Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Tai gerai matyti kad ir pasirinkus Groceries indeksą. Pagal jį Lietuvoje maisto prekių kainos lenkia ne tik Bulgarijos ir Rumunijos, bet ir Latvijos bei Estijos kainas. .

Dėl Rumūnijos ir Bulgarijos nesiginčysiu, tačiau bet kas pagyvenęs ilgėliau Latvijoje ir Estijoje patvirtins, kad maisto (ir ne tik) kainų lygis ten yra aukštesnis nei Lietuvoje.

[zero]

Galima ilgai ginčytis, kuo Kubilius geresnis už Kirkilą , tačiau pirmiausia reikia įvertinti, kai kuriuos akis badančius Estijos rodiklius. Esminis - Estijos skola per krizę ne augo, kaip Estijos ir Latvijos, net nestovėjo vietoje, o mažėjo!

O kokia Estijos ir Latvijos privataus sektoriaus skola ?

[Tomas]

Jeigu atlyginimai maži, reiškia konkurencinga, t.y. gali konkuruoti su kitomis šalimis.

Tai va - kaip kas supranta konkurencingumą. Kaip palyginti pigių juodadarbių programuotojų/adminų šalis - konkurencinga. Bet kaip šalis galinti išlaikyti ar pritraukti aukščiausios klasės specialistus - ne. Nes už dyką tokie nedirba.

[senasnamas]

O kokia Estijos ir Latvijos privataus sektoriaus skola?

Bent Estijos tai tikrai didesnė nei Lietuvos. Tačiau jie daugiau uždirba, tai gali daugiau ir skolintis . Be to, privati skola valstybės biudžetui nekenkia. Estijoje bent šiuo metu vartojimas dėl to yra mažesnis, tačiau verslo tai per daug negąsdina - ir Estijoje, ir Latvijoje įmonių steigiama daugiau nei Lietuvoje:
http://vz.lt/article/2012/12/3/mazia...iu-nei-lietuva

Baltijos šalyse daugiausiai įmonių įsteigia latviai ir estai. Per mėnesį abiejose šalyse vidutiniškai įsteigiama po 1.600 naujų įmonių, o Lietuvoje – apie 1.300 bendrovių, skaičiuoja "Swedbank". Bankas konstatuoja, kad Lietuva eina teisingu keliu, tačiau tai daryti pradėjo vėliau nei kaimynės.

Dar vienas įdomus reitingas, šį kartą iš patikimesnio šaltinio - The Economist:
Gimti geriau Lenkijoje ir Estijoje nei Lietuvoje?

Sąraše Lietuva (57 vieta) atsiliko nuo kaimynių Lenkijos (33 vieta), Estijos (44 vieta) ir Latvijos (48 vieta), nors aplenkė tokias šalis kaip Bulgarija (61 vieta), Rusija (72 vieta) ir Ukraina (78 vieta).

Visas sąrašas:
http://www.economist.com/news/215664...3-lottery-life
Rumunijos neaplenkėm . Tas reitingas nėra iš piršto laužtas, atsižvelgiama į daug socialinių-ekonominių kriterijų: saugumo, sveikatos apsaugos, uždarbio ir t. t.
Įdomu palyginti ir su 1988 m. (straipsnyje yra nuoroda). Sovietų Sąjunga kažkaip sugebėjo atsidurti aukštoje 21 vietoje .

[lietus]

Pagal tą reitingą Kuba aukščiau ir už Lenkiją, kažkaip nesitiki, kad Kuboje yra geriau ))).

[senasnamas]

Neaukščiau: Lenkija - 33, Kuba - 40. Tokias šalis kaip Kuba gal klimatas arba pigus pragyvenimas iškelia aukštokai. Kolumbija ir Venesuela irgi gana aukštai.

[Muzungus]

Tu kaip užsikirtus plokštelė pateikinėji šaltinius, kurie yra skirti "vaikams ir dar kai kam"...

[senasnamas]

Iki šiol nežinojau, kad The Economist ir Verslo žinios yra skirti vaikams .

[Muzungus]

Malonu, kad pagaliau sužinojai. Tikiuos tavo šaltiniai ir ne į temą išvedžiojimai keliaus į "šiaip įdomu" skiltį, nes tokių nesąmonių jau nebegaliu skaityt.

[Aš]

Skaičiau tą straipsnį dar prieš jam pasirodant internete. Galiu pakomentuoti tai, kas tąsyk užkliuvo.

Pirma, vertinant Kubiliaus darbą Lietuvos lyginti su Estija nereikia. Tai, kad krizę įveikėme prasčiau nei estai, yra socdemų kaltė, ne Kubiliaus, nes skirtumai susidarė ne dėl politikos krizės eigoje, o dėl skirtingos politikos dar iki jos. Kalbu apie tai ir tai. Norint spręsti apie Kubiliaus darbą reikia mus lyginti tik su Latvija. Mauricas palygina visas tris Baltijos šalis, bet galbūt jis bandė sukritikuoti Lietuvos politiką apskritai, o ne išimtinai Kubilių.

