Tas matyti ir iš to, kad Zuokulos visai nejaudina katastrofiškas viešųjų tualetų trūkumas Vilniaus mieste. Vaikystėje priprato lakstyti už kampo ar už tvarto, tai jo nė kiek nejaudina vargšeliai užsienio turistai lakstantys išsprogusiomis akimis po senamiestį kur čia nusišlapinus.
Gal komandiruotę jam išrašyti reiktų? Atvaizdas
Antradienį Vilniaus miesto meras A. Zuokas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdžio dalyviams pristatė sąlygų verslui sostinėje studiją. Pagrindinį dėmesį A. Zuokas skyrė investicijų galimybėms, išdėstė savo požiūrį į nekilnojamojo turto (NT) ir žemės mokesčių problemas.
A. Zuokas pramonininkų klausė patarimo – kas turėtų mokėti didesnius mokesčius: žemę išsinuomavęs iš valstybės verslas ar žemės savininkai, kurie jau investavo lėšas į turtą.
„Pagal Seimo priimtą įstatymą, savivaldybės įpareigotos apmokestinti žemę. Mes puikiai suvokiame, kad bet koks mokesčių pajudėjimas į vieną ar kitą pusę iš karto paveikia konkurencingumą. Todėl nepasitarę su jumis nepriimsime sprendimų“ – pramonininkams pažadėjo A. Zuokas.
LPK narys Juozas Zykus perspėjo, kad NT mokestis labiausiai paveiks statybų verslą:
„Kilnojamus gaminius galima importuoti, o statybų – ne. Su jomis galima tik išvažiuoti, taigi iš Lietuvos bus išvežamas kapitalas. NT mokestis turi būti, bet iš principo yra bloga tvarka, kai valstybės biudžetui trūksta pinigų, iš karto sugalvojamas koks nors mokestis“, – pastebėjo verslininkas.
A. Zuokas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje taikomi mažesnis mokesčio koeficientas (0,5 vietoj 0,8) apgyvendinimo ir viešojo matinimo sektoriaus verslui.
Kalbėdamas apie investicinę aplinką meras tikino, kad matomi investicijų proveržio ženklai.
„Investavo du stambūs užsienio viešbučių tinklai. Jeigu mūsų miestu pasitiki toks rizikingas viešbučių verslas, vadinasi, sostinės turizmo perspektyvos vertinamos teigiamai. Ant mano stalo guli maždaug 2 milijard litų investicijų planai, kažkas jau pastatyta, statoma, planuojama steigti. Bet tikram verslo investicijų proveržiui trukdo trys dalykai: sudėtingi investuotojų santykiai su bankais, verslininkams trūksta idėjų, kaip konkrečiai sudominti vartotojus projektais ir – neaiški ilgalaikė mokestinė aplinka" - teigė Vilniaus meras.
Kaip svarų indėlį į sostinės ekonomiką A. Zuokas paminėjo 100 mln. prekybos tinklo „Ikea“ investicijas, Konstitucijos prospekte ir prie Seimo statomus „A“ klasės verslo biurus.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat žada konsoliduoti, supirkti iš savininkų žemę Naujojoje Vilnioje, kad ją būtų galima panaudoti gamybinių objektų statybai.
A. Zuoko įsitikinimu, dabartinė Lietuvos Vyriausybė, vadovaudamasi siaurais politiniais sumetimais, tyčia daro kliūtis sostinės ekonominės plėtros planams.
„Atrodo, kad Rusijos carai Vilnių gerbė ir juo rūpinosi labiau, nei dabartinė Lietuvos Vyriausybė“, – pareiškė A. Zuokas.
Straipsnio mintis: aš (Zuokas) geras, o Kubilius blogas. Rinkimų taktika panaši kaip Grybauskaitės, savu laiku kritikavusios Kirkilą. Na, bet Zuokas visada skraido padebesiais ir retai pasižiūri į veidrodį. Kažin ar jis pasiskaito apie save komentarus? Peržvelgiau - norint rasti teigiamą reikia pavargti. Ar Lietuvos rytą skaito tik runkeliai, nenumanantys, kad Zuokas nepakeičiamas? Tarp eilučių kišama mintis, kad IKEA yra vien savivaldybės nuopelnas.
