Statistika

[Tomas]

Maurico grafikus reikia imti su druskos grūdu. Jis visada ima nominal GDP rodiklius ir lygina nesulyginamus dalykus, nes tai tiesiog labiau atitinka jo agendą.

[mantasm]

Dvasingoji Rusija šiek tiek užsidarė, sumažėjo prekybos srautai (kai kurie fūristai ėmė nebevažiuot į Rusiją), pakilo nerimas "kada rusai puls...", kurio anksčiau taip nesigirdėjo (nes su kaimynais šiaip jau reik draugaut...) , įvestas euras (nes 1 litas pasidarė 3,45 lito, gobšuoliai bedvasiai), emigracija kažkodėl (negi šiaip sau?) pakilo.

Gal atmintis mane apgauna, bet ar ne tuo metu Sodra pradėjo smaugt kas neišsiregistravo ir nesusimokėjo PSD? Buvo neseniai emigerių išsiregistravimo vajus.

[Tomas]

Mauricas yra idiotas. Jis ima Lietuvos nominal GDP, verčia į US$ ir gauna Lietuvoj recesijas tada, kai jomis net ne kvepėjo, tiesiog USDEUR svyravo.

[PoDV]

Gal atmintis mane apgauna, bet ar ne tuo metu Sodra pradėjo smaugt kas neišsiregistravo ir nesusimokėjo PSD? Buvo neseniai emigerių išsiregistravimo vajus.

Jo, buvo. Tik berods toks masinis išsiregistravimas vyko gal kelis mėnesius, o tendencijos vėl didėt emigracijai jautėsi 2014 m., po 2013 m. štilio, kai pradėjo net šitam forume skambint, kad viskas, po poros metų Lietuvoj gyventojų daugės. Kalbėjau kažkada su vienu bendraamžiu iš provincijos, tai sakė, kad jaučiasi, kad emigracija didesnė nei ant popieriaus. Tiesą pasakius, nežinau, ar čia grynai dėl tos Sodros, bet iš atminties sakau, kad nuotaikos nebuvo tik dėl euro ar PSD, manau Krymo įvykiai turėjo taip pat psichologinę įtaką: grąžinti šauktiniai, prasidėjo kalbos "kada puls", sulėtėjo ekonomikos augimas. Euro dramą, sakyčiau, dirbtinai pakurstė žiniasklaida, nes turbūt norėjo pigių pinigų iš klikbaitų ir dėl to turėjo kentėti visuomenės nuotaikos, kyla abejonių ar tik dėl įvesto euro verta emigruot.

Mauricas yra idiotas. Jis ima Lietuvos nominal GDP, verčia į US$ ir gauna Lietuvoj recesijas tada, kai jomis net ne kvepėjo, tiesiog USDEUR svyravo.

Visi sutinkam, kad jokios recesijos 2016 m. nebuvo. Tas grafikas iš vis jokių krizių neparodo, tiesiog, vietą, kurioje esi, bėgdamas ekonomikos lenktynėse.

Prisimenu (tikiuosi nieko nemaišau), kad pats kažkada kartą rašei, kad pagal Google Trends visur rodo, kad 2015- 2016 m. buvo pasaulinė krizė, tik ją kažkaip nuslėpė. Dabar matau pripažįsti padaręs klaidą

O man ir niekada nekilo minčių, kad 2015-2016 įvyko tikra krizė (kaip 1998 m. ar 2009 m.), bet vis dar laikausi nuomonės, kad šiokia tokia pseudokrizė buvo: Rusija vėl staiga tapo nebetokiu geru draugeliu prekyboje...

[Tomizmas]

Dar vienas puikus mapsas, kur atrodo žiūrėtum ir žiūrėtum - pasaulio šalių HDI pokytis kas 5 metus, 1990 - 2015 metais. Didesnės šalys padalintos administraciniais vienetais. Gaila tik kad per smulkus ir nepasididina.

Čia ypač tinka tiems, kuriems "viskas eina blogyn"

[Tomizmas]

UN atnaujino savo HDI duomenis (žadėjo rudenį ir šiek tiek pavėlavo - o aš labai laukiau atnaujinimo ). Kažkokių didelių pokyčių nėra, išskyrus keletą, kurių svarbiausias - Turkija pagaliau pasiekė "very high" HDI (Reddite mačiau daug džiūgaujančių turkų). O štai Iranui pereiti į "very high" kategoriją nepavyko - jiems abiems su Turkija pernai metų reporte trūko vos poros taškų, bet Turkija šiek tiek pakilo, o Iranas šiek tiek pakrito (labai nedaug - irgi tik pora taškų). Jeigu Iranas kitais metais bus "very high", tai turėsim visai gražią, vientisą labai aukšto išsivystymo teritoriją Eurazijoje nuo Norvegijos iki Saudo Arabijos ir nuo Portugalijos iki Japonijos. Apskritai Eurazijoje (70% pasaulio gyventojų) nebūtų nė vienos šalies su "low" kategorija, jeigu ne 3 kariaujančios šalys - Sirija, Jemenas, Afganistanas.

