Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Nors Vokietija yra tikrai nuostabi šalis, ten irgi yra nevykėlių, kurie dėl savo analfabetizmo ir/arba imbecilumo nevisiškai orientuojasi situacijoje.

Visgi mums kur kas aktualiau ir įdomiau, ką apie Eurą galvoja I.Šimonytė, nei Vokiečių degradai:

Buvę Lietuvos finansų ministrai: eurą galėtume įsivesti su latviais
http://verslas.delfi.lt/verslas/buve....d?id=60756405

Cameronas turbūt iš vis degradų degradas? Ne tik euro nenori, bet ir visos ES. Arba dar viena degradų šalis:
http://www.ekonomika.lt/naujiena/sve...uro-33913.html

[John]

Cameronas turbūt iš vis degradų degradas? Ne tik euro nenori, bet ir visos ES.

Šiaip tai, ko gero, nėra labai baisiai toli tiesos.

[Lettered]

Šiaip tai, ko gero, nėra labai baisiai toli tiesos.

Jeigu UK dar labiau integruotųsi į ES su tais visais finansų institucijų reguliavimais, euro įsivedimu ir kt., tuomet ją paprasčiausiai nukonkuruotų Vokietija ir baigtųsi viskas kaip Pietų Europai. Dabar vykdydama nepriklausomą politiką turi savų svertų. Nors pvz. Švedija ar Šveicarija dar konkurencingesnės už Vokietiją ir galėtų be problemų su ja konkuruoti, bet net ir jos nenori Euro.

[Rimas_OK]

Nelabai suprantu kaip popierėlio spalva gali įtakoti/padidinti konkuravimą?

[senasnamas]

Esmė ne popierėlio spalva, o ar pats valdai jo spausdinimą, ar kažkas valdo už tave. Jei kokia Graikija ar Ispanija turėtų savo valiutą, išėjimas iš krizės joms būtų daug paprastesnis.

[DeSadas]

apart spausdinimo ir palukanu normos, taipogi devaluacija jeigu nori to.

[index]

Esmė ne popierėlio spalva, o ar pats valdai jo spausdinimą, ar kažkas valdo už tave. Jei kokia Graikija ar Ispanija turėtų savo valiutą, išėjimas iš krizės joms būtų daug paprastesnis.

Ne visiškai taip... Tai padidintų jų konkurencingumą eksportuojant prekes ir paslaugas, bet tuo pačiu išpūstų tiek valstybės, tiek privačias skolas, nes jos tai denominuotos eurais ar kita užsienio valiuta, o ne naujosiomis drachmomis ar pesetomis.

Taip, kad reikia labai gerai pasvarstyti koks variantas joms būtų geresnis ir tikrai manau, kad tų šalių valdžios tai darė. Dar yra variantas pirma defaultinti, o po to įsivesti savo valiutą ir ją nuvertinti, bet Argentina taip kažko stebuklingo nepasiekė.

[senasnamas]

Ne veltui kai kurios Europos šalys ribojo bent jau privatų skolinimąsi užsienio valiuta, pvz., Lenkija. Nes nepalankiai susiklosčius aplinkybėms (kai nuvertėja sava valiuta) tai gali tapti spąstais. Lietuvoje tai vyko atvirkščiai: skolintis eurais niekas netrukdė, o prasidedant krizei bankai, matyt, bijodami lito nuvertėjimo užkėlė VILIBOR ir daug litais pasiskolinusių botagu buvo priversti pereiti prie eurų. Ne už ačiū, aišku. Rūpintis valstybės interesais nebuvo kam.

[index]

Ne veltui kai kurios Europos šalys ribojo bent jau privatų skolinimąsi užsienio valiuta, pvz., Lenkija. Nes nepalankiai susiklosčius aplinkybėms (kai nuvertėja sava valiuta) tai gali tapti spąstais. Lietuvoje tai vyko atvirkščiai: skolintis eurais niekas netrukdė, o prasidedant krizei bankai, matyt, bijodami lito nuvertėjimo užkėlė VILIBOR ir daug litais pasiskolinusių botagu buvo priversti pereiti prie eurų. Ne už ačiū, aišku. Rūpintis valstybės interesais nebuvo kam.

Skolinimasis vietine valiuta, mažose valstybėse, kurių valiuta neturi rezervinės valiutos statuso, yra ir bus brangesnis, kas reiškia mažesnį finansvimą verslui, lėtesnį ekonomikos augimą ir didesnes skolos aptarnavimo išlaidas valstybei.

[Tomas]

Skolinimasis vietine valiuta, mažose valstybėse, kurių valiuta neturi rezervinės valiutos statuso, yra ir bus brangesnis, kas reiškia mažesnį finansvimą verslui, lėtesnį ekonomikos augimą ir didesnes skolos aptarnavimo išlaidas valstybei.

Kai "skolinamasi" tik sava valiuta skolos aptarnavimas nekainuoja nieko. Be to "skolinimosi" kainą reguliuoja ne "finansų rinkos" (kad ir koks biesas tai bebūtų), o centrinis bankas, todėl "skolinimąsi" sava valiuta visada galima padaryti pigų.
Pvz. iki maždaug 80ųjų metų pasaulyje buvo įprasta palaikyti obligacijų palūkanas mažesnes nei BVP, kas savo ruožtu lėmė mažėjantį "skolos"/BVP santykį.