Pavyzdžiui, delfi straipsnio mintis visai kita:
Vilniaus miesto savivaldybė pasiryžusi nuo kitų metų taikyti mokestinį spaudimą žemės savininkams, kurie jos nenaudoja ir palieka dirvonuoti. Tai ypač palies komercinius bankus, kurie krizės metu perėmė daug žemės plotų.
Vilniaus mero Artūro Zuoko partijai patyrus absoliutų pralaimėjimą Seimo rinkimuose, Vilniuje jau rengiamasi perversmui: šaltiniai savivaldybėje tvirtina, kad merui jau parengta ir interpeliacija dėl nekontroliuojamos situacijos šilumos bei vandens ūkyje, mero politines gretas palikti rengiasi ir kai kurie jo bendražygiai, skelbia diena.lt.
Interpeliacijos tekste tvirtinama, jog sostinės meras prarado politinį pasitikėjimą dėl sostinės šilumos bei vandens ūkio įmones krečiančių skandalų - neseniai STT atliktos kratos „Vilniaus vandenyse“, FNTT pradėtas tyrimas dėl „Vilniaus energijos“ veiksmų, sukraunant dešimtmilijoninius pelnus biokuro įmonėms Vilniaus šilumos vartotojų sąskaita.
Beveik 32,35 mln. litų – tiek, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, vien Vilniuje sumažėjo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinkimas. Sostinės valdžia griebiasi už galvos – dėl šios skylės miestas skolinasi 20 mln. litų darbo užmokesčiui. Pagrindinė to priežastis – Seimo paslauga bankams.
Nieko nauja, juk bankai privilegijuotųjų kasta. Seimas eilinį kartą parodė, kam iš tikrųjų dirba.
Užtat reikia didinti žemės mokestį "turtuoliams" sodininkams.
Kapitalas neturi pinigų
Jo, žada įvesti visuotinį NT mokestį visokiems sodininkams už "antrą NT", kad neva atsirastų didesnė pasiūla NT rinkoje, nebūtų per daug turtingų ir būtų geriau renkamas biudžetas, bet tuo pačiu bankai gali turėti kiek nori to pačio NT ir ramiai laukti geresnių laikų nemokėdami jokių mokesčių. O po to stebimės visokiais mokesčių slėpimais, kontrabanda ir pan. mikro lygmenyje, nes neva teisiškai nelegaliai nesumokami mokesčiai kuom nors blogesni už legaliai nesumokamus
Prasiskolinęs Vilnius į skolas grimzta dar labiau. Sostinės savivaldybės skola siekia jau 969 mln. Lt. Skolų našta ir negaunamos pajamos verčia miesto valdžią veržti diržus. Trečiadienį Vilniaus tarybai pateiktas šių metų biudžeto projektas – 1,381 mln. Lt arba 145 mln. Lt mažiau nei praėjusių metų biudžetas.
Vilniaus tarybos posėdžio metu paklaustas, kas bus, jei savivaldybės finansinės pretenzijos Vyriausybei ir kitoms valstybinėms įstaigoms nebus patenkintos, meras Artūras Zuokas pareiškė, kad patiems miesto politikams teks imtis dalgio.
„Eisime patys su dalgiais gatves šienauti, - kiek padvejojęs sakė A. Zuokas. - Kada Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, tam tikras duobes galėsime uždengti stovėdami ant jų ir atiduodami pagarbą valstybiniams kortežams, kurie važiuos linguodami (...) į Valdovų rūmus. Ruoškitės.“
Be to, dauguma savivaldybės įmonių ir įstaigų turės savo išlaidas sumažinti 10 proc.
Vilniaus meras Artūras Zuokas žurnalistams teigė, jog miestą tebeslegia maža gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei. Be to, esą negaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio. A. Zuoko teigimu, dėl pakeistų įstatymų ši spraga sudaro 36 mln. Lt.
