Statistika

[pauliaK]

Mažmenininkų pajamos didėjo 13,6%

Pirmąjį šių metų pusmetį per metus mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo 13,6% ir sudarė 17,9 mlrd. Lt, praneša Statistikos departamentas.

Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta, palyginti su 2007 m. pirmais šešiais mėnesiais, išaugo 5,9%.

Ne maisto prekėmis (neįskaitant automobilių) prekiaujančių įmonių pajamos lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 15,9%.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimo, techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta kilo 17,4%.

Restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta (be PVM) šių metų sausį–birželį sudarė 507,7 mln. Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2007 m. metu, padidėjo 8,8%. Birželio apyvarta siekė 88,6 mln. Lt ir buvo 2,2% mažesnė nei gegužę.

Mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų, jų techninės priežiūros ir remonto, automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šių metų birželį sudarė 3 mlrd. Lt ir, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, sumažėjo 4,6%.

Mažmeninės prekybos, neįskaitant prekybos variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, techninės priežiūros ir remonto darbų bei mažmeninės prekybos automobilių degalais, įmonių pajamos smuko 2,1%.

Įmonių, prekiaujančių variklinėmis transporto priemonėmis, motociklais, atliekančių jų techninės priežiūros darbus ir prekiaujančių automobilių degalais birželio apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 7,9%.

Mažmeninės prekybos, neįskaitant prekybos variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, techninės priežiūros ir remonto darbų bei mažmeninės prekybos automobilių degalais, įmonių apyvarta birželį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,8%, o palyginti su 2007 m. birželiu – padidėjo 3%.

[John]

Ar tuose skaiciavimuose atsizvegima i infliacija? Jei ne, tai reali apyvarta ne kazin kiek tepadidejo...

[Tomas]

Bet kažkodėl Lietuvoje, kur mokesčiai yra maži sąlyginai palyginus su Švedija, egzistuoja vokeliai, o ne Švedijoje.

Koks yra darbo jėgos apmokestinimas Švedijoje?

[tivoli]

Sweden has a two step progressive tax scale with a municipal income tax of about 30% and an additional high-income state tax of 20–25% when a salary exceeds roughly 320,000 SEK per year. The employing company pays an additional 32% of an "employer's fee".

Švedijoje pajamų mokesčiai gali siekti iki 70 proc., Danijoje iki 63 proc.

Švedijoje yra išskirti korporaciniai mokesčiai. Darbdaviai dažnai moka už transporto priemones ekologinius mokesčius, kai kuriuose lan'uose (lietuviškų rajonų atitikmenys) moka dar kelis mažus mokesčius. Visa esmė apie mokesčius darbdaviui yra čia. Be to:

Tax liability is determined according to a firm's books so long as these are properly kept. Companies are allowed considerable discretion in determining their net income for any particular year; they can take advantage of the flexible rules governing the valuation of stocks and the depreciation of equipment and machinery. Swedish companies may set aside an investment reserve in boom years and use this reserve in years of slack production.

Kai kurią statistiką apie mokesčius galima rasti Švedijos SCB - Statistika Central Biuren/Byran.

[Tomas]

Kaip supratau švediškas gpm'as yra ~30% (spėju, kad pajamos > 327600SEK/m nėra itin paplitęs reiškinys). Lietuvoj teoriškai numažino nuo 27% iki 24%, bet prikabino papildomus mokesčius įmonėms.

Lieka klausimai - koks neapmokestinamas pajamų minimumas Švedijoj ir kiek paima vietinė Sodra?

[Tomas]

Kažkiek pasinagrinėjau. Kaip suprantu neapmokestinamos pajamos yra ~1,5kLt per mėn., "sodrai" mokama ~48%.

