Statistika

[liutass]

Tai daugiausia individualūs namai.

Kad raso butu (daugiabuciuose)

[Mantas]

Ne ne, visos gyvenamos patalpos vadinamos butais

[liutass]

Ne ne, visos gyvenamos patalpos vadinamos butais

keista

[Edd]

Statistikoje visada ima ir privacius namus tik paraso 1-o arba 2-ju butu daugiabutis - aisku kvailokai skamba.

[liutass]

Statistikoje visada ima ir privacius namus tik paraso 1-o arba 2-ju butu daugiabutis - aisku kvailokai skamba.

ne kvailokai, bet visai kvailai

[Edd]

Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis 2003 metais:

Vilniaus m. sav. viso: 967km; su danga: 872km; su pagerinta danga: 664km
Kauno m. sav. viso: 789km; su danga: 638km; su pagerinta danga: 519km
Panevėžio m. sav. viso: 371km; su danga: 370km; su pagerinta danga: 237km
Klaipėdos m. sav. viso: 340km; su danga: 282km; su pagerinta danga: 220km
Šiaulių m. sav. viso: 247km; su danga: 247; su pagerinta danga: 175km

Pasirodo, kad Panevezys lenkia Klaipeda, keista.

[Edd]

Straipsnis su nemazai skaiciu ir tinkantis sioje temoje:

Lietuvos rekordų knygoje fiksuojami ir įspūdingiausi statiniai

Lietuvos rekordų knygos sudarytojas Vytautas Navaitis "Pastogei" papasakojo apie kai kuriuos knygoje užfiksuotus statinius.

Aukščiausias pats apaugo rekordais

Aukščiausias statinys Lietuvoje - Vilniaus televizijos bokštas. Valstybinės komisijos priėmimo eksploatuoti aktas pasirašytas 1980 m. gruodžio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Taryba šį aktą patvirtino 1981 m. sausio 30 d. Tuo metu pagal aukštį jis buvo šeštas pasaulyje. Televizijos bokšto aukštis yra 326,47 m. Gelžbetoninės bokšto dalies skersmuo apačioje -15 m, viršuje - 8 m. 190 m aukštyje yra 32 m skersmens paplatėjimas. Čia įsikūrusios technologinės tarnybos, yra baras su galinčiomis suktis apie bokšto ašį grindimis.

Virš bokšto gelžbetoninės dalies yra smailėjanti 136 m metalinė antena. TV bokštas su pamatu sveria 25 000-30 000 t, užstatymo aikštelė užima 3355 kv. metrų plotą. Viršutinis statinys sveria 3500t. Jo metalo karkasas, sveriantis 100t, buvo surinktas ant žemės ir per pusantros valandos pakeltas į 160 m aukštį. Viršutinio statinio laikančioji dalis - gelžbetoninė taurė - susideda iš 16 elementų. Jie buvo išbetonuoti bokšto papėdėje specialiame stapelyje ir pakelti į projektinį aukštį. Viršutinio statinio sienos apšiltintos ir padengtos vario lakštais. Bokšto pagrindas - apskritimo formos 38 m skersmens ir 1,5 m storio padas. Pamatas įgilintas - 8,25 m, jo svoris -11500 t.

Televizijos bokštas pastatytas pagal architekto Vladimiro Obydovo, inžinierių Davido Basiladzės ir Davido Dortmano projektą. Vilniaus inžinerinio statybos instituto mokslininkų skaičiavimais, šis bokštas stovės 700 m. Vilniaus televizijos bokšte veikia greičiausias ir aukščiausiai kylantis liftas. Jis 4 m per sekundę greičiu pakyla į 180 m aukštį. Keliamoji galia - 1t.

TV bokštas jau tapo pramogų ir rekordų siekimo vieta. Su bokštu susiję arba jame registruoti ir j Lietuvos rekordų knygą jau įrašyti šie rekordai:
# Didžiausia vėliava -1305,72 kv. metrų ploto 132 kg svorio (kartu su virvėmis) - tautinė vėliava.

# Aukščiausia dirbtinė iliuminuota Kalėdų eglutė - 326,47 m aukščio. Jos "kamienas" - Vilniaus televizijos bokštas. Ši iliuminacija pirmą kartą įžiebta prieš naujo tūkstantmečio pradžią, 1999 m.gruodžio 25 d.

# Ilgiausią vytinę juostą - 326,47 m ilgio, 3,5 cm pločio -1998 m. lapkričio 9 -1999 m. vasario 12 d. Lietuvos radijo ir televizijos centro salėje, kitaip dar vadinamame televizijos bokšte, nuvijo vilnietė tautodailininkė Birutė Antanina Janavičienė. 1999m.vasario 15 d. ši juosta pakelta Vilniaus televizijos bokšte.

