Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Lietuvoje daugiau pramonės nei Latvijoje arba Estijoje, todėl ir krizę lengviau pergyveno (o ne dėl kažkokių genialių mokesčių reformų), dabar irgi bvp auga pagrinde dėl augančio eksporto.

Va būtent čia galėjo būti viena iš priežasčių. Jei dar kaip estai būtume turėje nuosavus energetikos išteklius, būtume dar lengviau krizę pergyvenę. Estams, aišku, palyginus su mumis išlikti šiek tiek aukščiau leidžia daugiau užsienio invesiticijų.

p.s. IMF'o BVP PPP per capita grafiškai.

[Aš]

Vizualizuojam:

[Tomas]

O čia nepatogi tiesa - vargu ar BVP galvai augimas paremtas darbo jėgos eksportu yra tvarus ilgame laikotarpyje.

BVP augimas galvai atmetus gyventojų mažėjimą:

[index]

O čia nepatogi tiesa - vargu ar BVP galvai augimas paremtas darbo jėgos eksportu yra tvarus ilgame laikotarpyje.

BVP augimas galvai atmetus gyventojų mažėjimą:
Atvaizdas

Ta prasme?

[Tomas]

Grafike priimta, kad gyventojų skaičius LT ir EE 2001-2011 metais nesikeitė

[index]

Grafike priimta, kad gyventojų skaičius LT ir EE 2001-2011 metais nesikeitė

Supratau. Savaime aišku, kad geriau jei neproduktyvūs gyventojai taptų produktyviais, o ne išvažiuotų, aišku.

Kitas dalykas, kad akivaizdžiai matosi, kad daugiausia emigruoja produkto nekuriantys, neaktyvūs gyventojai, o ne kaip dažniausiai linksniuojama "geriausi ir produktyviausi iš mūsų". Todėl tai nėra ir kažkokia tragedija.

Tokia dviprasmiška situacija.

[Lettered]

Supratau. Savaime aišku, kad geriau jei neproduktyvūs gyventojai taptų produktyviais, o ne išvažiuotų, aišku.

Kitas dalykas, kad akivaizdžiai matosi, kad daugiausia emigruoja produkto nekuriantys, neaktyvūs gyventojai, o ne kaip dažniausiai linksniuojama "geriausi ir produktyviausi iš mūsų". Todėl tai nėra ir kažkokia tragedija.

Tokia dviprasmiška situacija.

Žiūrint, ką laikai produktyviu. Jeigu išvažiuoja baigę mokyklas, universitetus, kurie dar nekuria jokio produkto, bet ateityje turi potencialą kurti, taip pat tuo pačiu kurti ir rinką naujoms darbo vietoms (vidaus vartojimo augimui) ir investicijoms iš užsienio. Tarp emigrantų visokių chronių yra mažuma, nes ir užsienyje pinigai neauga ant medžių.

[Aš]

Mauricui nepatinka per santūrus LT biudžeto balansavimas:

Pasaka apie tris paršelius - Estnufą, Latnafą ir Litnifą - tęsiasi: Latvija, kaip ir tikėtasi, ima pavyzdį iš Estijos, o Lietuva - vėl renčia šiaudinę trobelę...

"Tarptautinis valiutos fondas laikinai paskolino Latnafui medinį namelį mainais už pažadą, kad jis ims pavyzdį iš Estnufo ir kitą kartą gerokai anksčiau pradės ruoštis ateinančiai ekonominei žiemai. Litnifas nusprendė paskubomis susiręsti šiaudinę trobelę, nes, visų didžiam nusivylimui, neturėjo pasistatęs mūrinio namo kaip Estnufas ir atsisakė pasiskolinti medinį namelį iš tarptautinių partnerių kaip Latnafas."

Iš jo FB psl.

[Silber418]

Va būtent čia galėjo būti viena iš priežasčių. Jei dar kaip estai būtume turėje nuosavus energetikos išteklius, būtume dar lengviau krizę pergyvenę. Estams, aišku, palyginus su mumis išlikti šiek tiek aukščiau leidžia daugiau užsienio invesiticijų.

p.s. IMF'o BVP PPP per capita grafiškai.