Man gavosi tokie skaičiai (aišku galiu klysti, nes kol kas neradau aiškaus darbo jėgos apmokestinimo Švedijoje aprašymo):
Lietuva
Ant popieriaus - 3500Lt
Pajamų mokestis ~763Lt
Sodra ~ 1190Lt
Į rankas ~ 2630Lt
Darbo vietos kaina ~4590Lt

Švedija
Ant popieriaus - 3500Lt
Pajamų mokestis ~560Lt
Sodra ~ 1680Lt
Į rankas ~ 2690Lt
Darbo vietos kaina ~4935Lt

Žodžiu švedo darbo vieta brangesnė 7,5%. O juk Švedija garsėja savo soc. apsauga ir aukštu pragyvenimo lygiu, toje valstybėje gaminami automobiliai, laivai, lėktuvai, tankai ... O Lietuva niekuo negarsėja ir nieko negamina išskyrus muilo burbulus....

[sauls]

Kažkiek pasinagrinėjau. Kaip suprantu neapmokestinamos pajamos yra ~1,5kLt per mėn., "sodrai" mokama ~48%.

Man gavosi tokie skaičiai (aišku galiu klysti, nes kol kas neradau aiškaus darbo jėgos apmokestinimo Švedijoje aprašymo):
Lietuva
Ant popieriaus - 3500Lt
Pajamų mokestis ~763Lt
Sodra ~ 1190Lt
Į rankas ~ 2630Lt
Darbo vietos kaina ~4590Lt

Švedija
Ant popieriaus - 3500Lt
Pajamų mokestis ~560Lt
Sodra ~ 1680Lt
Į rankas ~ 2690Lt
Darbo vietos kaina ~4935Lt

Žodžiu švedo darbo vieta brangesnė 7,5%. O juk Švedija garsėja savo soc. apsauga ir aukštu pragyvenimo lygiu, toje valstybėje gaminami automobiliai, laivai, lėktuvai, tankai ... O Lietuva niekuo negarsėja ir nieko negamina išskyrus muilo burbulus....

O geras, Svedijoj net mazesnis pajamu mokestis. Ir speju is to, ka atskaiciuoja ju socialinis draudimas i pensiju fonda pervedama didesne dalis nei Lietuvoje. Kiek girdejau ten socialinis draudimas ir didesne vaistu dali kompensuoja nei LT, taigi realiai gali buti, kad Svedijoje netgi mazesni mokesciai pagal ta verte ka zmogus gauna darbdaviui isleidus 1 lt.

Vienu zodziu nesigedydami galim girtis, kad gyvenam brangioje salyje.

[Analitikas PlėtRa]

Tie kas gamina tankus ir automobilius, dirba ne už 3500 lt ant popieriaus per mėnesį. už tiek Švedijoje vargu ar pragyventi įmanoma. Todėl tikrai gerokai daugiau brangesnė darbo vieta yra Švedijoje. Bet akivaizdu, kad mūsų šalyje tie surenkami mokesčiai panaudojami neefektyviai ir nesudaromos prielaidos atsirasti panašiai aukštos PV gamybai ir gerovės valstybės pamatams. Mano nuomone, Švedijos mes nepavysime ir per 50 metų, jei iš viso kada pavysime, dėl daugelio priežasčių, pradedant mentalitetu (ypač valdžioje) visų pirma.

[Tomas]

Suma buvo paimta tik kaip pavyzdys palyginimui Beto nesu tikras, kad švediškus mokesčius suskaičiavau teisingai.

Bet kuriuo atveju tivoli nurodytame www.isa.se puslapyje teigiama, kad dideli Švedijos mokesčiai - tik mitas.

[pauliaK]

Reklamos internete daugėjo 76,3%

Internetas šiemet pirmąjį pusmetį surinko net 76,3% daugiau negu kad pernai tuo pačiu laikotarpiu. Čia dažniausiai buvo galima išvysti „Omnitel“ - 4,9%, „Bitė“ - 4,3% ir „flyLAL – Lithuanian airlines“ - 4,2%. Reklamos apimtys mažėjo tik kine.

