Lietuvos ekonomikos aktualijos

[andyour]

Japonija lyg ir eksportuoja aukštos pridėtinės vertės produkciją, bet BVP per capita tai ne kažkas...

[Tomas]

Kai kurios Afrikos šalys eksportuoja auksą, deimantus ir t.t. ir pan. Bet tai nereiškia, kad jų gyventojų pragyvenimo lygis aukštas. Eksportas - toli gražu neprivaloma sąlyga geram gyvenimo lygiui pasiekti - greičiau atvirkščiai.

[Eimantas]

Tai ką Lietuvai reikia daryti, kad čia būtų aukštas pragyvenimo lygis? (Be nusikaltėlių su kaklaraiščiais ir be jų sodinimo).

[andyour]

Kai kurios Afrikos šalys eksportuoja auksą, deimantus ir t.t. ir pan. Bet tai nereiškia, kad jų gyventojų pragyvenimo lygis aukštas. Eksportas - toli gražu neprivaloma sąlyga geram gyvenimo lygiui pasiekti - greičiau atvirkščiai.

Kodėl, naftą eksportuojančios šalys dominuoja pirmose pozicijose. Dėl Japonijos parašiau dėl to, kad tai būtent nėra afrikos šalis Vadinasi, Japonijos technologijos(pvz. automobiliai) nesukūria pakankamai aukštos pridėtinės vertės.

[John]

Kai kurios Afrikos šalys eksportuoja auksą, deimantus ir t.t. ir pan. Bet tai nereiškia, kad jų gyventojų pragyvenimo lygis aukštas. Eksportas - toli gražu neprivaloma sąlyga geram gyvenimo lygiui pasiekti - greičiau atvirkščiai.

Taip yra dėl ekstremalios korupcijos tose šalyse. Lietuva tokia lyg ir nėra. O ir šiaip natūralūs ištekliai yra labiau gundantis kąsnis nesąžiningiems politikams ir jų dangstomam verslui.

Rusija, beje, irgi turi tą pačią problemą, kur viskas nusėda ne ten, kur reiktų.

[John]

Kodėl, naftą eksportuojančios šalys dominuoja pirmose pozicijose. Dėl Japonijos parašiau dėl to, kad tai būtent nėra afrikos šalis Vadinasi, Japonijos technologijos(pvz. automobiliai) nesukūria pakankamai aukštos pridėtinės vertės.

Šiaip tai Japonija yra viena turtingiausių šalių, vertinant BVP per capita. Tai reiškia, kad kažką visgi sukuria.

[andyour]

Ispanija su turizmu ir NT beveik lygiavosi su Japonijos technologijų kūriama verte.
Bet kuris produktas gali kurti aukštą pridėtinę vertę, jei jis turi didelę paklausą.

[John]

Ispanija su turizmu ir NT beveik lygiavosi su Japonijos technologijų kūriama verte.
Bet kuris produktas gali kurti aukštą pridėtinę vertę, jei jis turi didelę paklausą.

Tu kalbi apie PPP? Aš turiu omeny nominalų BVP per capita. Jis gerokai didesnis, nei Ispanijos.
O dėl Ispanijos, dar klausimas, kaip tas BVP atrodytų be ES pinigų.

[Lettered]

Tu kalbi apie PPP? Aš turiu omeny nominalų BVP per capita. Jis gerokai didesnis, nei Ispanijos.
O dėl Ispanijos, dar klausimas, kaip tas BVP atrodytų be ES pinigų.

Žiūrėti į nominalų bvp tas pat kaip į ekonomikos augimą neįvertinant infliacijos. Pagal PPP, bvp praktiškai toks pat kaip Ispanijos:

http://data.worldbank.org/indicator/...last&sort=desc

[John]

Žiūrėti į nominalų bvp tas kaip į ekonomikos augimą nevertinant infliacijos. Pagal PPP bvp panašus į Ispanijos.

Ne tas pats, nes matuojamas ta pačia valiuta (dažniausiai USD). Esmė ta, kad "vertė" matuojama nominaliu, o ne kažkokiu PPP matu.

[Lettered]

Ne tas pats, nes matuojamas ta pačia valiuta (dažniausiai USD). Esmė ta, kad "vertė" matuojama nominaliu, o ne kažkokiu PPP matu.

Pagal PPP irgi matuojama doleriu (žiūrėti nuorodą), o pats vienas nominalus bvp nelabai reprezentatyvus rodiklis, tik "sausas" skaičius. Pvz. jeigu Lietuvoje pica iškepama už 5$, o Norvegijoje už 50$, tai nereiškia, kad realus produktas buvo skurtas 10 kartų brangesnis.

