Parašė Lettered
Rodyti pranešimą
Šiaip tai visi kaip tik ir skaičiuoja bvp tenkantį gyventojui, t.y. tą piniginės dydį ir faktas tas, kas skirtumas auga. Kai pasieksim pakankamą ekonomikos lygį, kad užtektų augimo skirtumo tam, kad bvp pradėtų artėti prie Švedijos, tada ir galėsim sakyti, jog vejamės. Augimo tempai niekada nebus vienodi, aš pats manau, kad jie turėtų didėti Lietuvos naudai nei yra dabar, bet kaip patirtis parodo prognozės net metams į priekį yra bereikmės šiais laikais, tad vertinkim tik tai, kas yra dabar. Jeigu uždirbi 1000Lt, kaimynas 10000Lt, o po 10 metų uždirbi jau 2000Lt, o kaimynas 13000Lt, reiškia kaimynas tapo 1000Lt turtingesnis už tave per tuos 10 metų, nors tau asmeniškai atrodo labai kietai, jog uždirbi net dvigubai daugiau 
Taip, jeigu Švedijos ekonomika išauga 2%, tai pinigine prasme yra daugiau, negu kad Lietuvos 4% augimas - su tuo niekas nesiginčija. Tačiau pagrindinis klausimas yra "ar mes vejamės Švediją, ar ne".
Jeigu Lietuvos 4% augimas bus didžiausias Europoje, tai laikraščiai mirgės antraštėmis "Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ES". Ir niekas nerašys, kad "Švedijos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ES", vien dėl to, kad pinigine prasme jie daugiau paaugo. Nes esmė čia yra procentuose. Bent jau ekonomikoje yra taip skaičiuojama ir taip yra skaičiuojama ne be pagrindo, o papraščiausiai dėl to, kad tai makes sense.
Na paimkim dar ir tavajį pavyzdį (ir kad lengviau viskas skaičiuotųsį, pamirštam, kad egzistuoja infliacija).
Mokytojas prieš 10 metų uždibo 1000 Lt, o teisėjas gavo 10.000 Lt. Per 10 metų ekonomika pakilo ir mokytojui atlyginimą pakėlė iki 2000 Lt, o teisėjui iki 13000 Lt. Tai kuris, tikėtina, kad eis protestuoti prie Seimo ir prašyti kelti atlyginimą? Žinoma, kad eis teisėjas ir sakys "žiūrėkite, mokytojų atlyginimai išaugo 100%, o va teisėjų tik 30%". O Butkevičius, iškišęs galvą pro seimo langą jam sakys "bet pažiūrėk, tu tapai dar turtingesniu už mokytoją". Bet teisėjas tada atsakys "dabar jau nebe tie laikai ir pragyvenimo lygis dabar jau yra visiškai kitas". Ir jis bus teisus, nepaisant to, kad pinigine išraiška jo atlyginimas padidėjo daugiau, nei mokytojo. Rezultatas gausis toks, kad teisėjas links nepatenkintas, nors atotrūkis tarp jo ir mokytojo tik išaugs. Normaliame pasaulyje teisėjas žiūrės ne į piniginę išraišką, o į procentinę. Ir logiška bus sakyti, kad mokytojų atlyginimai vejasi teisėjų atlyginimus.
Nėra esmės, kokie atlyginimai buvo prieš 10 metų, nes šiandieną jau yra visai kiti gyvenimo standartai, kitokio dydžio atlyginimai. Ir bus sakoma, kad mokytojų atlyginimai išaugo daugiau, nei teisėjų. Nes čia svarbiausia yra procentinė išraiška, o ne piniginė. O jūs tuo tarpu norite įrodyti kitaip, kad mokytojo atlyginimas "neartėja" prie teisėjo atlyginimo ir kad čia teisėjas turėtų džiaugtis, o mokytojas būti nepatenkintas.
Taigi jeigu klausimas yra "ar mes vejamės ES lygį", tai ekonomikoje visi žiūrės ne į litus ar eurus, o į bendrą ES lygį. Ir jeigu Lietuva prieš 10 metų turėjo 40% ES lygio, o dabar 60%, tai išvada bus tik viena - vejamės.
Negana to, Recoiler pateikia dar ir neteisingus duomenis ta prasme, kad ekonomikoje BVP yra skaičiuojamas atsižvelgiant į kainų skirtumus (Purchasing power parity).
TVF duomenis 2011 m. BVP (PPP) vienam gyventojui:
Švedijoje: 40,7K $
Lietuvoje: 19,3K $
Taigi jeigu augimų skirtumas išliks toks pats, koks pateiktas grafike, kad Lietuvos ekonomika auga daugiau nei du kartus greičiau, nei Švedijos, tai netgi pinigine išraiška Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis.
O jeigu dar paimsime ir naujausius Eurostato statiską, kuriuoje yra įtraukti naujausi Lietuvos gyventojų skaičiaus duomenys, tai:
Švedijos BVP sudaro 127% ES vidurkio
Lietuvos BVP sudaro 66% ES vidurkio
Tai tokiu atveju Lietuvos BVP augimas gali būti netgi mažiau nei x2 didesnis, kad Švediją lenkti pinigine prasme. Ir Lietuvos ekonomikai augant sparčiau, nei Švedijos, šis santykis tik kis į Lietuvos pusę, kas reikš, jog po kelių metų Lietuvos BVP reikės augti tik 1.5% sparčiau, jog Švedija būtų aplenkiama ir pinigine prasme.
Aj dont vont tu liv in zis kantri enimor.
Comment