# Greičiausiai - per 5 min. 3,8 sek. - į televizijos bokštą užbėgęs vyras - varžybų, įvykusių 1999 m. birželio 12 d. "Radijo dienos" šventėje nugalėtojas vilnietis Petras Pranckūnas. Į Vilniaus televizijos bokšto 19-ame aukšte esantį restoraną "Paukščių takas" reikėjo užbėgti avariniais-evakuaciniais laiptais (919 laiptelių po 18 cm aukščio). Toks aukštis tolygus 55 standartinio gyvenamojo namo aukštams. Liftas šią distanciją įveikia per 45 sek. Greičiausiai į televizijos bokštą užbėgusi mergina - kaunietė Sonata Ramoškevičiūtė.

Teatrų rekordai

Didžiausias teatras - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Vilniuje. Jo salėje vienu metu spektaklį gali žiūrėti 1150 žiūrovų (parteryje - 780 vietų, 22 balkonuose, išsidėsčiusiuose dviem aukštais - 370 vietų). Scena - 27 m pločio, 21 m ilgio su 11 keliamųjų skydų, dviem -12 ir 8 m skersmens - ratais, galinčiais suktis priešingomis kryptimis, ir 6 aikštelėmis, kurių kiekvieną galima pakelti ar nuleisti 2,7 m, taip pat pakreipti 8,3 laipsnių kampu, avanscena 9 m gylio. Galimos trys mechanizuotų orkestro duobės grindų padėtys, jas netgi galima pakelti taip, kad susilygintų su pagrindine scena ir gerokai padidintų jos plotą. Teatre sumontuota per 60 įvairaus galingumo elektros pavarų, apie 400 prožektorių, 20 garso atkūrimo kolonėlių, kelios ryšio sistemos, kilometrai kabelių ir trosų, dešimtys įvairių kitų prietaisų.

Šis teatras dalyvavo stambiausiame teatriniame renginyje Lietuvoje. Tai Lietuvos profesionalių teatrų festivalis-konkursas "Teatrai - vaikams", įvykęs Vilniaus teatrų septyniose scenose. Šis teatrinis renginys trukme - ilgiausias - 13 dienų (1995 m. balandžio 27-gegužės 7 d.), įvairiausias spektakliais - 45, spektaklių pavadinimų skaičiumi - 27, gausiausias dalyvavusių teatrų -18 - ir teatralų - per 1000 - skaičiumi. Spektaklius matė per 20 tūkst. vaikų.

Operos ir baleto teatre taip pat užfiksuotas didžiausias pokylis. Pokylyje, skirtame Vilniaus banko dešimties metų veiklai paminėti, surengtame šiame teatre 2000 m. kovo 3 d., susirinko 1100 svečių, o jų vaišėms patiekta 16-os pavadinimų 17 600 patiekalų vien šaltųjų užkandžių. Tai buvo pokylis, kuriame vienu metu buvo patiekta daugiausia šaltųjų užkandžių. Be šaltųjų užkandžių, šio pokylio svečiai buvo vaišinami ir kitokiais patiekalais. Juos aptarnavo 50 padavėjų.

Gatvių rekordai priklauso Vilniui

Vilnius - didžiausias miestas Lietuvoje. Čia didžiausias gyventojų skaičius. Maksimumas buvo 1991 m. - tuomet sostinėje gyveno 591,9 tūkstančių gyventojų. Dabar Vilniaus plotas - 401 kvadratiniai kilometrai. 20,2 proc. miesto yra užstatyta, o likusią dalį užima žalieji plotai ir vandenys. Vilniaus istorinis centras, senamiestis, yra vienas didžiausių Europoje (360 ha). Galbūt todėl visi į Lietuvos rekordų knygą įrašyti su gatvėmis susiję rekordai priklauso Vilniui.

Seniausia grįsta gatvė rasta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Ant medinio XV a. grindinio buvo užpiltas 30-40 cm smėlio sluoksnis ir beveik 5 m pločiu išgrįstas akmenimis.Grindinys kiek išgaubtas, jo viduryje - stambesnių akmenų linija.

Ilgiausia gatvė - Nemenčinės plentas - yra Vilniuje. Jos ilgis -11 km 902 m.

Trumpiausia gatvė - 69,9 m ilgio - buvo Mažvydo gatvė Vilniuje, besiribojusi su A.Domaševičiaus ir V.Kudirkos gatvėmis. Jos trumpesnioji pusė buvo 67,2 m ilgio. Po 1990 m. Vilniaus miesto gatvių pervardijimo ji tapo bevarde, o trumpiausia gatve, turinčia pavadinimą, tapo 75,7 m ilgio K.Griniaus gatvė Vilniuje. Jos trumpesnioji pusė yra 67,1 m ilgio.

