Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Statistika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Piniginės papilnėjo ketvirčiu

    Parašė lrt.lt
    Vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1,65 tūkst. Lt – 26,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tačiau įvertinus infliaciją augimas sumažėja iki 14,2 proc., skelbia statistikai. Vyrai tebeuždirba gerokai daugiau už moteris. Anot analitikų, bendras atlygio didėjimas, nors lauktas, savo sparta kiek stebina ir metų eigoje lėtės – gali būti, jog gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį.

    Valstybės sektoriuje vidutinė alga atskaičius mokesčius per metus padidėjo 25,6 proc. ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,67 tūkst. Lt. Privačiame sektoriuje atlyginimas augo 26,8 proc. iki 1,64 tūkst. Lt.

    Statistikai aiškina, kad didėjimą lėmė šių metų pradžioje nuo 27 iki 24 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

    Tačiau tiek „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis, tiek SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda lrt.lt sakė esantys kiek nustebinti tokio spartaus algų kilimo.

    „Visi laukėme augimo, nes darbo jėgos trūkumas išliko – tik neseniai pasirodė požymių, jog nedarbo mažėjimas galbūt pasiekia savo ribą. Tačiau skelbiamas rodiklis tikrai nemažas. Jį būtų galima aiškinti algų kėlimu valstybės sektoriuje, augančiais įmonių pelnais, tačiau iš dalies, manau, ir tuo, jog metų pradžioje daugeliui išmokėtos metinės premijos – darbdaviai jas pasiūlė ne gruodį, o vėliau, kai pajamų mokesčio tarifas jau buvo mažesnis“, – lrt.lt komentavo R. Rudzkis.

    G. Nausėda priduria, kad kai kurios bendrovės tiesiog tik šių metų pradžioje susiskaičiavo praėjusiųjų metų rezultatus ir išmokėjo ne tik po vadinamąjį tryliktąjį, bet kartais – ir keturioliktąjį atlyginimą.

    „Metų pradžioje augimas spartesnis, bet, manau, jog jis sulėtės. Galimas daiktas, kad gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį. Paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė alga neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, turėtų būti padidėjusi apie 15 proc.“, – prognozavo G. Nausėda.

    Jam pritarė ir R. Rudzkis, manantis, kad paskutinįjį ketvirtį metinis darbo užmokesčio kilimas Lietuvoje bus nuo 12 iki 15 proc.

    Statistikai taip pat praneša, kad vadinamasis realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinus infliaciją, Lietuvoje per metus augo beveik dvigubai lėčiau – 14,2 proc.

    Valstybės sektoriuje realusis rodiklis siekė 13,6 proc., privačiame – 14,6 proc.

    Vyrai savo ruožtu tebeuždirba gerokai daugiau nei moterys. Jei vidutinė vyro alga atskaičius mokesčius Lietuvoje šių metų pradžioje siekė 1,84 tūkst. Lt, tai moters ji buvo beveik 400 Lt mažesnė ir sudarė 1,47 tūkst. Lt.

    Vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių ketvirtį buvo 2,15 tūkst. Lt – 23,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Valstybės sektoriuje vidutinė alga padidėjo 23 proc. iki 2,18 tūkst. Lt, privačiame sektoriuje – 24,3 proc. iki 2,14 tūkst. Lt.

    Anot statistikų, tam įtakos turėjo nuo 700 iki 800 Lt padidinta minimali mėnesio alga, nuo 4,19 Lt iki 4,85 Lt ūgtelėjęs valandinis atlygis bei nuo 115 iki 128 Lt pasistiebusi bazinė mėnesinė alga.

    Comment


      Vilniaus apskričiai – 59 proc. užsienio investicijų

      Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrityje užsienio šalys buvo investavusios beveik 20 270 milijonų litų į 1571 įmonę. Tai sudarė 58,6 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje ir buvo 19,6 procento didesnės nei 2007 m. sausio 1 d. (16296,5 milijono litų).

      http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17196562
      gera gyventi gerai

      Comment


        sveiki, nerandu statistikos apie Lietuvos nusikalstamuma? Gal zinote koks lietuvos bendras zmogzudysciu skaicius ir panasus dalykai?
        Paskutinis taisė Mantas; 2008.05.28, 13:29.

