/\ Tai gal čia pagaliau bus tas mistinis "pramonės milžinas ir Šiaurės šalių"?
Truputi praskleisiu paklodę dėl tų paslaptingųjų investuotojų iš Šiaurės.
Jau gana greitai Švedijos Kirunos miesto gyventojams teks krautis lagaminus – šiuos pokyčius inicijavo šalies kasybos bendrovė, skelbia „The Wall Street Journal“.
http://www.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=62257143
Nors rašoma, kad šitą miestą perkels už 3 kilometrų, ištikro jį atplukdys į Lietuvą. Tai bus tik pirmasis iš kelių dešimčių į Lietuvą perkeliamų Švedijos miestų. Mes būsime jų vergai - dėl ko ir reikalingas darbo kodekso liberalizavimas
Suprantama, kad gyvename teisinėje valstybėje ir policija šiuo atveju nelabai ką gali padaryti. Bet demokratinėje valstybėje žodžio laisvė galioja visiems, dėl to aš labai tikiuosi, kad bus išsiaiškinta tų žmonių vardai ir pavardės, kur jie dirba, kuo užsiima ir pan. ir labai tikiuosi, kad prasidės spaudimas socialinėje erdvėje jų darbdaviams, kad jie būtų atleisti iš darbo arba kitaip tas verslas patirs didžiulius reputacinius nuostolius.
Nebent baudžiaką gautų už savo veiksmus viešose erdvėse. Yra daug darbų, kur su teistumais negalima dirbti. Kitais atvejais vargu ar darbo kodeksas numato atleidimus dėl tokių priežasčių.
Nebent baudžiaką gautų už savo veiksmus viešose erdvėse. Yra daug darbų, kur su teistumais negalima dirbti. Kitais atvejais vargu ar darbo kodeksas numato atleidimus dėl tokių priežasčių.
Atleisti gali bet kada, dėl bet kokios priežasties.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Nevisai. Jei su gerais advokatais įrodytų, kad atleistas dėl politinių pažiūrų - būtų suformuotas įdomus precedentas.
O jūs liktumėte darbe prievarta, jei darbdavys jūsų nenori? Dažniausiai išeinama "abipusiu" susitarimu. Pamenu buvo panaši situacija su Panka, kai Pancerovas Lidl'ui parašė apie jų darbuotojo veiklą. Tai viešumas šitoje situacijoje geriausia spaudimo priemonė darbdaviui.
Atleisti gali bet kada, dėl bet kokios priežasties.
Negali. Turiu nesenos patirties ilgo tampymosi su darbdaviu, kuris nekentė manęs kaip žmogaus, bet niekaip nesurasdavo priežasties atsikratyti. Bandė atostogų neduoti, bet užtildavo, pabadžius pirštu į atitinkamus teisinius dalykus. Neįmanoma atleisti be priežasčių, kurios nenumatytos DK Kaip viena priežasčių, kiek žinau, gali būti baudžiakas ir tai tik po teismo nuosprendžio.
O jūs liktumėte darbe prievarta, jei darbdavys jūsų nenori?
Daug kam tai būtų principo reikalas - likti specialiai ir įrodyti savo teis(ėt)umą. Čia kalbu apskritai, nebūtinai apie atvejus, kai involvinta politika, bet neabejoju, kad kažkurie aršūs zetnikai tokiu atveju pasidomėtų DK punktais ir kyšteltų darbdaviui po nosimi. Ir apie mobingą ten nuo lapkričio 1 yra, tai kiti "svertai" irgi atkristų...
Realiai jeigu žmogus bent kažkiek pasidomėjęs savo kaip darbuotojo teisėmis, ir dirba tikrai kokybiškai - atsikratyti juo neįmanoma.
Negali. Turiu nesenos patirties ilgo tampymosi su darbdaviu, kuris nekentė manęs kaip žmogaus, bet niekaip nesurasdavo priežasties atsikratyti. Bandė atostogų neduoti, bet užtildavo, pabadžius pirštu į atitinkamus teisinius dalykus. Neįmanoma atleisti be priežasčių, kurios nenumatytos DK Kaip viena priežasčių, kiek žinau, gali būti baudžiakas ir tai tik po teismo nuosprendžio.
