Statistika

[Tomasl]

bustu nebeiperka, tai nors automoliais uškis geismą, gyvent geriau nors, nesvarbu kad skolon.
ech ir kaip tai paaiškinti

[pauliaK]

wow, tai bent augimas . Įdomu kokia padėtis Latvijoje, po pirmo mėnesio pas juos buvo nuosmūkis, lyginant su praeitais metais, įdomu ar pardavimai ir toliau smunka ar stabilizavosi.

[Tomizmas]

na jei siulai pasimokyti is airiu (nezinau kaip cia galima mokytis seksu uzsiimineti ), tai siulau paciam pirmajam ir didinti Lietuvos populiacija. Nykstancia rase?, gal labiau nykstancia tauta... Ir visi zinome kad gimstamumas priklauso nuo kulturines erdves kurioje gyvename, kai bus sudarytos geros salygos gimdyti, tai ir gimdys.

Seksu užsiiminėti mokslo nereikia, turėjau omenyje valstybės gimstamumo skatinimo politiką - būtent to reikia mokytis iš airių. O jeigu gimstamumas priklauso nuo sudarytų sąlygų, tai kodėl pvz. Vokietijoje ir Austrijoje gimstamumas yra dar mažesnis nei Lietuvoje? O kad dėl mažo gimstamumo mažėja vietinių europiečių procentinė dalis netgi jų pačių šalyse - čia faktas.

[a_p]

Seksu užsiiminėti mokslo nereikia, turėjau omenyje valstybės gimstamumo skatinimo politiką - būtent to reikia mokytis iš airių. O jeigu gimstamumas priklauso nuo sudarytų sąlygų, tai kodėl pvz. Vokietijoje ir Austrijoje gimstamumas yra dar mažesnis nei Lietuvoje?

Todel kad zmones viska vertina reliatyviai. Lietuvoje gyvenimas gereja, tauta nusiteikus optimistiskai, todel ir gimstamumas auga. Airijoje taip pat.
O vokietijoje viskas pamazele ritasi zemyn. Todel neziurint i tai, kad absoliuciais skaiciais jie vis dar lenkia lietuvius ar airius, bet ramybes del ateities nera, kuo toliau tuo daugiau dirbama ir maziau uzdirbama. Todel zmones ir neskuba apsivaikuot.

[somis]

Na, naujų automobilių rinkos didėjimą, manau, nėra taip sunku paaiškinti. Primeskite, santykinai, kiek atsidarė naujų didelių įmonių (logistikos centrai ir pan), kiek buvo naujų automobilių pridėta prie perkamų namų (butų) ir galiausiai, kiek automobilius atpigino infliacija? t.y. atlyginimų didėjimas, nesikeičiant automobilių savikainai.

[Aš]

<...> automobilius atpigino infliacija? t.y. atlyginimų didėjimas, nesikeičiant automobilių savikainai.

Infliacija vargiai čia kuo dėta. Tavo minėtu atveju, pinigų perkamoji galia automobilių, kaip prekės, atžvilgiu, nesumažėjo, išliko ta pati, tik turimas pinigų kiekis padidėjo (bent jau tu taip nurodai). O jo padidėjimas (atlyginimų kėlimas), mano nuomone, nebuvo netiesiogiai sąlygotas infliacijos kitose srityse, greičiausiai atvirkščiai, kylantys atlyginimai galėjo skatinti ne visur pagrįstą infliaciją.

[pauliaK]

Manau somis norėjo pasakyti, kad išaugę atlyginimai ir nepasikeitusios automobilių kainos įtakojo didesnę pastarųjų paklausą ir tiesos tame neabejoju, kad yra. Dar vienas faktorius, kuris galbūt įtakojo padidėjusią paklausą, tai žmonės vis dar laukę PVM lengvatos, suprato, kad jos jau nebebus ir perka dabar automobilius, kuriuos šiap būtų pirkę pernai ar užpernai.