        Comment


          Statistikos departamento svetainėje galima rasti duomenis už 2007 m.


          Jei tiksliau, tai kairėj pusėj Rodiklių duomenų bazės, tada Socialinė statistika ir ten yra atskirai Nusikalstamumas.
          P.

          Comment


            Parašė Kema Rodyti pranešimą
            Vilniaus apskričiai – 59 proc. užsienio investicijų

            Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrityje užsienio šalys buvo investavusios beveik 20 270 milijonų litų į 1571 įmonę. Tai sudarė 58,6 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje ir buvo 19,6 procento didesnės nei 2007 m. sausio 1 d. (16296,5 milijono litų).

            http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=17196562
            Omnitel, Bitė, Teo ir taip toliau ir panašiai. Ir visas pelnas ištiūtiuoja į Švedija, danijas, suomijas ar kitur. Lietuviui lieka tik pigiai apmokamos darbo vietos.

            Comment


              Dėl pigiai apmokamų darbo vietų - šiaip jau mano nuomone užsienio kapitalo įmonės dažniausiai linkusios mokėti daugiau nei Lietuvos. Lietuvos įmonės įpratusios gauti n% pelną, o atlyginimus laikyti mažus.

              Comment


                Parašė Edd Rodyti pranešimą
                Dėl pigiai apmokamų darbo vietų - šiaip jau mano nuomone užsienio kapitalo įmonės dažniausiai linkusios mokėti daugiau nei Lietuvos. Lietuvos įmonės įpratusios gauti n% pelną, o atlyginimus laikyti mažus.
                Visaip yra, bet turiu konkrečių pavyzdžių, kur užsienio kapitalo įmonė siūlo blogesnes sąlygas, negu vietiniai verslininkai. Tai ypač jaučiasi skandinavų kapitalo įmonėse (bankai, telekomunikacijos).

                Comment


                  Parašė liutass Rodyti pranešimą
                  Nieko gero. Kaimuose alkohlikai pridaro po 16-17 vaikų, štai ir augimas. Kas neskaitėt, tai praeito šeštadienio "Lietuvos rytas".
                  O kas visgi buvo tame straipsnyje? Ar kokie nors konkretus duomenys ar siaip atsitiktinis atvejis?

                  Ir kodel anksciau (na tarkim pries 2-3 metus, kai gimstamumas nuolat mazejo) tie alkoholikai nieko "negimde"?

                  Comment


                    /\
                    Alkoholiui akcizai mažesni buvo, mažiau kainavo tai daugiau išeidavo nusipirkti, o po to gerai atsigėrę jau niekur ir nebenueidavo. Dabar pabrangus alkoholiui tiek daug nusipirkti nebeišeina, o tiek nebeišgėrus dar užtenka jėgų ir iki merginų nuvinguriuot .

                    Juokas juokais, tačiau tikrai džiugu, kad padėtis ne tokia, kaip kad kai kuria čia bando ją piešti . Dėkui Mantui už faktus, kurie kaip visada luiku ir vietoje .
                    ----------------------------------------------------------------
                    Gegužę naujų automobilių pardavimai sulėtėjo

                    Parašė DataCenter
                    Gegužę Lietuvoje buvo užregistruoti 2‘457 nauji lengvieji automobiliai. Tai 3% daugiau nei pernai. Pirmaisiais šių metų mėnesiais vidutinis augimas buvo daugiau nei 50%, o gegužės rezultatai nedaug geresni nei pernai metų. Iš vienos pusės toks nedidelis augimas yra dėl pernai metų gerų gegužės mėnesio rezultatų, iš kitos pusės, sulėtėjus ekonomikos augimui, kaip ir kitose Baltijos šalyse, tai atsiliepia ir naujų automobilių prekybai.

                    DataCenter duomenimis, parengtais pagal „Regitros“ informaciją, gegužę Lietuvoje užregistruoti 2‘457 nauji lengvieji automobiliai, tai yra 3% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (2‘385 vnt.). Asmeninės paskirties automobilių registravimas išaugo 6% (iki 2’135 vnt.), o komercinės paskirties transporto priemonių sumažėjo 12% (iki 322 vnt.).

