Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Apie kokį persotinimą Lietuvos atveju kalbame?? Dešimtys tūkstančių daugiabučių laukia renovacijos, infrastruktūros ir energetikos objektai auga labai vangiai, arba net degraduoja. Ta pati pramonė labai menkos kapitalizacijos. Didžiuliai plotai žemės ūkio naudmenų, miškų nėra tvarkoma, panaudojama. Paslaugos neišvystytos.

Čia tas pats, kad gąsdinti akmens amžiaus žmones titnagine ietimi - per daug prisimedžiosite - neturėsite darbo

Pinigų trūksta, nes jokių medžiagų, prekių ar darbo jėgos tai renovacijai ar infrastruktūrai netrūksta

[index]

Apie kokį persotinimą Lietuvos atveju kalbame?? Dešimtys tūkstančių daugiabučių laukia renovacijos, infrastruktūros ir energetikos objektai auga labai vangiai, arba net degraduoja. Ta pati pramonė labai menkos kapitalizacijos. Didžiuliai plotai žemės ūkio naudmenų, miškų nėra tvarkoma, panaudojama. Paslaugos neišvystytos. Naujų automobilių privatininkai beveik neperka.

Čia tas pats, kad gąsdinti akmens amžiaus žmones titnagine ietimi - per daug prisimedžiosite - neturėsite darbo

Būtent. O kai kas čia pradeda aiškintis, kad būsime turtingesni jei dirbsime prasčiau, gaminsime ir eksportuosime mažiau.

Pinigų trūksta, nes jokių medžiagų, prekių ar darbo jėgos tai renovacijai ar infrastruktūrai netrūksta

Pinigų per mažai nebūna, nes jie iš esmės yra tik popierinis visų prekių ir paslaugų ekvivalentas. Jei pinigų daugėja lėčiau nei prekių ir paslaugų kartu mažėja prekių ir paslaugų kainos. O tai iš tikro nėra nei problema nei tragedija , kitaip nei mano Keinsistai, kuriems svarbiausia nominalus augimas ir nominali investicijų grąža, nes jie dar neišmoko vertinti infliacijos.

[Sula]

Pinigų trūksta, nes jokių medžiagų, prekių ar darbo jėgos tai renovacijai ar infrastruktūrai netrūksta

Pinigai yra prekės pakaitalas. Neturime prekių, kad gaminti kitas prekes? O tiksliau - dirbtinai stabdome prekių apyvartą! Tai aš jau ir rašiau ne kartą, kad Lietuvos ūkis -pusiau natūrinis.

[Lettered]

Pinigų per mažai nebūna, nes jie iš esmės yra tik popierinis visų prekių ir paslaugų ekvivalentas. Jei pinigų daugėja lėčiau nei prekių ir paslaugų kartu mažėja prekių ir paslaugų kainos. O tai iš tikro nėra nei problema nei tragedija , kitaip nei mano Keinsistai, kuriems svarbiausia nominalus augimas ir nominali investicijų grąža, nes jie dar neišmoko vertinti infliacijos.

O jeigu prekių ir paslaugų daugėja greičiau nei pinigų? Kaip ir sakiau, ekonomika turi būti subalansuota, JAV dėl to ir nėra infliacijos, nes prekių netrūksta, todėl jos ir nebrangs, brangs tik Zimbabvėje, kur visko trūksta. Paradoksas, bet nemažai prekių kiek JAV kainuoja doleriais, tiek Europoje eurais, nors JAV pumpuoja dolerius į rinką, o Europa taupo

[index]

O jeigu prekių ir paslaugų daugėja greičiau nei pinigų?

Tuomet prekės ir paslaugos pinga t.y. vyksta defliacija. Keinsistai panikuoja, kad nominali investicijų grąža krenta, atlyginimai (nominaliu dydžiu) neauga. Vienu žodžiu krizė ir reikia kuo skubiau prispausdinti pinigų, kad vėl turėtume infliaciją.

[andyour]

Įsotintų rinkų atveju tai deja tiesa. Ir tai būtent Opelio scenarijus, tiesa ten dar veikia ir GM'o politika.