[somis]

PauliaK gerai išvertė. Tą ir norėjau pasakyti. Mat infliacija gali būti skaičiuojama ne tik pagal kainų didėjimą (kaip infliacijos pasekmę), tačiau ir pagal priežastinius ryšius: pinigų kiekio padidėjimą, vidaus produkcijos atžvilgiu (pvz: ES parama, tai yra už dyką ateinantys pinigai, dėl ko padidėja importas, didėja prekių paklausa, ir sukeliamos kainos. Tuomet daugelyje sektorių keliami atlyginimai kainom padengti.).
Ir iš viso, nėra aišku, ar pirmiau pakyla atlyginimai, ar padidėja kainos. Greičiau - pakilus vieno sektoriaus atlyginimams (pvz statybininkų, NT agentų), ir dėl to kažkiek padidėjus kainoms - atitnkamai turi kilti ir kitų, daugelio specialybių darbuotojų atlyginimai. O dėl to - dar labiau išaugti kainos.
Žodžiu, visas ryšys yra:
grynųjų pinigų srautai iš/į Lietuvą.
ir
Pridėtinės vertės sukūrimas/vartojimas.

[Aš]

PauliaK gerai išvertė. Tą ir norėjau pasakyti. Mat infliacija gali būti skaičiuojama ne tik pagal kainų didėjimą (kaip infliacijos pasekmę), tačiau ir pagal priežastinius ryšius <...>

PauliaK išvertė tai, ko aš neneigiau, kad, jei yra kaip sakai (kad kainos nepakito, netikrinau), tu esi teisus, įpirkti, tokiu aveju, dabar lengviau, tik ne dėl infliacijos. Priežastinius ryšius taip pat paminėjau - ne infliacija pakėlė atlyginimus, o atlyginimai infliaciją, todėl tai, kas pakėlė atlyginimus, galėtų būti netiesioginė priežastis, o tai nėra infliacija.

Na, iš dalies, daugiausiai. Tarkim ES parama pirmiau turėjo įtakos kainoms, tik po to galėjo sekti atlyginimų kaita. Bet svečiose šalyse uždirbami pinigai ir darbo jėgos nutekėjimas, mano supratimu, pirmiau turėjo įtaką atlyginimams ir tik po to kainoms. Su kompromisu „iš dalies“ ir tuo, kad kitų sričių infliacija galėjo turėti netiesioginės įtakos, sutikčiau

[sauls]

Todel kad zmones viska vertina reliatyviai. Lietuvoje gyvenimas gereja, tauta nusiteikus optimistiskai, todel ir gimstamumas auga. Airijoje taip pat.
O vokietijoje viskas pamazele ritasi zemyn. Todel neziurint i tai, kad absoliuciais skaiciais jie vis dar lenkia lietuvius ar airius, bet ramybes del ateities nera, kuo toliau tuo daugiau dirbama ir maziau uzdirbama. Todel zmones ir neskuba apsivaikuot.

Tai kaip suprantu gyvenimas greiciausiai gereja Afrikoje siuo metu

[pauliaK]

Naujų lengvųjų automobilių prekybos apimtys išlaiko spartų tempą

Kovo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruota 2 naujais lengvaisias automobiliais mažiau nei vasarį. Bendras užregistruotų automobilių kiekis siekė 2‘535 vienetus arba 48% daugiau nei pernai kovą (1‘712 vnt.). Nuo metų pradžios naujų lengvųjų automobilių rinkos augimas sudaro net 68% lyginant su pernai. Lietuva vienintelė tarp Baltijos šalių išlaiko spartų naujų automobilių rinkos augimo tempą.

DataCenter duomenimis kovą Lietuvoje užregistruoti 2‘535 naujas lengvasis automobilis, tai yra 48% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (1‘712 vnt.). Asmeninės paskirties automobilių registravimas išaugo 51% (iki 2’210 vnt.). Komercinės paskirties transporto priemonių padaugėjo 29% (iki 325 vnt.).