                    Žvelgiant į rezultatus pagal markes, gegužę „Volkswagen“ tvirtai žengė pirmoje vietoje, šios markės automobilių užregistruota 414 vnt. Į antrąją vietą pagal mėnesio rezultatus sugrįžo „Toyota“ (197 vnt.), aplenkdama „Skoda“ (177 vnt.). Tarp lyderių didžiausias augimas gegužės mėnesį priklausė „Nissan“ markės ženklu pažymėtiems automobiliams ir sudarė 103% (lyginant su pernai geguže).

                    Tarp asmeninės paskirties automobilių gegužės mėnesį pirmoje vietoje „Volkswagen“ (351 vnt.), antroje – „Toyota“ (191 vnt.), trečioji vieta atiteko „Skoda“ markei (162 vnt.). Tarp komercinės paskirties automobilių gegužę pirmoje vietoje „Volkswagen“ (63 vnt.), toliau seka „Fiat“ (55 vnt.) ir „Peugeot“ (38 vnt.).

                    Pagal modelius gegužę tarp asmeninės paskirties automobilių į lyderio poziciją pakilo „Volkswagen Golf“, kurių užregistruota 107 vnt., antroje – „Skoda Octavia“ (102 vnt.), trečioje – „Fiat Panda“ (78 vnt.). Tarp komercinių automobilių populiariausias modelis buvo „Fiat Ducato“ (33 vnt.), antrąją vietą užėmė „Volkswagen Caddy“ (31 vnt.), trečioje – „Mercedes-Benz“, kurių užregistruota 30 vnt..

                    Tarp asmeninės paskirties prestižinių automobilių gegužę daugiausia užregistruota BMW automobilių (51 vnt.), antroje – „Mercedes-Benz“ (47 vnt.), trečioje – „Audi“ (36 vnt.).
                    Augimas atrodo susotojo, tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad pernai per pirmus keturis mėnesius buvo parduota labai mažai naujų automobilių, būtent todėl augimas atrodė labai įspūdingas, nors jis nuo 55% ir nukrito iki 3%, tačiau palyginus su užpraeitu šių metų mėnesiu, praeitą naujų automobilių buvo parduota 15,5% mažiau. Nuosmūkis yra, tačiau ne toks dramatiškas. Įdomu bus pamatyti šio mėnesio statistiką .

                    Comment


                      Vilniaus 2007 turizmo statistika is http://www.vilnius-tourism.lt

                      2007 metais Vilniuje lankėsi 1 533 tūkst. užsienio turistų. Palyginti su 2006 metais, turistų skaičius sostinėje išaugo 13 proc.

                      Šalys, iš kurių 2007 metais į Vilniaus viešbučius ir svečių namus atvyko daugiausia svečių:

                      Ø Lenkija – 78 041 (+16,73 proc.)
                      Ø Vokietija – 45 989 (-15,33 proc.)
                      Ø Jungtinė Karalystė – 29 097 (-4,34 proc.)
                      Ø Rusija – 27 788 (+20,01 proc.)
                      Ø Latvija – 27 338 (+20,92 proc.)
                      Ø Suomija – 25 864 (+2,97 proc.)
                      Ø Baltarusija – 22 639 (+19,15 proc.)
                      Ø Italija – 18 955 (-0,30 proc.)
                      Ø Norvegija – 15 972 (+25,80 proc.)
                      Ø JAV – 15 546 (+3,58 proc.)