Kiekvieną dieną jei ne tūkstančiais, tai šimtais yra atleidinėjami žmonės iš darbų dėl vienų ar kitų priežasčių. Mūsų darbo kodeksas yra aišku gremėzdiškas, bet aš netikiu, kad iš darbo neįmanoma atleisti darbuotojo, kuris pvz. prastai dirba, nors darbo kodeksas nenumato kas yra tas 'prastas darbas'. Galiausiai atleisti galima bet ką ir be jokios priežasties, tik reikės išmokėti išeitinę, bet kažkada teko girdėti, kad 90% atvejų išeitinės nėra išmokamos.
Kiekvieną dieną jei ne tūkstančiais, tai šimtais yra atleidinėjami žmonės iš darbų dėl vienų ar kitų priežasčių. Mūsų darbo kodeksas yra aišku gremėzdiškas, bet aš netikiu, kad iš darbo neįmanoma atleisti darbuotojo, kuris pvz. prastai dirba, nors darbo kodeksas nenumato kas yra tas 'prastas darbas'. Galiausiai atleisti galima bet ką ir be jokios priežasties, tik reikės išmokėti išeitinę, bet kažkada teko girdėti, kad 90% atvejų išeitinės nėra išmokamos.
Už prastą darbą turi būti 2 papeikimai, tik tada galima atleisti. O jeigu nėra už ką surašyti tų papeikimų, ir darbuotojas atsakingai dirba ir visada yra pasirengęs įrodyti, kad viską atliko gerai? Dar yra variantas su etatų mažinimu, bet jeigu įmonė nemažina etatų - vieno žmogaus šiaip neatleisi.
Žmonės labai lengvai pasiduoda. Aš pats asmeniškai esu girdėjęs nuomonių, kad "jeigu darbdavys užsiš*ktų, tai išeičiau". Žmonės patys dažniausiai pasirenka pasiduoti, susitaikyti, nusileisti, o kas ypač blogai - nepasidomėję savo teisėmis. Naglėjančius darbdavius galima pastatyti į vietą, teisiniai dalykai darbuotojų pusėje. Kaip jau minėjau - dėl atostogų nedavimo, atseit "nėra kam dirbti" galima greit užkišti burną, nes tai ne darbuotojo problema, ar "kolektyvas nenori su tavim dirbti" ar panašios nekonkrečios nesąmonės. Pirštu reikia pabaksnoti kur reikia, ir nutyla. Jau net mobingas, buvęs populiariu susidorojimo būdu, tapo apibrėžtas DK ir juo lengvai žmogaus nepaspausi.
Aišku, tai jau daugiau nukrypimas nuo temos, nesusijęs su tuo, kad karo metu agresijos palaikymas yra netoleruojamas.
Pasikartosiu, bet atleisti galima bet kurį darbuotoją ir bet kada - tereikia išmokėti išeitinę. Aš neįsivaizduoju, kad jeigu koks įtariamas pedofilas būtų neatleistas iš kokio nors darbo vaikų darželyje dėl to, kad to nėra užfiksuota darbo kodekse. Atleisti visada galima, klausimas tik kaip ir kokias būdais.
Negali. Turiu nesenos patirties ilgo tampymosi su darbdaviu, kuris nekentė manęs kaip žmogaus, bet niekaip nesurasdavo priežasties atsikratyti. Bandė atostogų neduoti, bet užtildavo, pabadžius pirštu į atitinkamus teisinius dalykus. Neįmanoma atleisti be priežasčių, kurios nenumatytos DK Kaip viena priežasčių, kiek žinau, gali būti baudžiakas ir tai tik po teismo nuosprendžio..
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotojudėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Aišku, niekas tos kompensacijos mokėti nenori, todėl pradedamas pelės ir katės žaidimas. Kadangi nedarbo lygis nėra 30 procentų, tai dažniausiai darbuotojui pirmam trūksta kantrybė ir jis išeina "savo noru". Ginti savo teises galima, tačiau vėl, tai kainuoja laiko ir pinigų.
Kaip viena priežasčių, kiek žinau, gali būti baudžiakas ir tai tik po teismo nuosprendžio.
