Tiesiog reikia reformuoti savivaldybių biudžetų valdymą, leidžiant joms pačioms organizuotis savo pajamas ir išlaidas, suteikiant daugiau nepriklausomumo.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje
Collapse
X
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąAtsižvelgti į niuansus nelygu padidinti tenkančią GPM dalį. Aš asmeniškai nesu nei už didinimą, nei už mažinimą - mane tiesiog iš proto varo spekuliavimas. Man, žvelgiančiam absoliučiai iš šalies, atrodo akivaizdu, kad skirstant GPM svarbu įvertinti tokius punktus:
1. Kiek kiekvienos savivaldybės gyventojui tenka valstybės subsidijų bei investicijų, neskaitant GPM?
2. Koks yra valstybės išlaikomo viešojo sektoriaus indėlis, tiesioginis ir netiesioginis, į savivaldybių biudžetus, neskaitant GPM?
Tai atlikus, mano galva, būtų teisingiausia 100% GPM palikti savivaldybėms, tačiau atitinkamai koreguoti kitas finansavimo dedamąsias.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąNiekas nesiūlo palikti 100% Vilniui, bet apie 80% būtų realu. Dabar tikrai situacija nėra gera, jeigu Vilniaus miesto biudžetas pagal gyventojų skaičių mažesnis nei Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų, o kur dar keli šimtai tūkstančių kitų miestų gyventojų, dirbančių ir gyvenančių Vilniuje? Iš čia ir išplaukia visos problemos, kad trūksta pinigų elementariam gerbūviui tvarkyti, infrastruktūrai, transportui, darželiams ir pan. Kai tuo tarpu kitose savivaldybėse investuojama į infrastruktūrą, kuria mažai kas naudojasi.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąAtsižvelgti į niuansus nelygu padidinti tenkančią GPM dalį.
Man, žvelgiančiam absoliučiai iš šalies, atrodo akivaizdu, kad skirstant GPM svarbu įvertinti tokius punktus:
1. Kiek kiekvienos savivaldybės gyventojui tenka valstybės subsidijų bei investicijų, neskaitant GPM?
2. Koks yra valstybės išlaikomo viešojo sektoriaus indėlis, tiesioginis ir netiesioginis, į savivaldybių biudžetus, neskaitant GPM?
Svarbiausias kriterijus, kuriuo turi būti vadovaujamasi, yra teisingumo kriterijus. O tai greičiausiai reiškia, kad savivaldybių biudžetai turėtų būti apylygiai skaičiuojant kiek savivaldybė gauna pajamų skaičiuojamų vienam gyventojui.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąNa jūs čia pūstelėjot populistinę dūdelę. O koks dotacijų ekvivalentas yra viešasis sektorius, sukoncentruotas sostinėje?
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąNa jūs čia pūstelėjot populistinę dūdelę. O koks dotacijų ekvivalentas yra viešasis sektorius, sukoncentruotas sostinėje?
Vien pagal poliklinikų duomenis yra prisiregitravę ~<150'000 žmonių kurie nėra Vilniuje deklaravę gyvenamos vietos.
O kitų mažesnių savivaldybių teritorijose dirbantys ir iš valstybės biudžeto finansuojami žmonės gal tavo manymu yra finansuojami iš tų savivaldybių teritorijose veikiančių verslo subjektų mokamų mokesčių visu 100%?
Manai kad tam nenaudojami Vilniuje veikiančių įmonių sumokami mokesčiai?Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
-
Jūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąJūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?Paskutinis taisė Lettered; 2015.06.11, 13:59.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąKitose, ypač mažesnėse savivaldybėse kaip tik viešojo sektoriaus darbuotojų procentas yra didesnis nei Vilniuje. Beto tai tikrai nepateisina fakto, kad Vilniaus biudžetas per capita yra mažesnis nei Kauno ar Klaipėdos, nors BVP kuriamas didesnis.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąPrašome skaičius.
http://ekonomika.tv3.lt/Uploads/ekonomika85(1).png
Comment
-
1. Visos didžiosios įmonės (teo , omnitel, statouil, maxima) registruotos vilniuje, todėl dirbtinai išpučiamas BVP.
2. Vilniaus nesukuria 40 proc Lietuvos BVP. Tai visiškas melas. 40 proc LT bvp sukuria VIlniaus APSKRITIS
3. Vilniuje nėra nei didžiausių Lietuvos eksportuotojų, nei daugiausiai sumokančių mokesčių į LT biudžetą įmonių.
Taip kad brangieji vilniečiai , prašome pradėti nuo taupymo.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąJūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?