                      Comment


                        Įdomu kodėl pabrangusios vizos neatbaidė rusų ir baltarusų, o iš bevizių šalių turistų sumažėjo

                        Comment


                          Parašė syle Rodyti pranešimą
                          Įdomu kodėl pabrangusios vizos neatbaidė rusų ir baltarusų, o iš bevizių šalių turistų sumažėjo
                          Na i Lietuva is Rusijos ir Baltarusijos, ko gero, labiau linke vaziuoti turtingesni turistai, besiorientuojantys i aukstesni segmenta. Taigi, ko gero, vizos kaina nebera tokia aktuali, ar ji kainuotu 10 ar 50 Euru. O kuo paaiskinti sumazejusi srauta is UK ir Vokietijos, tikrai neisivaizduoju.
                          Kaip bebutu, panasu, kad lenkai mus gelbeja labiausiai

                          Comment


                            Parašė John Rodyti pranešimą
                            O kuo paaiskinti sumazejusi srauta is UK ir Vokietijos, tikrai neisivaizduoju.
                            Kainos pas mus išaugo. Tie kas varo "for cheap booze & chicks" dabar renkasi Rumuniją ir Bulgariją.
                            Kaip po dykumą blaškiausi

                            Comment



                              Kilo tokia mintis... Nors tik dabar atkreipiau demesi, kad ten kalbama tik apie apsigyvenima visbuciuose. Kaip yra su realiais turistu srautais, neaisku. O siaip, matyti kruvas pagirtuokliauti atvaziavusiu ir piguvos ieskanciu working-class anglu turistu, man visai nera malonu. Reiktu orientuotis i vidutini ir, jei imanoma, aukstesniji segmentus.

                              Comment


                                Nominalus BVP milijardais USD (absoliutiniais skaičiais) 2008-2013 metams.

                                Estija:

                                2008 - 25,431
                                2013 - 39,257

                                Prieaugis (5 metų) - 54,36% (dėl populiacijos mažėjimo reali vieno gyventojo sukuriama arba, kitaip, vienam gyventojui tenkanti BVP dalis auga dar daugiau; šis faktorius galioja ir likusioms Baltijoms valstybėms - Latvijai ir Lietuvai).


                                Latvija:

                                2008 - 35,820
                                2013 - 53,644

                                Prieaugis - 49,75%.


                                Lietuva:

                                2008 - 48,132
                                2013 - 79,800

                                Prieaugis - 65,79%.


                                Taisymas:

                                Na, šias prognozes pateikia „Wikipedia“. Aš persiskaičiavęs manau, kad tai nelabai realu, bet tebūnie tai įdomumo dėlei

                                ***

                                Papildyta 2008.06.24.

                                Tiems, kam patinka statistika ir ekonomika.

                                BVP/gyv. pagal PGS, 2007, kai ES27 vidurkis = 100:




                                Išskirsiu visas Šiaurės Europos šalis palyginimui:
                                • Norvegija - 184
                                • Islandija -129
                                • Švedija - 126
                                • Danija - 123
                                • Suomija - 116
                                • Estija - 72
                                • Lietuva - 60
                                • Latvija - 58
                                Akivaizdu, kad dar nemažai darbo liko Siūlau kaip pradinį tikslą užsibrėžt Portugaliją (jos pralenkimą). Dabar ji šiuo rodikliu siekia 75 ir Estijai jau visai nebe daug liko (galbūt jau net kitąmet pralenks).

                                Deja, Lietuva su Latvija kol kas pranoksta tik Lenkiją, na, ir naujausias ES nares. Artimiausia šalis yra Vengrija, jos numatomas BVP augimas apytiksliai 3% per metus, taigi, Lietuva turi šansų pamažu netekti autsaiderės vaidmens.

                                Ši Eurostat'o informacija yra pati naujausia, pasirodė vos šiandien (2008.06.24).
                                Paskutinis taisė ; 2008.06.30, 10:58.
                                Įžvalgos.lt - FB - G+

                                Comment


                                  Abiejų sričių duomenys labai tinka ir Lietuvos įvaizdžio pasaulyje temai.

                                  Geroji statistika:

                                  Europos Komisijos atliktas tyrimas rodo, kad gyventojai vis dažniau atsisako laidinių telefonų. Jų vietą užima mobilieji telefonai arba skambučiai internetu. Remiantis praėjusių metų pabaigoje atliktu tyrimu, mažiausiai visoje ES laidiniu telefonu naudojasi lietuviai, suomiai ir čekai, rašo „Lietuvos rytas“.

                                  53 proc. mūsų šalies namų ūkių naudojasi tik mobiliuoju ryšiu – fiksuotojo ryšio jie neturi.