Jei trumpai, tai procesas toks: tarkim didinam našumą 10%. Teoriškai dabar galim arba gamint 10% daugiau automobilių arba atleist 10% darbuotojų.
Kadangi rinka įsotinta, tai tų papildomų 10% nebus kur dėt. Reiškia atleidžiam darbininkus ir taip sutaupom 10% algų.

Dabar kyla klausimas: ką daryt su tom sutaupytom algom? Panorėję galim likusiems tais 10% pakelt algas. Bet tai būtų nesamonė, kam be reikalo dovanot pinigus? Akcininkai juk užtampytų po teismus.
Reiškia galim arba atitinkamai atpigint produkciją (ir tuom užkurt panašų procesą pas konkurentus, nes jie turės atsakyt) arba pasididint pelnus.

Be to, kadangi už vartų stovi minėti atleistieji (prisotintoje rinkoje nėra paprasta greitai rasti kitą darbą), tai galima dar papildomai pasipelnyt: likusiems 90% liept "savanoriškai" atsisakyt dalies algos, nes jei nesutiksit tai "už vartų stovi pakankamai tokių kurie sutiks".

Na ir taip toliau, idėja manau aiški. Tokį procesą europos/jav pramonė išgyvena paskutinius kelis dešimtmečius.

Konkurencija atpigintų produkciją, žmonės sutaupytus pinigus kažkur išleistų. Gamyba kaip ir žemės ūkis sudaro mažą dalį ekonomikos.

[andyour]

O jeigu prekių ir paslaugų daugėja greičiau nei pinigų? Kaip ir sakiau, ekonomika turi būti subalansuota, JAV dėl to ir nėra infliacijos, nes prekių netrūksta, todėl jos ir nebrangs, brangs tik Zimbabvėje, kur visko trūksta. Paradoksas, bet nemažai prekių kiek JAV kainuoja doleriais, tiek Europoje eurais, nors JAV pumpuoja dolerius į rinką, o Europa taupo

Koks čia paradoksas, kai kone pusę pasaulio žaliavų valdo, visa Kinija dirba jiems. Kokius pelnus sugeneruoja pvz. Boeing, Apple, Microsoft, IBM, Google, Coca cola ir daugelis kt.

[andyour]

Tuomet prekės ir paslaugos pinga t.y. vyksta defliacija. Keinsistai panikuoja, kad nominali investicijų grąža krenta, atlyginimai (nominaliu dydžiu) neauga. Vienu žodžiu krizė ir reikia kuo skubiau prispausdinti pinigų, kad vėl turėtume infliaciją.

O ką siūlai, pačiai valstybei kurti darbo vietas?

[Lettered]

Tuomet prekės ir paslaugos pinga t.y. vyksta defliacija. Keinsistai panikuoja, kad nominali investicijų grąža krenta, atlyginimai (nominaliu dydžiu) neauga. Vienu žodžiu krizė ir reikia kuo skubiau prispausdinti pinigų, kad vėl turėtume infliaciją.

Kaip pvz. 2009? Labai geri metai buvo ekonomikai. Defliacija 1%, bvp -20%. Tik nesakyk, kad su defliacija gali būti augimas, praktikoje tokio atveju nepamenu. Infliacija būtina ekonomikos augimui ir tamstos minėtam pinigų iš kojinių ištraukimui. Būtent 2009, nors ir mažėjant gyventojų pajamoms ir pingant prekėms, kažkodėl staiga išaugo indėliai bankuose. Ir dar nesuprantu, kodėl turėtų būti infliacija, jeigu nėra deficito? Pvz. stovi sandėliuose plytos ir žmonės tarkim pasiėmę paskolą tas plytas nuperka, kodėl jos turėtų pabrangti? Vat jeigu būtų deficitas ir pirkėjų norinčių daugiau nei plytų, tada taip (kas ir nutiko tokioje atsilikusioje šalyje kaip Zimbabvė), bet kodėl to nėra JAV ir ten beveik viskas pigiau nei Europoje, nors žmonių pajamų aukštesnės?