Žvelgiant į rezultatus pagal markes, pirmos vietos neužleidžia „Volkswagen“, kurių kovą užregistruota 314 vnt. Į antrąją vietą pagal mėnesio rezultatus sugrįžo „Toyota“ (240 vnt.), o į trečiąją pakilo „Opel“ (206 vnt.). Tarp lyderių didžiausias augimas kovo mėnesį priklausė „Nissan“ markės ženklu pažymėtiems automobiliams ir sudarė 156% (lyginant su pernai kovu). Nedaug atsiliko „Mitsubishi“, kurių augimas praeitą mėnesį buvo 138%.

Tarp asmeninės paskirties automobilių kovo mėnesį pirmoje vietoje „Volkswagen“ (254 vnt.), antroje – „Toyota“ (223 vnt.), trečioji vieta atiteko „Opel“ markei (182 vnt.). Tarp komercinės paskirties automobilių kovą pirmoje vietoje „Volkswagen“ (60 vnt.), toliau seka „Renault“ (50 vnt.) ir „Ford“ (34 vnt.).

Pagal modelius kovą tarp asmeninės paskirties automobilių naujas lyderis – „Fiat Panda“, kurių užregistruota 113 vnt., antroje – „Skoda Octavia“ (105 vnt.), trečioje – „Opel Astra“ (83 vnt.). Tarp komercinių automobilių populiariausias modelis buvo „Volkswagen Caddy“ (37 vnt.), antrąją ir trečiają vietas dalinasi „Renault Master“ ir „Mitsubishi L200“, kurių užregistruota po 25 vnt..

[Aš]

Štai taip atrodo šalių išsidėstymas pagal populiacijos dydį šiemet (TOP 10 + Baltijos šalys; vieta, šalis, populiacija, pokytis lyginant su 1950):

1 Kinija - 1.330.044.605 | +136,41%
2 Indija - 1.147.995.898 | +210,36%
3 JAV - 303.824.646 | +99,52%
4 Indonezija - 237.512.355 | +186,23%
5 Brazilija - 191.908.598 | +259,08%
6 Pakistanas - 167.762.040 | +325,27%
7 Bangladešas - 153.546.901 | +236,38%
8 Rusija - 140.702.094 | +38,02%
9 Nigerija - 138.283.240 | +334,89%
10 Japonija - 127.288.419 | +51,88%
11 Meksika - 109.955.400 | +286,00%
<...>
18 Kongas - 66.514.506 | +390,20%
<...>
130 Lietuva - 3.565.205 | +39,63%
<...>
141 Latvija - 2.245.423 | +15,95%
<...>
151 Estija - 1.307.605 | +19,34%

Štai taip jis atrodė 1950 metais (TOP 10 + Baltijos šalys + dabartinis TOP 10; vieta, šalis, populiacija):

1 Kinija - 562.579.779
2 Indija - 369.880.000
3 JAV - 152.271.000
4 Rusija - 101.936.816
5 Japonija - 83.805.000
6 Indonezija - 82.978.392
7 Vokietija - 68.374.572
8 Brazilija - 53.443.075
9 D. Britanija - 50.127.000
10 Italija - 47.105.000
11 Bangladešas - 45.645.964
<...>
13 Pakistanas - 39.448.232
<...>
15 Nigerija - 31.796.939
16 Meksika - 28.485.180
<...>
32 Kongas - 13.568.762
<...>
98 Lietuva - 2.553.159
<...>
110 Latvija - 1.936.498
<...>
131 Estija - 1.095.610

O štai taip jis atrodys 2050 metais (prognozė; TOP 10 + Baltijos šalys + dabartinis TOP 10; vieta, šalis, populiacija, pokytis lyginant su 2008, pokytis lyginant su 1950):