Antra, teigiama:


Nežinau, kuriuos konkrečiai jis čia duomenis sulygino. Atsiminkim, kad pikas ir dugnas nebuvo absoliučiai vienodais ketvirčiais ar mėnesiais visoms Baltijoms šalims. Lietuva smuko vėliausiai. Baltijos šalims pikiniai buvo 2008 metai. Palyginimas:
Atvaizdas


Čia "max" bei "max prieš" yra geriausias ketvirtis iki krizės. "Max po" yra geriausias ketvirtis po krizės.

Trečia:


Šaunu, kad Mauricas pripažįsta situacijos pagerėjimą. Ir ne šiaip sau, štai kaip atrodo mūsų eksporto kreivė:
Atvaizdas


Tačiau lieka neaišku, kodėl skirtingo kalibro šalys lyginamos pagal absoliutinius skaičius. nieko nuostabaus, kad Lietuvos deficitas didesnis, nes bendra mūsų užsienio prekyba yra didesnės apimties ir turi didesnį potencialą absoliutiniams skaičiams, kurios krypties jie bebūtų.

Ketvirta - Latvijos skola su BVP iki krizės buvo mažesnė nei LT. Dabar santykis yra atvirkščias:
Atvaizdas


Penkta, nedarbo lygis. Būtent Latvijos nedarbo kreivė užkopė į aukščiausią kalną. Beje, Lietuvoje ne tik mažesnis nedarbo lygis (12,4% prieš Latvijos 14,2%), bet jis ir mažėja sparčiau – lyginant su praėjusiais metais Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo 1,8%, o Latvijoje – 1,5%.

Šešta, Mauricas įtraukė tokius labai jau specifinius kriterijus - "Nepagrįstai spartus atlyginimų augimas" ir "Nepagrįstai aukštos nekilnojamojo turto kainos". Šie kriterijai yra ikikrizinis reikalas. Ar jūs tikrai manote, kad būtų buvę geriau, jei ir taip dėl burbulo sprogimo žlugęs statybų sektorius būtų susidūręs su dar didesniais nuostoliais? Nemanau. tad dėl burbulo siūlau kreiptis pas socdemus.

Septinta, vienas iš kriterijų yra infliacija. Infliacija dėl milžiniško valstybės išlaidų didinimo ekonominio pakilimo metu buvo pasiekusi dviženklį skaičių.
Atvaizdas


Jei būtų dalį tų išlaidų nukreipę į rezervą:

• dabar turėtume mažesnę skolą, nes tada būtume turėję rezervą;
• būtume sumažinę pinigų perteklių rinkoje ir šitaip suvaldę infliaciją;
• turėtume eurą.

Tad tai irgi ikikrizinė problema.

Šiaip Mauricas nėra lochas, tik šįkart prieš chebrą apsitriochlino.

Įdomumo dėlei - į šį komentarą atsakė pats straipsnio autorius Ž. Mauricas:

Galima sutikti su kai kuriais argumentais, bet tikrai nesutikčiau su komentaro pabaigoje pateikta išvada, kad "krizės metu Lietuva laikėsi tikrai ne prasčiau nei Latvija (t.y. suprask, geriau). Remiantis tokiais kriterijais kaip valstybės skolos augimas ar BVP atstatymas į buvusį lygį, su krize susidorojome geriau." - kiek per drąsu tokią išvadą daryti tik iš dviejų rodiklių... Ypač turint omenyje, kad Latvijoje iki krizės padarytų klaidų "paskolomis ir valstybės išlaidomis perkaitintos ekonomikos, statybų augimo burbulo, infliacijos, finansų rezervo neturėjimo ir pan" buvo ne mažiau negu Lietuvoje... Manau, kad geriausiu atveju apylygė situacija

Retorika visai kitokia nei straipsnyje, bet apsiginti juk reikia, tad nieko keisto, jog nenorima sutikti. Tačiau tebūnie, nėra reikalo žūtbūt šį žmogų prievartauti. Tiesiog pats jo straipsnis buvo gerokai pernelyg kategoriškas ir Lietuvai tikrai neteisingas.

Išvadą, apie kurią kalba Mauricas, galima rasti čia:
http://www.facebook.com/photo.php?fb...3581682&type=1

Jo atsakymas buvo pateiktas FB, kuriame mano komentaras nežymiai skyrėsi.

[Tomas]

Nežiūrint davatkiškų išvedžiojimų - būtent 2004-2008 metai buvo tie, kai Lietuvos gyventojai gyveno geriau.

[ViR2]

Pateikiu nuoroda visiem saukiantiem apie konkurencinguma ir kisantiems atlyginimu dydi

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&...55534169,d.Yms

Kita kart pries paleisdamo zodi i viesuma bent pasidomekit apie ka kalba, kad nebutu kaip butkeviciui apie JAV gimusi liberalizma ir kitus jo kliedesius

[Lettered]

Pateikiu nuoroda visiem saukiantiem apie konkurencinguma ir kisantiems atlyginimu dydi

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&...55534169,d.Yms

Kita kart pries paleisdamo zodi i viesuma bent pasidomekit apie ka kalba, kad nebutu kaip butkeviciui apie JAV gimusi liberalizma ir kitus jo kliedesius

Paskaičius 164 psl. iš vis neįmanoma suprasti, kas tas konkurencingumas, nes paprasčiausiai surašyta viskas (iš esmės nieko konkretaus), kas įmanoma. O šiaip Tomas dėl 2004-2008 yra teisus.