Atvaizdas

Šio grafiko duomenys 2012 m., tiesa?

[index]

Šio grafiko duomenys 2012 m., tiesa?

Taip. Kai kurių valstybių dar tik prognozės, bet vis dėlto turėtų būti arti teisybės.

[Silber418]

Taip. Kai kurių valstybių dar tik prognozės, bet vis dėlto turėtų būti arti teisybės.

Supratau. 2013 m. TVF išleistame dokumente skelbti trisdešimties valstybių BVP/1 gyventojui (nominalusis) duomenys. Juos galite pamatyti čia.
Pagal BVP/1 gyventojui (PPP) rodiklį Lietuvos pozicija, ko gero, bus geresnė šiais metais.
Remiantis BVP augimo duomenimis, Švedija grafike turėtų būti antra.

[Eidvis]

Oooo, prasideda varymas ant Estijos .

Įkišiu ir aš savo grafiką. Grubiai pakoregavau LT BVP augimą vienam gyventojui įvertindamas tikrąjį emigracijos mastą ir štai ką gavau:

T.y. dar labiau išryškėjo tai ką ne kartą kartojau. "Rezervą kaupusi" Estija krito ilgiau ir atsigavo lėčiau nei socdemų nujota Lietuva

Lietuvoje ir Estijoje biudžeto karpymai ir kova su krize prasidėjo maždaug tuo pat metu, nepaisant to, kad Estijos ekonomika smukti pradėjo metais ankščiau. Tai tikriausiai ir turėjo didžiausios įtakos tam, kad krizė Lietuvoje truko kur kas trumpiau, nei Estijoje. Tačiau iš dalies galima sutikti, kad krizė Lietuvos taip smarkiai kaip Estijos nepaveikė, nepaisant to, kad Estija buvo kur kas mažiau prasiskolinusi nei Lietuva. Tačiau tam pagrindinės įtakos galėjo turėti deja, bet ne Socdemų valdžia, o patys žmonės. Estai kur kas labiau prasiskolinę bankams, nei lietuviai. Nelabai dabar turiu laiko ieškoti tikslių duomenų, dėl to bandysiu iš atmiesties spėjimo būdu, tai jeigu gerai prisimenu, Estijos valdžios skola sudarė kažkur ~6%, kai tuo tarpu gyventojų/įmonių skola buvo ~90% BVP. Tuo tarpu Lietuvoje tie skaičiai buvo kažkas panašaus į 20% ir 40-50%. Bendroje sumoje lituviai buvo mažiau prasiskolinę už estus, tačiau tikrai ne dėl valdžios veiksmų.

[Tomas]

Bendroje sumoje lituviai buvo mažiau prasiskolinę už estus, tačiau tikrai ne dėl valdžios veiksmų.

O dėl ko?

[Eidvis]

O dėl ko?

Lietuviai dėl kažkokių priežasčių skolinimesi yra kur kas konservatyvesni už estus (gyventojai, bet ne valdžia). Tikslių to priežasčių pasakyti negaliu, gali būti mentaliteto/skirtingos kultūros įtakota, nes sąlygos paskoloms imti visose trijuose šalyse buvo daugiau mažiau vienodos.

[Lettered]

Lietuviai dėl kažkokių priežasčių skolinimesi yra kur kas konservatyvesni už estus (gyventojai, bet ne valdžia). Tikslių to priežasčių pasakyti negaliu, gali būti mentaliteto/skirtingos kultūros įtakota, nes sąlygos paskoloms imti visose trijuose šalyse buvo daugiau mažiau vienodos.

Maždaug iki 2005 m. buvo kur kas sunkesnės Lietuvoje, aukštos palūkanos, sunkus paskolų gavimas iš banko.

[Silber418]

Nors ir džiugi prognozė Lietuvos ekonomikai, lyginant su Estijos, pastarosios valstybės ekonomiminis augimas, panašu, bus paremtas stabilesniu pagrindu. Emigracijos mastai iš Estijos, lyginant su Lietuva, mažesni. Jeigu Lietuvos BVP/1 gyventojui rodiklio teigiamas pokytis ir toliau bus pastebimai įtakojamas žmonių emigracijos, ateityje bus pastebima darbo jėgos trūkumo problemos įtaka tolesniam ekonominiam vysytimuisi ir rodiklio pokyčiams. Estijos rodiklio pokytis bus labiau paremtas eksporto/importo balanso pokyčiu, jeigu gyventojų skaičius sparčiai nemažės, o tai jiems užtikrins stabilesnę ekonominę padėtį.

