Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Lettered, tu sakai, kad Lietuvos sekmės raktas turėtų būti koncentracija į vidaus rinką, kad neva tai tinka ir mažai šaliai ir pateiki pavyzdį Suomiją, kuri ne tik kad yra bene dvigubai didesnė, daug labiau izoliuota, tačiau dar ir eksportuoja daugiau (/gyventojui) - kažkaip manęs toks pavyzdys neįtikina Ir šiaip Suomija ES kontekste šiuo metu yra atsilikėlė, bent jau šiaurinių šalių atžvilgiu. Bet net nereikia jokių pavyzdžių, užtenka suvokti, kad lietuviai nesukurs savų iPhonų, nepagamins savo mašinų, kompiuterių, o vien tik pieno pramone gyvi nebūsim. Dėl to turim atrasti gyslelę, kur esame kiečiausi, kad iš eksporto užsikaltumėm daug babkių ir galėtumėm prisipirkti iPhonų Kad ir kaip tas eksportas pas mus didėja, importas iki šiol yra didesnis, dėl ko reikia dar didesnio eksporto. Na, o esmė, kodėl mes niekada negalėsime būti uždara ekonomika, žinoma yra ta, kad paprastai gamyklų optimalus dydis yra kur kas didesnis, nei kad reikia Lietuvos rinkai. Statant mažas gamyklas (o gal išvis gaminant rankų darbo) - prekės savikaina iškart smarkiai brangsta. (čia nekalbu apie kasdienio vartojimo prekes, tokias kaip batonas ar sūris).

Nesakau, kad svarbu tik vidaus rinka, bet finansinė situacija ir eksportas tikrai leidžia natūraliai ją turėti gerokai didesnę, nemažai ką galim patys pasigaminti, ko šiuo metu trūksta, paradoksalu.

[Tomas]

Tu pradėjai apie eksportą, na tai aš tau ir pagrindžiau, kad eksporto augimas, patinka tau tai ar ne, yra ir valstybės politikos nuopelnas, nes tos srities atžvilgiu buvo vykdoma tikslinė politika šią sritį išskirtinai remiant.

Manai, kad normalu dotuoti užsienio vartotoją savo piliečių sąskaita?

[senasnamas]

O iš kur be eksporto šaliai gauti dolerių ar eurų, kurių reikia skoloms grąžinti?

[Silber418]

O iš kur be eksporto šaliai gauti dolerių ar eurų, kurių reikia skoloms grąžinti?

Įsteigti banką, remiamą valstybės, bei įkurti filialų užsienyje.

[Lettered]

Įsteigti banką, remiamą valstybės, bei įkurti filialų užsienyje.

Mes ne tokie protingi kaip skandinavai

[senasnamas]

Šių metų kovo 17 d. duomenimis, valstybės skolos našta vienam Lietuvos gyventojui buvo 15,5 tūkst. Lt. Daug ar mažai? Palyginkime. Kiekvienam Latvijos gyventojui tenka 14,8 tūkst. Lt valstybės skolos, o štai estai jaučiasi labai patogiai – kiekvieną estą slegia tik 4,2 tūkst. Lt valstybės skola.

Tačiau bankų pateikiami duomenys apie fizinių asmenų sukauptas lėšas teikia vilčių, kad Lietuvos neištiks Kipro, Islandijos ar Graikijos likimas. Lietuviai juodai dienai bankuose laiko apie 26 mlrd. Lt ir dar apie 3 mlrd. Lt – namuose, t. y. gerokai daugiau nei kaimynai latviai ir estai.

„Blogai, kad Vyriausybė nesiskolino iš piliečių. Jie pinigų turėjo daugiau, negu valstybei reikėjo skolintis. Piliečiai bankuose laikė savo lėšas už 3–4 proc. metinių palūkanų, o Vyriausybė užsienyje skolinosi ir mokėjo po 5–7 proc.metinių palūkanų. Taigi buvo galima sutaupyti, be to, palūkanos būtų likusios Lietuvoje, gyventojai tuos pinigus būtų išleidę ir taip valstybė dar būtų uždirbusi iš PVM bei kitų mokesčių“, – karščiavosi R.Jasinavičius.

http://verslas.delfi.lt/verslas/band....d?id=61055441
Iš tikrųjų, kuo blogas japoniškas variantas skolintis iš piliečių?

[Silber418]

Mes ne tokie protingi kaip skandinavai

Na, nebūkime tokie kuklūs. Baltijos šalyse padalinius turintys bankai lyg ir nėra valstybiniai.