Nereikia jokių baudžiakų
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės 1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. 2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties (smurtas ar priekabiavimas, nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
"Darbuotojo teisės, darbuotojo teisės"... susimastyti pačiam darbuotojui reikia jei toks klausimas kyla. Geri darbuotojai ant kelio nesimėto. Jei jau reikia "ginti savo teises", tai matyt geras balvonas tas darbuotojas yra.
O jūs liktumėte darbe prievarta, jei darbdavys jūsų nenori? Dažniausiai išeinama "abipusiu" susitarimu. Pamenu buvo panaši situacija su Panka, kai Pancerovas Lidl'ui parašė apie jų darbuotojo veiklą. Tai viešumas šitoje situacijoje geriausia spaudimo priemonė darbdaviui.
Nežinau ar geras būdas žmones dar labiau stumti į užribį ir įfvirtinti jų įsivaizdavimą kaip sistema juos puola. Aišku jei tai viešas asmuo tai kitas reikalas. Bet jei koks eilinis smulkus varžtelis…
Pankos atvejis ypač savotiškas. Buvo pasitraukęs iš aktyvios veikos ir dirbo eilinį juodą darbą. Ypač juokinga kai tie patys oponentai aiškina apie visokias kalinių integracijas, kaip žmonės taisosi, kaip svarbu žmonėms paribiuose duoti šansą ir t.t. Bet kai yra proga damušt buvusį politinį oponentą - pamiršta visą savo demagogiją
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės
Viskas yra labai puikiai suprantama. Bet kalba ėjo apie tai, kad neįmanoma sudoroti darbuotojo, kuris gerai dirba, ir nė vieno iš tų punktų apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės, jam pritaikyti neįmanoma.
Su išeitine visada įmanoma. Bet įdomu, daug darbdavių, kurie pasiruošę tuojau pat sumokėti už 6 mėnesius? Bent aš tokių laimingų istorijų realybėje negirdėjau
"Darbuotojo teisės, darbuotojo teisės"... susimastyti pačiam darbuotojui reikia jei toks klausimas kyla. Geri darbuotojai ant kelio nesimėto. Jei jau reikia "ginti savo teises", tai matyt geras balvonas tas darbuotojas yra.
Jo? Deja, už savo teises pakovoti tenka ir labai geriems darbuotojams, kurių atleisti nėra už ką, bet darbdavys nutaria juos išėsti. Keli labai gerai pažįstami pavyzdžiai:
1. Darbuotojas atidirba savo laiką ir nesiima "dėl chebros" dirbti papildomų darbų, motyvuodamas darbdaviui, kad turi ir savo gyvenimą.
2. Darbuotojas yra principingas ir apie kolegų darbo neefektyvumą greit informuoja, kaip priklauso. Dažnas darbdavys tokių atveju anksčiau ar vėliau pradeda svarstyti "tai jis gi, s*ka, ir mane pastukalins", ypač kai jo sąžinė tikrai nerami.
3. Darbuotojas nelenda darbdaviui į užpakalį ir atvirai išsako savo nepasitenkinimą, puikiai suprasdamas, kad darbdavys irgi tik žmogus ir nėra čia ko jam nusileisti.
4. Darbdavys pradeda psichuoti po kiekvienų darbuotojo atostogų, pasižiūrėjęs nuotraukas jo FB iš kelionių, nes jis pats, nors uždirba gerokai daugiau už darbuotoją, kažkodėl nekeliauja (gal pikta žmona neleidžia).
Visais šiais atvejais, tikrai darbuotojas yra balvonas? Ne, tokiais atvejais darbdavys yra balvonas, vaflis ir moralinė padugnė.
kalba ėjo apie tai, kad neįmanoma sudoroti darbuotojo, kuris gerai dirba, ir nė vieno iš tų punktų apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės, jam pritaikyti neįmanoma..