[deep'as]

Eksportas - toli gražu neprivaloma sąlyga geram gyvenimo lygiui pasiekti - greičiau atvirkščiai.

Sita mes skaitem jau ne viena karta, bet kazkaip niekada neskaitem tai ko gi reikia kad butu pasiektas aukstas pragyvenimo lygis?

[Silber418]

Kaip jau ne karta galejome isitikinti, empirines valstybes geroves formules nera. Kiekviena visuomene savaip siekia geroves ir ekonominio stabilumo.

[John]

Pagal PPP irgi matuojama doleriu (žiūrėti nuorodą), o pats vienas nominalus bvp nelabai reprezentatyvus rodiklis, tik "sausas" skaičius. Pvz. jeigu Lietuvoje pica iškepama už 5$, o Norvegijoje už 50$, tai nereiškia, kad realus produktas buvo skurtas 10 kartų brangesnis.

Bet juk kalbame apie eksportą, o ne vidaus rinką. Jeigu norvegiška pica, tarkim, į Angliją bus eksportuojama už $50, o lietuviška tik už $5, tai reiškia, kad Norvegijos BVP išties padidės $50, kai lietuviškas tik $5.

Aišku, aš suprantu PPP prasmingumą, bet tai gana sunkiai apskaičiuojamas ir nelabai patikimas rodiklis, kuris gali smarkiai kisti nuo skaičiuojančiojo vertybių ir požiūrio. Nominalus BVP rodo ekonomikos pajėgumą ir galimybes parduoti daiktus užsieniui už tam tikrą kainą. Dėl to esu linkęs žiūrėti būtent į jį, o ne į PPP.

[Lettered]

Bet juk kalbame apie eksportą, o ne vidaus rinką. Jeigu norvegiška pica, tarkim, į Angliją bus eksportuojama už $50, o lietuviška tik už $5, tai reiškia, kad Norvegijos BVP išties padidės $50, kai lietuviškas tik $5.

Aišku, aš suprantu PPP prasmingumą, bet tai gana sunkiai apskaičiuojamas ir nelabai patikimas rodiklis, kuris gali smarkiai kisti nuo skaičiuojančiojo vertybių ir požiūrio. Nominalus BVP rodo ekonomikos pajėgumą ir galimybes parduoti daiktus užsieniui už tam tikrą kainą. Dėl to esu linkęs žiūrėti būtent į jį, o ne į PPP.

Dabar kalbam apie bvp (neva jis vienas aukščiausių), tad PPP yra tikrasis bvp nusakantis pragyvenimo lygį šalyje arba žmonių perkamąją galią. O tam manau reikia paskaičiuoti tų picų kainų skirtumus. Jeigu domina konkrečiai eksportas, tai irgi yra konkreti atitinkama statistika:
http://www.enotes.com/topic/List_of_...rts_per_capita
Čia irgi Japonija neblizga, taip, kad nominalus Japonijos bvp aukštas ne kiek dėl didelio eksporto, kiek dėl didelių kainų vidaus rinkoje.

[Tomas]

Sita mes skaitem jau ne viena karta, bet kazkaip niekada neskaitem tai ko gi reikia kad butu pasiektas aukstas pragyvenimo lygis?

Orientuotis visų pirma į vidaus poreikių patenkinimą.
Kažkodėl kai žiūrima į statistiką "turtinga šalis, daug eksportuoja", mąstymas visų vienodas "šalis turtinga, nes daug eksportuoja". Niekas negalvoja, kad ryšys gali būti atvirkštinis - "šalis daug eksportuoja, nes yra turtinga".

Nelabai turtingai šaliai, tokiai kaip Lietuva būtina visų pirma dirbti savo gyventojų, o ne užsieniečių naudai ir daryti tai pilnu ekonomikos pajėgumu. Deja, bet į eksportą orientuota Lietuvos ekonomika nepajėgi aprūpinti apmokamu darbu visų norinčių, ką ir rodo masinė emigracija. Ir gaunasi, kad pagrindinė Lietuvos eksporto prekė yra žmogiškieji resursai. Tuo tarpu reali pačios Lietuvos rinka vis mažėja su iš to išplaukiančiomis liūdnomis pasekmėmis.

[deep'as]

Orientuotis visų pirma į vidaus poreikių patenkinimą.
Kažkodėl kai žiūrima į statistiką "turtinga šalis, daug eksportuoja", mąstymas visų vienodas "šalis turtinga, nes daug eksportuoja". Niekas negalvoja, kad ryšys gali būti atvirkštinis - "šalis daug eksportuoja, nes yra turtinga".

