Statistika

[mantasm]

Masonai?

Taip, laisvieji CCCP mūrininkai

[Evier]

Komisarė iš Čekijos įgėlė Lietuvai dėl Vyriausybės be moterų: net marsiečiai to nesuprastų

„Tik 6 proc. stambiausių įmonių Europoje vadovauja moterys. Maža to, ES yra valstybių, kurių vyriausybėse nėra moterų! Jei į žemę atvyktų marsiečiai, jie nesuprastų, kodėl taip yra“

Ant kiek moteriškė toli į kosmosą išskridus, kad tokias nesąmones šnekėt... Turbūt pakankamai toli, kad su marsiečiais susibendravo.

[Tomizmas]

Tomizmo megstamiausia tematika

Taip, tikrai įdomu. Ir Afrika turi pradėti turėti po 1 - 2 vaikus, jeigu nori normaliai pasiturinčiai gyventi.

[Kristisz]

Taip, tikrai įdomu. Ir Afrika turi pradėti turėti po 1 - 2 vaikus, jeigu nori normaliai pasiturinčiai gyventi.

Koreliacija teisinga, bet priežastingumas atvirkščias.

[Tomizmas]

Koreliacija teisinga, bet priežastingumas atvirkščias.

Net neabejoju, kad atvirkščias variantas irgi suveiktų. 2 vaikus turinti šeima neabejotinai būtų turtingesnė net iš nedidelių resursų. Taip pat ir tauta, kurioje gyventojų nedaugėja, atitinkamai gyvens geriau, nei darydama naujus gyventojus kai neužtenka resursų (ekonomikos, pinigų) net esamiems.

Galvojat, Europa taip gerai gyventų, jeigu europiečiai turėtų po 4 vaikus? Jokia ekonomika to nepatemptų. Būtų tas pats kas Afrikoje.

[PoDV]

Atkampiausi pasaulio regionai buvo (arguably) retai apgyvendinti, tai savo laiku buvo kolonizuoti ir pakeista gyventojų etninė sudėtis. Šiuo metu šie regionai turi ryškią Europos įtaką: Amerikos, Australija, iš dalies Okeanija.

Užsachario Afrikoje kažkokie etniniai pasikeitimai neįvyko, Europos įtaka taip tiesiogiai neveikia (pvz.: per kraujo ryšį, etc.), nors ir buvo kolonizacija. Geografinė padėtis lemia, kad tai šiuo metu atkampiausias pasaulio regionas. Kitur, panašu, ryškesnis progresas ateina per jūrą.

Išimtis, kur nesikeitė etninė sudėtis ir šalys tapo developed (netgi top notch developed) yra Rytų Azija. Gali būti, kad vidutinių klimato variacijos ir geografija prisideda prie vietinių gyventojų išrankingumo: vasarą ruoštis išgyventi žiemą.

Matyt savu laikotarpiu susiformuoja tam tikri civilizacijos židiniai iš kurių ir eina progresas. Šiuo metu, panašu, šie židiniai yra Europos ir Rytų Azijos kultūros.

[Milwaukee]

Net neabejoju, kad atvirkščias variantas irgi suveiktų. 2 vaikus turinti šeima neabejotinai būtų turtingesnė net iš nedidelių resursų. Taip pat ir tauta, kurioje gyventojų nedaugėja, atitinkamai gyvens geriau, nei darydama naujus gyventojus kai neužtenka resursų (ekonomikos, pinigų) net esamiems.

Galvojat, Europa taip gerai gyventų, jeigu europiečiai turėtų po 4 vaikus? Jokia ekonomika to nepatemptų. Būtų tas pats kas Afrikoje.

Tai jei Malavis ar Liberija uzsimanytu patapt Suomija, tai tereiktu reciau krustis?

[PoDV]

Tai jei Malavis ar Liberija uzsimanytu patapt Suomija, tai tereiktu reciau krustis?

Pagal šią idėją Graikija ir Pietų Italija turbūt būtų Švedijos ir Suomijos lygio

[Milwaukee]

Pagal šią idėją Graikija ir Pietų Italija turbūt būtų Švedijos ir Suomijos lygio

O Svedijos gimstamumas mazai atsilieka nuo Dzibucio

[PoDV]

O Svedijos gimstamumas mazai atsilieka nuo Dzibucio

Staigmena

[Milwaukee]

Bet teisybes delei reikia pripazint, kad Dzibutyje dar ne taip seniai buvo ir 8 vaikai fertility rate. Liko 2,85 ir kreive smiga zemyn, bet EU ar JAV nekvepia nors tu ka

[Tomizmas]

Tai jei Malavis ar Liberija uzsimanytu patapt Suomija, tai tereiktu reciau krustis?