[index]

Kai "skolinamasi" tik sava valiuta skolos aptarnavimas nekainuoja nieko. Be to "skolinimosi" kainą reguliuoja ne "finansų rinkos" (kad ir koks biesas tai bebūtų), o centrinis bankas, todėl "skolinimąsi" sava valiuta visada galima padaryti pigų.
Pvz. iki maždaug 80ųjų metų pasaulyje buvo įprasta palaikyti obligacijų palūkanas mažesnes nei BVP, kas savo ruožtu lėmė mažėjantį "skolos"/BVP santykį.

Taip. Bet skolintis savo valiuta nesukeliant staigaus ir didelio valiutos kurso smukimo galima tik tada kai savo valiuta skoliniesi užsienyje ir visada yra tų, kurie tavo valiutą užsienyje superka, taip palaikydami jos paklausą ir kursą. Mums su litu to padaryti nelabai pavyktų.

p.s. Finansų rinkos yra ne biesas, o investiciniai, pensijų fondai, bankai ir daugmaž viskas.

[Rimas_OK]

Tarkim, jei gamini nekonkurencingą šlamštą, kurio negali eksportuoti, ir dar prisispausdini savo popierėlių, tai kaži ar labai gali išsigelbėti? Kokia Graikija pavirstų į Tarybų sąjungos variantą su beverte valiuta už kurią nusipirksi ne ką daugiau nei už dabar sumažėjusius eurinius atlyginimus.

[index]

Sveikinimai (aišku, išskyrus tuos, kurie tai laiko neigiamu dalyku ) su teigiamu metiniu užsienio prekybos balansu. Fast forward!

[John]

Sveikinimai (aišku, išskyrus tuos, kurie tai laiko neigiamu dalyku ) su teigiamu metiniu užsienio prekybos balansu. Fast forward!

Labai įdomi ir gera naujiena. Jeigu tokia balanso proporcija būtų tvari ir išilaikytų ilgesnėje perspektyvoje, būtų išvis pasaka.

[Lettered]

Labai įdomi ir gera naujiena. Jeigu tokia balanso proporcija būtų tvari ir išilaikytų ilgesnėje perspektyvoje, būtų išvis pasaka.

Pasaka, jei einamosios sąskaitos balansas būtų teigimas.

[sausuolis75]

Laba diena,

pasakykite kodel tai yra pasaka?
savais zodziais.As papasakosiu apie tai kaimynams, kuriu dalis sako, kad "cia kazkokia nesamone", kita dalis sako "tai cia dar nuo anksciau kubilius suklastojo" o patys "gudriausi" aiskina: "ir ka? ant duonos ta tavo teigiama balansa uzsitepsiu?"

[John]

Pasaka, jei einamosios sąskaitos balansas būtų teigimas.

Čia, kaip bebūtų sunkiai protu suvokiama, Tomas yra teisus. Geriausia, kai balansas yra maždaug nulinis arba nesmarkiai teigiamas. Nebent vykdoma tikslinga politika (kaip Kinijos). O Lietuvai didelio pertekliaus daryti nėra prasmės.

[Aš]

Sveikinimai (aišku, išskyrus tuos, kurie tai laiko neigiamu dalyku ) su teigiamu metiniu užsienio prekybos balansu. Fast forward!

Tikrai, kad šampano vertas įvykis. Savotiškas lūžis. Aišku, nežinia, kiek tesitęs, bet bent jau užfiksavom kaip faktą, kad perlipt į pliusą galim.

Reikėtų dar tokį lūžį pasiekt su natūralia gyventojų kaita

[Tomas]

Na tai marš nuo kompo į lovą ...

[Tomas]

Grįžtant prie eksporto - aišku reiktų pažiūrėt statistiką, bet beveik neabejoju, kad jį "vežė" tokios tradicinės LT ūkio šakos, kaip ž.ū., maisto pramonė ir pan. (o ne lazeriai ir biotechnologijos). Beje to gėdytis visai nereikia (ir Mamontovas teisingai daro nesigėdydamas), nes žmonės pasiryžę mokėti didelius pinigus už galimybę paėst prancūziškų, itališkų ar ispaniškų maisto produktų su kilmės dokumentais. Gal kada nors atsiras daugiau norinčių įsigyti suvalkietišką skilandį, ar sūrį "liliputą".

Bet yra ir kita medalio pusė. Jaunųjų koncervatorių susižavėjimas plikais skaičiais kuo toliau tuo labiau primena sovietmetį (pavyti ir aplenkti, pavyti ir aplenkti ...). Reikia įvertinti kiek mums kainuoja tas eksportas. T.y. pradėti mastyti nuo to, kad eksportas yra našta ekonomikai.
Imkime tuos pačius maisto produktus. Nuėjus į bet kurią parduotuvę pamatysime, kad lenkiški (o dažnai ir vokiški) maisto produktai yra pigesni nei lietuviški. Ar kas nors tiki, kad Lietuvos gamintojai sugeba parduoti savo masinę produkciją užsienyje brangiau nei lenkai su vokiečiais? Aš tai ne (nors norėčiau klysti). Tuo tarpu vietinėje LT rinkoje mes mokame daugiau. Kitaip sakant Lietuvos vartotojai dotuoja lietuviškų produktų eksportą į užsienį, vietoj to, kad patys jų suvartotų daugiau.