[Jegermeister]

Nors ir džiugi prognozė Lietuvos ekonomikai, lyginant su Estijos, pastarosios valstybės ekonomiminis augimas, panašu, bus paremtas stabilesniu pagrindu. Emigracijos mastai iš Estijos, lyginant su Lietuva, mažesni. Jeigu Lietuvos BVP/1 gyventojui rodiklio teigiamas pokytis ir toliau bus pastebimai įtakojamas žmonių emigracijos, ateityje bus pastebima darbo jėgos trūkumo problemos įtaka tolesniam ekonominiam vysytimuisi ir rodiklio pokyčiams. Estijos rodiklio pokytis bus labiau paremtas eksporto/importo balanso pokyčiu, jeigu gyventojų skaičius sparčiai nemažės, o tai jiems užtikrins stabilesnę ekonominę padėtį.

Na kiek tenka bendrauti su estais, tai pas juos emigracijos mastai nė kiek ne mažesni nei pas mus, tik va jos specifika dėl aiškių priežasčių kiek kitokia.
Tiesiog jie "gyvena" Estijoje, bet dirba Suomijoje...

[Silber418]

Na kiek tenka bendrauti su estais, tai pas juos emigracijos mastai nė kiek ne mažesni nei pas mus, tik va jos specifika dėl aiškių priežasčių kiek kitokia.
Tiesiog jie "gyvena" Estijoje, bet dirba Suomijoje...

Štai esto komentaras šiuo klausimu (iš Skyscrapercity forumo):

^^ I expect to see a big rise in suicide rates once Lithuania passes Estonia in GDP per capita (PPP)

The census data can be translated either way. If I rembember correctly, people who work abroad but still have a home in Estonia and visit it often are considered Estonian residents. This is very common in Estonia since most of the people seeking for work have moved to Finland which is close by, whereas Lithuanians have mostly moved to countries further away and are not considered to be Lithuanian residents any more.

[Tomas]

Lietuviai dėl kažkokių priežasčių skolinimesi yra kur kas konservatyvesni už estus (gyventojai, bet ne valdžia). Tikslių to priežasčių pasakyti negaliu, gali būti mentaliteto/skirtingos kultūros įtakota, nes sąlygos paskoloms imti visose trijuose šalyse buvo daugiau mažiau vienodos.

Iš tiesų tai estų valdžia taupė ir kaupė garsųjį rezervą, tai skolintis teko patiems estams. Lietuvoj kadangi socdemai taškėsi pinigais į visas puses - patiems lietuviams reikėjo skolintis mažiau (nes daugiau nubyrėjo iš valdžios).

[Eidvis]

Iš tiesų tai estų valdžia taupė ir kaupė garsųjį rezervą, tai skolintis teko patiems estams. Lietuvoj kadangi socdemai taškėsi pinigais į visas puses - patiems lietuviams reikėjo skolintis mažiau (nes daugiau nubyrėjo iš valdžios).

Imant gyventojų skolas bankams (dabar bijau suklįsti) tačiau kažkur 70% tų skolų sudaro paskolos nekilnojamam turtui įsigyti, t.y. butams pirktis. Nežinau kaip turėtų taškytis valdžia, kad gyventojai galėtų butus be paskolų susipirkti Čia jau daugiau psichologiniai niuansai, kad lietuviai yra taupesni, taupo pinigus ir tik po to perka, kai estai daro atvirkščiai. Kaip Lettered ir minėjo, tai galėjo būti ir dėl to, kad Estijoje paskolų sąlygos iki 2005 m. buvo kur kas palankesnės, galbūt lietuviai tiesiog nespėjo išmokti gyventi iš paskolų. Tiesa, verta paminėti, jog Latvijoje padėtis šiuo atžvilgiu buvo prasčiausia - ir ekonominė krizė jiems smogė labiausiai.