Suomija iš karto netaptų, bet nors jau Ukrainos lygio šalimis taptų. Elementaru - žmonių nedaugėtų, iš karto kitiems visko tenka daugiau.

Atkampiausi pasaulio regionai buvo (arguably) retai apgyvendinti, tai savo laiku buvo kolonizuoti ir pakeista gyventojų etninė sudėtis. Šiuo metu šie regionai turi ryškią Europos įtaką: Amerikos, Australija, iš dalies Okeanija.

Užsachario Afrikoje kažkokie etniniai pasikeitimai neįvyko, Europos įtaka taip tiesiogiai neveikia (pvz.: per kraujo ryšį, etc.), nors ir buvo kolonizacija. Geografinė padėtis lemia, kad tai šiuo metu atkampiausias pasaulio regionas. Kitur, panašu, ryškesnis progresas ateina per jūrą.

Išimtis, kur nesikeitė etninė sudėtis ir šalys tapo developed (netgi top notch developed) yra Rytų Azija. Gali būti, kad vidutinių klimato variacijos ir geografija prisideda prie vietinių gyventojų išrankingumo: vasarą ruoštis išgyventi žiemą.

Matyt savu laikotarpiu susiformuoja tam tikri civilizacijos židiniai iš kurių ir eina progresas. Šiuo metu, panašu, šie židiniai yra Europos ir Rytų Azijos kultūros.

Afrika tikrai nėra atkampi. Ne Sibiras ir ne Ramiojo vandenyno salos.

Šiaip tai civilizuota Europa ir Rytų Azija dar ne taip seniai irgi buvo kaip Afrika - demografinis sprogimas, skurdas, neraštingumas, sparti urbanizacija... Todėl manau kad mes, kaip jau visa tai praėję, iš šalies aiškiai matome ko Afrikai trūksta, kad geriau gyventų. Tikrai ne 5 vaikų šeimose Kinijos investicijos į Afrikos infrastruktūrą ir ekonomiką irgi yra teisingas dalykas. Aišku, ne už ačiū, bet ar pasaulyje tarp valstybių kada nors kas nors buvo daroma už ačiū?

Bet teisybes delei reikia pripazint, kad Dzibutyje dar ne taip seniai buvo ir 8 vaikai fertility rate. Liko 2,85 ir kreive smiga zemyn, bet EU ar JAV nekvepia nors tu ka

2,85 yra dar demografinis sprogimas - žmonių padaugėjimas pusantro karto vienoje kartoje (per 20 - 30 metų). Pasijaus kai bus 1,85.

Nors šiaip Džibutis pagal bendrą Afrikos lygį sąlygiai stabili ir judanti į priekį šalis. Ne Somalis gi.

Džibučiui daug bonusų duoda net keli dalykai - nedidelė populiacija, strateginė geografinė padėtis prie prekybos kelių, keleto šalių karinės bazės ir vienintelis išėjimas prie jūros (gyvybiškai svarbus) 100 mln gyventojų turinčiai Etiopijai.

[PoDV]

Afrika tikrai nėra atkampi. Ne Sibiras ir ne Ramiojo vandenyno salos.

Subjektyviai bandžiau vertinti Žiūrint gyventojų tankumo žemėlapį, Užsachario Afrika atrodo kaip didžiulė izuoliuota zona, Euroazija daugiau mažiau turi sąlyčio taškus su visomis ten esančiomis kultūromis. Kitur esančias teritorijas laikau Europos kolonistų išvystytomis zonomis per jūrą.


Mačiau video, kur sakoma, kad Europos sustiprėjimą lėmė priklausymas didžiuliam Euroazijos masyvui, kur naujovės sklinda dideliame plote, labai nekomplikuoja geografinės kliūtys ir tam tikros šio landmass dalys tapo civilizaciniais židiniais (skirtingomis epochomis, vis kiti židiniai). Afrikos problema, kad vėlesnį progresą užstojo Sacharos dykuma (turbūt keliavimas Sachara atrodo komplikuočiau nei jūra) ir šiaip prasti susisiekimo keliai pačioje Afrikoje. Laikoma viena priežaščių kodėl ir be kolonizacijos Afrika galėjo likti neturtingas žemynas.