[a_p]

Tai tinka tik tokiu atveju jei žmonėms nieko nebereikia ir jie daugiau vartoti nenori, o tokiu atveju kam tas ekonomikos augimas. Jei galima gaminti našiau tai pagaminama daugiau ir prekių įpirkti gali tie, kurie iki tol negalėjo.

Pakeisk "nebereikia" į "neturi už ką nusipirkt" ir būsi teisus. Todėl ekonomikos augimas ir stagnuoja.

Dėl naujų pirkėjų atsiradimo truputį atpiginus, tai realybė deja kitokia. Minėtą Opelį nuo tarkim 60klt atpiginus iki 55klt daug iš esmės naujų pirkėjų neatsiras, gali tik persiviliot nuo kitų markių. Tada anos bus priverstos irgi pigint, efektyvint ir tuo pačiu savo ruožtu atleist žmones.

Jei to nereikia galima mažinti darbuotojų skaičių, o atleistieji gali pradėti dirbti kituose sektoriuose ir pagaminti dar daugiau prekių ir tokiu atveju visi darbuotojai gauna daugiau. Jei pinigus pasiima įmonių akcininkai, jie juos irgi išleidžia vartojimui ar investicijoms.

Taigi jau rašiau - kituose sektoriuose tas pats, jiems irgi nereikia žmonių. Jei reikėtų, tai nebūtų jokios problemos.

Kas dėl akcininkų, tai jie pinigų vartojimui neišleidžia. Jie paprastai jau ir taip vartoja tiek kiek telpa, todėl papildomas pelnas tiesiog tarnauja turto didinimui, t.y. gula ant sąskaitos.

Aišku, viskas nevyksta idealiai ko daugelis ir baiminasi: daugelis darbuotojų nesugeba prisitaikyti ir kituose sektoriuose pradeda dirbti tik jų vaikai, o darbo netekę darbuotojai skęsta depresijoje (panašių lūžių jau yra buvę, pavyzdžiui, kai be darbo liko Europos angliakasiai, metalo pramonės darbuotojai ir t.t.), nedidinant pinigų kiekio krenta kainos ir (nominalia verte, nors prekių žmonės gauna ir daugiau) atlyginimai. Tą, aišku, galima išspręsti vykdant tam tikrą, ne per didelę, pinigų emisiją.

Jei ne esminė problema - kaip tuos pinigus padalint nedirbantiems žmonėms? Tiems kurie skendi depresijoje, nes niekas nepriima dirbt? Mokėt pašalpas? Tai jau ir taip moka ir "nedelių emisijų" tam neužtenka.

Ji tą labiau išgyvena dėl besiplečiančių, pigiai dirbančių azijiečių ir išnykusio protekcionizmo. Dėl to, aišku, vakariečiai šiuo metu gali džiaugtis pigiomis pramoninėmis prekėmis. Po kurio laiko padėtis susibalansuos, bet žmogus aišku negali susitaikyti su padėtimi, kad jam gali tekti pradėti dirbti daugiau už mažiau, nes atsirado konkurentas. Nors po kurio laiko jis tik laimės dėl to, kad jam pačiam atsiras eksporto rinka, o ir prekių kainos rinkoje bus žemesnės.

Tai žmonės ir dirba daugiau už mažiau. Ir kaip pasekmė - mažiau vartoja, t.y. nebeperka tų pačių opelių, o važinėja senais. Tada opelis atleidžia dar daugiau žmonių. Ir taip toliau, race to the bottom.

[a_p]

Pvz. stovi sandėliuose plytos ir žmonės tarkim pasiėmę paskolą tas plytas nuperka, kodėl jos turėtų pabrangti? Vat jeigu būtų deficitas ir pirkėjų norinčių daugiau nei plytų, tada taip (kas ir nutiko tokioje atsilikusioje šalyje kaip Zimbabvė), bet kodėl to nėra JAV ir ten beveik viskas pigiau nei Europoje, nors žmonių pajamų aukštesnės?

Kodėl manai, kad JAV viskas pigiau nei europoje ir pajamos aukštesnės?