Per metus su trupučiu mes sumažinome 24 mln. Lt savo išlaidas. Šiais metais taip priimti labai aiškūs sprendimai, kad visi asignavimų valdytojai savo išlaidas mažina 10 proc. Išskyrus miesto tvarkymą, - kalbėjo meras. - Turėsime gana stipriai taupyti, bet tai, aišku, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto negelbės. Pagrindinė ir vienintelė priežastis: Vilniaus miesto savivaldybės situacija yra tokia todėl, kad Vyriausybė, ypatingai praeitoji, perkėlė finansinę valstybės naštą ant vilniečių pečių. Ir vienam Vilniaus miesto gyventojui tenka mažiausiai biudžeto lėšų, palyginti su visų Lietuvos miestų gyventojais. Jau nekalbant apie Rygą ar Taliną“.
Anot mero, taupymo planai apima ir viešojo transporto reformą, o taip pat – dalies ugdymo įstaigų reorganizaciją.
Kitąmet planuoja sostinės savivaldybei duoti daugiau pinigų
Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Finansų ministerija gilinasi, kaip ir kiek asignavimų yra skirta Vilniaus savivaldybei. Pasak jo, kitais metais sostinės savivaldybė gali tikėtis daugiau pajamų.
„Ankstesnioji Vyriausybė vis dėlto politikavo planuojant asignavimus savivaldybėms", - mano Vyriausybės vadovas. - Reikia pripažinti, kad asignavimų Vilniaus miesto savivaldybei didinant atskaitomąją dalį nuo gyventojų pajamų mokesčio buvo suplanuota per mažai."
Pasak jo, vadovaujantis teisingumo principu, reiktų planuojant asignavimus atsižvelgti į gyventojų skaičių, moksleivių skaičių, įvertinti tai, kad į sostinę suvažiuoja čia suvažiuoja ir studentai iš kitų rajonų.
Sprendimas dėl Vilniaus savivaldybei skiriamų asignavimų bus svarstomas su kitų metų biudžetu.
Mažiausias biudžetas nuo 2009 m.
Sostinės savivaldybė skaičiuoja, jog šiemet, įskaitant visus finansavimo šaltinius miesto biudžetas sieks 1,381 mlrd. litų, arba 145 mln. litų mažiau negu 2012 m. ir tai yra mažiausias miesto biudžetas nuo 2009 m.
„Toks biudžeto mažėjimas susijęs su tuo, kad Vyriausybė ir Seimas savo sprendimais sumažino iš mokesčių gaunamas ir kitas pajamas, biudžetas dėl to netenka apie 31,2 mln. litų, taip pat savivaldybė 2013 metais mažiau skolinsis, įveda papildomas taupymo priemones. Taip Vilniaus biudžetas mažėja apie 10 proc.“, - dėsto savivaldybė.
Savivaldybės skelbiamais duomenimis, iš viso šalyje sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Vilniuje surenkama 40 proc., tačiau miestui lieka tik itin maža jo dalis – sostinė į valstybės iždą sumoka per 505 mln. litų, kai Kauno indėlis į valstybės iždą yra apie 20 mln. litų, Klaipėdos – 23,1 mln. litų. Tuo tarpu Vilniaus biudžetui, Seimo sprendimu, lieka apie 366 mln. litų. Savivaldybė akcentuoja, kad Vilniuje šiemet planuojama surinkti daugiau nei 1,5 mlrd. Lt GPM, o miestui lieka tik maža dalis šios sumos.
2013 metų miesto biudžete ypač stipriai mažinamos išlaidos infrastruktūros objektų plėtrai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai, informacinės visuomenės plėtrai, būsto plėtrai. Mažės finansavimas ir seniūnijų veiklos programoms, sveikatos apsaugai, turizmo plėtrai, senamiesčio atgaivinimo programai, socialinei apsaugai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, kultūros veiklos bei verslo aplinkos gerinimo programoms. Ženkliai mažinamas Administracijos direktoriaus rezervas.