Rytų Azijoje Malaizija pasiekė "very high" statusą. Rytų Azija ir Šiaurės Afrikos arabų šalys greit vystosi ir irgi 10 - 20 metų bėgyje gali turėti labai aukštą išsivystymą. Džiugu matyti, kad pagaliau ir Subsacharinėje Afrikoje matosi atsigavimo ženklų. Botsvana apskritai turėtų būti pavyzdys Afrikai.

EDIT: palyginimui - kaip viskas atrodė pagal 2010 metų duomenis, dešimtmečio pradžioje. Be Šiaurės Amerikos, ES ir keleto Azijos šalių, pasaulyje nelabai kur buvo gerų gyventi vietų. Pažanga daugelyje pasaulio vietų yra tiesiog neįtikėtina, o praėjo visai nedaug laiko.

Kinija, Indonezija, Tailandas ir Filipinai buvo tiktai medium.

Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas buvo tik high.

Netgi nafta turtingos arabų šalys buvo high, ne very high kaip dabar.

Subsacharinėje Afrikoje tik kelios medium ir nė vienos high (dabar Gabonas, Botsvana ir SA pasiekė high, o medium atsiranda kas metai vis daugiau, ypač pietinėje dalyje).

Abiem atvejais antras nuo viršaus žemėlapis naudoja tą pačią spalvų skalę, ir 2 paskutinės spalvos pasidarė nereikalingos. Ypač faina kai atsidarai abu padidintus žemėlapius 2 naršyklės skirtukuose ir pakaitomis spausdamas lygini. Net nesitiki, koks didelis kontrastas buvo visai neseniai tarp "first world" ir "third world" (abu pasenę terminai), o dabar jis atrodo ne toks ryškus ir gerokai išskydęs. Šitas dešimtmetis buvo labai geras pasauliui! Taip ir toliau.

[manometras]

Naujausias demokratijos indeksas:

http://www.eiu.com/topic/democracy-index

https://www.economist.com/graphic-de...rgraphicdetail

1. Norvegija


27. Estija 7,90

35. Italija
36. Slovėnija
37/167. Lietuva 7,50, demokratija su trūkumais
38. Latvija



134. Rusija


167. Š. Korėja

[pauliaK]

Naujausias demokratijos indeksas:

http://www.eiu.com/topic/democracy-index

https://www.economist.com/graphic-de...rgraphicdetail

1. Norvegija


27. Estija 7,90

35. Italija
36. Slovėnija
37/167. Lietuva 7,50, demokratija su trūkumais
38. Latvija



134. Rusija


167. Š. Korėja

Įdomi informacija, demokratijos pradininkai graikai taip pat šiek tiek už mūsų - 39-i. Žiūrint į pokyčius, demokratiškame pasaulyje labai didelių pokyčių nėra, bet panašu, kad Prancūzija labiausiai šoktelėjo į viršų, o Malta daugiausiai prarado, nors pokyčiai ir nėra labai dideli.

Kalbant apie visą pasaulį, didžiausias neigiamas pokytis buvo Kinijoje, kas visai nestebina žinant kaip rėžimas keičiasi pastaruoju metu ten, o didžiausias teigiamas pokytis pasaulyje panašu jog buvo Tailande ir Armėnijoje.

[Evier]

Viskas apie statiską.
Už Lietuvą brangesnės daugiau nei pusė pasaulio šalių. Ai, iš 91 šalies, bet tik tiek ir yra ne?
Tai tiek apie statistiką.

https://www.expatistan.com/cost-of-l...ntry/lithuania

P.S. Hm, šiaip be šito, puslapis gana tikslus.

[manometras]

Lietuva pagal Legatum Prosperity indeksą įvertinta kaip 34/167 2020 metais. Latvija 32, Estija 21.
Įdomu, kas tas socialinis kapitalas ir kodėl Lietuvoj jis toks tragiškas (156/167), atseit, blogesnis net negu Irake. Dar Lietuvoj, atseit, bloga žmonių sveikata (87/167).
https://www.prosperity.com/globe/lithuania

[Stadionas]

Lietuva pagal šitą Legatum indeksą įvertinta kaip 34/167 2020 metais. Latvija 32, Estija 22.
Įdomu, kas tas socialinis kapitalas ir kodėl Lietuvoj jis toks tragiškas (157/167), atseit, blogesnis net negu Irake. Dar Lietuvoj, atseit, bloga žmonių sveikata (87/167).
https://www.prosperity.com/globe/lithuania

pagal viską spėju, asocialus ir nutukę esam.

[manometras]

pagal viską spėju, asocialus ir nutukę esam.

Nei profsąjungų, nei dalyvavimo partijose ir nevyriausybinėse organizacijose, nebendraujam su kaimynais, nepasitikim nepažįstamais bendrapiliečiais, prasigėrę, išsilakstę, išsižudę? Bet juk turėtų ir tai gerėt, jeigu visa kita gerėja? Tiesiog patys save šmeižiam, nes pesimistai?