Nes šitas argumentas naudojamas pastoviai, nors skaičių jo pagrindimui nėra. Aš porą kartų buvau ištraukęs kiek +- valdininkų koncentruota Vilniuje, skaičiai minimaliai juokingi.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąGal gali pats skaičiais pagrįsti savo teiginį, kad valstybinis aparatas, jo dalis esanti Vilniuje, duoda didžiulę naudą miestui finansine prasme?
Nes šitas argumentas naudojamas pastoviai, nors skaičių jo pagrindimui nėra. Aš porą kartų buvau ištraukęs kiek +- valdininkų koncentruota Vilniuje, skaičiai minimaliai juokingi.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąJeigu nėra tingėjimo, galima surasti mano pranešimą šioje temoje. Jis nėra senas.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąJūs čia viską teisingai surašėt. Bet žiūrėkime žingsneliu tolyn.
Ką reiškia viena garantuota darbo vieta tam tikroje savivaldybėje? Tai yra pajamas gaunantis žmogus, kuris perka prekes ir paslaugas toje savivaldybėje. Jis nuomoja ar perka ir nekilnojamąjį turtą. Tai štai, valstybė, manau čia nesiginčysime, kuria ir koncentruoja tokias darbo vietas sostinėje. Atitinkamai yra stimuliuojama tam tikro regiono ekonomika, o pinigai nuteka kitais pavidalais į savivaldybę. Ar galime į šį sostinės efektą nekreipti dėmesio?Parašė Torkas Rodyti pranešimąTai gal tiesiog atsimenate tuos skaičius? Arba kokie raktiniai žodžiai paieškai?
Parašė Creatium Rodyti pranešimąMedikų Lietuvoje yra 13 tūkst., mokytojų Vilniuje - 5 tūkst, policininkų - 2 tūkst. Valstybės tarnautojų Lietuvoje yra 53 tūkst. Iš jų atimk 7 tūkst. savivaldos, 9 tūkst. policininkų, 2 tūkst. teismų darbuotojų, 4 tūkst. socialinės apsaugos darbuotojų. Ir net tokiu atveju, gavus 31 tūkst., kuris yra taipogi visiškai per didelis, nes neatskaičiuoti gaisrininkai ir kt. darbuotojai, dirbantys visoje Lietuvoje. Net toks skaičius yra viso labo kokie 5% Vilniuje prie sveikatos įstaigų registruotų žmonių (viso ~650 tūkst.).
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąNereikia tingėti. Keli puslapiai atgal. Iš diskusijos su tamsta.
Kaip ten bebūtų, tamstos įverčiai nėra išdirbti iki galo, be to kažkodėl kalbate tik apie valstybės tarnybą, i.e., mažąją dalį viešojo sektoriaus.
Esminis klausimas - viešojo sektoriaus koncentracija - lieka atviras.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąDėkui. Keista, kažkaip tikrai nepamenu šitos žinutės.
Kaip ten bebūtų, tamstos įverčiai nėra išdirbti iki galo, be to kažkodėl kalbate tik apie valstybės tarnybą, i.e., mažąją dalį viešojo sektoriaus.
Esminis klausimas - viešojo sektoriaus koncentracija - lieka atviras.
Comment
-
Parašė Torkas Rodyti pranešimąAčiū. Tačiau aš teiraujuosi dėl
Vilniaus apskrityje viešajame sektoriuje dirba 8,4% dirbančiųjų, Alytaus 9,9%, Tauragės 8,7%, Utenos 8,9%. Beje, čia dar ne visi viešojo sektoriaus darbuotojai įtraukti, pvz. pridėjus mokytojus, darželio auklėtojus, kurių klasės Vilniuje perpildytos, o mažesniuose miestuose vos po kelis mokinius klasėse, skirtumas dar didesnis pasidarytų.
Comment
Comment