Dėl GPM proporcijų Vilniaus savivaldybė valstybę padavė į teismą ir siekia prisiteisti daugiau nei 900 mln. Lt negautų pajamų. Šiuo metu šis klausimas perduotas Konstituciniam Teismui (KT).
„Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos“, - teigiama savivaldybės pranešime.
Įdomumo dėlei paskaičiavau, kiek Vilniaus ir aplinkinių valstybių (kurių bvp panašaus, arba netgi dar mažesnis) sostinių gyventojui tenka 2013 arba 2012 m. miesto biudžeto lėšų. Galvojau, kad skirtumas yra, tik ne toks didelis. Plius dar Vilniuje gyvena šiek tiek daugiau nei oficialiai tie 523 000, tad suma dar būtų mažesnė. Vilnių lenkia net tokie miestai kaip Šiauliai ar Panevėžys.
Apie milijardą litų skolų turinčiai Vilniaus miesto savivaldybei paliekama per maža dalis joje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Tokį požiūrį, priešingą ankstesniosios Vyriausybės nuomonei, trečiadienį išsakė premjeras Algirdas Butkevičius.
"Yra jau anksčiau duotas pavedimas Finansų ministerijai, kad į šitą klausimą įsigilintų. Ir kaip nebūtų keista, pripažinta, kad ankstesnioji Vyriausybė vis dėlto politikavo, planuojant asignavimus savivaldybėms", - teigė jis.
"Ir jeigu vadovautis aiškiu teisingumo principu - planuojant asignavimus pagal gyventojų skaičių, pagal turimą moksleivių skaičių, įvertinus tai, kad čia yra sostinė ir kad suvažiuoja dar ir studentai iš kitų rajonų, vis dėlto reikia pripažinti, kad asignavimų Vilniaus miesto savivaldybei, didinant atskaitomąją dalį nuo gyventojų pajamų mokesčio, buvo suplanuota per mažai", - kalbėjo premjeras.
Jis teigė, kad šiemet biudžetas dėl to keičiamas nebus.
"Tas sprendimas bus priimtas planuojant asignavimus kitiems metams", - nurodė p. Butkevičius.
VŽ rašė, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas nusprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybei tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis vietoje nustatytų 40% būtų padidinta iki 42%.
Vilniaus meras Artūras Zuokas dar spalį kalbėjo, kad tokio padidinimo neužtenka, kad būtų sprendžiamos sostinės finansinės problemos.
Savivaldybė norėtų, kad jai liktų bent 60% surinktų lėšų, kai valstybė didesniąją dalį ir toliau siekia perskirstyti kitoms savivaldybėms, kad būtų mažinama regioninė atskirtis.\
Įstatymai numato, kad Vilniui lieka 42%, Klaipėdai – 86%, Kaunui – 94%, Mažeikių rajonui – 99%, o kitoms šalies savivaldybėms - 100% surinkto gyventojų pajamų mokesčio. Tai įtvirtinta kaip regioninės atskirties mažinimo priemonė.
Dar viena geniali idėja - apmokestinti kiemuose laikomus automobilius: vienas automobilis butui nemokamai, už papildomus reikėtų mokėti.
Gal būtų paprasčiau tiesiog įvesti vilniečio mokestį, tiksliau sakant, abonentinį vilniečio mokestį. http://www.alfa.lt/straipsnis/150773...3-01-28_12-09/
Dar į temą:
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas teigia, kad viešųjų pirkimų srityje įžūlumo nemažėja. Tarp didžiausių pažeidėjų jis mini Vilniaus miesto savivaldybę ir Visagino atominę elektrinę (VAE).
Vilniaus mero Artūro Zuoko verslo valdomi teniso aikštynai sostinės Sereikiškių parke liko be žemės. Teismas panaikino nuomos sutartį, kuria ši žemė išnuomota A. Zuoko bendrovei „BNA Grupė“.
Kaip mokės, jeigu po Andriukaičio reformos neliks PSD mokesčio, o medicinos paslaugos bus nemokamos? Ir apskritai išeina, kad valstybė pati sau mokės?