1 Indija - 1.807.878.574 | +57,48% | +388,77%
2 Kinija - 1.424.161.948 | +107,07% | +153,14%
3 JAV - 420.080.587 | +38,26% | +175,87%
4 Nigerija - 356.523.597 | +157,82% | +1021,25%
5 Indonezija - 313.020.847 | +31,79% | +277,23%
6 Bangladešas - 279.955.405 | +82,32% | +513,31%
7 Pakistanas - 277.554.980 | +65,44% | +603,59%
8 Brazilija - 228.426.737 | +19,02% | +327,42%
9 Kongas - 189.310.849 | +184,61% | +1295,19%
10 Meksika - 147.907.650 | +34,51% | +419,24%
<...>
15 Rusija - 109.187.353 | -22,39% | +7,11%
<...>
17 Japonija - 93.673.826 | -26,40% | +11,77%
<...>
144 Lietuva - 2.787.516 | -21,81% | +9,17%
<...>
152 Latvija - 1.544.073 | -31,23% | -20,26%
<...>
162 Estija - 861.913 | -34,08% | -21,33%

Įdomi tiek praeitis, tiek dabartis, tačiau įdomiausia ateitis. Pagal išvestą procentalinę tolydžią perspektyvą Lietuva 3 milijonų populiacijos ribą turėtų peržengti ~2036 metus. Estija 1 milijono populiacijos ribą turėtų peržengti ~2034 metus.

Čia galima sekti viso pasaulio populiaciją. Bet aš būčiau už kokybę, ne kiekybę. Dėl atvirkštinės sąlygos dabar netgi mažėja pasaulio IQ vidurkis

[Aš]

Kas dar negirdėjo:

Paskelbta nauja 2007-2008 m. Pasaulio informacinių technologijų ataskaita

Remiantis Pasaulio informacinių technologijų ataskaita, Lietuva IT srityje pakilo iš 39 į 33 vietą.

Ataskaitoje naudojamas indeksas nustato šalių pasirengimą naudoti IRT, atsižvelgiant į tris dimensijas: bendrą verslo, reguliavimo ir infrastruktūros aplinką IRT; gyventojų, verslo ir valdžios pasiruošimą naudoti IRT; realų IRT naudojimą. Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms.

Lietuvai, kaip ir 2006-2007 m., atitenka aukščiausi balai pagal mobiliųjų telefonų naudotojų skaičių – pasaulyje ji užima antrąją vietą. Pagal e. dalyvavimo indeksą Lietuva užima 19 vietą (2005 m. - 68) . E. dalyvavimo indeksas parodo valstybės teikiamos informacijos ir paslaugų, skirtų įtraukti piliečius į viešąją politiką, kokybę ir naudingumą. Pagal e. valdžios pasirengimo indeksą Lietuva - 28 vietoje (2005 m. - 40). Šis indeksas, apimantis internetinius tinklalapius, telekomunikacijų infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, atskleidžia valstybių pasirengimą IT teikiamoms galimybėms.

Geriausi ataskaitos reitingai tenka Danijai, užimančiai pirmąją vietą, Švedijai (2) ir Šveicarijai (3). Kaimynė Latvija nukrito per dvi vietas ir užima 44 vietą, Estija liko 20 vietoje.

Pasaulio informacinių technologijų ataskaita rengiama nuo 2001 metų ir yra pats išsamiausias ir patikimiausias tarptautinis tyrimas vertinant IRT įtaką valstybių plėtros procesams ir konkurencingumui. Ataskaita parengta Pasaulio ekonomikos forumui bendradarbiaujant su INSEAD, pirmaujančia tarptautine verslo mokykla, finansuojant Cisco.

Ataskaita anglų kalba pasiekiama per nuoroda http://www.weforum.org/gitr.

Šaltiniai: World Economic Forum; IVPK.

Štai taip atrodo mobiliųjų telefonų naudotojų statistika.