Siauriausia gatvė -1,98 m pločio (siauriausioje važiuojamosios dalies vietoje) - yra Skapo gatvė Vilniuje.

http://www.asa.lt/cgi-bin/sna.cgi?grp=729

Tai TV boksto apzvlagos aikstele yra 190m aukstyje?

[alonso]

Pasirodo, kad Panevezys lenkia Klaipeda, keista.

gal tuo paciu butu galima miestu plotus pateikti?

[Edd]

gal tuo paciu butu galima miestu plotus pateikti?

Cia teritorijos duomenys 2004 metais:

Vilniaus m. sav. 401
Kauno m. sav. 157
Klaipėdos m. sav. 98
Šiaulių m. sav. 81
Panevėžio m. sav. 50

[ArTuRAs]

Geras saitas su viso pasaulio statistikom

http://www.cia.gov/cia/publications/...k/geos/lh.html

[Mantas]

Vidutinio darbo užmokesčio kitimas per pastaruosius metus. Paskaičiavau, kad pernai išaugo 8.5%, kad yra labai džiugu beje, gal kas gali priminti, kas yra užmokestis pagal Bruto? Perverčiau savo ekonoimikos vadovėlius, bandžiau Googlint, bet taip ir nesuradau

[ArTuRAs]

Jei siais metais per pirma ketvirti nekrito kokiais 5% tada tikrai

[alonso]

is cia paprastai ir imam visa info, besigincydami su lenkais

[John]

Bruto turetu buti tai, kas "ant popieriaus" t.y. neatskaiciavus pajamu ir kitu mokesciu. O Netto (arba tiesiog "Net", kap rasoma UK), tai, kas "i rankas".

[Mantas]

Dėkui. Kažkaip taip ir galvojau, bet nebuvau tikras

[Mantas]

Dėl darbo užmokesčio padidėjimo pasirodo klydau

Lietuvoje vidutinis mėnesio atlyginimas per metus išaugo 10,8 proc.
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=6758336

[Edd]

2005 M. SAUSIO–KOVO MĖN. APGYVENDINIMO ĮMONĖSE SVEČIŲ APSISTOJO 18,2 PROCENTO DAUGIAU
http://www.std.lt/web/main.php?paren...le=660&id=1176

Siandien teko buti senamiestyje, tai sakyciau, kad turistu skaicius tikrai nemazas. Gana daug lenku, nors lenku skaicius statistikoje nelabai koks, bet cia ta statistika tik sausio-kovo men.

[liutass]

Stai kur liudniausios naujienos

Per nepriklausomybės laikotarpį vaikų Lietuvoje sumažėjo ketvirtadaliu
| 2005 05 31 11:25:26 |


Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 746,3 tūkst. vaikų, t.y. penktadalis visų gyventojų. Lietuvoje vaikų nuolat mažėja. Per dešimtmetį nuo 1990 m. iki 2000 m. vaikų sumažėjo 125,4 tūkst., arba 12,6 proc., o šiame tūkstantmetyje per penkerius metus jų sumažėjo 125 tūkst., arba 14,4 proc. Per pastaruosius penkiolika metų vaikų sumažėjo ketvirtadaliu.

Ypač sumažėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų - 45 procentais.

2004 m. gimė 30,4 tūkst. vaikų, tai yra 179 vaikais mažiau nei 2003 m., 3,7 tūkst. - nei 2000 m. ir 26,5 tūkst. mažiau nei 1990 m. Pernai 1000 gyventojų teko vidutiniškai 8,9 naujagimio, 2000 m. - 9,8, o 1990 m. - 15,4. Vidutinis vaikų, kuriuos moteris pagimdo per visą savo gyvenimą, skaičius sumažėjo nuo 2,0 1990 m. iki 1,4 2000 m. ir 1,3 2004 metais.

Vis daugiau vaikų gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams. 2004 m., palyginti su 2000 m., vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis padidėjo nuo 23 iki 29 proc. (1990 m. buvo 7 proc.). Per pastaruosius penkerius metus kasmet išsituokia apie 10,8 tūkst. šeimų. Po ištuokos su vienu iš tėvų per pastaruosius ketverius metus kasmet liko vidutiniškai apie 10,5 tūkst. vaikų.

[Mantas]

Tokia statistika tikrai nedžiugina. Nors dabar jau yra ženklų, kad gimstamumas, nors ir lėtai, atsigauna. Tikimės neteks užleisti savo žemelės kokiems babajams

[Tomasl]

Turetu manau musu apie simta tukstanciu uzsienieciu po kokiu 5 gal daugiau metuku pradet grizineti.
Tai jie jau padidins ta trukstama vaikuciu skaiciu.