[Aš]

Nežiūrint davatkiškų išvedžiojimų - būtent 2004-2008 metai buvo tie, kai Lietuvos gyventojai gyveno geriau.

Kubilius sukėlė krizę ir viską sušiko.

Dar šiek tiek "davatkiškų išvedžiojimų" šūdmaliams:
http://www.kitukampu.com/2012/12/sav...omenas_31.html

[dts]

Na iš esmės 2004-2008 metų laikotarpis išėmus jį iš viso kito laikotarpio ir padėjus kažkur į Marsą šalia curiosity gal ir galėtų tapti kažkuo pavyzdingas.. jeigu ne keletas smulkmenų, tokių kaip besaikis paskolų taškymas, besaikis pinigų taškymas (labai liečia kai kurias ministerijas).

[senasnamas]

Kas pigią darbo jėgą iškelia kaip didelį konkurencinį pranašumą, matyt, Lietuvai linki lygiuotis į Kambodžą:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...odza-57-292027
O kalbant apie 2004-2008 m. laikotarpio gerumą politikus reikėtų minėti mažiausiai, nes jų įtaka buvo tik simbolinė. Juk ne Lietuvos centrinis bankas dalino pinigus. Tačiau tas dalybas galėjo bent kiek pažaboti. Tam reikėjo politinės valios . Galima kelti klausimą, ar konservatoriai, jei būtų valdę tuo laikotarpiu, būtų kaupę rezervą ir mažiau išlaidavę? Gal taip, gal ir ne . Tačiau sumažinti Swedbank ir SEB apetitą, ko gero, irgi būtų pritrūkę politinės valios. Dar vienas svarbus dalykas, kad atėję į valdžią konservatoriai iš karto įkūrė naują ministeriją. Siekiant taupyti logiškiau atrodytų ministerijų skaičiaus mažinimas, o ne didinimas.
Man atrodo, kad socdemų politika į kadencijos pabaigą būtų kažkiek pasikeitusi, jei Lietuvos prezidento rinkimai būtų vykę bent metais anksčiau .

[andyour]

Na iš esmės 2004-2008 metų laikotarpis išėmus jį iš viso kito laikotarpio ir padėjus kažkur į Marsą šalia curiosity gal ir galėtų tapti kažkuo pavyzdingas..

Bent jau NT kainos buvo palankesnės, kas yra būtinybė jaunoms šeimoms.

[dts]

Bent jau NT kainos buvo palankesnės, kas yra būtinybė jaunoms šeimoms.

Tu turbūt juokauji..

[Lettered]

Tu turbūt juokauji..

Iki 2007 kainos buvo įkandamos.

[Creatium]

Kas pigią darbo jėgą iškelia kaip didelį konkurencinį pranašumą, matyt, Lietuvai linki lygiuotis į Kambodžą:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...odza-57-292027
O kalbant apie 2004-2008 m. laikotarpio gerumą politikus reikėtų minėti mažiausiai, nes jų įtaka buvo tik simbolinė. Juk ne Lietuvos centrinis bankas dalino pinigus. Tačiau tas dalybas galėjo bent kiek pažaboti. Tam reikėjo politinės valios . Galima kelti klausimą, ar konservatoriai, jei būtų valdę tuo laikotarpiu, būtų kaupę rezervą ir mažiau išlaidavę? Gal taip, gal ir ne . Tačiau sumažinti Swedbank ir SEB apetitą, ko gero, irgi būtų pritrūkę politinės valios. Dar vienas svarbus dalykas, kad atėję į valdžią konservatoriai iš karto įkūrė naują ministeriją. Siekiant taupyti logiškiau atrodytų ministerijų skaičiaus mažinimas, o ne didinimas.
Man atrodo, kad socdemų politika į kadencijos pabaigą būtų kažkiek pasikeitusi, jei Lietuvos prezidento rinkimai būtų vykę bent metais anksčiau .

Ekonomikos pakilimą tikrai mažiausiai politikai įtakojo tuo metu. Tačiau būtent jie nesudarė prielaidų atsargų kaupimui (konkrečiau: kaip tik turėtas atsargas ištaškė paskutiniais metais), stabiliam augimui. Infliacija dvigubus skaičius turėjo ne šiaip sau.

O Energetikos ministerija buvo būtina norint įgyvendinti tokią krūvą energetinių projektų. Vienas dalykas įkurti ministeriją iš oro ir orui, kitas dalykas įkurti ministeriją konkretiems darbams (tuo metu buvo VAE, SGD terminalas, elektros tiltai, dujotekis, 3 paketas, renovacija).