Sibiras atkampus, bet ten mažai gyventojų = lengva kolonizacija. Ramiojo vandenyno salos yra jūroje, istoriškai turbūt taip pat vieni atkampiausių rajonų, bet dėl kolonistų įtakos susiformavo jūriniai keliai ir kokio Fidžio nelaikyčiau atkampiu

[Tomizmas]

Mačiau video, kur sakoma, kad Europos sustiprėjimą lėmė priklausymas didžiuliam Euroazijos masyvui, kur naujovės sklinda dideliame plote, labai nekomplikuoja geografinės kliūtys ir tam tikros šio landmass dalys tapo civilizaciniais židiniais (skirtingomis epochomis, vis kiti židiniai). Afrikos problema, kad vėlesnį progresą užstojo Sacharos dykuma (turbūt keliavimas Sachara atrodo komplikuočiau nei jūra) ir šiaip prasti susisiekimo keliai pačioje Afrikoje. Laikoma viena priežaščių kodėl ir be kolonizacijos Afrika galėjo likti neturtingas žemynas.

Sibiras atkampus, bet ten mažai gyventojų = lengva kolonizacija. Ramiojo vandenyno salos yra jūroje, istoriškai turbūt taip pat vieni atkampiausių rajonų, bet dėl kolonistų įtakos susiformavo jūriniai keliai ir kokio Fidžio nelaikyčiau atkampiu

Logikos yra, be abejo. Dar labai daug ką lemia tai, kad Eurazijoje gyvena 70% pasaulio gyventojų, ir čia visada vyko didžioji dalis įvykių ir progreso (iki JAV atsiradimo). Netgi arabiška šiaurės Afrika daugiau bendro turi su Eurazija, nei su likusia savo žemyno dalimi. O Subsacharinė Afrika be abejo, Sacharos yra izoliuota ne mažiau nei Amerika ir Australija, nors šiais laikais, su internetu ir kitomis komunikacijoms, tai nebėra labai aktualu. Idėjos ir kartu su jomis - progresas gali plisti taip greit, kaip neplito niekada istorijoje.

Šiaip tai vertinant naujausius HDI ir kitus duomenis, panašu kad pasaulis pradeda susitvarkyti. Vien jau ką reiškia tai, kad Eurazijoje jau nebėra nė vienos šalies su žemu HDI, išskyrus kariaujančias Siriją, Afganistaną ir Jemeną (jeigu ne karai, tai galimai ir šios 3 šalys nebūtų "low HDI" - bent jau Sirija iki karo tokia nebuvo). Ir šiuo metų gaunasi taip, kad pasaulio skurdas ir problemos koncentruojasi Subsacharinėje Afrikoje.

Pasaulis dabar kaip niekada teikia daug vilčių, ir vienintelis sudėtingas dalykas kuris pasauliui liko padaryti - kaip nors Afrikai padėti pakilti bent iki Vietnamo lygio (pradžiai). Visos kitos problemos yra tik detalės, palyginus su šia.

[SoulMulticast]

Atgaiviniu kiek pamirsta Europos komisijos dokumenta Quality of Life in European Cities 2015:
https://ec.europa.eu/regional_policy...vey2015_en.pdf

Visur kisa istraukta is konteksto tyrima apie gyvenimo kokybe Vilniuje, kur musu miestas "v peredi planety vsej": Oslo, Zurich (both 99%), Aalborg, Vilnius and Belfast (all 98%) record the highest levels of satisfaction.
Ziurim 21 puslapi, ten Vilnius yra isvis 1 vietoj tarp sostiniu, o paskutinese Atenos bei Roma. Sita tyrima labai megsta naudoti savo politineje reklamoje visokie kandidatai i merus ir savivaldybe.

Kultura, viesosios ir pesciuju erdves, parkai, kiek lengva rasti reasonable price buta - ivertinam per vidury palyginus su kitais. Idomu tai, kad zmones nejauciasi labai saugus - irgi per saraso vidury. Oro kokybe mes irgi toli grazu ne pirmaujame, o esame tik saraso vidury. Gyvenimas kuri gyveni - irgi per vidury (kodel tuomet taip patenkinti gyvenimu mieste?). Vieta kurioje gyveni - irgi zemiau vidurio, savo ukio finansine bukle - vidutiniskai

Kitose tyrymose mes asame arciau apatines saraso dalies: Viesasis transportas, sveikatos apsauga, Sports facilities, svietimas beveik paciam gale.
Jokios nuostabos nekelia, kad "city's services help people efficiently" sarase mes paciam paciam gale 8 nuo galo. Savivaldybe aisku reklamuoja ta pirmaji dokumente esanti tyrima, niekaip su jos darbu nesusijusi, o ne sita.

Na yra vienas isskirtinis klausimas tai "Availability of retail shops", kur Vilnius 4 bendroje iskaitoje ir pirmas tarp sostiniu. Va cia ir slypi pasirodo musu tikroji laime!