Kine šiais metais, palyginti su pernai, reklamos kiekis sumažėjo 56%. Didžiausi reklamuotojai „Bitė“, „Palink“ ir „Red Bull“, kurie sudarė 27%, 16% ir 13% kino reklamos rinkos.

Radijo reklamos apimtys nuosekliai auga. Radijo stotys per šių metų sausį-birželį transliavo 2,3 milijono sekundžių reklamos ir tai buvo beveik 40% reklamos daugiau negu pernai tuo pat laikotarpiu.
Pirmojo pusmečio radijo reklamuotojų top 3 pagal reklamos laiką buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija - 5.7%, „Olifėja“ - 5%, „Tele2“ - 4,1%.

Šiemet sausį-birželį televizijos reklamos apimtys, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, augo 7% - ištransliuota 377.000 reklaminių klipų. Daugiausia TV reklamos laiko užėmė reklamuotojai „Procter&Gamble“ - 13,6%, „Studio moderna“ – 11,9%, „Reckitt Benckiser“ – 4,3%.

Spaudoje reklamos apimtys keitėsi skirtingai. Laikraščiuose reklamos plotas 1,9% mažėjo, tuo tarpu žurnaluose reklamos apimtys augo 18%. Laikraščiuose per pirmą šių metų pusmetį buvo išspausdinta 14,3 milijono, žurnaluose – 5,4 milijono kvadratinių centimetrų reklamos.

Spaudoje didžiausius reklamos plotus užėmė valstybinių institucijų, savivaldybių, bei prekybos tinklų maketai: „Maxima LT“ užėmė 2,2%, Žemės ūkio ministerija - 2,1% ir Nacionalinė mokėjimo agentūra - 1,7%.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant šių ir praeitų metų pirmus pusmečius, buvo 20,3% didesnis. Didžiausią lauko reklamos plotą išnaudojo „Maxima Lt“ - 6,2%, „Omnitel“ - 6,2%, „Bitė“ - 5,7%.

Lauko-TV reklamos ACM (Actual City Media) vaizdo ekranuose buvo transliuota beveik 2,6 milijono sekundžių reklamos, tai yra 22% daugiau nei pernai. Daugiausia klipų transliavo „Koliz laikrodžiai“ - 8,6%, „Senukai“ - 2,6%, ir „Lintel“ - 2,3%.

[pauliaK]

Liepą naujų automobilių rinka stovyniavo vietoje

Liepą Lietuvoje buvo užregistruoti 2‘315 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra vos 0,4% daugiau nei pernai. Po praeito mėnesio neigiamų rezultatų, įvertinant bendrą ekonomikos sulėtėjimą bei atsižvelgiant į Baltijos šalių naujų automobilių rinkos tendencijas – tai nėra blogas rezultatas.

DataCenter duomenimis, parengtais pagal „Regitros“ informaciją, liepą Lietuvoje užregistruoti 2‘315 nauji lengvieji automobiliai, tai yra 0,4% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (2‘306 vnt.). Asmeninės paskirties automobilių registravimas išaugo 8% (iki 2‘070 vnt.), o komercinės paskirties transporto priemonių sumažėjo 38% (iki 245 vnt.).

Per pirmus septynis šių metų mėnesius užregistruota 17‘642 nauji lengvieji automobiliai arba 26% daugiau nei pernai. Asmeninės paskirties automobilių užregistruota 32% daugiau nei pernai (15‘489 vnt.), o komercinės paskirties – 5% mažiau (2‘153 vnt.).

Žvelgiant į mėnesio rezultatus pagal markes, „Volkswagen“ ir vėl nepralenkiamas, šios markės automobilių užregistruota 322 vnt. Antroje vietoje „Toyota“ (183 vnt.), trečioje – „Skoda“ (161 vnt.). Tarp populiariausių markių liepą „Nissan“ augo daugiausiai – 76%. Nuo metų pradžios, tarp lyderių, daugiausiai augo “Kia“ (103%), „Nissan“ (88%) bei „Fiat“ (83%) registravimo rezultatai.