[index]

Vyriausybė pasipriešino Salamakinui ir leido išgauti skalūnines dujas, o Coolness ir vėl siaučia:

Prieš posėdį konservatoriai išplatino ir daugiau p. Vėsaitės pasisakymų įvairiais aktualiais klausimais – „Nei viena valstybė šio neįgyvendino“, „Geriau pasistengti nepraleisti galimybės, kurią siūlo Rusijos atomininkai dėl dalyvavimo Baltijos atominės elektrinės ambicingame, regionui ypatingai svarbiame projekte“, „Mes nesimeldžiame kažkokiam nepriklausomybės dievui“.

http://vz.lt/article/2013/4/11/vesai...#ixzz2Q8WFZHOs

Reikia tikėtis, kad ją Butkevičius praignoruos lygiai taip pat. Asmeniškai tada socdemams suteikčiau nuodėmių atleidimą.

[senasnamas]

Ji yra juokinga, tai prie jos viskas lengvai prilimpa - žurnalistams tokie ministrai tikras lobis
http://verslas.delfi.lt/energetika/b....d?id=61122035

B.Vėsaitė pasiūlė "ne klausyti, kas ką kalba, o žiūrėti, kas ką daro". Pasak jos, kai kurie pranešimai žiniasklaidoje buvo "provokacija" prieš premjero Algirdo Butkevičiaus vizitą į Rusiją.

Ji pareiškė remianti trečiosios direktyvos reikalavimų įgyvendinimą Lietuvoje: "Ir jokių atidėliojimų".

Praėjusią savaitę Ūkio ministrė B.Vėsaitė buvo pareiškusi, kad trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau, kaip tai daro kitos dvi Baltijos šalys, kurios dujas iš Rusijos dujų koncerno "Gazprom" gauna maždaug penktadaliu pigiau.
"Aš manyčiau, kad trečiąjį liberalizavimo paketą (ES trečiąjį energetikos paketą - BNS) mes galėjome įgyvendinti taip, kaip jį įgyvendina estai, tikrai su mažiausiais nuostoliais savo vartotojams. Manyčiau, kad galima tų pačių tikslų siekti, labiau rūpinantis savo vartotojais ir savo verslo konkurencingumu", - interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė B. Vėsaitė.

Dėl paskutinių teiginių tai pritariu, nes nesuprantu, ką Lietuva laimi pasirinkusi tą griežčiausią variantą. Nebent atlieka bandomojo triušelio vaidmenį Rusijos reakcijai patikrinti.

[index]

Dėl paskutinių teiginių tai pritariu, nes nesuprantu, ką Lietuva laimi pasirinkusi tą griežčiausią variantą. Nebent atlieka bandomojo triušelio vaidmenį Rusijos reakcijai patikrinti.

Iš esmės, kiek aš suprantu, pralaimi dėl didesnės dujų kainos trumpuoju laikotarpiu, bet laimi dėl mažesnės Gazpromo įtakos (nes "vamzdžio" akcijų jie nebeturi visiškai) ir didesnės konkurencijos ilguoju. Ir be to greičiau, nes konkurencijai sąlygas reikia sukurti iki terminalo darbo pradžios.

[Silber418]

Remiantis naujausiu Europos Sąjungos statistikos tarnybos "Eurostat" pranešimu, 2012 m. Lietuvoje vieno darbuotojo darbo valanda buvo vertinama 5.8 eurais (-1.4%).
Labiausiai Europos Sąjungoje buvo vertinamas švedų (vid. 41 euras, vertinant visus sektorius), o mažiausiai - bulgarų darbas (vid. 3.3 euro). Vidutiniškai, viena darbuotojo dirbta valanda ES buvo vertinama 23.4 eurais (8.6% pokytis, lyginant su 2008 m. (Euro zonoje - 28 eurais, 8.7% pokytis)).

In 2012, average hourly labour costs in the whole economy (excluding agriculture and public administration) were estimated to be €23.4 in the EU273 and €28.0 in the euro area (EA17). However, this average masks significant differences between EU Member States, with hourly labour costs ranging from €3.7 in Bulgaria, €4.4 in Romania, €5.8 in Lithuania and €6.0 in Latvia, to €39.0 in Sweden, €38.1 in Denmark, €37.2 in Belgium, €34.6 in Luxembourg and €34.2 in France. When comparing labour cost estimates in euro over time, it should be noted that data for those Member States outside the euro area are influenced by exchange rate movements.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_STAT-13-54_en.htm.