Nelabai turtingai šaliai, tokiai kaip Lietuva būtina visų pirma dirbti savo gyventojų, o ne užsieniečių naudai ir daryti tai pilnu ekonomikos pajėgumu. Deja, bet į eksportą orientuota Lietuvos ekonomika nepajėgi aprūpinti apmokamu darbu visų norinčių, ką ir rodo masinė emigracija. Ir gaunasi, kad pagrindinė Lietuvos eksporto prekė yra žmogiškieji resursai. Tuo tarpu reali pačios Lietuvos rinka vis mažėja su iš to išplaukiančiomis liūdnomis pasekmėmis.

Taip Lietuvai pirmiausia reikia orientuotis i gamyba savo pilieciu poreikiu tenkinimui t.y. gaminti is to ka turime ir vazeneti mediniais vezimais, rengtis lininiais drabuziais nesioti gintarinius papuosalus o trobas kurenti malkomis. Galima pagalvot ka dar mes galetumem pasigaminti is vietiniu zaliavu bei naudojant vietinius energijos saltinius, nes norinciu visu tuo mus selpti kogero neatsirastu. Gal visgi gryztam prie eksporto ir pardave puse vezimo surio nusiperkam skalbimo masina kad nereiketu skalbti rankomis.

[Lettered]

Taip Lietuvai pirmiausia reikia orientuotis i gamyba savo pilieciu poreikiu tenkinimui t.y. gaminti is to ka turime ir vazeneti mediniais vezimais, rengtis lininiais drabuziais nesioti gintarinius papuosalus o trobas kurenti malkomis. Galima pagalvot ka dar mes galetumem pasigaminti is vietiniu zaliavu bei naudojant vietinius energijos saltinius, nes norinciu visu tuo mus selpti kogero neatsirastu. Gal visgi gryztam prie eksporto ir pardave puse vezimo surio nusiperkam skalbimo masina kad nereiketu skalbti rankomis.

Pvz. perėjimas nuo importinio kuro prie vietinio (biokuro) šildant namus būtų visai neblogai, daug pinigų liktų šalyje ir dar darbo vietų sukurta. O eksportas šalyje nėra mažas lyginant su bvp, (pagal eksportą gyventojui lenkiam daug turtingų Europos šalių), tik problema tame, kad dauguma eksportuojančių įmonių ne vietinio kapitalo, ir iš eksporto nemažai pajamų iškeliauja į užsienį.
Šalys kurios beveik viską pasigamina vietoje ir krizės nepajautė, pvz. Lenkija.
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...rts_per_capita

[deep'as]

Tai cia tuo ir nereikia stebetis kad salys kurios iki krizes gyveno is to ka pasigamino ir pardave nepajaute krizes, ypac Lenkija kurios valiutos kursui nusmukus tapo dar konkurencingesnes. O salys kurios gyveno is skolintu pinigu jau sugryzo i realybe kaip pvz Baltijos salys arba dar tik sugrys i realybe kaip pvz Ispanija, Portugalija ir Graikija.

[Combat]

Taip Lietuvai pirmiausia reikia orientuotis i gamyba savo pilieciu poreikiu tenkinimui t.y. gaminti is to ka turime ir vazeneti mediniais vezimais, rengtis lininiais drabuziais nesioti gintarinius papuosalus o trobas kurenti malkomis. Galima pagalvot ka dar mes galetumem pasigaminti is vietiniu zaliavu bei naudojant vietinius energijos saltinius, nes norinciu visu tuo mus selpti kogero neatsirastu. Gal visgi gryztam prie eksporto ir pardave puse vezimo surio nusiperkam skalbimo masina kad nereiketu skalbti rankomis.

Jei žmogus savo namų ūkiui turi viską, ką reikia – saulės šviesos energijos paėmimo jėgainę (elektros energijai gamintis), saulės šilumos jėgainę (šiluminei energijai gamintis) ir šulinį vandeniui išgauti, toks gali laisvai važinėti ir mediniu vežimu, ir naudos dar gaus – arklys žolę nugrauš (žinau atvejį, kai vienas valstybės tarnautojas arklį įsigijo, nebeapsikentęs žolę kitokiu būdu pjauti), dirvas apsidirbs ir kt. Gyventi tokiu būdu tikrai galima. O jei reikia, gali į savadarbį traktoriuką iš bulvių išvarytą spiritą susipilti vietoj degalų. Ir nusispjaut jam į tą dolerį po visų postinvesticijų.