Klausime apie švarą Vilnius irgi gan aukstai, matyt apklausa vyko vasara, o jei apklausa darytu dabar, paskutiniu metu tendencijos bei reformos manau tikrai nustumtu zemiau.
Kaip svarbiausius veiksnius vilnieciai pazymejo sveikatos apsauga, svietima ir social services. Visur ten mes esam nelabai patenkinti situacija. Tai kyla naturalus klausimas... kokio velnio mes save taip aukstai iskeleme pirmame klausime? As esu isitikines tai tiesiog flashmob'as, net atsimenu kaip tuomet reklamavo "davaj puikiai ivertinam musu miesta, parodom europai kaip pas mus gerai!". Na, kazkokia agitacia tikrai buvo, detaliu jau nepamenu.

Dar idomi lentele: The state of the streets and buildings in your neighbourhood. Tai vat paskutineje vietoje absoliuciai pelnytai yra Roma (Varlamovo postas). Taip, ten nuklydus nuo turistiniu gatveliu vaizdelis nekazka. Dugna braukia kiti italiski jos draugai Neapolis ir Palermas, paskui Sofia, Atenai (kurie irgi neblizga gyvenimo kokybe), Lisabona (sorry chebra, buvau ten ir galiu patvirtint - ten labai baisus apgriuve fasadai ir namai) na ir t.t. Vilnius 57 is 83.

Bendrai palyginus su 2012 matosi tendencijos gereja, o Italijos ir Turkijos miestai ritasi i bedugne.

[Evier]

Jei atkreipei dėmesį į tai, kad Vilniaus gyventojai gyvenimo kokybę mieste vertina puikiai, o pagal atskirus punktus - vidutišnikai, tai turėjai pastebėti, kad ir kituose miestuose tas pats. Į pirmą klausimą visų miestų dauguma gyventojų atsakė teigiamai, kaip matai faktiškai visa lentelė žaliuoja, išskyrus keletą pačių paskutinių miestų. Tuo metu kitų klausimų grafikai jau žymiai raudonesni, kai kur raudonos net daugiau nei žalios.
Tendencija visur tokia pati, kaip ir Vilniuj, tad nereikia ieškoti sąmokslo teorijų. Iš tikrųjų pirmas klausimas apima daugiau dalykų, nei tik toliau sekančius klausimus, kad ir tas pats subjektyvus dalykas "atmosfera". Manęs 98% pasitenkinimas visiškai nestebina, pats taip pat balsuočiau teigiamai, nors ir yra tobulintinų dalykų.
Kažin kada bus 2018 metų duomenys, labai įdomu bus palyginti.

[R.D.]

SoulMulticast, pameni kažkur forume buvo diskusija apie prekybos centrų svarbą lietuviui, tai tas "Availability of retail shops" kaip tik, kaip laimės hormonas.
Sporinu, kad vilniečiai vertins arba panašiai, arba prasčiau:

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...mas-56-1106668

Kai kuriose Vilniaus senamiesčio gatvėje užfiksuotas intensyvaus eismo automagistralei prilygstantis triukšmo lygis, penktadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).

ir

https://www.lrytas.lt/gamta/gamtaora...avoju-8216465/

„Šiais metais viena iš kietųjų dalelių koncentracijos vertinimui nustatytų metinių normų kai kuriuose miestuose jau pasiekta ir viršyta. Vidutinė paros ribinė vertė – 50 mikrogramų kubiniame metre, kuri negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Vilniuje užfiksuotos 35 dienos, Klaipėdoje – 52. Prasidėjus šildymo sezonui ir vyraujant sausiems orams, tikimybė, kad viršijimo atvejų padaugės, yra dar didesnė“

Aišku, norėtųsi patekti į kokį 20-uką pagal gyvenimo kokybę ES, bet turbūt kitam tūkstantmetyje:
https://www.businessinsider.com/the-...of-life-2018-8
https://medium.com/@ALDEgroup/vienna...g-648ac477c6c1
https://ceoworld.biz/2018/03/20/top-...he-world-2018/

[Lettered]

Galvojat, Europa taip gerai gyventų, jeigu europiečiai turėtų po 4 vaikus? Jokia ekonomika to nepatemptų. Būtų tas pats kas Afrikoje.

Europa ir JAV šiaip jau tapo turtingomis ir savo gerovę susikūrė, kai šeimos turėdavo po 4 vaikus ir ekonomima tada labiausiai augo, o gimstamumas kiap tik sumažėja per recesijas, tad truputį juokingai atrodo tos kalbos, jog 1-2 vaikai yra kažkoks sėkmingos ekonomikos garantas. Pagal tokia logiką ir rytų Europa turėtų būti turtingesnė už Vakarų Europą, nes gimstatumas mažesnis.

[Milwaukee]

[sankauskas]

Aš tai galvoju man dar vieno reiktų. Reik latvius aplenkt.