[Aš]

„Gazprom“ daro taktinį manevrą. Nelaukiant kol į rinkos žaidimą įeis SGD terminalas (kaip perspektyvinis argumentas jis veikia jau dabar), Lietuvai siūloma 20% dujų nuolaida. Pasiūlymas - viliojantis. Reikalavimai? Dauguma realūs, tačiau yra keletas kabliukų.

Pavyzdžiui, reikalavimą užtikrinti dujų tranzitą į Karaliaučiaus sritį Lietuva galėtų įgyvendinti demonstruodama gerą valią ir polinkį bendradarbiauti. Tačiau reikalaujama ir ilgalaikės dujų pirkimo sutarties iki 2020 m. pasirašymo. Prieš kurį laiką premjeras A. Butkevičius yra viešai pareiškęs, kad tokia (ilgalaikė) sutartis pasirašoma nebus. Statant SGD terminalą ji yra nelogiška ir Lietuvai strategiškai svarbūs projektai neturi būti nei vėlinami, nei statomi į realizacijos bei sėkmingos ilgalaikės veiklos pavojų.

Kodėl „Gazprom“ nuolaidą siūlo dabar? Todėl, kad, kaip pažymi ekonomistas N. Mačiulis, penktadaliu mažesnė dujų kaina galėtų kone užtikrinti tai, kad Lietuva atitiks infliacijos kriterijų siekiant įsivesti eurą. Taigi, „Gazprom“ sprendimas yra orientuotas laike kai nuolaida Lietuva yra papildomai suinteresuota.

Argumentas dėl tranzito sudaro įspūdį, kad „tokią nuolaidą Lietuva galėjo gauti ir anksčiau, tiesiog ne(iš)siderėjo“. Tačiau tai nėra tiesa. Latvija ir Estija už dujas moka mažiau nepriklausomai nuo to, kad tranzito argumentu nedisponuoja. Dujų kaina Lietuvai buvo politizuota visų pirma dėl III ES energetikos paketo. Dabar ją mažiname dėl argumentų, įgytų vystant energetinės nepriklausomybės strategiją, o argumentai veikia projektų dar net nebaigus realizuoti. Kodėl „Gazprom“ to nelaukė, jau nurodžiau.

Lietuvos Vyriausybė statoma į keblią padėtį: čia nėra vieno absoliučiai teisingo pasirinkimo. Atsisakyti nuolaidos? Daugelis vartotojų to nesupras. Statyti į pavojų strateginius projektus ir dar kuriam laikui pririšti Lietuvą prie šio monopolisto, kurio „malonės“ jau atsikandome? To nesupras ekspertai. O gal toks ir yra „Gazprom“ tikslas? Ir ką jūs rekomenduotumėte Lietuvos Vyriausybei?

Mano pasiūlymas:

1. užtikrinam tai, kas jiems turėtų būti labai svarbu - tranzitą į Karaliaučių;
2. atmetam dalį nepriimtinių reikalavimų, įskaitant ilgalaikę sutartį;
3. prašom mažesnės nuolaidos, pvz. 10 proc., kas vis tiek suveiktų euro labui;
4. nesukiršinam visomenės ir nesupriešinam jos su strateginiais tikslais: nuolaida - check, projektai - check.

Jei nesutinka? Pasuojam. Kainą sumažinsim 20-25 proc. SGD terminalo dėka vos po kelių metų. Dėl euro teks paprakaituot, į infliacijos prognozes galimų nuolaidų avansu vis tiek negalėjome įskaičiuoti, tad jo siekti ir pasiekti yra suplanuota ir taip, todėl tai turi būti realizuota.

Galima parankiot ir alternatyvių pasiūlymų:

25% suvartojamo kiekio - terminalas
25% suvartojamo kiekio - ilgalaike gazpromo sutartis
50% suvartojamo kiekio - aukcione/birzoje [terminalas?, gazpromas?, skalunai?, lenkija?]

http://vz.lt/article/2013/4/12/20-ga...uolaidos-kaina

[Lettered]

Tas 20% yra juokingas, nes vien nuo 2011 m. per 2 metus dujų kaina išaugo 30%, nors visame pasaulyje kaip tik mažėjo. Taip, kad gali 20% sumažinti, o kitais metais vėl pakelti 20% ar dar daugiau, jei brangs nafta, nes dabar kaina susieta būtent su šia žaliava.
Kol neturim jokių alternatyvų pirkti dujas pigiau, vienintelė išeitis derėtis yra kainą bandyti susieti su Gazprom parduodama dujų kaina kitoms šalims, kurios moka rinkos kainomis, nes turi alternatyvų.