                                  Suomijoje šitokių namų ūkių yra 61 procentas, Čekijoje – 64 procentai.

                                  Beje, 9 procentai Lietuvos namų ūkių turi tik fiksuotąjį ryšį – mobiliuoju telefonu jie nesinaudoja.



                                  Dar tiek pat namų ūkių neturi apskritai jokio telefono.


                                  Be to, mūsų šalis yra tarp pirmaujančių pagal fiksuotojo ryšio linijų mažėjimą. Pernai fiksuotąjį ryšį turinčių namų ūkių dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais.
                                  Ką gi, dar vienas keletas faktų, rodančių, kad Lietuva - mobiliausia šalis pasaulyje


                                  Blogoji statistika:

                                  Savižudybių, tenkančių 100 000 gyventojų per metus, skaičius:



                                  Žemėlapyje aukščiausia žyma yra 13. Lietuvos rodiklis ją viršija daugiau nė 3 kartus. Akivaizdi anomalija.

                                  Beje, įdomu pastebėti, kad vyrai žudosi 5 kartus dažniau nė moterys.

                                  Visas reitingas.
                                  Įžvalgos.lt - FB - G+

                                  Comment


                                    Bet duomenys senoki jau. Noriu tikėt, kad prabėgus 4-iems metams padėtis kažkiek pasitaisė .

                                    Pabandžiau surasti naujesnių duomenų, bet viskas ką pavyko rasti tai 2005 metų duomenys ir šiokia tokia diagrama:

                                    Comment


                                      Tendencijos tikrai geros.

                                      Štai ką rašo VersloSavaitė.lt:
                                      Per pastaruosius septynerius metus savižudybių skaičius sumažėjo trečdaliu. Nors vyrų standartizuoti mirtingumo dėl savižudybių rodikliai sumažėjo nuo 82,2 iki 52,7, o moterų – nuo 15,5 iki 9,3, tačiau jie vis tiek išlieka didžiausi tarp ES valstybių narių.
                                      Straipsnis yra praėjusių metų kovo. Kaip matom, situacija geresnė nė tavo pateikta 2005-ųjų metų ir dar geresnė nė 2004-ųjų.

                                      Ankstesniame pranešime norėjau parodyti kontekstą su pasauliu, bet taip, duomenys jau nemažai pakitę. Būtų įdomu sužinoti ar vis dar tebepirmaujam.
                                      Įžvalgos.lt - FB - G+

                                      Comment


                                        Kita idomi tendencija - labiausiai zudosi beveik isimtinai buvusio sovietinio lagerio salys. Manau galima teigti, kad tai komunizmo pasekme - palyginkim kiek zmoniu zudesi kapitalistineje Lietuvoje 1939 m. ir kiek zudesi komunistineje ir post-komunistineje Lietuvoje. Geros zinios - pamazu ta komunizmo zala slopsta.

                                        Comment


                                          Parašė sauls Rodyti pranešimą
                                          Kita idomi tendencija - labiausiai zudosi beveik isimtinai buvusio sovietinio lagerio salys. Manau galima teigti, kad tai komunizmo pasekme - palyginkim kiek zmoniu zudesi kapitalistineje Lietuvoje 1939 m. ir kiek zudesi komunistineje ir post-komunistineje Lietuvoje. Geros zinios - pamazu ta komunizmo zala slopsta.
                                          1990 - 2000 metai Lietuvos žmonėms buvo tikrai sudėtingi, bet paskutiniu metu situacija taisosi, ekonomika ir gyvenimo lygis auga - tai turėtų sumažinti ir savižudybių rodiklius. Beje, Aš'o parodytame žemėlapyje beveik visa Europa yra raudona - netgi mažai iššsivysčiusiose šalyse kaip pvz. Lotynų Amerika ar kai kurios musulmonų šalys - žudomasi mažiau, nei išsivysčiusiose šalyse, kas iš tiesų keista.
                                          Paskutinis taisė Tomizmas; 2017.06.25, 12:48.
                                          Snowflakes will attack U <3

                                          Comment

                                          Working...
                                          X