Tarp asmeninės paskirties automobilių liepos mėnesį pirmoje vietoje , gerokai atitrūkęs, „Volkswagen“ (260 vnt.), antroje – „Toyota“ (176 vnt.), trečioji vieta atiteko „Skoda“ markei (157 vnt.). Tarp komercinės paskirties automobilių liepą į pirmąją vietą sugrįžo „Volkswagen“ (62 vnt.), toliau seka „Renault“ (48 vnt.) ir „Mitsubishi“ (24 vnt.).

Pagal modelius liepą tarp asmeninės paskirties automobilių lyderio poziciją išlaikė „Skoda Octavia“, kurių užregistruota 107 vnt., į antrąją vietą pakilo „Beugeot 308“ (70 vnt.), trečioje – „Suzuki Jimny“ (62 vnt.). Tarp komercinių automobilių populiariausias modelis buvo „Volkswagen Transporter“ (29 vnt.), po 23 vnt. užregistruota „Renault Master“, „Volkswagen Caddy“ ir „Mitsubishi L200“.

Nuo metų pradžios tarp asmeninių automobilių pirmoje vietoje „Skoda Octavia“ (879 vnt.), tarp komercinių automobilių populiariausi „Volkswagen Caddy“, kurių užregistruota 225 vnt.

Birželio mėnesį Lietuvoje gausu naujienų. Užregistruoti pirmieji „Renault Koleos“, „Volkswagen Passat CC“, Mercedes-Benz CLC“ bei „Dacia Sandero“ modeliai.

Vėl daugiau nei praeitą mėnesį (+206), tačiau augimo palyginus su praeitais metais praktiškai nėra. Kita vertus, pernai kaip tik nuo Birželio ir suaktyvėjo naujų automobilių rinka.

[Aš]

Savotiška statistika:


Kadangi reikalaujama, tai štai, nuoroda į Delfi.lt straipsnį ir nuoroda į Spinter tyrimus.

[pauliaK]

Tiems, kurie labai mėgsta statistiką, siūlau paskaityti viską, o kas tiesiog nori greitai susipažinti su padėtimi spauskit ant nuorodos ir žiūrėkit lentelę .

Kompiuterį ir interneto prieigą namuose turi kas antras namų ūkis

Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis per metus padidėjo 6 procentiniais punktais, namuose turinčių interneto prieigą – 7 procentiniais punktais.

Per metus ypač išaugo kompiuterių ir interneto paplitimas kaimo namų ūkiuose. 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis kaime buvo 11 procentinių punktų didesnė nei prieš metus, namuose turinčių interneto prieigą – 10 procentinių punktų didesnė.

Namų ūkių tyrimo duomenimis, 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 48 procentai namų ūkių: mieste – 54, kaime – 34 procentai. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 57 procentai namų ūkių, kituose miestuose – kas antras namų ūkis.

Internetu namuose 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 47 procentai visų namų ūkių. Mieste interneto prieigą namuose turėjo 53 procentai, kaime – kas trečias namų ūkis (33 proc.). Didžioji interneto naudotojų dalis (76 proc.) naršyti internete naudojo stalo kompiuterį, beveik kas antras namų ūkis (44 proc.) – mobilųjį telefoną, 27 procentai – nešiojamąjį kompiuterį.

Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Iš namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 3000 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 94 procentai, interneto prieigą – 91 procentas namų ūkių.

Dauguma (72 proc.) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur, reikiamų žinių neturėjimas.

Namų ūkių tyrimo metu buvo surinkta informacija apie 16–74 metų amžiaus asmenis (apklaustų namų ūkių narius): kiek iš jų, kaip dažnai ir kam naudoja kompiuterį, internetą. Keletas klausimų (kur ir kaip dažnai naudojasi kompiuteriu ir internetu, ar turi mobilųjį telefoną) buvo užduota 12–15 metų amžiaus paaugliams.