Pirmauja Liuksemburgas, tačiau jo gyventojų skaičius mažesnis nė Vilniaus, todėl nesudėtinga statistinė anomalija. Žinoma, didžiųjų valstybių gyventojai tą patį pasakytų apie Lietuvą iš savo atskaitos taško Estija šiame reitinge yra 5-a, Latvija - tik 35-a.

Kitus kriterijus galite apžvelgti čia.

Pavyzdžiui, pagal aukštųjų technologijų eksporto procentinę dalį nuo viso šalies eksporto mes užimame 46-ą vietą pasaulyje, o šis mūsų rodiklis sudaro 2,76%. Tuo tarpu net 58,35% Filipinų eksporto yra aukštųjų technologijų produkcija.

Rasite ir daugiau įdomybių

Baltijos valstybių pozicijų reitinge istorija.

Estijos:


Latvijos:


Lietuvos:

[Eidvis]

Estijos reitingas labai keliamas valdzios, kas yra labai sveikintina, kai tuo tarpu Lietuvos valdzia reitinga smukdina zemyn. Manau turetumem imti artima pavyzdi.

[Aš]

Reikia atkreipti dėmesį į reikalingą procedūrų skaičių ir laiką norint pradėti verslą šalyje. Pirmuoju kriterijumi mus lenkia tiek estai, tiek latviai, antruoju bent estai tikrai, latvių nepatikrinau. Trumpiau tariant - biurokratizmas ir valdžios trukdžiai mums daro neigiamą įtaką. Tą tikrai reikėtų spręsti. Ir tai ne vien IT galioja.

Bent jau paskutiniųjų metų Lietuvos reitingo tendencija galima pasidžiaugti - spėriai neriam priekin.

[pauliaK]

Dėkui Aš už įdomia informaciją

------------------------------------------------------------

Balandis – sėkmingiausias naujų automobilų prekybos mėnuo šiemet

Balandį Lietuvoje buvo užregistruota 2‘907 nauji lengvieji automobiliai. Tai geriausias mėnesio rezultatas šiemet. Rinkos augimas, lyginant su atitinkamu mėnesiu pernai, yra net 55%. Nuo metų pradžios naujų lengvųjų automobilių rinkos augimas sudaro net 60% lyginant su pernai, o bendras kiekis užregistruotų naujų automobilių siekia daugiau kaip 10 tūkst. automobilių (10‘762 vnt.). Pastaraisiais metais naujų automobilių populiarumas smarkiai išaugo. Prieš 5 metus Lietuvoje naujų lengvųjų automobilių buvo užregistruojama mažiau per visus metus nei šiemet per 4 mėnesius. Lietuva vienintelė tarp Baltijos šalių išlaiko spartų naujų automobilių rinkos augimo tempą.

DataCenter duomenimis, parengtais pagal „Regitros“ informaciją, balandį Lietuvoje užregistruoti 2‘907 nauji lengvieji automobiliai, tai yra 55% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (1‘878 vnt.). Asmeninės paskirties automobilių registravimas išaugo 65% (iki 2’536 vnt.). Komercinės paskirties transporto priemonių padaugėjo 8% (iki 371 vnt.).

Žvelgiant į rezultatus pagal markes, pirmos vietos neužleidžia „Volkswagen“, kurių balandį užregistruota 379 vnt. Į antrąją vietą pagal mėnesio rezultatus pakilo „Skoda“ (254 vnt.), aplenkdama „Toyota“ (253 vnt.). Tarp lyderių didžiausias augimas balandžio mėnesį priklausė „Fiat“ markės ženklu pažymėtiems automobiliams ir sudarė 112% (lyginant su pernai balandžiu). Nedaug atsiliko „Nissan“, kurių augimas praeitą mėnesį buvo 110%.

