Piniginės papilnėjo ketvirčiu
Parašė lrt.lt
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1,65 tūkst. Lt – 26,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tačiau įvertinus infliaciją augimas sumažėja iki 14,2 proc., skelbia statistikai. Vyrai tebeuždirba gerokai daugiau už moteris. Anot analitikų, bendras atlygio didėjimas, nors lauktas, savo sparta kiek stebina ir metų eigoje lėtės – gali būti, jog gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį.
Valstybės sektoriuje vidutinė alga atskaičius mokesčius per metus padidėjo 25,6 proc. ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,67 tūkst. Lt. Privačiame sektoriuje atlyginimas augo 26,8 proc. iki 1,64 tūkst. Lt.
Statistikai aiškina, kad didėjimą lėmė šių metų pradžioje nuo 27 iki 24 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Tačiau tiek „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis, tiek SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda lrt.lt sakė esantys kiek nustebinti tokio spartaus algų kilimo.
„Visi laukėme augimo, nes darbo jėgos trūkumas išliko – tik neseniai pasirodė požymių, jog nedarbo mažėjimas galbūt pasiekia savo ribą. Tačiau skelbiamas rodiklis tikrai nemažas. Jį būtų galima aiškinti algų kėlimu valstybės sektoriuje, augančiais įmonių pelnais, tačiau iš dalies, manau, ir tuo, jog metų pradžioje daugeliui išmokėtos metinės premijos – darbdaviai jas pasiūlė ne gruodį, o vėliau, kai pajamų mokesčio tarifas jau buvo mažesnis“, – lrt.lt komentavo R. Rudzkis.
G. Nausėda priduria, kad kai kurios bendrovės tiesiog tik šių metų pradžioje susiskaičiavo praėjusiųjų metų rezultatus ir išmokėjo ne tik po vadinamąjį tryliktąjį, bet kartais – ir keturioliktąjį atlyginimą.
„Metų pradžioje augimas spartesnis, bet, manau, jog jis sulėtės. Galimas daiktas, kad gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį. Paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė alga neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, turėtų būti padidėjusi apie 15 proc.“, – prognozavo G. Nausėda.
Jam pritarė ir R. Rudzkis, manantis, kad paskutinįjį ketvirtį metinis darbo užmokesčio kilimas Lietuvoje bus nuo 12 iki 15 proc.
Statistikai taip pat praneša, kad vadinamasis realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinus infliaciją, Lietuvoje per metus augo beveik dvigubai lėčiau – 14,2 proc.
Valstybės sektoriuje realusis rodiklis siekė 13,6 proc., privačiame – 14,6 proc.
Vyrai savo ruožtu tebeuždirba gerokai daugiau nei moterys. Jei vidutinė vyro alga atskaičius mokesčius Lietuvoje šių metų pradžioje siekė 1,84 tūkst. Lt, tai moters ji buvo beveik 400 Lt mažesnė ir sudarė 1,47 tūkst. Lt.
Vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių ketvirtį buvo 2,15 tūkst. Lt – 23,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Valstybės sektoriuje vidutinė alga padidėjo 23 proc. iki 2,18 tūkst. Lt, privačiame sektoriuje – 24,3 proc. iki 2,14 tūkst. Lt.
Anot statistikų, tam įtakos turėjo nuo 700 iki 800 Lt padidinta minimali mėnesio alga, nuo 4,19 Lt iki 4,85 Lt ūgtelėjęs valandinis atlygis bei nuo 115 iki 128 Lt pasistiebusi bazinė mėnesinė alga.
Valstybės sektoriuje vidutinė alga atskaičius mokesčius per metus padidėjo 25,6 proc. ir pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,67 tūkst. Lt. Privačiame sektoriuje atlyginimas augo 26,8 proc. iki 1,64 tūkst. Lt.
Statistikai aiškina, kad didėjimą lėmė šių metų pradžioje nuo 27 iki 24 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas.
Tačiau tiek „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis, tiek SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda lrt.lt sakė esantys kiek nustebinti tokio spartaus algų kilimo.
„Visi laukėme augimo, nes darbo jėgos trūkumas išliko – tik neseniai pasirodė požymių, jog nedarbo mažėjimas galbūt pasiekia savo ribą. Tačiau skelbiamas rodiklis tikrai nemažas. Jį būtų galima aiškinti algų kėlimu valstybės sektoriuje, augančiais įmonių pelnais, tačiau iš dalies, manau, ir tuo, jog metų pradžioje daugeliui išmokėtos metinės premijos – darbdaviai jas pasiūlė ne gruodį, o vėliau, kai pajamų mokesčio tarifas jau buvo mažesnis“, – lrt.lt komentavo R. Rudzkis.
G. Nausėda priduria, kad kai kurios bendrovės tiesiog tik šių metų pradžioje susiskaičiavo praėjusiųjų metų rezultatus ir išmokėjo ne tik po vadinamąjį tryliktąjį, bet kartais – ir keturioliktąjį atlyginimą.
„Metų pradžioje augimas spartesnis, bet, manau, jog jis sulėtės. Galimas daiktas, kad gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį. Paskutinį šių metų ketvirtį vidutinė alga neatskaičius mokesčių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, turėtų būti padidėjusi apie 15 proc.“, – prognozavo G. Nausėda.
Jam pritarė ir R. Rudzkis, manantis, kad paskutinįjį ketvirtį metinis darbo užmokesčio kilimas Lietuvoje bus nuo 12 iki 15 proc.
Statistikai taip pat praneša, kad vadinamasis realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinus infliaciją, Lietuvoje per metus augo beveik dvigubai lėčiau – 14,2 proc.
Valstybės sektoriuje realusis rodiklis siekė 13,6 proc., privačiame – 14,6 proc.
Vyrai savo ruožtu tebeuždirba gerokai daugiau nei moterys. Jei vidutinė vyro alga atskaičius mokesčius Lietuvoje šių metų pradžioje siekė 1,84 tūkst. Lt, tai moters ji buvo beveik 400 Lt mažesnė ir sudarė 1,47 tūkst. Lt.
Vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje pirmąjį šių ketvirtį buvo 2,15 tūkst. Lt – 23,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Valstybės sektoriuje vidutinė alga padidėjo 23 proc. iki 2,18 tūkst. Lt, privačiame sektoriuje – 24,3 proc. iki 2,14 tūkst. Lt.
Anot statistikų, tam įtakos turėjo nuo 700 iki 800 Lt padidinta minimali mėnesio alga, nuo 4,19 Lt iki 4,85 Lt ūgtelėjęs valandinis atlygis bei nuo 115 iki 128 Lt pasistiebusi bazinė mėnesinė alga.
.
. Dėkui Mantui už faktus, kurie kaip visada luiku ir vietoje 
.
.
.
Comment