[a_p]

Konkurencija atpigintų produkciją, žmonės sutaupytus pinigus kažkur išleistų. Gamyba kaip ir žemės ūkis sudaro mažą dalį ekonomikos.

Problema tame, kad vis daugiau žmonių neturi tų sutaupytų pinigų. Vidurinė klasė europoje ir JAV kaip žinia sparčiai nyksta.

Na o turčiams kainos nesvarbu, jie ir taip savęs neriboja, o skurdžiai ir taip išleidžia viską ką uždirba, jiem tos pigesnės kainos nieko nekeičia.

[andyour]

Pakeisk "nebereikia" į "neturi už ką nusipirkt" ir būsi teisus. Todėl ekonomikos augimas ir stagnuoja.

Dėl naujų pirkėjų atsiradimo truputį atpiginus, tai realybė deja kitokia. Minėtą Opelį nuo tarkim 60klt atpiginus iki 55klt daug iš esmės naujų pirkėjų neatsiras, gali tik persiviliot nuo kitų markių. Tada anos bus priverstos irgi pigint, efektyvint ir tuo pačiu savo ruožtu atleist žmones.

Kaip tu gamybą suefektyvinsi, tiesiog išleidęs įstatymą, kad nuo šiol visi privalo kurti naujas technologijas, nes nesilaikant jo gresia kalėjimas ar net mirties bausmė
Tuos sutaupytus 5klt žmonės išleidžia pirkadami kitus daiktus ir paslaugas, ten sudarydami paklausą, kuri iššauks darbo jėgos paklausą.

[andyour]

Problema tame, kad vis daugiau žmonių neturi tų sutaupytų pinigų. Vidurinė klasė europoje ir JAV kaip žinia sparčiai nyksta.

Na o turčiams kainos nesvarbu, jie ir taip savęs neriboja, o skurdžiai ir taip išleidžia viską ką uždirba, jiem tos pigesnės kainos nieko nekeičia.

Taip, jeigu pinigai koncentruojasi siauros grupės žmonių rankose, juos bus labai sunku gauti iš jų.

[Sula]

Taip, jeigu pinigai koncentruojasi siauros grupės žmonių rankose, juos bus labai sunku gauti iš jų.

Tame ir reikalas!
Nebėra didelių verslo projektų. Pvz.: senovės Egiptiečiai statė piramides. Buvo patenkinti ir užsakovai ir vykdytojai.
Dabar nėra jokio ekonominio vystymosi stimulo, kaip kad XIX-XX a.
Galėtų atsirasti koks nors Marso kolonizacijos projektas, kuriam reiktų kokio 1 mlrd. aukštos kvalifikacijos specialistų.

[jungengg]

Vidurinė klasė europoje ir JAV kaip žinia sparčiai nyksta.

Gali pasidalinti šaltiniu?

[Tomas]

Pvz iš uždirbtų.

O jeigu visi taupo ir išleidžia mažiau nei uždirba, kas tada?

[index]

O jeigu visi taupo ir išleidžia mažiau nei uždirba, kas tada?

O sutaupyti pinigai juk daugiausia nenugula kojinėse, o yra kokiu nors būdu investuojami (ar tiesiogiai, ar skolinant bankams, ar investuojant finansų rinkose) taip pinigams vėl grįžtant į rinką.

[Lettered]

O sutaupyti pinigai juk daugiausia nenugula kojinėse, o yra kokiu nors būdu investuojami (ar tiesiogiai, ar skolinant bankams, ar investuojant finansų rinkose) taip pinigams vėl grįžtant į rinką.

Jeigu nėra infliacijos, tuomet tikrai nugula Negu rimtai manai, kad pasaulyje tik tie patys pinigų srautai visada sukasi?

[index]

Jeigu nėra infliacijos, tuomet tikrai nugula Negu rimtai manai, kad pasaulyje tik tie patys pinigų srautai visada sukasi?

Infliacija tikrai skatina investicijas ir šiuo metu naujų pinigų išleidžiama tikrai daug.

Tačiau, tai nereiškia, kad finansai negali veikti kitaip ir be tokių didelių pinigų emisijų. Pasaulio ekonomika veikė ir su aukso standartu.