Tarp asmeninės paskirties automobilių balandžio mėnesį pirmoje vietoje „Volkswagen“ (312 vnt.), antroje – „Skoda“ (235 vnt.), trečioji vieta atiteko „Toyota“ markei (234 vnt.). Tarp komercinės paskirties automobilių kovą pirmoje vietoje „Volkswagen“ (67 vnt.), toliau seka „Renault“ (48 vnt.) ir „Citroen“ (47 vnt.).

Pagal modelius balandį tarp asmeninės paskirties automobilių į lyderio poziciją sugrįžo „Skoda Octavia“, kurių užregistruota 138 vnt., antroje – „Peugeot 308“ (114 vnt.), trečioje – „Fiat Panda“ (100 vnt.). Tarp komercinių automobilių populiariausias modelis buvo „Volkswagen Caddy“ (37 vnt.), antrąją vietą užėmė „Fiat Ducato“ (34 vnt.), trečioje – „Citroen Berlingo“, kurių užregistruota 33 vnt..

Tarp asmeninės paskirties prestižinių automobilių balandį daugiausia užregistruota „Audi“ automobilių (64 vnt.), antroje – BMW (56 vnt.), trečioje – „Mercedes-Benz“ (38 vnt.).

Balandį Lietuvoje užregistruoti pirmieji „Jaguar XF“ automobiliai.

[sauls]

Naujų lengvųjų automobilių prekybos apimtys išlaiko spartų tempą

Deja, cia kaip ir su butais, pasenusi informacija. Balandzio men. statistika gera todel, kad buvo daug uzsakymu gruodi, jie ivykdyti balandi. Po poros menesiu stebesim nemaza kritima. Info is firmos prekiaujancios naujais automobiliais... stoja ekonomika, deja...

[Aš]

Lietuva – 3-a Europoje pagal IT naudojimą mokyklose

Pagal aštuntos klasės matematikos ir gamtos mokslų mokytojų pamokose naudojamų informacinių kompiuterinių technologijų (IKT) naudojimą Lietuva užima 6-ą vietą iš 22. Tai parodė tarptautinis informacinių kompiuterinių technologijų diegimo švietime tyrimas SITES. Iš tyrime dalyvavusių Europos šalių Lietuvą aplenkė tik Danija ir Norvegija.

[vap]

Manau ir dar daugiau naudotų. Be to, ką reiškia naudojama. Kadangi pvz. chemijos pamokoms programų tikrai yra nupirkta, bet bent jau prieš metus buvo problema su jų naudojimu, kadangi programa yra, o kompiuterio nėra. Informatikos kabinetas tik informatikai ir kitų dalykų mokytojų neįsileidžia (na tik labai retai), bet dabar lyg ir pagerėjo.

[Aš]

Lietuva užima antrą vietą pasaulyje pagal moterų vadovaujančiose pozicijose skaičių ir mobiliojo ryšio plėtrą, trečią – pagal įmonių pelno apmokestinimo lygį, o ketvirtą – pagal BVP augimą. Tai nustatyta pasaulio valstybių konkurencingumo reitinge, kurį atliko Šveicarijoje veikiantis Tarptautinio vadybos vystymo institutas (International Institute for Management Development – IMD).

Bendrai šiame reitinge Lietuva užima 36 vietą tarp 55 pasaulio šalių ir, lyginant su 2007 m., nukrito penkiomis pozicijomis.

<...>

Tarp Europos šalių Lietuva užima 20 vietą (iš 31), pralenkdama Portugaliją, Vengriją, Bulgariją, Graikiją, Lenkiją, Rumuniją, Italiją, Rusiją, Turkiją, Kroatiją ir Ukrainą.

Į konkurencingiausių pasaulio valstybių sąrašą kaimyninė Latvija kol kas nėra įtraukta. Šiame pasauliniame reitinge ne pirmus metus esanti Estija šiemet užima 23 vietą – šalis per metus nukrito viena pozicija žemyn.

Delfi.lt.