie išdygs Fabijoniškėse ir Lazdynuose.
Pirmą kartą per trejus metus bus tiesiami nauji šaligatviai. Pagaliau Vilniaus mikrorajonuose bus sutvarkyta iki 10 skverų.
Vilnius išlipo iš popierinių vizijų: pradėjome tvarkyti ir atšilus orams baigsime atnaujinti visą Neries krantinę nuo Mindaugo tilto iki Verslo trikampio.
Šie planai ir jiems reikalingos lėšos – pateiktame tvirtinti Vilniaus biudžete. Jo rengimas buvo ilgas ir vingiuotas, bet pats biudžetas man patinka. Nors dar toli gražu iki puikios finansų būklės mieste ir pradelstų skolų liks – per metus iš tokių išsikapstyti nėra būdų.
Aš net pats stebiuosi, kokia yra atsakingo tvarkymosi galia. Deficitas planuojamas net 2,5 karto mažesnis nei buvo planuojamas pernai (pernykštį deficitą irgi suspaudėme kelis kartus), o visa eilė naujų būtinų dalykų bus pagaliau pradėta ir daroma. Kaip niekada didelė dalis vilniečių gerus pokyčius pamatys išėję į savo kiemą ar šalia jo.
Mano prioritetai dėliojasi aiškiai: pirma, visa, ką darysime, turi jausti ir tuo geru naudotis kiekvienas miestietis, ne tik centro gyventojas; antra, prieš išleisdami kiekvieną eurą turime žinoti, kokį rezultatą tai atneš miestui.
2016 metų Vilniaus biudžetas yra atsakingas biudžetas. Pirmiausiai dėl to, kad jo lėšos eis ten, kur gyvena daugiausiai miestiečių: juk du trečdaliai vilniečių gyvena miegamuosiuose daugiabučių rajonuose.
Jei statome baseiną, tai reiškia, kad daugiau Vilniaus moksleivių išmoks plaukti. Jei tvarkome šaligatvius ar įvažiavimus, tai visame mieste, nes vežimėlį stumiantis tėtis ar mama turi pagaliau normaliai judėti per savo rajoną, o ne tik centriniame parke.
Didžioji biužeto dalis skirta švietimui: mokyklų ir darželių renovacijai, naujų darželių įrengimui, papildomų vietų darželiuose kūrimui.
Daugiau pinigų skirta gyvenamajai aplinkai pagerinti: pradedame didžiulę kiemų pertvarką – šiais metais sutvarkysime 200 įvažiavimų į kiemus. Pradedame nuo įvažiavimų, tuo pat metu su bendrijomis dirbame, kad būtų sparčiau tvarkomi ir patys kiemai, kuriuose būtų galima tvarkingai pasistatyti automobilį, o vaikai turėtų vietos žaisti. Taip judame link pagrindinio tikslo – sukurti jaukius mikrorajonus šeimoms visame Vilniuje.
Šiemet bus atnaujintas autobusų parkas, sutvarkytos penkios avaringiausios sankryžos, 200 probleminių vietų dviračių takuose.
Taip, biudžeto lubos yra pakankamai žemos ir aukštai šokti galimybių nėra, bet manevro laisvę dar turime.
Visiems šiems, ir dar daugeliui kitų, darbų prireiks 474 mln. eurų. Esame numatę, kad blogiausiu atveju savivaldybei teks pasiskolinti apie 25 mln. eurų. Tiek aš, tiek visa administracija yra nusiteikę dirbti taip, kad skolinimosi suma būtų kuo mažesnė.
Šiuo metu galime drąsiai pasakyti, kad finansinė drausmė Vilniuje veikia, kad skola nuosekliai mažinama, kad laikomės jos grąžinimo plano ir prisiimtų įsipareigojimų tiekėjams. Vilniui svarbu atgauti finansinių institucijų pasitikėjimą.
Kita vertus, ne tik pinigais Vilniaus savivaldybė gali padėti miestui augti. Po kelerių metų nežinios ir, drįsiu pasakyti, nedraugiško savivaldybės požiūrio, Vilniuje, vietoj apleisto „Lietuvos“ kino teatro bus pradėtas statyti Modernaus meno centras. Tai – privati kolekcininko Viktoro Butkaus iniciatyva. Esu tikras, kad šitas puikus objektas bus nauja Vilniaus pažiba ir kvietimas kitoms privačioms iniciatyvoms.