Kompiuteriu yra kada nors naudojęsi 60 procentų 16–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis besinaudojančiųjų kompiuteriu – jauni žmonės. Iš 65–74 metų amžiaus asmenų kompiuteriu yra kada nors naudojęsi tik 9 procentai. 2008 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 56 procentai 16–74 metų amžiaus asmenų.

Dauguma (73 proc.) visų asmenų, kurie 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (21 proc.) – bent kartą per savaitę.

Internetu 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 53 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų (2007 m. pirmąjį ketvirtį – 49 proc.). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai – 98 procentai visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 63 procentai.

Dauguma (72 proc.) internautų naudojosi internetu kasdien. Kas ketvirtas–penktas internetu besinaudojantis asmuo naudojosi juo bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 94 procentai internautų, arba pusė visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.

Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti, muzikos ar vaizdo įrašams parsisiųsti. Elektroniniu paštu naudojosi 78 procentai, ieškojo informacijos apie prekes arba paslaugas 70 procentų, laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 82 procentai, klausėsi muzikos ar siuntėsi muzikos įrašus 55 procentai internautų.

2008 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, buvo dažniau skambinama naudojantis internetu (įskaitant vaizdo skambučius, atitinkamai 46 ir 39 proc. interneto naudotojų), skaitomi laikraščiai ir žurnalai (82 ir 65 proc.), naudojamasi internetinės bankininkystės paslaugomis (51 ir 43 proc. internautų).

Maždaug kas penktas internetinės telefonijos naudotojas nurodė, kad skambinimas naudojantis internetu labai pakeitė skambinimą mobiliuoju telefonu, susirašinėjimą elektroniniu paštu, kas antras atsakė, kad internetinė telefonija šiek tiek pakeitė jo naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir elektroniniu paštu.

Laisvalaikio tikslams, tokiems kaip radijo klausymas, TV žiūrėjimas, muzikos klausymas ar vaizdo įrašų žiūrėjimas, parsisiuntimas, žaidimų parsisiuntimas ar žaidimas tinkle, naršykle grindžiamas naujienų tiekimas, internetą naudojo 67 procentai internautų (35 proc. visų 16–74 metų amžiaus asmenų). Iš jų tik kas keturioliktas (7 proc.) mokėjo už garso ar vaizdo medžiagą, kurią siuntėsi iš interneto ar žiūrėjo internete. Iš nemokėjusių už parsisiųstą ar peržiūrėtą medžiagą 40 procentų nemokėtų bet kokiu atveju, 46 procentai mokėtų, jei nerastų nemokamos reikiamos medžiagos. Po 16 procentų nemokėjusiųjų nurodė, kad sutiktų mokėti, jei mokamos medžiagos kokybė būtų geresnė negu nemokamos ir jei kaina, palyginti su ne internete pirktos garso ar vaizdo medžiagos kaina, būtų patrauklesnė.

2008 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniais tikslais internetu pirko ar užsakė 4,1 procento visų 16–74 metų amžiaus asmenų, arba 7,1 procento asmenų, kurie naudojosi internetu. Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant bilietus į kultūros renginius, įsigijant kelionės bilietus ar rezervuojant kambarį viešbutyje.

Mobiliaisiais telefonais 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 88 procentai visų 16–74 metų amžiaus asmenų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų mobiliojo ryšio naudotojų gerokai mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 98 procentai 16–24 metų ir 54 procentai 65–74 metų amžiaus asmenų. Pusė mobiliojo ryšio naudotojų už paslaugas atsiskaito išankstiniu mokėjimo būdu, 55 procentai – apmokėdami telefono abonento sąskaitą (5 proc. mobiliojo ryšio naudotojų už paslaugas atsiskaito abiem būdais).

12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu naudojosi 98 procentai šio amžiaus asmenų, internetu – 93 procentai (92 proc. berniukų ir 94 proc. mergaičių), mobiliuoju telefonu – 94 procentai 12–15 metų amžiaus paauglių (92 proc. berniukų ir 97 proc. mergaičių).

Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti apklausus 5780 naudojantis Gyventojų registru atsitiktinai atrinktų namų ūkių, arba 11 055 16–74 metų ir 681 12–15 metų amžiaus asmenį (iš šių namų ūkių). Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.

[pauliaK]

Rugpjūtį naujų automobilių užregistruota net 31% mažiau nei pernai

Rugpjūtį Lietuvoje buvo užregistruoti 1‘548 nauji lengvieji automobiliai. Tai yra net 31% mažiau nei pernai. Tai didžiausias kritimas Lietuvoje šiais metais. Tokio didelio kritimo nebuvo nuo 1998 m. Rusijos krizės. Reikia tikėtis, jog kitų mėnesių rezultatai bus geresni ir 2008 metų gale Lietuvos naujų automobilių rinka užfiksuos ne mažesnį kaip 10% augimą.

DataCenter duomenimis, parengtais pagal „Regitros“ informaciją, rugpjūtį Lietuvoje užregistruoti 1‘548 nauji lengvieji automobiliai, tai yra 31% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (2‘244 vnt.). Asmeninės paskirties automobilių registravimas nukrito 27% (iki 1‘407 vnt.), o komercinės paskirties transporto priemonių rinka smuko daugiau kaip dvigubai (-55%, iki 141 vnt.).

Nuo metų pradžios užregistruota 19‘190 naujų lengvųjų automobilių arba 18% daugiau nei pernai. Asmeninės paskirties automobilių užregistruota 24% daugiau nei pernai (16‘896 vnt.), o komercinės paskirties – 11% mažiau (2‘294 vnt.).

Žvelgiant į mėnesio rezultatus pagal markes, po daugelio mėnesių, „Toyota“ (199 vnt.) nustūmė „Volkswagen“ (133 vnt.) į antrąją vietą. Trečioje vietoje pagal mėnesio rezultatus „Honda“ (118 vnt.). Tarp populiariausių markių rugpjūčio mėnėsio rezultatai geresni nei pernai buvo tik japoniškų markių atstovų: „Nissan„ (23%), „Mazda“ (7%), „Honda“ (4%).

Tarp asmeninės paskirties automobilių rugpjūčio mėnesį pirmoje vietoje „Toyota“ (185 vnt.), antroje – „Honda“ (118 vnt.), o trečioji vieta atiteko „Volkswagen“ markei (116 vnt.). Nuo metų pradžios daugiausia užregistruota „Volkswagen“ markės asmeninių automobilių (2‘064 vnt.).

Tarp komercinės paskirties automobilių rugpjūtį į pirmąją vietą pakilo „Fiat“ (22 vnt.), toliau seka „Renault“ ir „Citroen“ (po 18 vnt.). Per pirmus aštuonis mėnesius lyderio poziciją išlaikė „Volkswagen“ (449 vnt.).

Rugpjūčio mėnesį, tarp asmeninės paskirties automobilių, pirmąją vietą dalinosi du modeliai: „Skoda Octavia“ ir „Toyota Auris“ – po 54 vnt. Antroje vietoje „Mazda 6“, kurių užregistruota 53 vnt, trečioje – „Nissan Qashqai“ (43 vnt.) Tarp komercinių automobilių populiariausias modelis buvo „Fiat Ducato“ (15 vnt.), „Renault Master“ – 13 vnt., „Citroen Berlingo“ ir „Toyota Hilux“ po 12 vnt..

Nuo metų pradžios tarp asmeninių automobilių pirmoje vietoje „Skoda Octavia“ (933 vnt.), tarp komercinių automobilių populiariausi „Volkswagen Caddy“, kurių užregistruota 232 vnt.

Rugpjūčio mėnesį, tarp naujų automobilių Lietuvoje, pasirodė vokiško visureigio „BMW X5“ kinietiška kopija – „Shuanghuan Ceo“.

Va taip va...