Anekdotas, bet vienas žinomas darbo teisės advokatas per seminarą pasakė, kad lengviausia atleisti darbuotoją yra surašyti aktą, kad jis girtas ir tegu darbuotojas vartosi, kad jis nebuvo girtas. Taip, realiai tai dokumentų klastojimas su atitinkama atsakomybe. Visgi, sustrategavus iš anksto galima dirbtinai sukurti, kad tas darbuotojas blogas - skundas iš "tiekėjo" ar naujo "kliento", kad nemaloniai bendrauja, tarnybinis kolegos, kad agituoja už Ukrainos genocidą, neleidžia dirbti, sukelia psichologinę įtampą kolektyve ir pan., priklausomai nuo darbo proceso, sugalvojami papildomi, iš darbuotojo pusės žiūrint pertekliniai ir nesąmoningi, bet iš teisinės pusės vsio zakonno dalykai ir pan. Tai kaip ir tu būsi teisus, bet popieriai rodys ką kita.
Su išeitine visada įmanoma. Bet įdomu, daug darbdavių, kurie pasiruošę tuojau pat sumokėti už 6 mėnesius? Bent aš tokių laimingų istorijų realybėje negirdėjau
Patriotai-infliuenceriai jau ne vieną mėnesį aiškina, kad Viči turi atiduoti Tilžėje veikiantį daugiamilijoninį verslą Putino draugeliams už dyką, o tu pergyveni dėl kelių tūkstančių eurų išeitinės
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Anekdotas, bet vienas žinomas darbo teisės advokatas per seminarą pasakė, kad lengviausia atleisti darbuotoją yra surašyti aktą, kad jis girtas ir tegu darbuotojas vartosi, kad jis nebuvo girtas. Taip, realiai tai dokumentų klastojimas su atitinkama atsakomybe. Visgi, sustrategavus iš anksto galima dirbtinai sukurti, kad tas darbuotojas blogas - skundas iš "tiekėjo" ar naujo "kliento", kad nemaloniai bendrauja, tarnybinis kolegos, kad agituoja už Ukrainos genocidą, neleidžia dirbti, sukelia psichologinę įtampą kolektyve ir pan., priklausomai nuo darbo proceso, sugalvojami papildomi, iš darbuotojo pusės žiūrint pertekliniai ir nesąmoningi, bet iš teisinės pusės vsio zakonno dalykai ir pan. Tai kaip ir tu būsi teisus, bet popieriai rodys ką kita.
Toks atviras fabrikavimas yra dalykas labai slidus ir ne kiekvienas nori imtis tokios rizikos.
Dėl girtumo, kaltė turi būti įrodyta alkotesterio parodymais ar kraujo tyrimu, ar turi būti raštiškas darbuotojo atsisakymas tikrintis (prilyginamas girtumo faktui).
Skundas pats savaime, be įrodymų, irgi nulinis - ant manęs irgi yra skundų parašę vien dėl pareigingo pareigų atlikimo, kad atseit "labai nemalonus žmogus, žemina žmones" kai vėliau telefoninio pokalbio metu paaiškėjo, kad tas "žeminimas" buvo tik visko patikrinimas papunkčiui pagal darbo instrukciją, kai kolegos pažiūrėdavo pro pirštus (vėl gi - pliusas man!)
Tarnybinis kaltinant tokiu dalyku kaip agitavimas už genocidą, irgi turi būti su įrodymais, kitaip tai yra šmeižtas su atitinkamomis pasekmėmis. Maža ką ten koks vaflis surašys, bandydamas apdergti. Aš nekaltas, kol mano kaltė neįtodyta. Ne aš turiu įrodinėti savo nekaltumą, o mano kaltumas turi būti įrodytas. Atleisit neįrodę kaltės? Pabendrausim kitose institucijose, pradedant darbo ginčų komisija ir darbo inspekcija.
Pertekliniams dalykams yra darbo sutartis, kurioje yra mano parašas. Jeigu pakeičia sutartį, tai ok, dirbsiu pagal naują. Jeigu skiria nesąmones tik man, arba kažkokių būdu izoliuoja nuo darbo procesų ir informacijos - tai yra mobingas. Nuo 2022.11.01 jo geriau netaikyti, nes bus blogai.
Viskas žinoma iš praktikos, ne iš teorijos. Nėra darbdaviai visagaliai ir daug kurių dalykų (pvz. šmeižimas, klastojimas) jie patys bijo taikyti.
Comment