Jo duomenimis, Vilniuje valstybės sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų. Tai sudaro apie 40 proc. visų dirbančiųjų mieste, o Marijampolės,
Telšių, Klaipėdos ir kt. apskrityse šis rodiklis nesiekia ir 20 proc.
110 tūkst. sakyčiau įspūdingas skaičius, jis tikroviškas?
Perkėlinėti jau esamas vietas žinoma būtų absurdas, bet gal būtų visai nieko sprendimas visokius centralizuotus organizacinius, buhalterinius skyrius ir pan. įkurdinti kažkuriame kitame iš likusių 5 ar bent 3 didžiausių Lt miestų. Vilnius ir taip užsuktas ir gali pilnai važiuoti sava eiga ir be keletos tūkst. valstybinių darbo kėdžių.
Visiškai nežinia iš kur ištrauktas skaičius. Valstybės tarnybos departamento pateikiama informacija apie bendrą valstybės tarnautojų skaičių: 52816 visoje Lietuvoje. Čia su statutiniais pareigūnais. Statutinių iš jų yra 23 tūkst. [šaltinis]
Gal Masiulis paskaičiavo visą viešąjį sektorių, t.y. medikus, švietimą, įvairias kitas paslaugas?
EDIT: 2013 duomenimis visoje valstybėje valstybės ir savivaldybės institucijose buvo patvirtinta bevek 77 tūkst. pareigybių, iš kurių 6.4 tūkst. buvo laisvos. [šaltinis]
Bac ir Vilnius arbitraže. Na, liberalams teks juodai dirbti, kaip išlaikyti savo įvaizdį, nes kitaip jei kas nors brangs, žmonės tai vis tiek sies su savivaldybe
Prancūzijos „Veolia“ grupė sausio 26 dieną pateikė prašymą tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone dėl investicinio ginčo prieš Lietuvos Respubliką nagrinėjimo. „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Šiuo metu kompanija energetikos sektoriuje Lietuvoje veikia per „Litesko" ir „Vilniaus energiją".
Bac, ir Lietuva arbitraže, ne Vilnius. Dėl vyriausybės sprendimų, tik neparašyta, dėl kurios vyriausybės. Bet taip, Lietuvos žinasklaidos vartotojams kalti liks Kubilas, Buchalterė ir Šimašius.
Vilnius leaks - tai iniciatyva, kurios metu siekiama kuo skaidriau pateikti informaciją apie susitikimus su interesų grupėmis, periodinius darbinius pasitarimus, vykdomus darbus ir aptariamas problemas. Šiuo metu čia yra pasiekiami dokumentai iš savivaldybės mero rengiamų pasitarimų ir susitikimų protokolų registro.
Šie išviešinti protokolai yra pildomi susitikimų metu. Paprastai per vieną darbo dieną, jie sutvarkomi, pasirašomi ir įkeliami į savivaldybės dokumentų valdymo sistemą @vilys. Atviras Vilnius kas valandą tikrina, ar šios sistemos minėtame registre yra naujų dokumentų. Jeigu jų randama, jie nuskaitomi, suindeksuojami ir pateikiami paieškai.
Ateityje planuojama plėsti dokumentų pateikimą, įtraukiant kitų savivaldybės struktūrinių padalinių dokumentus.
Vilniaus gyventojų sumokėto GPM'o >50% atiduoda kitiems, kuriuose mažas gatveles, šaligatvius ir kitą infrastruktūrą sutvarko, kai tuo tarpu Vilnius sėdi 1/3 mljrd € skoloje ir tegul kas nors parodo, kur panašaus dydžio nors viena gatvelė sutvarkyta ne už nekilnojamojo turto statytojų ( perkančių gyventojų/įmonės) lėšas. Plius Vilniaus infrastuktūra naudojasi ~>130-150'000 gyventojų, kurie deklaravę gyv.vietą ne Vilniuje, bet realiai gyvena ir dirba Vilniuje (pvz.: pagal poliklinikų duomenis).