[sauls]

Deja, cia kaip ir su butais, pasenusi informacija. Balandzio men. statistika gera todel, kad buvo daug uzsakymu gruodi, jie ivykdyti balandi. Po poros menesiu stebesim nemaza kritima. Info is firmos prekiaujancios naujais automobiliais... stoja ekonomika, deja...

na ka, blogos prognozes pildosi /\

[liutass]

Kaunas pagal gyvenimo kokybę ketvirtas Lietuvoje



2008-09-15

Kauno miestas pagal gyvenimo kokybę užėmė ketvirtąją vietą savaitraščio „Veidas" atliktame tyrime. Tyrimo rezultatai parodė, kad Kaunas nukonkuravo sostinę Vilnių bei mažesnius miestus Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį.
Savaitraštis „Veidas" jau antrus metus iš eilės skelbia Lietuvos savivaldybių reitingą pagal pasirinktus rodiklius. Praeitas metais Kaunas buvo 49 vietoje. Kauno šuolį į reitingo pradžią lėmė keli objektyvūs rodikliai. Kaune mažiau nei kitur stinga gydytojų, mokytojų, kitų specialistų. Tyrimo organizatoriai pastebėjo pagerėjusią Kauno miesto kelių būklę. Kaune yra padaryti žymiai mažiau nusikaltimų 100 tūkst. gyventojų nei Vilniuje. Bedarbių skaičius Kaune yra vienas mažesnių - 2,8 proc. Pakilti į reitingo aukštumas Kaunui padėjo aukštųjų mokyklų ir kultūros įstaigų gausa.

Pirmąją vietą reitinge užėmė Neringos miestas, toliau seka Elektrėnai, Alytus, Kaunas, Vilkaviškis, Mažeikiai, Utena, Kaišiadorys, Kėdainiai. Dešimtuką užbaigia Vilniaus miestas, kuris pernai metais reitinge užėmė 28 vietą.

Pasak tyrimo organizatorių, visos savivaldybės buvo vertinamos pagal 17 skirtingų parametrų. Didžiausiu koeficientu buvo vertinamas gyventojų skaičius, miestelėnų sergamumas, vietos poliklinikose ir ligoninėse gaunamos sveikatos ir gydymo paslaugos, gydytojų trūkumas, investicijos į gydymo įstaigas ir kt.

kaunas.lt

[Edd]

Va jums vienas iš gyventojų skaičiaus Vilniuje "papildymo" šaltinių:

Daugiausia studentų - Vilniuje
http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=18304936

Daugiausia studentų praėjusiais mokslo metais mokėsi Vilniaus universitete - beveik 25 tūkstančiai studentų

Vilniuje įsikūrusiuose universitetuose 2007–2008 mokslo metais studijavo pusė Lietuvoje besimokančių studentų.

[Edd]

Iš stat.gov.lt:
Pasirodo Klaipėdos apskrityje procentas namų ūkių turinčių kompiuterius yra didžiausiais. Antroje vietoje Vilniaus apskr., trečioje Telšių apskr., ketvirtoje Kauno apskr...:


Tuo tarpu pagal procentą namų ūkių turinčių interneto prieigą pirmauja Vilniaus apskritis, antroje vietoje Klaipėdos apskr., trečioje Telšių apskr., ketvirtoje Kauno apskr...:


Telšių apskritis visai neblogai čia atrodo.

[Wycka]

Va jums vienas iš gyventojų skaičiaus Vilniuje "papildymo" šaltinių:

Daugiausia studentų - Vilniuje
http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=18304936

Man liko neaišku, kurių miestų studentais pripažįstami tie, kurie mokosi Vilniaus aukštųjų mokyklų filialuose. Pvz.: Kaune filialus turi VU, VPU, LMTA, VDA, Panevėžy - KTU.

[Edd]

Ten kur pateikti skaičiai aukštosioms mokykloms greičiausiai įskaičiuoti ir jų filialų studentai, o ten kur pateikti skaičiai pagal savivaldybes - tik tų savivaldybių studentai. Bent jau taip turėtų būti.