[senasnamas]

Rusijai akivaizdžiai jautrus dujų tranzito į Kaliningradą klausimas. Tai šituo argumentu derybose visada ir reikėjo naudotis - nepagrįstai brangsta dujos, atitinkamai didinam tranzito tarifus. Uždaro Družbos vamzdį, uždarom dujų tranzitą . Gazpromo rinka traukiasi, tai bando kam tik įmanoma užmesti ilgalaikes sutartis. Jei nuolaida būtų 50 proc., tada galima svarstyti . 2020 m. dujų rinka Europoje turėtų būti smarkiai pasikeitusi, todėl bet kokios ilgalaikės sutartys yra akmuo po kaklu.

[Sula]

Galima reikalauti rišti nuolaidinę "Gazporom" kainą prie Rotterdamo LNG kainos biržos indekso (o ne naftos).

[Aš]

Iš esmės Lettered pasiūlė kažką panašaus. Pasiūlymas racijos tikrai turi. Padariau šiokį tokį tų idėjų, savo ir kitų, apibendrinimą ir pasiunčiau šešėliniam energetikos ministrui. Tegul žiūrisi patys. Gal kartais bus proga šiuo klausimu ir tikrąją Vyriausybę šen bei ten pakoreguot, jei prireiks. Nes premjeras kol kas parpia:
http://vz.lt/article/2013/4/12/butke...avimu-del-duju

Taisyta:

Dainiaus Kreivio atsakymas iš esmės yra "mes gausim tuos 20 proc. nepriklausomai nuo Gazpromo valios."

http://www.kitukampu.com/2013/04/uz-...uose-arba.html

[Tomas]

Įdomioji statistika -
Lietuva yra vienintelė ES šalis be Graikijos, kurioje 2008-2012m. sumažėjo darbo kaina (be viešojo sektoriaus ir ž.ū.):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF

[Silber418]

Įdomioji statistika -
Lietuva yra vienintelė ES šalis be Graikijos, kurioje 2008-2012m. sumažėjo darbo kaina (be viešojo sektoriaus ir ž.ū.):
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF

Apie tai anksčiau buvau rašęs pranešimą.

Remiantis naujausiu Europos Sąjungos statistikos tarnybos "Eurostat" pranešimu, 2012 m. Lietuvoje vieno darbuotojo darbo valanda buvo vertinama 5.8 eurais (-1.4%).
Labiausiai Europos Sąjungoje buvo vertinamas švedų (vid. 41 euras, vertinant visus sektorius), o mažiausiai - bulgarų darbas (vid. 3.3 euro). Vidutiniškai, viena darbuotojo dirbta valanda ES buvo vertinama 23.4 eurais (8.6% pokytis, lyginant su 2008 m. (Euro zonoje - 28 eurais, 8.7% pokytis)).

In 2012, average hourly labour costs in the whole economy (excluding agriculture and public administration) were estimated to be €23.4 in the EU273 and €28.0 in the euro area (EA17). However, this average masks significant differences between EU Member States, with hourly labour costs ranging from €3.7 in Bulgaria, €4.4 in Romania, €5.8 in Lithuania and €6.0 in Latvia, to €39.0 in Sweden, €38.1 in Denmark, €37.2 in Belgium, €34.6 in Luxembourg and €34.2 in France. When comparing labour cost estimates in euro over time, it should be noted that data for those Member States outside the euro area are influenced by exchange rate movements.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_STAT-13-54_en.htm.

[Aš]

Lietuvos eksportas vasarį, palyginti su sausiu, augo sparčiausiai visoje ES – 12,5 proc., paskelbė statistikos biuras „Eurostat“.

Kitos kaimynės – Latvijos – eksportas vasarį, palyginti su sausiu, susitraukė 1,2 proc. Toks pat smukimas užfiksuotas ir Estijoje.

http://iq.lt/dienos-grafikas/lietuvo...i-geriausi-es/

[pliumbum]

Nuo kada tokie duomenys lyginami su praeitu mėnesiu? O kaip sezoniškumai? Ar čia Eurostatas visai nusivažiavo?