[Stadionas]

Nei profsąjungų, nei dalyvavimo partijose ir nevyriausybinėse organizacijose, nebendraujam su kaimynais, nepasitikim nepažįstamais bendrapiliečiais, prasigėrę, išsilakstę, išsižudę? Bet juk turėtų ir tai gerėt, jeigu visa kita gerėja? Tiesiog patys save šmeižiam, nes pesimistai?

Daug tokių reitingų arba labai paviršutiniški, arba tarp šalių tokie skirtumai maži kad teoriška jos vienodos, bet praktiškai išrikiuoti vis tiek kažkaip reikia. nes pavyzdžiui pagal nutukimą mus Vengrai lenkia bet šiame reitinge pas juos su sveika ženkliai viskas geriau.

[manometras]

Pasitikslinau čia, kas ten per kriterijai. Tikrai manau, kad mūsų Social Capital turi būti daug geriau įvertintas.
https://docs.prosperity.com/2916/056...Index_2020.pdf

[Arunasx]

Aš tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju. (Winston Churchill)

http://www.dienoscitata.lt/vinstonas_cercilis

[Romas]

VZ.LT 2022.12.29
Statistikos departamentas nuo 2023-ųjų tampa Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos statistikos departamentas nuo 2023 m. sausio 1 d. tampa Valstybės duomenų agentūra. Vykstantys pokyčiai – ne tik naujas įstaigos pavadinimas, bet ir suteiktos naujos funkcijos, leisiančios dar plačiau naudoti valstybės duomenis statistikos tikslais.

https://www.vz.lt/verslo-valdymas/20...teikimo-tvarka

VZ.LT 2022.11.29
Statistikos departamentas atsigręžia į didžiuosius duomenis

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo redakcijai Statistikos departamentas taps Valstybės duomenų agentūra. Kokie pokyčiai laukia verslo?
Pasaulis, o su juo ir Europos Sąjunga juda didelių duomenų rinkimo ir apdorojimo keliu – verslas, visuomenė kelia tikslą, kad kuo daugiau duomenų būtų pasiekiami vos ne realiu laiku. Lietuvos valstybė taip pat suvokia, kad duomenys yra didelis turtas, todėl Statistikos departamentas pradeda rinkti verslo kaupiamus didžiuosius duomenis. Pirmas žingsnis šia linkme – penkių didžiausių mažmeninės prekybos tinklų duomenys. Jie visų pirma bus naudojami infliacijai skaičiuoti. Jeigu dabar ją skaičiuojame kas mėnesį, tai, gavę reikalingus duomenis, infliacijos rodiklius galėsime pateikti kas savaitę. Šiuo metu informaciją apie kainas mūsų kainų registratoriai surenka eidami į fizines parduotuves, todėl šis procesas užtrunka. Gaudami analogiškus prekių kvitų duomenis, infliacijos rodiklius parengsime gerokai mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau. Be to, didieji prekybos centrų duomenys leis tiksliau nustatyti vienų ar kitų prekių lyginamąjį svorį vartotojo krepšelyje ir taip dar tiksliau įvertinti infliaciją. Dauguma kitų ES šalių infliaciją jau skaičiuoja gaudami didžiuosius duomenis iš prekybos tinklų. Mes šioje srityje kiek atsiliekame. (..)

Naujame SD pavadine „Valstybės duomenų agentūra“ užkoduoti ir valstybinių duomenų valdymo pokyčiai. Kokie pasikeitimai laukia šioje srityje?
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Statistikos departamentas tampa Valstybės duomenų agentūra, kartu atsiranda ir papildomos funkcijos – SD tampa atsakingas už valstybės duomenų saugojimą, tvarkymą ir panaudojimą bei analizę.
Mūsų duomenų „aruodai“ pasipildys duomenimis iš įvairių valstybinių registrų ir informacinių sistemų. Didžiausias pokytis, kad dabar rinksime pirminių duomenų kopijas, o ne apibendrintus rinkinius ar suvestines. Tai leis valstybės institucijoms saugioje erdvėje spręsti pačius įvairiausius analitikos uždavinius, kurių atsakymai reikalingi priimant sprendimus. Pabrėžčiau, kad kalbu apie visą mūsų sukurtą ir toliau kuriamą duomenų ekosistemą – ne tik duomenis, bet ir jų apdorojimo, analizės įrankius. Tai reiškia institucijoms nereikės kiekvienai atskirai kurti analitikos įrankių savo valdomose sistemose.

https://www.vz.lt/verslo-valdymas/20...osius-duomenis

[manometras]

Korupcijos percepcijos (suvokimo) indeksas 2022:

https://www.transparency.org/en/cpi/2022
Danija - 90 - 1-a
Suomija - 87 - 2-a
Norvegija - 84 - 4-a
Švedija - 83 - 5 / 6-a
Airija - 77 - 10-a
Estija - 74 - 14-a
UK - 73 - 18-a
Lietuva - 62 - 33-ia
Latvija - 59 - 39-a
Lenkija - 55 - 45-a

Lietuvos ir Latvijos indeksas šiek tiek pagerėjo, o Lenkijos pablogėjo.