Ne valstybė, o vyriausybė, reikia juk kažkaip suktis ir tuos milijardus, kuriuos atiduoda į bendrą biudžetą susigrąžinti, kiek gali miestas klimti į skolas ir nebevykdyti savo elementarių funkcijų?
Dar viena geniali idėja - apmokestinti kiemuose laikomus automobilius: vienas automobilis butui nemokamai, už papildomus reikėtų mokėti.
Gal būtų paprasčiau tiesiog įvesti vilniečio mokestį, tiksliau sakant, abonentinį vilniečio mokestį. http://www.alfa.lt/straipsnis/150773...3-01-28_12-09/
Dar į temą:
Kuo šis mokestis blogas? beje, kartais ne Danijoje, Švedijoje ar Klaipėdoje tokie pat įvesti?
O jeigu Imbrasas būtų tokį įvedęs, tai visi katučių būtų ploję?
Ne valstybė, o vyriausybė, reikia juk kažkaip suktis ir tuos milijardus, kuriuos atiduoda į bendrą biudžetą susigrąžinti, kiek gali miestas klimti į skolas ir nebevykdyti savo elementarių funkcijų?
Tai galbūt tą klausimą geriau spręsti padidinant asignavimus savivaldybei ir taip sutaupyti lėšas administravimui, banko operacijoms ir t.t.
Tai jau taip ims ir surinks melejardą iš nuomos mokesčių. Vadinasi brangs mokamos paslaugos ir tas pats užburtas ratas suksis. Svarbiausia, kad tarnautojai ir valdininkai neliktų nuskriausti. Tegul papasakoja kaip melejardo minusą padarė, gal ne nuo ten pertvarkas pradėti reikia.
Kokie dar vadininkai? Kiek procentų nuo visų išlaidų sudaro jų algos? Milijardo minusas jau šimtą kartų aptartas. Pasakyk tada kitų būdų kaip galima būtų tuo milijardu pajamas padidinti?
To niekada nebus, nes Vilniaus m. rinkėjų yra mažiau nei ne Vilniaus miesto
Bet tas praktiškai nesvarbu, nes tam meras turi tiesiog nueiti pas premjerą ir finansų ministrą ir prie kavos puodelio pasikalbėti prieš ruošiant kitų metų valstybės biuždeto projektą.
Aišku, jei kalbasi ne itin noriai galima pagąsdinti, kad ligonines apmokestinsi, aišku. Bet geriau būtų be to.
p.s. Butkevičius lyg ir kalbėjo, kad Vilniui reikėtų skirti daugiau lėšų.
Bet tas praktiškai nesvarbu, nes tam meras turi tiesiog nueiti pas premjerą ir finansų ministrą ir prie kavos puodelio pasikalbėti prieš ruošiant kitų metų valstybės biuždeto projektą.
Aišku, jei kalbasi ne itin noriai galima pagąsdinti, kad ligonines apmokestinsi, aišku. Bet geriau būtų be to.
p.s. Butkevičius lyg ir kalbėjo, kad Vilniui reikėtų skirti daugiau lėšų.
Tai kalbasi taip, jog netgi iki teismų priėjo visi pokalbiai
Jau buvau pateikęs skaičius, koks Vilniaus biudžetas palyginus su kaimyninių šalių sostinėmis ir iki normalaus trūksta būtent tiek, kiek šiuo metu atiduodama į bendrą katilą. O preita vyriausybė pataikavo statistiniam rinkėjui, viskas labai paprasta, belieka tikėti, kad bent šita turės šiek tiek daugiau sveiko proto ir mažiau kvailų ambicijų.
Kokie dar vadininkai? Kiek procentų nuo visų išlaidų sudaro jų algos? Milijardo minusas jau šimtą kartų aptartas. Pasakyk tada kitų būdų kaip galima būtų tuo milijardu pajamas padidinti?
Sumažinti išlaidas kokiais 200 mln. Lt. Per 6-7 metus išsilygins balansas.
Comment