Tikėkimes, kad bent jau po Seimo rinkimų nors po milimetrą judės neteisybės šalinimo kryptimi, nes Vilniuje sudarytos papildomos vienmandačių rinkimų apylinkės bent jau atsižvelgiant į deklaravusių vietą kiekį. Anksčiau buvo ir 50% skirtumas pagal gyventojų kiekį apylinkėse.
Lietuvoje ir taip didėja atotrūkis tarp Vilniaus ir provincijos, tai jei provincijai nenubyrėtų kažkiek papildomų eurų, tai ji išvis grįžtų į 19 a. Ar vykusiai tie eurai panaudojami, kita tema.
Lietuvoje ir taip didėja atotrūkis tarp Vilniaus ir provincijos, tai jei provincijai nenubyrėtų kažkiek papildomų eurų, tai ji išvis grįžtų į 19 a. Ar vykusiai tie eurai panaudojami, kita tema.
Ten vietiniai "teisingi" žmonės įsisavina lėšas ir vis tiek nebus už ką išlaikyti infrastruktūrą. Aš būsiu tas pavydolis, kuris sakys kad paspringtų jie Vilniaus pinigais.
http://www.miestai.net/forumas/showt...106#post943106
Vilniaus gyventojų sumokėto GPM'o >50% atiduoda kitiems, kuriuose mažas gatveles, šaligatvius ir kitą infrastruktūrą sutvarko, kai tuo tarpu Vilnius sėdi 1/3 mljrd € skoloje ir tegul kas nors parodo, kur panašaus dydžio nors viena gatvelė sutvarkyta ne už nekilnojamojo turto statytojų ( perkančių gyventojų/įmonės) lėšas. Plius Vilniaus infrastuktūra naudojasi ~>130-150'000 gyventojų, kurie deklaravę gyv.vietą ne Vilniuje, bet realiai gyvena ir dirba Vilniuje (pvz.: pagal poliklinikų duomenis).
Tikėkimes, kad bent jau po Seimo rinkimų nors po milimetrą judės neteisybės šalinimo kryptimi, nes Vilniuje sudarytos papildomos vienmandačių rinkimų apylinkės bent jau atsižvelgiant į deklaravusių vietą kiekį. Anksčiau buvo ir 50% skirtumas pagal gyventojų kiekį apylinkėse.
Reikėjo perskaityti straipsnį. Projekto vertė – 1 320 861,21 eurai. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti 1 221 796,61 eurai, valstybės biudžeto – 99 064,59 eurai, Šiaulių rajono savivaldybės indėlis – 99 064,60 eurai. Kažin kiek gi iš Vilniaus gyventojų šiuo atveju buvo atimta.
Taip, pirmiau reikėtų galvoti, kaip provincijoje kurti darbo vietas ir sulaikyti/privilioti žmones, o tik tada tiesti naujus šaligatvius. Dabar pirmiau nutiesiamas šaligatvis, o tada suvokiama, kad nelabai kam yra juo vaikščioti. Jei į šaligatvius investuojamos ne Lietuvos, o ES lėšos, tai irgi nedidelė paguoda: baigsis lengvi pinigai ir užžels tie šaligatviai.
Vilniui GMP reikėtų padidinti (nepersistengti) bent jau iki kokių 65%, nes kai gauna varganus 45% tai visai nesąžininga, dėl to ir skęsta skoloje, kad neužtenka lėšų.
Reikėjo perskaityti straipsnį. Projekto vertė – 1 320 861,21 eurai. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirti 1 221 796,61 eurai, valstybės biudžeto – 99 064,59 eurai, Šiaulių rajono savivaldybės indėlis – 99 064,60 eurai. Kažin kiek gi iš Vilniaus gyventojų šiuo atveju buvo atimta.
Įdomu kur patenka Vilniaus pinigai jei ne provincijos išlaikymui?
Gal pasidomėk detaliau? Ir kodėl skaičiuojant vienam žmogui Vilniaus gyventojui skiriama mažiau nei pvz.: Kauno?
Comment